-
Apie vairavimo įpročius Kaune – kelių policijos pareigūnų lūpomis 4
Kauno kelių policijos vadovas sako, kad pareigūnų pajėgos skirstomos pagal patvirtintą priemonių planą ir prioritetus. Pavyzdžiui, šiuo metu daugiausia skaudžių eismo nelaimių įvyksta nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Dėl to daugiau pareigūnų patruliuoja būtent ten.
Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas pasakoja, kad pažeidėjus padeda drausminti ir vairuotojų siunčiama vaizdo registravimo įrangos medžiaga. Praėjusiais metais tokių pranešimų gauta daugiau nei 2 tūkst. Vaizdo registravimo įranga ir mieste esančios kameros padeda išsiaiškinti ir kitą dažną pažeidimą Kaune.
„Vairuotojai pradeda kaltinti vienas kitą dėl rikiavimosi taisyklių pažeidimo. Tokiuose eismo įvykiuose yra pakankamai sunku nustatyti eismo įvykio kaltininką. Dėl to eismo dalyviai kreipiasi į policiją, kad išspręstų tuos ginčus, nes patys jau nesugeba, nepildo eismo įvykių deklaracijų“, – LRT televizijos laidoje kalbėjo Kauno kelių policijos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyr. specialistas Giedrius Petrauskas.
Plačiau žiūrėkite LRT televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ reportaže.
-
D. Česnauskas: gatve lėkti dideliu greičiu – sunkus nusikaltimas (interviu) 7
Šiandien portale kaunodiena.lt viešėjęs Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas ne tik atsakė į skaitytojų klausimus apie spūstis, avaringas gatves, bet ir įvardijo dažniausiai vairuotojų daromas klaidas. Pareigūno nuomone, kauniečiai vis dar mėgsta viršyti greitį, o mieste lėkti 200 km/h greičiu yra nusikaltimas, prilygstantis pasikėsinimui nužudyti.
– Ką manote apie naujausius Kelių eismo taisyklių pakeitimus?
– Pakeitimai iš esmės Kelių eismo taisyklių nekeičia, tik sukonkretina vairuotojų veiksmus. Anksčiau jie ne visiškai teisingai suprasdavo reikalavimus. Pavyzdžiui, sukant sankryžoje į dešinę, kai prie šviesoforo yra papildoma žalia rodyklė.
– Ilgainiui turbūt nebeliks lentelės su žalia rodykle, leidžiančios sukti į dešinę. Ar dėl to dar labiau nepadaugės spūsčių?
– Jei nuo 2020 metų bus panaikinta žalia rodyklė, leidžianti sukti į dešinę, mieste automobilių spūstys truputį padidės.
– Ar pasiteisino naujos Kelių eismo taisyklės dviratininkams? Ar jų laikomasi?
– Nauji reikalavimai pasiteisino 100 procentų. Mano nuomone, jei dviratis be atšvaitų, žibintų, o dviratininkas – be liemenės, tai dviratis yra pavojingesnė transporto priemonė nei motociklas. Šiais metais Kauno apskrityje žuvo vienas motociklininkas ir trys dviratininkai. Pasitaiko, kai dviratininkas nesuvaldęs dviračio nuvirsta ir sunkiai ar mirtinai susižaloja.
– Kas kaltas, kad Kauno gatvėse tiek daug spūsčių? Neįmanoma normaliai grįžti namo.
– Nuo spalio 20 d. turėtų būti atidarytas eismas A. Baranausko gatvėje, jei pavyktų, gruodį bus leidžiama važiuoti visam transportui Savanorių pr. įkalne, o nuo kitų metų lapkričio planuojama atidaryti Panemunės tiltą. Todėl spūsčių mieste turėtų sumažėti.
– Ar neplanuojama Baltų prospekte vėl padidinti greičio? Jis jau apšviestas.
– Neplanuojama, nes Baltų pr. yra pakankamai avaringa gatvė. Padidinus greitį avarijų su skaudžiomis pasekmėmis tik padaugėtų.
– Kokia pagrindinė avarijų Kaune priežastis?
– Yra pagrindinės dvi priežastys. Pirmiausia – dėl leistino greičio viršijimo vairuotojas negali laiku sustabdyti automobilio ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kad praleistų pėsčiuosius ar pats nesuvaldęs transporto priemonės sužaloja save ir kitus.
Antra – pėsčiųjų ėjimas per gatvę, neįsitikinus, kad tai yra saugu. Net ir nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje pėsčiasis, prieš įžengdamas į važiuojamąją kelio dalį, privalo įsitikinti, kad tai saugu. Kaune pasitaiko atvejų, kai pėstieji net ir draudžiamoje vietoje eina per gatvę net neapsidairę prieš pat atvažiuojantį policijos automobilį.
– Kokios dažniausios vairuotojų klaidos prie vairo?
– Greičio viršijimas, skubėjimas, vairavimas išgėrus.
– Kokiu didžiausiu greičiu per Kauną yra spaudęs koks nors nesubrendęs vairuotojas? 200 km/h ar daugiau?
– Užpernai Kaune į Savanorių pr. nuokalnę BMW automobiliu važiavęs vairuotojas jo nesuvaldė, trenkėsi į apšvietimo stulpą ir žuvo. Tyrimo metu automobilio keleivis nurodė, kad prieš avariją spidometras rodė apie 180km/h greitį. Mano nuomone, mieste važiuoti 200 km/h greičiu yra nusikaltimas, kuris prilygsta pasikėsinimui nužudyti keletą žmonių, nes per avarijas, įvykusias dėl didelio greičio, paprastai žūva ne vienas eismo dalyvis.
– Ar esate kada nors pats pakliuvęs į avariją?
– Buvau pakliuvęs į avariją prieš 18 metų. Stabdomas nestojo neblaivus vairuotojas, o kai jį prisivijome, jis taranavo policijos automobilį.
– Kokia situacija dėl vairuotojų sveikatos tikrinimo? Pasitikrinti kas 10 metų šiuo metu yra greičiau formalumas, kurio niekas nekontroliuoja.
– Sunkvežimių, autobusų vairuotojai sveikatą privalo tikrintis kas penkerius metus. Policija, gavusi informacijos iš gydymo įstaigų, artimųjų ar pati nustačiusi, kad vairuotojas dėl sveikatos problemų negali vairuoti, gali kreiptis į medikus, kad jie patvirtintų šį faktą. Jei tai pasitvirtina, teisė vairuoti atimama visam gyvenimui. Tokių atvejų Kauno mieste per šiuos metus buvo apie 10.
– Kaune masiškai pažeidinėjamos taisykles išvažiuojant iš žiedo. Gal klaidina vairavimo instruktoriai? Pats vairuoju kasdien 30 metų.
– Reikia laikytis kelio ženklų nurodymų. Jei kelio ženklų žiedinėje sankryžoje nėra, akivaizdu, kad išvažiuoti iš sankryžos antra eismo juosta nesaugu ir draudžiama.
Visą pokalbį su D. Česnausku skaitykite čia.