Nuo sulčių iki žievelės

Citrinos dažnam asocijuojasi su vitaminu C, todėl įprastai yra naudojamos kaip ligų prevencijos priemonė. Juose gausu maistingų medžiagų, B grupės vitaminų, kalcio, geležies, magnio, kalio ir ląstelienos. Citrinos vertinamos ne tik dėl savo naudingų savybių, bet ir rūgštaus skonio, kuris praturtina įvairius patiekalus gaivumu.

Kalbant apie maisto gamybą, kulinarijoje vertinamos ne tik citrinos sultys, pavyzdžiui italai panaudoja kiekvieną jos dalį, įskaitant ir žievelę. Sėklos taip pat neišmetamos, jos puikiai tinka naujų medžių sodinimui. Yra įvairiausių būdu kaip nešvaistyti ir nuo gaminimo likusias citrinos dalis paruošti tolesniam naudojimui.

Jeigu gaminate patiekalą, kuriam reikia tik citrinos sulčių, likusią žievelę galite kruopščiai nuplauti ir atskirti nuo karčios baltos vaisiaus odos bulvių skustuvu. Sudėkite žieveles į šaldymo maišelį ir laikykite šaldiklyje. Naudokite žievelę kaip pagardinimą vaisinei arbatai arba sultiniams. Taip pat žieveles galite kepti 100 °C temperatūroje orkaitėje apie dvi valandas, kol šios sudžius. Kai žievelė atvės ir sukietės, sudėkite į trintuvą ir sutrinkite iki miltelių. Miltelius naudokite desertams, marinatams ar padažams.

Itališkas citrinų limonadas

Reikės: 1 ryšulėlio šviežio baziliko, 400 g cukraus, 1 stiklinės vandens, 2 stiklinių šviežiai spaustų citrinų sulčių iš 12–15 citrinų, 2 stiklinių šalto, gazuoto vandens, ledukų, citrinos griežinėlių papuošimui.

Gaminame: į įkaitintą puodą sudėkite baziliko lapelius, cukrų, vandenį ir virkite, kol cukrus ištirps (apie 5 minutes). Atvėsinkite ir gautą sirupą laikykite šaldytuve.

Į dubenį supilkite citrinos sultis, baziliko sirupą (paragaukite ir pilkite pagal saldumo poreikį) ir gazuotą vandenį. Viską gerai išmaišykite, nukoškite, kad neliktų baziliko lapų ir perpilkite į ąsotėlį. Patiekdami į limonadą įdėkite ledukų ir kelis citrinos griežinėlius.

Freepik.com nuotr.

Veršienos piccata

Reikės: 500 g veršienos nugarinės supjaustytos plonais kepsneliais, 4 šaukštų miltų, 8 citrinos griežinėlių, 2 šakelių čiobrelio, 4 šaukštų sviesto, 2 šaukštelių kaparėlių, 2 šaukštų citrinos sulčių, 2 šaukštų baltojo, sauso vyno, 1 žiupsnelio druskos, 1 žiupsnelio susmulkintų pipirų.

Gaminame: mėsą lengvai ir tolygiai apibarstykite miltais bei pagardinkite druska ir pipirais. Padenkite mėsą citrinos griežinėliais.

Įkaitinkite keptuvę ir sudėkite sviestą. Kai sviestas ištirps, į keptuvę dėkite čiobrelius ir jau paruoštus kepsnelius. Kepkite mėsą po 4 minutes ant kiekvienos pusės, kol ši tolygiai paruduos. Išimkite iš keptuvės ir dėkite į lėkštę, uždenkite folija. Į keptuvę suberkite kaparėlius ir troškinkite kelias minutes, pilkite citrinos sultis ir baltąjį vyną. Grąžinkite mėsą į keptuvę dar 1 minutei. Patiekite su kaparėliais ir čiobreliais.

Citrininis šerbetas

Reikės: 1 l vandens, 500 g cukraus, 7–10 citrinų, 1 citrinos žievelės.

Gaminame: nedideliame puode kaitinkite cukrų ir vandenį, kol šis ištirps. Užvirus, pakaitinkite dar kelias minutes ir palikite sirupą atvėsti.

Išspauskite sultis iš visų citrinų, perkoškite jas per sietelį. Citrinų sultis ir sutarkuotą vienos citrinos žievelę supilkite į atvėsusį sirupą. Viską išmaišykite ir dėkite į šaldiklį atvėsintame inde. Šaldykite tris valandas, kas valandą ištraukdami ir pamaišydami šakute. Patiekdami gardinkite citrinos žievele ir mėtos lapeliais.

Freepik.com nuotr.

Makaronai su citrinų padažu

Reikės: 2 šaukštų sviesto, 2 didelių citrinų sulčių ir žievelės, 300 g spagečių, 4 šaukštų riebios grietinėlės, saujelės parmezano sūrio, druskos ir juodųjų, šviežiai maltų pipirų, šviežių žolelių (gali būti mėta, bazilikas, laiškiniai česnakai).

Gaminame: užvirinkite puodą gerai pasūdyto vandens ir sudėkite spagečius. Virkite makaronus pagal instrukciją ant pakuotės arba minute mažiau, jeigu norite „al dente“.

Kol verda makaronai, keptuvėje ant vidutinio stiprumo pašildykite grietinėlę ir suberkite citrinos žievelę. Į grietinėlės mišinį dėkite ir sviestą. Kai tik makaronai išvirs, juos žnyplėmis ištraukite iš vandens ir supilkite į padažą. Nebijokite, jeigu į keptuvę pateks šiek tiek vandens – taip dar skaniau. Įpilkite citrinos sulčių, kaitinkite dar vieną minutę intensyviai maišydami.

Pagal skonį gardinkite druska ir pipirais, maišydami iš lėto suberkite parmezaną. Patiekite apibarstę šviežiomis žolelėmis.

Citrininis rikotos pyragas

Reikės: 100 g sviesto, 300 g cukraus, 400 g rikotos sūrio, 3 kiaušinių, 1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus, 1 citrinos sulčių ir tarkuotos žievelės, pusės arbatinio šaukštelio kepimo miltelių, pusės šaukštelio cukraus, 300 g miltų, cukraus pudros papuošimui.

Gaminame: įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Dideliame dubenyje plaktuvu išmaišykite sviestą ir cukrų. Sudėkite rikotos sūrį ir maišykite dar  4–5 minutes iki purios masės, po vieną įmaišykite kiaušinius. Į sumaišytą masę dėkite vanilinį cukrų, citrinos sultis ir žievelę. Įmaišykite kepimo miltelius ir druską.

Suberkite miltus ir maišykite, kol viskas taps vientisa mase. Supilkite tešlą į paruoštą, sviestu pateptą kepimo formą ir kepkite maždaug 45 minutes, kol pyragas taps standus. Prieš patiekdami pyragą atvėsinkite 15 minučių, o lėkštėje papuoškite cukraus pudra.

Vis dėlto, dažniausiai medus naudojamas imuniteto stiprinimui bei peršalimo ligoms gydyti. Didžiausių parduotuvių lentynose medaus yra apie 50 skirtingų rūšių, pakuočių dydžių ir net skonių. Daugiau nei 60 proc. medaus asortimente sudaro Lietuvos ūkininkų tiekiamas medus.

„Šiais metais mūsų pirkėjai jau nupirko apie 132 tonas medaus. Pats populiariausias – natūralus, 700 g pakuotės medus. Pirkėjai itin mėgsta ir jau skoniu praturtintą medų, pačios populiariausios rūšys –  medus su čiobreliais, pipirmėtėmis, melisa ir imbieru, medus su graikiniais ar lazdyno riešutais“,  – teigia „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Pasak jos, šįmet pirkėjai labiau susidomėję medumi, nei 2017 metais. „Lyginant šių metų sausio-spalio pardavimų duomenis su tokiu pačiu laikotarpiu 2017 m., pastebime, kad pirkėjai nupirko 5 tonomis daugiau medaus. Kilogramą medaus, priklausomai nuo rūšies ir tiekėjo, galima įsigyti ir už 3,93 euro, ir už 24,95 euro už medų su pagardais. Vidutinė medaus kilogramo kaina – 21,57 euro“, – atskleidžia V. Drulienė.

Imunitetui stiprinti – medaus, česnakų ir spanguolių mišinys

Imunitetą sustiprinti padės tikra vitaminų bomba – medaus, česnakų ir spanguolių mišinys. „Raudonskruostėse uogose gausu įvairių vitaminų ir mineralų, tad nenuostabu, kad šios uogos stiprina imunitetą vitaminais. Apie 100 g česnakų švariai nulupkite ir sutrinkite grūstuve. Apie 500 g švariai perrinktų ir nuplautų uogų susmulkinkite, lengviausia tai padaryti bus naudojant mėsmalę. Spanguolių ir česnakų mišinį palikite kambario temperatūroje apie 12 valandų, o tuomet sumaišykite iki vienalytės masės kartu su 250 g pašildytu medumi. Imunitetui sustiprinti reikėtų vartoti bent po šaukštą šio mišinio kasdien prieš tai jį permaišius“, – teigia maisto gamybos skyriaus vystymo vadovas Aidas Poleninas.

Itin svarbu peršalus negerti labai karštos arbatos, mat ši gali padaryti daugiau žalos nudeginant gerklę.

Temperatūrai „numušti“ – medus ir arbata

Peršalus ir sukilus temperatūrai ją padės sumažinti šilti gėrimai, mat taip organizmas prakaituoja ir temperatūra mažėja. Geriausia peršalus vartoti natūralias, žolelių pagrindu paruoštas arbatas. Puikus derinys peršalus – aviečių arba liepžiedžių karšta arbata su medumi. „Itin svarbu peršalus negerti labai karštos arbatos, mat ši gali padaryti daugiau žalos nudeginant gerklę. Į šiltą, bet ne karštą, arbatą įdėkite porą šaukštelių medaus. Tokią arbatą vartokite prieš atsigulant į lovą poilsiui“, – sako A. Poleninas.

Efektyvus ginklas prieš peršalimą – medaus ir citrinų tyrė

Meduje gausu antioksidantų, kurie geriausiai organizmo įsisavinami, kai medus vartojamas kambario temperatūros. Citrinų ir medaus tyrė prieš miegą gali sumažinti peršalimo ar gripo sukeltus nemalonius simptomus. „Citriną itin gerai nuplaukite, nes šiai tyrei reikės ir jos žievelės. Sumaišykite 4-5 valgomuosius šaukštus medaus su 1 citrinos sutarkuota žievele, pusę citrinos išspauskite, o likusią dalį – supjaustykite. Viską gerai išmaišykite ir iš karto visą porciją suvalgykite. Jeigu skonis ne itin malonus – kiekvieną šaukštą užgerkite vos šilta arbata“, – patarimu dalinasi maisto gamybos ekspertas.

Pasak prekybos tinklo komercijos vadovės V. Drulienės 2017 m. per dieną vidutiniškai parduodama apie 6000 kg citrinų, o šalčiausių metų mėnesiais, kuomet peršalimo ligomis serga nemaža dalis pirkėjų, jų nuperkama beveik 6400 kg kasdien.

Žiemą, tam, kad netrūktų būtinų vitaminų ir mikroelementų, mitybą būtina paįvairinti. Tam puikiai tinka vadinamieji žiemos vaisiai, kurių rasite visuose prekybos centruose. Pateikiame naudingiausių ketvertuką.

Citrinos

Vaisius, paplitęs XVIII a. Jūrinių ekspedicijų rengėjas ir garsus keliautojas britas Džeimsas Kukas, saugodamas jūreivius nuo skorbuto, liepdavo jiems kiekvieną dieną valgyti citrinas.

Šie vaisiai – natūralus vitamino C šaltinis, kurio poveikis organizmo imuninei sistemai žinomas tūkstantmečius. Be to, citrinos gausios antioksidantų. Todėl apsaugo gyvybines organizmo funkcijas nuo laisvųjų radikalų. Taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje, saugo kraujagyslių elastingumą, mažina aterosklerozės formavimąsi. Širdies ir kraujagyslių sistemai citrina labai svarbi dėl antioksidacinių savybių. Citrinose taip pat daug magnio, kuris būtinas širdies raumens funkcionavimui.
Gerai savijautai palaikyti patariama kiekvieną rytą išgerti stiklinę vandens su šaukšteliu citrinos sulčių.

Renkantis citrinas reikėtų atkreipti dėmesį į spalvą – ji turi būti ryški, ir į svorį – prinokusi citrina turi būti sunki. Laikyti šiuos vaisius geriausia šaldytuve.
Tačiau sergant opalige, paūmėjus gastritui ir pankreatitui šio vaisiaus vartoti nerekomenduotina.

Bananai

Jų istorija iki atsiradimo prekyvietėse siekia šimtmečius. Bananus atrado Aleksandras Makedonietis 327 m. pr.Kr. Didžiojo Indijos užkariavimo metu. Tačiau naująjį pasaulį vaisiai pasiekė tik XIV a. Pradžioje. Plačiai paplito Karibų jūros salose, Centrinėje ir Pietų Amerikoje.

Bananai – žoliniai augalai, žydintys ir derantys vienintelį kartą per vegetaciją. Žali prinoksta kambario temperatūroje.

Juose yra du kartus daugiau angliavandenių, keturis kartus daugiau baltymų, tris kartus fosforo, penkis kartus daugiau vitamino A bei nei obuoliuose. Labiausiai vertinami dėl gausybės skaidulinių medžiagų, kurios būtinos geram žarnyno darbui. Bananai, kaip ir visi vaisiai, turi vitamino C, kuris yra galingas antioksidantas, padedantis organizmui nesenti bei kovoti su peršalimu. Taip pat šie vaisiai vertinami dėl kalio. Bananai yra svarbus energijos šaltinis. Juose daug angliavandenių - sacharozės, fruktozės, gliukozės, taip pat vitaminų ir mineralinių medžiagų. Pavyzdžiui, du bananai suteikia pakankamai energijos intensyviai mankštai.

Apelsinai

Kilę iš Pietų Kinijos ir vėliau paplitę šiltose Azijos srityse, ilgainiui atkeliavo ir į Europą – dabar jie auginami Italijoje ir Ispanijoje.
Jie taip pat gausūs vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą ir saugo nuo infekcijų. Apelsinuose nemažai ir vitamino B6. Pastarojo trūkumas gali sukelti odos problemų ar būti nuolatinio nuovargio ir nervų sistemos sutrikimo priežastimi. Vienas apelsinas per dieną organizmui leis pasisavinti 0,11 mg vitamino B6. Tai atitinka šešis procentus rekomenduojamos paros normos suaugusiems.

Daug apelsinų vartoti nepatariama žmonėms, kurie skundžiasi dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo.

Granatai
Manoma, kad jų tėvynė – Šiaurės Afrika, Persija ir Afganistanas. Tai – labai senas augalas, Babilone pradėtas auginti maždaug penki tūkstančiai metų iki Kristaus gimimo.
Granatuose gausu В, РР, С grupės vitaminų, vitamino А. Taip pat folio rūgšties, kuri dalyvauja kraujodaroje. Yra ir pektino medžiagos – taninų – naudingų sergant uždegiminėmis virškinamojo trakto ligomis.

Granatai mažina karščiavimą, normalizuoja kraujospūdį, slopina kosulį ir malšina skausmą. Jų sultys – stiprus antioksidantas. Pasižymi šlapimą varančiu, tulžies išsiskyrimą didinančiu poveikiu. Valgant granatus didėja hemoglobino kiekis kraujyje, stiprėja imunitetas ir gerėja apetitas.
Tačiau granatai gali sukelti vidurių užkietėjimą, jų sulčių nerekomenduojama gerti sergant skrandžio uždegimu ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige.

Komentaras

Visuomenės sveikatos specialistė, dietologė Cynthia Sass (Health.com):

- Švieži granatai yra labai naudingi jūsų sveikatai. Šie vaisiai naudojami net osteoatritu sergančių žmonių būklei gerinti, taip pat užkirsti kelią vėžio išplitimui. Granatų sudėtyje esama ir medžiagos – elagitanino, kuris apsaugo nuo krūties vėžio. Pusėje šio vaisiaus yra dvidešimt penki procentai kasdienės vitamino C dozės ir šeši gramai ląstelienos. Kasdien rekomenduotina suvalgyti bent ketvirtį granato.

Mėgstantiems citrinas – gera žinia. Iki rekordinių aukštumų kilusi šių citrusinių vaisių kaina krenta. Prekybos tinklo „IKI“ duomenimis, pastarosiomis savaitėmis citrinų kaina sumažėjo apie 20 proc. ir  šiai dienai reguliari kaina siekia 7,99 Lt už kilogramą.

„Kaip ir buvo prognozuota, rugsėjo viduryje mūsų parduotuves pasiekė naujas derlius iš Turkijos. Derlius šioje šalyje buvo geras, o tai mažino ir citrinų kainą“, – komentuoja prekybos tinklo „IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

Spalį laukiama naujo derliaus iš Ispanijos, Italijos bei Graikijos. Citrinų kainų pokyčiai priklausys nuo derliaus šiose šalyse. Iki šiol citrinos į prekybos tinklą buvo tiekiamos iš Argentinos ir Pietų Afrikos.

„Atvėsus orams citrinos atsiduria dažno pirkėjo krepšelyje. Mūsų duomenimis, šių vaisių pardavimai išaugo apie 23 proc. Reaguodami į augančią paklausą citrinoms šiuo metu taikome nuolaidą – jos mūsų parduotuvėse kainuoja 5,99 Lt už kilogramą“, – kalba prekybos tinklo „IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas.

Sausio mėnesį į Lietuvą atkeliavus tikrajai žiemai ir termometro stulpeliui nukritus žemiau 20 laipsnių šalčio, ypač padidėjo citrinų, imbiero bei česnakų pardavimai. „IKi“ prekybos centro duomenimis, šiemet sausio mėnesį citrinų pardavimai išaugo 23 proc., imbiero ir česnakų parduota 10 proc. daugiau lyginant su pernai metų gruodžiu, kai dar nebuvo tokių šalčių.

Per šalčius ženkliai išaugo ir „Iki“ tinklo privataus prekės ženklo „Iki Ūkis“ produkcijoje turimo lietuviško ekologiško medaus pardavimai, nors jie yra gana stabilūs visus metus – lyginant paskutinių poros mėnesių pardavimus su pernai ir užpernai metų tuo pačiu laikotarpiu jie išaugo net 51 proc.

„Pastebėjome, kad atšalus orams, padidėja citrinų, imbiero, česnako bei medaus pardavimai. Matome, jog šaltuoju metų laiku savo sveikata susirūpinę pirkėjai, pasikliauja populiariais liaudies medicinos receptais:  geria šiltą arbatą su imbieru, citrina bei medumi, gamindami dažniau naudoja česnaką“, – teigia „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

Šaltuoju metų laiku nuo citrinų populiarumu nedaug atsiliko ir apelsinai – jų šiemet sausio mėnesį parduota penktadaliu daugiau, kivių – 21 proc., greipfrutų – 20 proc. daugiau nei pernai metų gruodį.

„Citrinos, imbierai ir česnakai – nuo senų laikų naudojami kaip prevencinės priemonės imuniteto stiprinimui. Tačiau norint nesusirgti, svarbiausia yra subalansuota mityba ir įvairus maisto racionas, kad organizmas būtų aprūpintas visomis, jam reikalingomis medžiagomis. Taip pat siūlyčiau rinktis sezoninius vaisius ir daržoves – jie turi daugiausiai vitaminų“, – teigia privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė.

Palyginamuoju laikotarpiu ypač išaugo ir arbatos pardavimai – juodosios arbatos parduota apie 31 proc., vaistažolių bei žaliosios – apie 20 proc. daugiau lyginant arbatos pardavimus šaltuoju žiemos sezonu su vasaros mėnesiais.