Europos Komisijos atstovė spaudai Dana Spinant (Dana Spinan) sakė, kad blokas prieš kelis mėnesius pasiūlė Pekinui suteikti vakcinų ir ekspertinę kovos su COVID-19 patirtį. Anot jos, „pasiūlymas tebegalioja“.

Šios institucijos atstovas Timas McPhie (Timas Makfi) pridūrė, kad ES sveikatos komisarė Stela Kiriakides (Stella Kyriakides) „susisiekė su Kinijos valdžios institucijomis ir pateikė joms tą pasiūlymą (dėl vakcinų)“.

Jo teigimu, bet koks vakcinų tiekimas „priklausys nuo reakcijos“ iš Pekino.

Po to, kai kelios valstybės narės, įskaitant Prancūziją, Italiją ir Ispaniją, nustatė testavimosi reikalavimus iš Kinijos atvykstantiems keleiviams, ES svarsto, kaip koordinuotai reaguoti.

Daugelyje bloko šalių yra iRNR vakcinų perteklius, ypač „BioNTech/Pfizer“ skiepų, kurie, kaip parodė moksliniai tyrimai, yra veiksmingesni apsaugant nuo sunkios sirgimo formos, nei Kinijoje sukurtos ir naudojamos išaktyvinto viruso vakcinos.

Europos Sąjungos šalys taip pat yra susirūpinusios, kad Kinijos duomenys apie COVID-19 užsikrėtimus yra nepatikimi ir neišsamūs.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) surinktuose duomenyse, kuriais ir remiasi blokas, jau daugiau kaip savaitę nėra jokių naujų su virusu susijusių duomenų apie situaciją šioje Rytų Azijos valstybėje.

Nuo gruodžio Kinija užregistravo tik 22 mirties nuo šio viruso atvejus ir smarkiai susiaurino tokių mirčių klasifikavimo kriterijus. Tai reiškia, kad Pekino statistiniai duomenys apie precedento neturinčią bangą dabar laikomi neatitinkančiais tikrovės.

Paklaustas apie laikraštyje „Financial Times“ paskelbtą pranešimą, kuriame teigiama, kad ES pasiūlė Kinijai nemokamai duoti skiepų nuo COVID-19, T. McPhie atsakė neturintis „konkrečios informacijos apie tai, kokia forma tai galėtų būti padaryta“.

ES sveikatos apsaugos ministerijų pareigūnai antradienį surengė susitikimą šiam klausimui aptarti, o trečiadienį turi įvykti dar vienas susitikimas tolesnei diskusijai.

Kinija išreiškė pasipiktinimą dėl padidėjusių apribojimų keliautojams iš jos teritorijos į kai kurias ES šalis, taip pat į Jungtines Valstijas ir Japoniją.

„Bendras epidemiologinis vaizdas nedžiugina, omikrono atvejų daugėja ir PSO informuoja šalis nares, kad būtų labai sustiprintas budrumas. (...) Tikimės, kad greitai turėsime vadinamą dvivalentę vakciną, kuri vėlgi padės apsisaugoti nuo kylančios bangos ir nuo nereikalingų mirčių“, – sakė antradienį „Žinių radijui“ V. Andriukaitis, kartu pridurdamas, kad dvivalentės vakcinos veikiausiai bus pagamintos jau šį rudenį.

„Optimistiniai prognoziniai samprotavimai, kad lyg ir šį rudenį (bus pagamintos dvivalentės vakcinos – red. past.). Tai keletas gamintojų teigia, kad jau praktiškai turėtų būti pradėta masinė gamyba.

V. Andriukaitis atkreipia dėmesį, kad dvivalentės vakcinos būtų parengtos remiantis Uhane viruso geno tipo nagrinėjimu ir vienos iš omikronų versijų. Todėl, pažymi jis, tai padėtų efektyviau valdyti galimą viruso protrūkį.

„Dvivalentės vakcinos įvedimas tikrai padėtų efektyviau valdyti viruso protrūkį ir mutacijas“, – teigė PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui.

„Naują siuntą gausime spalį. (...) Paskutinė siunta Lietuvą pasiekė prieš savaitę“, – BNS antradienį sakė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjas Lukas Galkus.

Pasak jo, šiuo metu dėl pasibaigusio galiojimo buvo išpilta beveik 60 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, ateinantį mėnesį „rizikoje yra dar 20 tūkst. dozių“.

L. Galkus nurodė, kad galiojimo pabaiga artėja tik „Moderna“ vakcinoms.

„Kitų gamintojų – „Pfizer“ ar „Johnson & Johnson“ – ilgesnis galiojimas. Tuo metu „AstraZeneca“ vakcinų jau nebeturime“, – aiškino SAM atstovas.

Siekiant išvengti vakcinų utilizavimo, SAM ieško šalių, kurioms galėtų jas padovanoti, tačiau konkrečių valstybių L. Galkus sakė negalintis įvardinti.

Iš viso į Lietuvą pristatyta 8,3 mln. vakcinos dozių, 1,1 mln. iš jų – jau paaukotos kitoms šalims. Šiuo metu nepanaudota maždaug 2,7 mln. vakcinos dozių.

„Šiuo metu turime darbo grupę su ekspertais, diskutuojama, kam galėtų būti rekomenduotina. Nekalbame apie visuotinį vakcinavimą ketvirtąja doze, nes tokio poreikio šiuo metu sutarta su ekspertais, kad nebūtų“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Viceministrė atkreipia dėmesį, kad Europos vaistų agentūra neprieštarauja dėl ketvirtosios dozės 80 metų ir vyresniems asmenims. Pasak A. Bilotienės-Motiejūnienės, Lietuva savo rekomendacijas turėtų parengti maždaug gegužės viduryje. Visgi ministrė akcentuoja, kad tai bus galimybė, o ne visuotinis vakcinavimas.

„Mes sudarysime galimybę tam tikriems asmenims arba tam tikroms grupėms, apie kurias atskirai informuosime. Bet galimybę – mes nekalbame apie visuotinį vakcinavimą“, – akcentavo viceministrė.

ELTA primena, kad Vyriausybė priėmė sprendimą nuo gegužės 1 d. atšaukti dėl COVID-19 pandemijos paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją šalyje.

„Ketvirtoji (arba antra stiprinančioji) dozė gali būti skiriama 80 metų ir vyresniems suaugusiesiems, peržiūrėjus duomenis apie didesnę sunkios COVID-19 formos riziką šioje amžiaus grupėje ir apsaugą, suteikiamą ketvirtosios dozės“, – rašoma Europos vaistų agentūros (EVA) ir Europos ligų kontrolės centro (ECDC) bendrame pareiškime.

Pontifikas argentinietis, anksčiau skiepijimąsi pavadinęs „meilės aktu“, paragino vyriausybes pasirūpinti, kad galimybę vakcinuotis turėtų visi pasaulio gyventojai.

„Dažnai žmonės leidžiasi paveikiami momentinės ideologijos, neretai paremtos nepagrįsta informacija ar prastai dokumentuotais faktais“, – Vatikano diplomatinio korpuso nariams sakė Pranciškus.

„Kita vertus, pandemija ragina mus imtis savotiškos „realybės terapijos“, verčiančios mus susidurti su problema ir priimti tinkamas priemones jai spręsti“, – sakė 85 metų popiežius.

Nors vakcinos „nėra stebuklinga gydymo priemonė“, jos yra „neabejotinai... protingiausias sprendimas ligos prevencijai“, pridūrė jis.

Vis tik pontifikas pareiškė, kad planas sudaryti visiems pasaulio gyventojams lygias galimybes pasiskiepyti tebėra „iliuzija“.

„Nuvaxovid“ yra tinkama pirminei vakcinacijai nuo COVID-19 ligos – klinikiniai tyrimai parodė, kad jos veiksmingumas siekia 90 proc., sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime.

Ar nauja vakcina bus tinkama sustiprinamajai dozei, parodys tebevykdomi tyrimai, kurių rezultatų laukiama kitų metų vasarį. Gamintojas taip pat žada adaptuoti vakciną naujoms nerimą keliančioms koronaviruso atmainoms, kaip omikron. Tačiau jau dabar pastebima, kad „Nuvaxovid“ užtikrina labai aukštą antikūnų titrą, o tai yra svarbu užtikrinant organizmo apsaugą nuo naujų atmainų koronaviruso.

„Nuvaxovid“ yra baltymų pagrindu sukurta vakcina – tai yra gerai žinoma ir daugiau nei 30 metų naudojama technologija. Baltymų pagrindu taip pat yra kuriamos vakcinos nuo hepatito B, kokliušo ir pneumokokinės infekcijos.

Europos Komisija šių metų rugpjūčio 4 d. su kompanija „Novavax“ pasirašė išankstinę pirkimo sutartį, kuri numato galimybę ES šalims narėms įsigyti iki 100 mln. vakcinos dozių, o esant papildomam poreikiui – iki 2023 m. užsakyti dar 100 mln. dozių.

2022 m. pirmą ketvirtį Lietuva turėtų gauti 132 000 „Nuvaxovid“ vakcinos dozių, antram ketvirčiui siekiama užsakyti dar 310 560 dozių. Lietuvos Vyriausybė iš viso yra pritarusi 633 tūkst. vakcinos dozių įsigijimui iš kompanijos „Novavax“.

2020-12-26. Pirmoji siunta

Vaizdai, kurių kartu su visu pasauliu laukia ir lietuviai. Atkeliavo pirmoji vakcinos nuo COVID-19 siunta. Policijos ir antiteroristinės rinktinės „Aras“ pareigūnų saugomas ypatingas krovinys iškeliauja į specialius sandėlius, vėliau skirstomas ligoninėms. Iš viso – 9750 dozių.

Stop kadras

„Prasideda naujas, viltingas etapas, kai reaguosime ne bėgdami paskui virusą, bet kovodami su juo“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Medikai – pirmieji prioritetinių grupių sąraše. Jis sukelia audrą visuomenėje. Į sąrašo priekį veržiasi ir mokytojai, ir policininkai. Pirmumo skiepijant nori kurjeriai, net kunigai, bet sprendimai nekeičiami: pirma – gydytojai, slaugos namų darbuotojai ir senjorai. Visi kiti – vėliau.

„Žinot, ilgai laukiau. Kažkaip maniau, jau išbraukta iš sąrašų. Laukėm apie mėnesį, turbūt daugiau“, – pasakojo viena senjorė.

Už skiepą – bauda

Bet kai kurie kantrybės laukti neturėjo. Privačios įmonės „Ambulansas“, valdančios Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotį, vadovas Ričardas Ūselis skiepo į Šilalę važiavo net iš Vilniaus, nors judėjimas tarp savivaldybių buvo draudžiamas. Ir ne vienas R. Ūselis važiavo – su visa šeimyna, iš viso – šeši asmenys.

„Amoralu, apgailėtina ir neleistina tokia veikla“, „Apvogta Šilalė ir viskas“ – tokiais žodžiais apie šį R. Ūselio poelgį atsiliepė žmonės.

Šios vadinamosios vagystės ėmėsi ir prokurorai, ir STT, o policija aiškinosi, ar turėjo vilniečiai leidimus Šilalėn atvažiuoti. Ūseliams žadėta skirti pusantro tūkstančio eurų baudas ir neleisti skiepytis antrąja doze, tačiau vėliau nuspręsta leisti vakcinuotis.

„Pasakė, kad įmonėje serga žmonės ir negalės pasinaudoti skiepu. Dėl to, kad stovėjome rezerviniame sąraše, važiavom ir pasiskiepijom“, – komentavo R. Ūselio žmona Marija Ūselienė.

Ūseliai tyrėjams įrodė, kad yra įmonės darbuotojai ir leidimus keliauti per savivaldybes turėjo. Kalčiausia šioje istorijoje liko greitosios stoties vadovė Loreta Kalnikaitė. Už tai, kad vilniečius į skiepijamųjų sąrašą įtraukė, skirta piniginė bauda, bet vėliau ją teismas panaikino.

„Ji baigėsi taip, kaip ir prasidėjo: burbulu, politikavimu. Medicinos paslauga tapo politika“, – situaciją komentavo L. Kalnikaitė.

O tyrimas dėl kito skiepų skandalo Žalgirio klinikoje vis dar tęsiasi. Sausį Žalgirio klinikoje buvo paskiepyta dvi dešimtys asmenų, kurie klinikoje nedirbo arba buvo dirbančiųjų artimieji. Tarp paskiepytųjų buvo ir europarlamentaro Juozo Oleko dukra su vyru. Įtarimai pateikti trims asmenims, viena jų – klinikos vadovė – lapkritį pasitraukė iš pareigų. Skandalas dėl skiepo be eilės iš pareigų išvertė ir garsų Santaros klinikų šeimos gydytoją Vytautą Kasiulevičių. Profesoriaus žmona buvo paskiepyta su pirmaisiais medikais, nors dirba banke.

„Na, aš turiu savo nuomonę, kaip turiu elgtis, ir elgiuosi taip, kaip yra teisinga ir garbinga“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.

V. Kasiulevičius/R. Lukoševičiaus/BNS nuotr.

Laukiančiųjų skiepytis buvo tūkstančiai

Žmonės dėl galimybės pasiskiepyti buvo pasiryžę važiuoti ir šimtus kilometrų į kitas savivaldybes. Norint paskiepyti kuo daugiau, imtasi kitų šalių pavyzdžio: iš vakcinos flakono naudoti ne penkias, o šešias dozes.

Kai į Lietuvą atkeliavo pakankamai vakcinų, iškilo kita nenumatyta problema: gavus daugiausiai skundų dėl šalutinio „Astra Zenecos“ poveikio, norinčiųjų skiepytis ja labai sumažėjo. Paskelbta, kad tie, kas rinksis „Astra Zenecą“, galės pasiskiepyti be eilės. Pasitikėjimą „Astra Zenecos“ vakcina demonstravo ir šalies vadovai: prezidentas, seimo pirmininkė, premjerė ir sveikatos apsaugos ministras. Prezidentas pareiškė, kad esant tokiems skiepijimo tempams, liepą, per Mindaugines, Lietuvoje bus paskiepyta 70 proc. žmonių – tiek, kiek tuomet manyta, reikia masiniam imunitetui.

G. Nausėda/P. Peleckio/BNS nuotr.

Birželį prie vakcinavimo centro „Litexpo“ nusidriekė eilės. Skiepų į Vilnių suvažiavo iš visos Lietuvos. Vieni registravosi, kiti – ne. Birželį vakcinavimo tempai pasiekė rekordus. Per vieną dieną buvo paskiepyta net daugiau nei 40 tūkst. žmonių. Bet įpusėjus vasarai, prezidento žadėtų 70 proc. pasiekta nebuvo.

Ieškojo kaltų

Liepą besiskiepijančiųjų skaičiai iš viso sumažėjo. Buvo sakoma, kad tai dėl atostogų, tačiau keitėsi ir žmonių nuotaikos, atsirado vis daugiau abejojančių per rekordiškai trumpą laiką sukurta vakcina.

Rugpjūtį prezidentas vakcinavimo procesą vadino per daug karštligišku, esą dėl to žmonės nebesiskiepija.

„Tokio karštligiško ir gal net, sakyčiau, forsuoto skiepijimosi buvo galima išvengti“, – tuomet teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Bet spalį jis jau kaltino vyriausybę, esą specialiai lėtinusią vakcinaciją.

„Buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai – galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas“, – svarstė G. Nausėda.

Kodėl, atsiradus galimybei rinktis nemokamą skiepą, žmonėms dingo noras vakcinuotis? Ekspertai vardijo padarytas klaidas.

„Turbūt buvo galima padaryti kažką geriau dėl komunikacijos, bet kai ko mes ne visai galim pakeisti. Gana didelė mūsų visuomenės dalis apskritai nepasitiki – ne tik vakcinomis. Nepasitiki mokslu“, – teigė VU Biotechnologijos instituto profesorė Aurelija Žvirblienė.

Gana didelė mūsų visuomenės dalis apskritai nepasitiki – ne tik vakcinomis. Nepasitiki mokslu.

„Šitai vakcinacijos programai reikėjo turėti specialų koordinatorių, vadovą, kuris tą dalyką prižiūrėtų ir tuo dalyku gyventų. Manau, kad tai būtų buvę ne pro šalį“, – kalbėjo LSMU Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas.

Iš viso Lietuva užsisakė beveik penkiolika milijonų dozių vakcinos. Iki šiol gauta daugiau nei pusė. Per milijonas dozių, kurioms grėsė išpylimas, padovanota vakcinų stokojančioms šalims. O beveik 55 tūkst. dozių – išpiltos.

Norėjo „apeiti" sistemą

„Turi būti reklama, turi būti su žmonėmis kalbama, o dabar paleido ir visi daro tai, ką nori, kaip jų smegenys supranta. Valdžia tegu tvarkosi“, „Čia yra žmogaus pasirinkimas. Kaip kas mąsto: vieniems reikia, kitiems – nereikia“, „Galėtų daugiau pasisakyti gydymo įstaigų atstovai, o ne politikai“, „Žmonės bijo dėl savo sveikatos, tiesiog, nes tikrai yra pasekmės po tų skiepų“, „Keisti žmonės tie, kažkoks tarybinis mentalitetas dar pas mus“, – skirtingai vakcinų reikšmę vertino Lietuvos gyventojai.

Norėdami turėti galimybių pasą, bet nenorėdami skiepytis, gyventojai ieškojo išeičių. Pradėti tyrimai dėl medikų, kurie, įtariama, už kelis šimtus eurų parašydavo, kad suleido skiepą, o iš tiesų jį išpildavo. Pasirodžius koronaviruso atmainoms, paaiškėjo, kad dviejų dozių imunitetui sustiprinti neužteks. Prasidėjo revakcinacija sustiprinamąja, trečiąja, doze. Neabejojama, kad reikės dar ne vienos. Gruodį mažesnėmis dozėmis leista skiepyti vaikus nuo penkerių metų. O nuo vasario vidurio siūloma įvesti privalomą vakcinaciją medikams, mokytojams, policininkams, ugniagesiams, valstybės tarnautojams, taip pat kariams.

„Noriu pabrėžti, kad kol kas nėra atsakymo, ar mums reikės adaptyvios vakcinos, kurios sudėtis būtų kitokia, siekiant įveikti šį ar bet kokius kitokius variantus“, – sakė Europos vaistų agentūros (EVA) direktorė Emer Cooke (Emer Kuk).

Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, nors nutarimas formuluojamas kaip humanitarinės pagalbos suteikimas, tačiau kalbama apie tiekimo grafikų subalansavimą vakcinas paskolinant.

„Latvija pagal savo rezervuotus vakcinų kiekius ir pagal tai, kaip gamintojas jiems yra numatęs tiekimo grafikus, šiuo metu yra labai nepalankioje situacijoje, todėl kreipėsi dėl pagalbos, kad būtų galima tų vakcinų suteikti, kad jie savo grafikus galėtų subalansuoti“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

Latviams bus skiriami 201 tūkst. 240 vienetai vakcinų.

„Sutartis mūsų konkreti, kadangi sutartys su gamintojais yra labai nelanksčios ir jie tiesiog neturi skolinimo mechanizmo, tai tiesiog buvo trišaliu sutarimu tarp gamintojo, Latvijos ir mūsų buvo sutarta, kad sutartyse bus numatyta ir abipusio donavimo galimybė. Tai reiškia, jeigu ateityje mums jau būtų nepalankūs tiekimo grafikai ir mums reikėtų vakcinų, tai Latvija analogiškai mums padėtų subalansuoti vakcinų tiekimo grafikus“, – kalbėjo A. Dulkys.

Vakcinos iki lapkričio 19 dienos bus skiriamos iš vakcinų, įgytų pagal išankstinę pirkimo sutartį.

Latvijos sveikatos ministras Danielis Pavlutis anksčiau trečiadienį sakė, jog šaliai gresia „Pfizer-BioNTech“ vakcinų trūkumas, todėl buvo sutarta dėl galimybės pasiskolinti šios vakcinos.

Latvijos ministras užsiminė, kad šalis galėtų apsikeisti su Lietuva mažiau populiariomis šalyje „AstraZeneca“ vakcinomis.