Socialiniame tinkle „Instagram“ Karalius Čarlzas (Karolis III) pagerbė Velso princą mielu atvaizdu, kuriame monarchas laiko savo sūnų.

Jaunas Williamas pavaizduotas žavingame juodai baltame kadre su savo tėvu, karaliumi Karoliu III. „Linkiu Velso princui laimingo gimtadienio!“ – rašoma šalia nuotraukos.

Karališkosios šeimos instagramo nuotr.

Velso princą taip pat pasveikino ir artimiausieji. Princo Williamo ir princesės Catherine oficialioje instagramo paskyroje atsirado nuotrauka, kurioje Williamas pramogauja su vaikais. „Su gimtadieniu, tėti, mes tave labai mylime!“ – rašoma prie nuotraukos.

Princo Williamo ir princesės Catherine instagramo nuotr.

Princas tikėjosi sulaukti ankstyvosios gimtadienio dovanos, tačiau iškilmės atėjo tik kitą dieną. Ketvirtadienį įvykusios Europos futbolo čempionato rungtynės tarp Anglijos ir Danijos buvo nuviliančios. Jos baigėsi lygiosiomis. 

Rungtynių dieną princas Williamas ir Danijos karalius Frederikas X instagrame pasidalijo bendra jų nuotrauka Frankfurte. Per vidurį stovėjo Danijos princesė Josephine. Šalia nuotraukos buvo rašoma: „Tegul laimi geriausia komanda“. Prie teksto buvo pavaizduoti abiejų šalių vėliavų emociukai. 

Princo Williamo ir princesės Catherine / Danijos karaliaus instagramo nuotr.

Princas Williamas, kuris taip pat yra futbolo asociacijos (FA) prezidentas, rungtynėse buvo neįtikėtinai linksmas. Kai Anglijos rinktinės kapitonas Harris Kane'as per 18 minučių išvedė Anglijos „Tris liūtus“ į priekį 1:0, princas net pakilo iš savo vietos, rašoma užsienio portale „Daily Mail“.

Tačiau iki rungtynių pabaigos Williamas, kaip ir dauguma tautos, turėjo nusivilti, kai Anglijos rinktinė po nuostabaus danų vidurio puolėjo Morteno Hjulmando smūgio iškovojo lygiąsias 1:1.

Nepaisant blankaus pasirodymo, Velso princas paspaudė ranką Danijos karaliui Frederikui X.

Ilgametis futbolo gerbėjas Williamas buvo nufotografuotas besijuokiantis su Frederiku minioje. Jie buvo užfiksuoti entuziastingai besišnekučiuojantys, kai kartu sėdėjo vienoje eilėje.

Scanpix nuotr.

Rungtynėse jis dalyvavo vienas, nes Velso princesė atsiribojo nuo viešųjų pareigų, kol tęsia vėžio gydymą.

Prieš rungtynių pradžią Velso princas kartu su Anglijos žaidėjais ir sirgaliais giedojo nacionalinį himną ir pakėlė nykštį, parodydamas, kad šio vakaro rungtynes ​​vertina teigiamai.

Scanpix nuotr.

Karališkoji šeima prisijungė prie dešimčių tūkstančių gerbėjų Frankfurto arenoje, o dar milijonai stebėjo namuose.

Jos teigimu, susitikimas su karaliumi Frederiku X karališkosios šeimos rezidencijoje buvo puiki proga padėkoti už Danijos paramą Lietuvai vaduojantis iš sovietų okupacijos, integruojantis ES ir NATO.

„Mums labai svarbu, kad 1991 metais Danija, antra po Islandijos, pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, tais pačiais metais atkūrė diplomatinius santykius ir apskritai formavo aktyvią Baltijos politiką. O metais anksčiau parėmė Baltijos informacinio biuro – pirmos tokio pobūdžio Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstaigos Vakarų Europoje – įkūrimą“, – pranešime žiniasklaidai cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, abiejų valstybių bendradarbiavimą sustiprino pirmoji su valstybiniu vizitu į nepriklausomą Lietuvą atvykusi monarchė – Danijos karalienė Margarita II, ją tuomet lydėjo sūnus, dabartinis šalies karalius Frederikas X.

Danija, pažymėjo Seimo vadovė, investicijomis padėjo Lietuvai siekti narystės ES ir NATO, teikė karinę paramą, pirmoji iš Aljanso valstybių sudarė dvišalį karinio bendradarbiavimo susitarimą ir pasirašė bevizio režimo sutartį.

Vėliau trečiadienį V. Čmilytė-Nielsen su Danijos ministro pirmininko pavaduotoju, gynybos ministru Troelsu Lundu Poulsenu aptars gynybinį bendradarbiavimą.

Naujųjų metų išvakarėse karalienė Margretė II (Margrethe II), daugiau nei pusę amžiaus valdžiusi Daniją, paskelbė apie savo abdikaciją, o sausio 14 dieną karaliumi tapo jos sūnus Frederikas X.

Danijos karalių Varšuvoje pasveikino Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

„Vizitas bus daugiausia ekonominis, o pagrindinės temos – saugumas, energetika, klimatas, maistas ir žemės ūkis“, – nurodė Lenkijos tarptautinės politikos biuro vadovas Mieszko Pawlakas (Meško Pavliakas).

„Karalius atvyko į Lenkiją su svarbia komercine misija“, – pridūrė jis.

Savo viešnagę sostinėje Frederikas X pradėjo apsilankymu prieš kelis mėnesius duris atvėrusiame Lenkijos istorijos muziejuje, o jo direktorius pavadino monarcho viešnagę „didžiule garbe ir privilegija“.

Muziejuje karalius Frederikas X dalyvavo verslo forumo atidaryme, kuriame pabrėžė, kad klimato kaita yra nepaprastai svarbi tema.

Karalius atvyko į Lenkiją su svarbia komercine misija.

„Matome, kaip energetikos ir naujų technologijų galimybės gali paveikti ateitį, ateinančias kartas, – kalbėjo jis. – Šio vizito tikslas – parodyti, kokių pokyčių galime imtis, kad būtų naudojama daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, ir kaip daryti įtaką atsakingiems gamybos metodams ir vartotojų elgsenai.“

Karalius sakė, kad šie dalykai suteikia, jo žodžiais tariant, išskirtinę galimybę Lenkijos ir Danijos bendradarbiavimui, taip pat ir verslo srityje.

Trijų dienų vizito metu karalius lankysis Varšuvoje ir šiaurės vakariniame Ščecino mieste. Tikimasi, kad jis susitiks su įstatymų leidėjais ir aplankys NATO regioninę karinę būstinę Ščecine.

Danijoje monarchas yra valstybės vadovas, tačiau jo vaidmuo daugiausia yra reprezentacinis.

Karalių lydės Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas, už energetiką, žemės ūkį ir žuvininkystę atsakingi ministrai, taip pat verslininkai iš įmonių, kurios specializuojasi energijos efektyvumo, klimatui palankaus ūkininkavimo ir biodujų gamybos srityse.

Vizito metu karalius susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda ir kitais Lenkijos politikais. Jis taip pat ketina padėti vainiką prie Nežinomo kareivio kapo ir apžiūrėti NATO daugianacionalinį šiaurės rytų korpusą.

Danijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Lenkija yra devinta pagal dydį Danijos eksporto rinka. Šiuo metu Lenkijoje veikia 700 Danijos įmonių, kurios sukuria 100 tūkst. darbo vietų.

Be to, pasak ministerijos, Daniją ir Lenkiją sieja bendra „aktyvi pozicija dėl Ukrainos“, taip pat bendros investicijos į dujotiekį „Baltic Pipe“ – projektą, kuriuo siekiama skatinti nepriklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo.

Pagal tradiciją naujai karūnuotas Danijos valdovas pirmiausia išsiruošia aplankyti kaimynines Šiaurės šalis, tačiau šių kelionių datos dar nepaskelbtos.

Folketingeto pirmininkui Sørenui Gade sušukus „Tegyvuoja Jo Didenybė karalius Frederikas X“, parlamentarai devynis kartus sušuko „Huraa!“

Parlamente kartu lankėsi karalienė Mary, karūnos princas Christianas, taip pat sostą palikusi karalienė Margrethė II, jos sesuo princesė Benedikta bei Frederiko brolis princas Joachimas.

Karaliaus pareiškime, kurį jo vardu perskaitė ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen, monarchas žadėjo, jog kartu su karaliene Mary visas jėgas skirs tarnauti Danijos karalystei. „Tikimės, kad mums pavyks dirbti visos karalystės labui ir įgyti žmonių pasitikėjimą“, – teigiama toliau pareiškime. Karalystei be Danijos dar priklauso Grenlandija ir Fererų salos – joms parlamente atstovavo jų premjerai.

Karaliaus pareiškimą perskaitė M. Frederiksen, nes Danijoje tradiciškai į Folketingetą gali kreiptis tik parlamento nariai. Premjerė skyrė keletą šiltų žodžių ir Margrethei, sėdėjusiai už sūnaus. Karalienė įrodė, kad praeitis ir dabartis yra dvi to paties medalio pusės, sakė M. Frederiksen. „Dabar mus į ateitį ves kita karta“, – pridūrė ji.

Margrethė po 52 karaliavimo metų sekmadienį oficialiai atsisakė sosto ir perdavė jį vyriausiajam savo sūnui Frederikui. Naująją karališkąją porą sveikino tūkstančiai žmonių, susirinkusių prie Kristianborgo rūmų ir gatvėse, karietai su karaliumi ir karaliene riedant Kopenhagos gatvėmis.

Stebėti šio beprecedenčio įvykio vienoje seniausių pasaulio monarchijų į Danijos sostinę susirinko tūkstančiai žmonių.

Tiesioginės transliacijos vaizdai rodo didžiulę žmonių jūrą priešais Kopenhagos Kristiansborgo rūmus. Kaip pranešama, jų ten susirinko daugiau nei 100 tūkstančių.

Kiek po 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku 83-ejų karalienė Margrethe per susitikimą su Danijos ministrų kabinetu pasirašė savo abdikacijos deklaraciją, kuria užbaigė 52 metus trukusį savo valdymą, paskelbė nacionalinis Danijos transliuotojas DR.

Jo paskelbtame įraše matyti, kaip monarchė pasirašo dokumentą, o jai iš dešinės sėdi sūnus Frederikas.

Tai tik antras kartas, kai sostą palieka Danijos monarchas: Erikas III tokį žingsnį žengė prieš devynis šimtmečius, 1146 metais.

Jos 55 metų sūnus Frederikas, taip pat dalyvavęs Valstybės tarybos posėdyje kartu su Australijoje gimusia žmona Mary (Meri) ir jųdviejų vyriausiuoju vaiku, 18 metų princu Christianu (Kristijanu), automatiškai tapo karaliumi ir valstybės vadovu.

Maždaug 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku 55-erių Frederikas bus paskelbtas karaliumi Danijos sostinės širdyje esančių Kristiansborgo rūmų balkone.

Artėjant šiai akimirkai, Margrethe išvyko iš savo rezidencijos į Kristiansborgo rūmus arklių traukiama karieta, kurį lydėjo husarų pulko nariai.

Frederikas su žmona ir sūnumi išvyko į rūmus limuzinu. Vėliau karališkoji vėliava nuleista prie Margrethe namų ir iškelta ant pastato, kuriame gyvena Frederikas ir Mary.

Sostinėje, papuoštoje raudonai baltomis vėliavomis, budėjo gausios policijos pajėgos.

Pasak Kopenhagos policijos atstovo Peterio Dahlo, policijos pastiprinimas buvo pakviestas į Kopenhagą iš visos šalies.

„Tautos siela“

Karalienei savo kasmetinėje Naujųjų metų išvakarėse per televiziją transliuojamoje kalboje paskelbus apie savo abdikaciją, buvo išgraibstyti traukinių ir lėktuvų bilietai, rezervuotos visos vietos Kopenhagos viešbučiuose.

27 metų sostinės gyventojas Aske Julius (Askė Julius) šeštadienį sakė, kad tikisi užsiimti gerą vietą ir pamatyti, kas vyks.

„Daugiau nei pusė Danijos gyventojų niekada nepažino nieko kito, tik šią karalienę, – kalbėjo jis. – Ji iš tikrųjų yra Danijos įsikūnijimas, [...] tautos siela.“

Visoje sostinėje buvo iškabinti portretai ir plakatai, kuriuose karalienei dėkojama už jos ilgametę tarnybą, o metro puošė užrašai „Ačiū už kelionę, Margrethe“.

Ant kitų buvo užrašyta „Tegyvuoja karalius“.

Sekmadienio protokolas iš esmės panašus į ankstesnius atvejus, kai Danijos sostas pereidavo įpėdiniui.

Nebuvo pakviesti jokie užsienio aukšto rango pareigūnai ar karališkieji asmenys, naujasis monarchas nėra karūnuojamas ar sodinamas į sostą.

Margrethe nusprendė atsisakyti sosto praėjus lygiai 52 metams po to, kai perėmė valdžią iš savo tėvo Frederiko IX.

„Ši diena turi daug simbolikos“, – AFP sakė Danijos visuomeninio transliuotojo DR karališkoji korespondentė Cecilie Nielsen (Sesili Nilsen).

Karalienės pranešimas apie sosto atsisakymą pribloškė danus, nes ji ne kartą tvirtino, kad laikysis tradicijų ir valdys iki mirties.

Net jos pačios šeima buvo apie šį sprendimą informuota tik trys dienos iki jį paskelbiant visuomenei.

Savo sprendimą Margrethe paaiškino sveikatos problemomis po praėjusiais metais atliktos sunkios nugaros operacijos.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad daugiau nei 80 proc. danų pritaria jos sprendimui.

Margrethe išsaugos karalienės titulą ir galės kartais atstovauti karališkajai šeimai.

„Kitokio tipo monarchas“

Ekspertai teigia, kad jos sūnui, palaipsniui perėmusiam vis daugiau atsakomybių, dabar bus suteikta laiko suklestėti monarcho vaidmenyje.

„Ji mano, kad sosto įpėdinis yra visiškai pasirengęs perimti sostą. Ir ji nori išvengti tokios situacijos kaip Didžiojoje Britanijoje, kur princas Charlesas tapo karaliumi Karoliu III sulaukęs 70 metų“, – sakė istorikas Larsas Hovbakke Sorensenas (Larsas Hovbakė Siorensenas).

Kaip ir jo motina, Frederikas, kuris yra sosto įpėdinis nuo trejų metų, sulaukia daugiau kaip 80 proc. danų palaikymo.

Tačiau tikimasi, kad jis į monarchiją, kurios ištakos siekia X amžiaus vikingų laikus, įneš savo stilių.

„Karalienė Margrethe II yra savo laikmečio moteris, o Frederikas taip pat gyvena savo epochoje. Jis suprato, kad negali jos kopijuoti, ir sugebėjo nustatyti savo įvaizdį, savo ryšius su Danijos žmonėmis“, – AFP sakė kitas istorikas Bo Lidegaardas (Bo Lidegordas).

„Turėsime kitokio tipo monarchą, daug neformaliau bendraujantį su žmonėmis, kai jis keliauja po šalį“, – pridūrė jo kolega L. Hovbakke Sorensenas.

Jo motina garsėja meile menui ir yra rašytoja bei menininkė, o Frederikas užsiima sportu ir domisi aplinkosauga.

Danijoje monarcho vaidmuo yra daugiausia ceremoninis, tačiau jis pasirašo teisės aktus, oficialiai vadovauja vyriausybės formavimui ir reguliariai susitinka su ministrų kabinetu.

Karalienė Margrethe tradicinėje savo naujametinėje kalboje gruodžio 31 d. netikėtai paskelbė, kad sausio 14 d., praėjus lygiai 52 metams nuo savo karaliavimo pradžios, perleis sostą sūnui Frederikui. Toks žingsnis Danijoje yra itin neįprastas. Pastarąjį kartą Danijos regentas savo noru sosto atsisakė 1146 m.

Ir Margrethe vis tikino, kad eis pareigas iki gyvenimo pabaigos. Tačiau persigalvoti ją esą paskatino 2023 m. vasarį jai atlikta nugaros operacija. Ji supratusi, kad metas atsakomybę perduoti kitai kartai. „Nusprendžiau, kad dabar yra tinkamas metas, – sakė monarchė savo kalboje Naujųjų išvakarėse. – 2024 m. sausio 14 d. – praėjus 52 metams nuo tada, kai paveldėjau sostą iš savo mylimo tėvo, aš atsistatydinsiu iš Danijos karalienės pareigų. Perduosiu sostą savo sūnui kronprincui Frederikui“.

Taigi Danijos laukia istorinė diena, nors pompastiškos karūnavimo ceremonijos, kaip, pavyzdžiui, sostą perimant britų karaliui Karoliui III, nebus. Būsimasis karalius ir sostą paliekanti karalienė sekmadienio popietę vienas paskui kitą – Frederikas automobiliu, o Margrethe karieta – iš Amalienborgo pilies vyks į Kristianborgo rūmus. Čia monarchė 14 val. (15 val. Lietuvos laiku) prasidėsiančiame susitikime su vyriausybe pasirašys sosto atsisakymo deklaraciją – tą akimirką naujuoju karaliumi taps Frederikas.

Tada 15 val. (16 val. Lietuvos laiku) naujasis monarchas pasirodys Kristianborgo rūmų balkone, o ministrė pirmininkė Mette Frederiksen oficialiais paskelbs, kad sostas perduotas. Tuomet Frederikas pasakys kalbą tautai ir ją užbaigs savo šūkiu. 15.30 val. naujasis karalius ir karalienė – Frederikas ir Mary – karieta grįš atgal į Amalienborgo pilį. Neabejojama, kad gatvėse juos sveikins tūkstančiai džiūgaujančių danų.

Pareigas pradėjus eiti naujajam karaliui, Danijoje baigsis ilgai trukusi era. Margrethe karūną dėvėjo lygiai 52 metus. Nuo britų karalienės Elžbietos II mirties 2022 m. rugsėjį ji buvo laikoma ilgiausiai pareigas einančia karaliene pasaulyje.