„Šiandien įvyko istorinis įvykis ilgoje ir neišspręstoje Katalonijos ir Ispanijos valstybės kovoje“, – pareiškė jis.

Įstatymo projektas, kuriam ryžtingai priešinosi Ispanijos dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų opozicija, 350 vietų parlamente buvo priimtas 177 balsais. 172 parlamentarai balsavo „prieš“, o susilaikiusiųjų nebuvo, tik vienas deputatas nedalyvavo balsavime.

Amnestija gali būti naudinga buvusiam Katalonijos regiono prezidentui C. Puigdemont'ui. Jis pabėgo iš Ispanijos į Belgiją, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo dėl nepavykusio 2017 metų Katalonijos nepriklausomybės siekio.

Įstatymas taip pat turėtų padėti šimtams kitų žmonių, įskaitant buvusius vyriausybės Barselonoje pareigūnus, paprastus piliečius, dalyvavusius regiono bandyme atsiskirti ar protestuose, ir policininkus, trukdžiusius C. Puigdemont’o vyriausybės surengtam neteisėtam referendumui.

Tačiau amnestijos įstatymo priėmimu iškart dar neišsprendžiama separatistų teisinė painiava. Tikėtina, kad įstatymas bus ginčijamas teismuose. Be to, jį teismai turės taikyti kiekvienu atveju atskirai. Kai kurie ekspertai kelia klausimus dėl įstatymo konstituciškumo ir sako, kad juo vieni Ispanijos piliečiai būtų vertinami kitaip nei kiti, o dėl to atsirastų nelygybė.

Trečiadienį per agentūros „Europa Press“ surengtą renginį Ispanijos sostinėje P. Aragonésas sakė siekiantis surengti įpareigojantį balsavimą, suderintą su centrine vyriausybe, ir yra įsitikinęs, kad tai vieną dieną taps realybe. Jis sakė esąs pasirengęs kalbėtis su Madridu „apie viską“. „Bet jei konfliktas dėl suvereniteto negali būti išspręstas demokratinėje valstybėje, tai kur jis gali būti išspręstas? – retoriškai klausė Katalonijos regiono vadovas.

Centro kairiųjų premjero Pedro Sánchezo vyriausybė pažadėjo separatistams amnestiją,  įskaitant tuos, kurie dalyvavo nesėkmingai mėginant atskirti Kataloniją nuo Ispanijos 2017 m., šios pastangos prieštaravo įstatymams. Amnestijos įstatymo projektas vis dar svarstomas parlamente, tačiau P. Sánchezas ir toliau atmeta galimybę surengti referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės.

„Dauguma katalonų nori nuspręsti dėl savo ateities, tačiau Ispanijos institucijos neleidžia jiems ro padaryti“, – sakė P. Aragonésas.

Gegužės 12 d. Katalonijoje vyks pirmalaikiai parlamento rinkimai. Atskirti regioną nuo Ispanijos siekia ir regiono prezidento, ir kelios kitos autonominės bendruomenės partijos, tarp jų ir 2017 m. į Belgiją pabėgusio Carleso Puigdemonto partija „Junts“.

Praėjusią savaitę 61 metų C. Puigdemontas per savo advokatą paskelbė, kad pirmą kartą grįš į Ispaniją dalyvauti rinkimuose kaip „Junts“ kandidatas. Jo advokatas taip pat sakė, kad C. Puigdemontas sutinka būti areštuotas, jei amnestija iki to laiko nebus įsigaliojusi. Kol kas nežinoma, kada C. Puigdemontas gali grįžti į Ispaniją.

Kalbėdamas žurnalistams Briuselyje C. Puigdemont'as sakė, jog tik paskelbus tokią amnestiją jo partija „JxCat“ suteiks itin svarbią savo paramą Ispanijos laikinajam premjerui Pedro Sanchezui (Pedrui Sančesui), kad šis būtų prisaikdintas dar vienai kadencijai po aiškaus nugalėtojo neiškėlusių liepos rinkimų.

60-metis C. Puigdemont'as vadovavo Katalonijos regioninei vyriausybei, kai ši 2017-ųjų spalio pradžioje surengė referendumą, kurį draudė Madridas ir teismai, o vėliau trumpam paskelbė apie nepriklausomybę.

Siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo, C. Puigdemont'as pabėgo iš Ispanijos ir šiuo metu gyvena Belgijoje.

C. Puigdemont'as sakė, kad paskelbus amnestiją turėtų prasidėti Katalonijos separatistinės regioninės vyriausybės ir Madrido derybos, kad būtų pasiektas, jo žodžiais, istorinis susitarimas dėl regiono, kuris turi savo atskirą kalbą ir kultūrą.

„Ar yra kitas kelias, išskyrus nepriklausomybę, kuris užtikrintų Katalonijos kaip tautos išlikimą? Visi per dešimtmečius sukaupti įrodymai rodo, kad tokio kelio nėra“, – Briuselyje žurnalistams sakė C. Puigdemont'as, išdėstydamas savo sąlygas dėl paramos R. Sanchezui.

Po liepos mėnesį įvykusių pirmalaikių visuotinių rinkimų jo partija netikėtai atsidūrė reikšmingoje padėtyje.

Nors rinkimus laimėjo Alberto Nunezo Feijoo (Alberto Nunjeso Feicho) pagrindinė opozicinė konservatyvi Liaudies partija (PP), bent 176 vietų valdančiosios daugumos ji negavo ir tai suteikė P. Sanchezo socialistams šansą, nes jie turi daugiau galimybių burti aljansus su mažesnėmis partijomis.

„Bėglys nuo teisingumo“

Karalius Felipe VI (Felipė VI) paragino PP lyderį pabandyti suformuoti naują vyriausybę, tačiau jis neturi pakankamai paramos, kad laimėtų rugsėjo 27 dieną numatytą balsavimą parlamente.

Jei jam nepavyks, šansą gaus P. Sanchezas. Socialistai ir jų sąjungininkai ultrakairieji „Sumar“ gali suburti darbinę daugumą parlamente, jei gaus katalonų ir baskų separatistų partijų, įskaitant C. Puigdemont'o „JxCat“, paramą.

C. Puigdemont'as pirmadienį Briuselyje susitiko su ministro pirmininko pavaduotoja ir radikalių kairiųjų aljanso „Sumar“ lydere Yolanda Diaz (Jolanda Dias).

Tai buvo pirmas viešas Ispanijos aukščiausių pareigūnų ir C. Puigdemont'o susitikimas po nepavykusio nepriklausomybės siekio.

P. Sanchezas pirmadienį sakė, kad atėjo laikas atversti naują puslapį kalbant apie, jo žodžiais, praeityje padarytas klaidas, susijusias su Katalonija, tačiau jo noras bendradarbiauti su Katalonijos separatistais supykdė Ispanijos dešiniuosius.

A. N. Feijoo sakė, kad P. Sanchezas „mieliau valdys su bėgliu nuo teisingumo“ – tai buvo nuoroda į C. Puigdemont'ą, – nei sudarys valdžios pasidalijimo aljansą su jo partija.

„Kas vadovauja ir kas sprendžia, kas bus kitas ministras pirmininkas? Puigdemont'as“, – antradienį pašaipiai kalbėjo A. N. Feijoo.

Praėjusį mėnesį C. Puigdemonto „JxCat“ sudarė sandorį su P. Sanchezu, kai parėmė Socialistų partijos kandidatą į parlamento pirmininko postą mainais į nuolaidas, tarp kurių buvo ir katalonų kalbos vartojimas asamblėjoje.

Jei nė vienas kandidatas neužsitikrins daugumos per du mėnesius nuo rugsėjo 27 dieną įvyksiančio pirmojo balsavimo parlamente, turės būti skelbiami nauji rinkimai. Taip atsitiko po 2015 ir 2019 metų rinkimų.

C. Puigdemont'as, su savo advokatu išėjęs iš teismo, spaudė rankas susirinkusiems šalininkams, apsikabindavo su jais. Prieš įlipdamas į mikroautobusą ir išvykdamas jis pasakė, kad „labai džiaugiasi“.

Jo advokatas Italijoje Agostinangelo Marrasas (Agostinandželas Marasas) reporteriams sakė, kad sprendimas dėl ekstradicijos į Ispaniją atidėtas iki Europos teismo sprendimo dėl C. Puigdemont'o teisinės neliečiamybės. Advokatas nurodė, kad kol kas jo klientas gali laisvai bet kur keliauti.

Madridas siekia 58 metų C. Puigdemont'o išdavimo dėl kaltinimų raginimu maištauti, susijusių su nesėkmingu bandymu 2017 metų spalį paskelbti Katalonijos nepriklausomybę nuo Ispanijos.

Buvęs Katalonijos prezidentas tais metais pabėgo į Belgiją, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo, o šių metų rugsėjo 23 dieną buvo sulaikytas Sardinijoje. Į šią Italijos salą jis atvyko pakviestas dalyvauti katalonų kultūros renginyje ir Sardinijos nepriklausomybės šalininkų susitikime.

Sardinijoje jis praleido naktį kameroje, o paskui buvo paleistas iki kito teismo posėdžio.

Į teismą pirmadienį atvykusį C. Puigdemont'ą pasitiko dešimtys šalininkų su Katalonijos ir Sardinijos vėliavomis, skandavusių „Laisvė! Laisvė!“.

C. Puigdemont'o vadovaujama Katalonijos separatistų vyriausybė 2017-aisiais nepaisydama Madrido draudimo organizavo referendumą dėl nepriklausomybės, kurį lydėjo policijos smurtas.

Po kelių savaičių separatistai paskelbė neilgai gyvavusią nepriklausomybės deklaraciją, išprovokuodami didžiulę politinę krizę santykiuose su Madridu. Netrukus C. Puigdemont'as ir dar keli lyderiai pabėgo į užsienį.

Regione likę separatistų vadovai buvo suimti ir stojo prieš teismą. Jiems buvo skirtos griežtos bausmės – nuo 9 iki 13 metų nelaisvės.

Nors anksčiau šiais metais jiems buvo suteikta malonė, Madridas tebesiekia patraukti atsakomybėn C. Puigdemont'ą ir kitus jo bendražygius.

Kaip pranešė naujienų agentūros AFP reporteris, Ispanijos prašymu Italijoje sulaikytas 58-erių vyras jau paliko įkalinimo įstaigą.

Tuo metu Sardinijos teisėja naujienų agentūrą AP informavo nusprendusi, kad C. Puigdemont'as turėtų būti paleistas į laisvę ir kad jis netgi galėtų laisvai keliauti iki spalio 4-ąją numatyto posėdžio dėl ekstradicijos į Ispaniją.

C. Puigdemont'o advokatas Agostinangelo Marrasas (Agostinandželas Marasas) žurnalistams sakė, kad prokurorai neprašė jo sulaikyti, todėl „jis nuo šiandien gali būti paleistas“.

Advokatas nurodė, kad C. Puigdemont'as gali palikti Italiją, tačiau dalyvaus spalio 4-osios posėdyje.

C. Puigdemont'as buvo sulaikytas ketvirtadienio vakarą, kai atvyko į Sardiniją. Jis buvo pakviestas dalyvauti katalonų kultūros renginyje, o po kelių dienų planavo dalyvauti Sardinijos nepriklausomybės šalininkų susitikime.

Sardinija turi stiprias katalonų kultūros šaknis ir savo nepriklausomybės judėjimą.

Ketvirtadienio vakarą policija perkėlė C. Puigdemont'ą į kalėjimą Sasario mieste, kai jis buvo sulaikytas pagal tarptautinį orderį Algero oro uoste. Algeras, miestas salos šiaurės vakarų pakrantėje, rengia tradicinį katalonų folkloro festivalį, į kurį buvo pakviestas buvęs Katalonijos prezidentas.

Europos Parlamento narys C. Puigdemont'as yra ieškomas Madrido dėl kaltinimų maištu. 2017 metais eksprezidentas vadovavo nesėkmingai Katalonijos separatistų iniciatyvai atsiskirti nuo Ispanijos, sukėlusiai didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę Ispanijoje.

C. Puigdemont'o advokatai užginčijo arešto orderio teisėtumą, o šis procesas, pasak A. Marraso, gali užtrukti „kelias savaites“.

Kalbėdamas prie Sasario teismo, kur C. Puigdemont'as pasirodė vaizdo ryšiu po ketvirtadienį įvykdyto arešto saloje, advokatas Agostinangelo Marrasas (Agostinandželas Marasas) žurnalistams sakė, kad prokurorai neprašė jo sulaikyti, todėl „jis nuo šiandien gali būti paleistas“.

Belgijoje gyvenantis katalonų separatistas sulaikytas pagal Ispanijos aukščiausiojo teismo išduotą tarptautinį arešto orderį, rašo laikraštis „La Vanguardia“, remdamasis teismo informacija. Ispanija, be kita ko, kaltina jį maištu.

C. Puigdemont‘as atvyko į Sardiniją dalyvauti nepriklausomų salos politikų susitikime. Dabar italų teisėsauga spręs, ar jį paleisti, ar perduoti Ispanijai.

C. Puigdemont‘as, kaip europarlamentaras, iš tiesų turi imunitetą. Tačiau šis yra ginčytinas, nes Europos Parlamentas jį panaikino. Galutinio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo kol kas nėra.

C. Puigdemont‘as po uždrausto nepriklausomybės referendumo Katalonijoje 2017 metų spalį pabėgo į užsienį. Nu tada jis yra persekiojamas ispanų teisėsaugos. 2018-aisiais katalonas jau kartą buvo sulaikytas Vokietijoje, tačiau Ispanijai nebuvo išduotas.

Reikalauja „nedelsiant paleisti“

Katalonijos regiono lyderis penktadienį paragino „nedelsiant paleisti“ savo tremtyje gyvenantį pirmtaką C. Puigdemont'ą.

„Reikalaujame nedelsiant paleisti Carlesą Puigdemont'ą“, – per spaudos konferenciją Barselonoje sakė Pere Aragonesas (Perė Aragonesas).

Jis pažadėjo išvykti į Sardiniją ir „palaikyti“ buvusį lyderį.

Likus kelioms dienoms iki Europarlamento plenarinės sesijos Liuksemburge įsikūręs Europos Sąjungos Bendrasis Teismas laikinai sustabdė sprendimą panaikinti C. Puigdemont'o ir buvusių Katalonijos regiono ministrų Toni Comino (Tonio Komino) bei Claros Ponsati (Klaros Ponsati) parlamento nario neliečiamybę.    

Europos Parlamentas jų neliečiamybę panaikino kovo mėnesį. Madridas siekia areštuoti C. Puigdemont'ą, T. Cominą ir C. Ponsati dėl kaltinimų kurstymu maištauti prieš vyriausybę, nes jie 2017 metais padėjo organizuoti referendumą dėl regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos. Madridas tą plebiscitą paskelbė neteisėtu.    

C. Puigdemont'as ir T. Cominas taip pat kaltinami lėšų grobstymu.

Tas sprendimas atvėrė kelią Ispanijos aukščiausiajam teismui siekti jų ekstradicijos. Tačiau C. Puigdemont'as, T. Cominas ir C. Ponsati pareiškė, jog kreipsis į ES aukščiausios instancijos teismą – Europos Teisingumo Teismą, tvirtindami, jog gali būti įkalinti ir tokiu atveju negalėtų vykdyti savo, kaip išrinktų Europos įstatymų leidėjų, pareigų.       

Anot jų, jie susidurs su didžiule rizika, kai pirmadienį dalyvaus Europarlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre.

Po 2017 metų referendumo į Belgiją pabėgęs ir ten šiuo metu gyvenantis C. Puigdemont'as kaltino ES valdžią „politiniu persekiojimu“, kai iš jo buvo atimta neliečiamybė. 

Visi trys katalonų politikai į Europos Parlamentą buvo išrinkti 2019 metais. Visi europarlamentarai įgyja teisinę neliečiamybę.  

Per balsavimą 400 europarlamentarų palaikė siūlymą panaikinti C. Puigdemont'o neliečiamybę, 248 tam nepritarė, o dar 45 susilaikė.

Panašiai balsai pasiskirstė ir balsuojant dėl buvusio Katalonijos sveikatos apsaugos ministro Toni Comino (Tonio Komino) bei buvusios regiono švietimo ministrės Claros Ponsati (Klaros Ponsati) – 404 balsais prieš 247, nurodė parlamentas.

Dabar Belgijos ir Škotijos nacionalinės tarnybos galės svarstyti Ispanijos Aukščiausiojo Teismo prašymus šiuos veikėjus išduoti, bet kol kas jie toliau gali eiti europarlamentarų pareigas.

C. Puigdemont'as ir keletas jo bendražygių 2017 metų spalį pabėgo į Belgiją, vengdami arešto, kai surengė referendumą dėl šiaurės rytinio Katalonijos regiono nepriklausomybės, kurį Ispanijos vyriausybė laiko neteisėtu.

2019 metais C. Puigdemont'as, T. Cominas ir C. Ponsati buvo išrinkti į Europos Parlamentą, todėl jiems buvo taikoma teisinė neliečiamybė.

C. Puigdemont'o teisininkai planuoja apskųsti teisinės neliečiamybės panaikinimą Liuksemburge įsikūrusiam Europos Teisingumo Teismui.

EP Teisės reikalų komitetas praeitą mėnesį penkiolika balsų prieš aštuonis, dviem nariams susilaikius, nubalsavo, kad katalonų veikėjų neliečiamybė būtų panaikinta.

Ispanija C. Puigdemont'ą, T. Cominą ir C. Ponsati kaltina kurstymu maištauti prieš vyriausybę. Be to, C. Puigdemont'as ir T. Cominas kaltinami lėšų grobstymu.

Advokatai savo argumentuoja, kad ieškiniai prieš jų klientus yra grindžiami procedūrų pažeidimais ir neturint pakankamų įrodymų. Anot jų, šis teisinis persekiojimas yra politiškai motyvuotas.

Madridas sveikina sprendimą panaikinti neliečiamybę

Ispanų užsienio reikalų ministrė antradienį pasveikino Europos Parlamento sprendimą panaikinti trijų ieškomų katalonų europarlamentarų teisinę neliečiamybę, pabrėždama, kad Katalonijos nepriklausomybės klausimas turi būti išspręstas pačioje Ispanijoje.

Šis EP sprendimas yra susijęs su buvusiu šio regiono prezidentu C. Puigdemont'u ir dar dviem Madrido ieškomais asmenimis, prisidėjusiems prie nesėkmingų pastangų 2017 metais paskelbti nepriklausomybę.

„Priėmęs šį sprendimą, (EP) siunčia trigubą signalą, visų pirma: EP narys negali naudotis savo statusu, kaip būdu apsisaugoti nuo pasirodymo teisme dėl galimų nacionalinės teisės pažeidimų. Antroji žinia yra susijusi su teisės viršenybe ir pagarba Ispanijos teisingumo sistemai“, – žurnalistams sakė ispanų diplomatijos vadovė Arancha Gonzalez Laya (Aranča Gonsales Laja).

„Trečioji žinia – kad Katalonijos problema turi būti išspręsta Ispanijoje, o ne Europos lygiu“, – pridūrė ji ir pabrėžė, jog Madridas yra ištiesęs ranką regiono politinėms jėgoms, siekdamas „rasti (nepriklausomybės siekio krizės) sprendinį dialogu ir derybomis“.

2017 metų pabaigoje C. Puigdemont'as pabėgo iš Ispanijos į Belgiją, siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo po nesėkmingo bandymo tų metų spalį atsiskirti nuo Ispanijos. Tuomet šalyje įsiplieskė rimčiausia politinė krizė per kelis pastaruosius dešimtmečius, o Madridas iškėlė C. Puigdemont'ui bylą dėl kurstymo maištauti.

Kiti du ieškomi asmenys yra buvę Katalonijos sveikatos ir švietimo ministrai C. Ponsati ir T. Comin, kuriems taip pat yra pareikšti kaltinimai dėl kurstymo maištauti, nes jie padėjo organizuoti spalį įvykusį uždraustą referendumą dėl nepriklausomybės.

T. Cominas irgi gyvena Belgijoje, o C. Ponsati dirba Škotijoje.