Spalio 24-27 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks III tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas. Šia proga – pokalbis su vienu iš šio konkurso organizatorių, I tarptautinio Juozo Naujalio choro dirigentų konkurso laureatu, LMTA Choro dirigavimo ir Pedagogikos katedrų vedėju doc. Dainiumi Puišiu.

– Pradėkime nuo sąvokos: chorvedys ar choro dirigentas? Kuo šie terminai skiriasi – kuri sąvoka priimtinesnė choro muzikos pasaulyje, Jums pačiam? Šiandien dažnai girdime jas abi.

– Man visada buvo, yra ir bus priimtinesnis – choro dirigentas. Chorvedys – nuo žodžių „vesti chorą“, „vadovauti“: taip, sutinku, tai yra neatsiejama dirbant su kolektyvais; taip pat terminas siejasi su organizavimu, vadyba. Na, o dirigentas – muzikos atlikėjas, jis tarsi amatininkas muzikos prasme. Žinia, jam neprivalu vadovauti chorui. Tarkim, koncertiniai chorai ar valstybiniai kolektyvai turi atskirą vadovą kaip direktorių, kuris nebūtinai yra muzikantas.

– Chorvedžiai ir vargonininkai – pirmieji tautinės lietuvių muzikos profesionalai, pelnę pagarbą, autoritetą, prestižą. Koks būtų šiandienos choro vadovo portretas?

– Įdomus klausimas. Mano manymu, anie laikai buvo kiek „tvirtesni“ tikėjimo – krikščioniškojo tikėjimo – prasme. Žinia, jog Lietuvoje švietimas didžiąja dalimi vystėsi bažnyčios dėka, buvo kiek stipresnis bendruomeniškumo jausmas. Gražų balsą turėjęs asmuo neabejotinai norėjo giedoti bažnyčios chore. Nūdieną darosi vis sunkiau tokį žmogų pakviesti, nes keičiasi pasaulėžiūra, mados, gyvenimo tempas. Nepaisant to, chorų veikla yra spėriai vystoma, keičiasi politikų požiūris, vangiai, bet vis daugiau sulaukiame finansinės paramos šiam menui.

Gražų balsą turėjęs asmuo neabejotinai norėjo giedoti bažnyčios chore. Nūdieną darosi vis sunkiau tokį žmogų pakviesti.

– Šiandien Lietuvoje turime daugybę chorų, o choro dirigavimas kaip specialybė dėstoma plačiai – meno mokyklose, konservatorijose, Akademijoje. Kaip manote, ar netrūksta specialių konkursų choro dirigavimo specialybę pasirinkusiesiems, lyginant su, pavyzdžiui, smuikininkų, pianistų konkursais?

– Tikrai taip. Instrumentininkai šiuo požiūriu tikrai mus pralenkia. Jie turi savo instrumentą ir tinkamai pasiruošę gali drąsiai reikštis. Na, o mes, atsižvelgdami į savo žanrą, turime didesnius techninius poreikius – juk negalime diriguoti sienoms, reikalingas kolektyvas. Būtini žmogiškieji ištekliai, finansiniai resursai, tad tokio tipo konkursai ne taip paprastai organizuojami, jie nėra ir negali būti dažni. 

– Trumpam sugrįžkime į Jūsų studijų laikus. 1990 m. tapote pirmojo Juozo Naujalio choro dirigentų konkurso laureatu. Kokie užplūsta prisiminimai?

– Prisiminimai itin malonūs. Visų pirma, tai įvyko bemaž prieš trisdešimt metų. Tuomet buvau ketvirto kurso studentas. Studijavau pas jau šviesios atminties profesorių Antaną Jozėną – įtakingą ir daug Lietuvos choro menui nusipelniusį menininką, dirigavimo pedagogą. Pamenu, jog pirmajame konkurse dalyvavo nemažai jaunųjų dirigentų. Asmeniškai turėjau malonią misiją ir norą pasitikrinti save, juk tai nemažus reikalavimus keliantis konkursas. Žinoma, buvo jaudulio, natūralaus dvasinio pakilimo, atsakomybės. Dar kaip šiandien, matau save stovintį didžiojoje LMTA koncertų salėje ir diriguojantį kompozitoriaus Stasio Šimkaus chorą „Saulė motina pakilo“ iš jo operos „Pagirėnai“. Na, o apogėjus aplankė sužinojus, jog esu apdovanojamas specialiu prizu už geriausią J. Naujalio kūrinio interpretaciją.

– Nemažai menininkų pasakytų: „Šio aukšto įvertinimo ir suteiktos premijos dėka įgijau didesnį pasitikėjimą savimi ir esu inspiruotas siekti dar daugiau.“ O kaip šis laimėjimas paveikė tolimesnį Jūsų menininko kelią?

– Dalyvavimas bet kokiame konkurse mobilizuoja. Pasitikrinti save profesine, psichologine, konkurencine prasmėmis, įgyti patirties – neįkainojamos vertybės. Laimėjimas, kaip ir minėjote, išties, suteikia pasitikėjimo ir noro siekti dar daugiau. Savaime suprantama, jog mano pavardė pasidarė šiek tiek žinomesnė ir dažniausiai linksniuojama gerąja prasme.

– Ar pasiryžtumėte, norėtumėte dar kartą dalyvauti konkurse?

–Kodėl gi ne? Viena vertus, niekada negalima sakyti „ne“. Kita vertus, ateina laikas, kai nebenori įrodinėti kitiems, ką tu gali ir ko ne. Visa tai žinai pats. Man labai liūdna, jog vis dar yra žmonių „visagalių“, kurie tokiais išlieka visą gyvenimą.

–Tarp antrojo Juozo Naujalio choro dirigentų konkurso, vykusio 1994 m., ir dabartinio, trečiojo, padaryta didžiulė pauzė. Kas tam turėjo įtakos?

– Kaip mėgstu sakyti – viskam savas laikas. 2009 m. suorganizavome vietinį LMTA studentų chorinio dirigavimo konkursą, kuris buvo inspiruotas idėjos, kad ir kaip būtų sunku, vis vien veikti. Tai buvo tarsi pasiruošiamasis laiptelis, magėjo sužinoti, kaip seksis, koks dalyvių skaičių.

Apibendrinus – būta tam tikrų suirutės dalykų žanro prasme, svyravo studentų skaičius, trūko vidinio akstino, rėmėjų palaikymo. 

– Kaip suformuluotumėte Juozo Naujalio choro dirigentų konkurso tikslą?

– Viena vertus – suaktyvinti, padrąsinti jaunuosius menininkus siekti profesinių tikslų. Kitą vertus, konkursas siejasi su choro menu apskritai, chorinio dainavimo tradicija, profesionalumu; tai puiki galimybė jaunus žmones supažindinti su menine konkurencija, padėti jiems patiems atsakyti į rūpimus profesinius klausimus.

– Kiekvienas organizuojamas renginys nušvinta vis kitomis spalvomis. Kuo šis, jau trečiasis konkursas kitoks, kuo jis įdomus?

– Manau, kad pasikeitė laikas, galimybės. Keliami sudėtingesni reikalavimai, konkursas daug didesnis turų apimtimi (3 turai), dalyvių geografija (12 šalių). Viliuosi, jog Lietuvos kultūros medžio chorinio dirigavimo šakai šis renginys bus tarsi prinokęs, sultingas ir nemažas rudeninis obuolys. Tikimės didelio susidomėjimo konkursu ir nuoširdžiai kviečiame ateiti.

III tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas vyks spalio 24–27 d.:

spalio 24 d. 12 val. LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42) – konkurso atidarymo ceremonija ir I turo kūrinių traukimas burtų būdu,

spalio 25 d. 9-18 val. LMTA Kongresų rūmų Kamerinėje salėje (Vilniaus g. 6–2) – I turas, 19.30 val. – rezultatų paskelbimas,

spalio 26 d. 10-18 val. LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42) – II turas, 19 val. – rezultatų paskelbimas,

spalio 27 d. 18 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30) – finalas-koncertas, 20.30 val. - rezultatų paskelbimas.

Įėjimas nemokamas.

Pajūrio poilsiautojus užklupusias vėsias dienas šildo trečiasis tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis. Penktadienį prasidėjęs renginys Palangoje truks šešias dienas. Pastarasis skirtas paminėti 140-ąsias šios legendinės asmenybės gimimo metines.

Šiemet, anot festivalio organizatorių, programoje gausu ne tik instrumentinės klasikinės muzikos, bet ir vokalo virtuozų pasirodymų. Jo dalyviai – garsūs Lietuvos ir užsienio talentai.

„Mūsų tikslas – populiarinti M. K. Čiurlionio muziką ir asmenybę bei pristatyti talentingus, aukštos klasės atlikėjus, parodyti užsienyje gyvenančius Lietuvos talentus“, – sakė festivalio įkūrėja ir organizatorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Aleksandra Žvirblytė.

Pirmasis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis gimė prieš trejus metus Palangoje, kai šiam pajūrio miestui buvo perduotas Kultūros sostinės titulas.

„Norėjosi padidinti kokybiškos klasikinės muzikos kiekį Palangoje, kad jos mėgėjai turėtų galimybę turiningai praleisti laisvalaikį. Be to, M. K. Čiurlionis yra susijęs su Palanga – čia jis grojo orkestre, su žmona Sofija leido atostogas“, – aiškino A. Žvirblytė.

Anot jos, tokios alternatyvos sukūrimas pasiteisino, esą koncertuose neretai tenka statyti pristatomas kėdes.

Trečiojo festivalio lankytojai turės progą išgirsti kasmet dalyvaujančio M. K. Čiurlionio kūrybos puoselėtojo, tyrinėtojo profesoriaus Vytauto Landsbergio atliekamą minėto klasiko muziką.

Festivalio akcentas – jaunieji talentai. Bus pristatomi perspektyvūs mokyklinio amžiaus muzikantai iš Pamario krašto, kuriems suteikiama išskirtinė proga vienoje scenoje pasirodyti su garsiais pasaulio ir Lietuvos talentais. „Groti kartu su Petru Geniušu, Vytautu Landsbergiu ar kitais aukšto lygio muzikais, manau, jaunam žmogui yra didžiulė motyvacija“, – neabejojo pianistė.

Kita graži festivalio tradicija – jaunųjų atlikėjų maratonas, kuris šiais metais truks net penkias valandas ir pristatys apie 30 įvairaus amžiaus muzikantų. Šįkart nemokamas renginys vyks kultūros bare „Kablys“.

Vokalinis festivalio akcentas – maestro Virgilijaus Noreikos (tenoras), Dainiaus Puišio (baritonas) bei išskirtinio balso turinčios dainininkės Vilijos Kuprevičienės (sopranas) ir jos dukros Ievos-Otilijos (fleita) pasirodymai. 

Taip pat pajūryje koncertuos klausytojų mėgstami pianistai Petras Geniušas su Rusijoje gyvenančiu sūnumi Luku, pianistų dinastija – Veronika Vitaitė, Aleksandra Žvirblytė ir Paulius Andersson, perspektyvusis Markianas Poppilas (Ukraina), lietuviams jau pažįstamas pianistas Igor Lazko (Prancūzija), pianistų dinastija iš Lenkijos – Jaroslawas Drzewiecki, Stanislawas Drzewiecki, Jekaterina Sarajeva-Drzewiecka, Jurgis Karnavičius, Sergėjus Okruško ir kiti.

Festivalio uždarymo koncerte, liepos 16-tąją pasirodys pirmą kartą Lietuvoje viešintis garsus pianistas Kevinas Kenneris iš JAV.

Ketvirtadienį (sausio 30 d.) 18 val. Klaipėdos koncertų salėje klausytojai turės išskirtinę progą išvysti ir išgirsti legendinį nuostabaus tembro tenorą Virgilijų Noreiką.

Programoje „Virgilijus Noreika: Mano Lietuva“ taip pat dalyvaus buvęs maestro mokinys Dainius Puišys (baritonas), fortepijonu skambins Vytautas Lukočius, o renginį ves iškalbos nestokojantis muzikologas Viktoras Gerulaitis.

V.Noreika – išskirtinė lietuvių muzikos asmenybė, operos solistas, pedagogas. Neseniai, pirmą kartą Lietuvos teatrų istorijoje, jam buvo suteiktas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro emerito garbės vardas.

V.Noreika pripažino, kad šiandien dainuoti gali anaiptol nebe viską – aukštas natas vis sudėtingiau pasiekti. „Vis dėlto repertuaro dar yra į valias – ketinu dainuoti ne tik šiandien, bet ir rytoj“, – teigė solistas.

Lietuvos operos grandas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius V. Noreika koncertavo žymiose pasaulio teatrų scenose: Berlin State Opera, Paryžiaus Grand Opera, Buenos Airių Teatro Colon, Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lietuvių operoje ir kitose. Vien tik Maskvos Didžiajame teatre atlikėjas pasirodė daugiau nei pusšimtį kartų. Solistas sukūrė daugiau kaip penkiasdešimt vaidmenų. Koncertavo su Lietuvos ir užsienio šalių orkestrais, gastroliavo daugelyje pasaulio šalių, surengė apie tūkstantį solinių pasirodymų. Maestro balso įrašai pasklidę po visą pasaulį – nuo Niujorko iki Tokijo.

„Kol dar balsas skamba ir sveikata leidžia, tol dainuosiu publikai. Jaučiu, kad mano atliekamos dainos, arijos iš populiarių operų ir operečių dar žmonėms reikalingos, o ir man pačiam tie koncertai, nors ir reti, suteikia žvalumo ir energijos“, – viename interviu pasakojo V.Noreika.

Spalvingoje sausio 30-osios koncerto programoje uostamiesčio publika išgirs lietuvių kompozitorių klasikų ir estradinių dainų kūrėjų muziką, užsienio autorių operų arijas, dainas, romansus, duetus bei kitus populiarius kūrinius.