Naujosios sistemos gali būti uždedamos ant kiekvieno automobilio.

„Lengvai montuojamas. Nuo vieno ant kito automobilio galima perdėti. Aikštelėje galima pakreipti kampą vienaip, kad būtų skanuojami automobiliai, gatvėje – kitaip. Lengvai tą galima padaryti, lengvai galima keisti“, – aiškino „Parkavimo Kaune“ direktoriaus pavaduotojas Darius Razmislevičius.

Kontrolieriams užtenka atvažiuoti į aikštelę ir įjungus skenerį sistema mato, kas susimokėjo už mašinos statymą, kas ne. Be to, norint patikrinti vairuotojų sąžiningumą, nebereikia eiti prie kiekvienos mašinos.

„Su šitomis kameromis skenuoja stovinčius automobilius, duomenys visi keliauja į serverį. Iš serverio atrūšiuojama, kas yra nesumokėję už parkavimą, tada siunčiami atgal duomenys kontrolieriams į įrenginius, kurie yra arčiausiai to objekto, patikrina dar kartą, įsitikina, ar, pavyzdžiui, nėra neįgaliojo statymo kortelės“, – sakė D. Razmislevičius.

Tokia sistema esą leidžia efektyviau tikrinti nesusimokėjusius už mašinų statymą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Padeda kontrolieriams daug greičiau atlikti darbą. Ir, aišku, tada yra galimybė patikrinti kuo daugiau automobilių, ar jie yra susimokėję už parkavimą Kauno mieste“, – kalbėjo „Parkavimo Kaune“ direktoriaus pavaduotojas.

Skaičiuojama, kad per valandą tokia mašina patikrina per 1 tūkst. automobilių. Kontrolieriai patikrindavo vos kelis šimtus. Visgi, dėl saugumo visiškai žmogaus darbo dar neatsisakoma.

„Kontrolieriai dar kartą eidami sutikrina savo įrenginyje. Bet kokiu atveju, dar reikalingas tas žmogiškasis išteklius“, – teigė D. Razmislevičius.

Kartais nerandi, kur pastatyti. Prie traumatologinio pinigėlis nemažas, nors žmonės su traumom atvažiuoja.

Vairuotojai tikina, kad stengiasi visur susimokėti, tik skundžiasi, kad prieš efektyviau išrašant baudas, pirmiausia reikėtų pasirūpinti vietomis, kur mieste būtų galima apskritai palikti mašiną.

„Brangoka, todėl bandau kažkur prisiparkuot. Bet sunku ir prisiparkuot, laisvą vietą rast. Važiuoji ratus, kol surandi“, – sakė vairuotojas.

„Aš už technologijas, pritariu. Bet kainą reikia mažinti“, – savo nuomonę išreiškė kaunietis.

„Kartais nerandi, kur pastatyti. Prie traumatologinio pinigėlis nemažas, nors žmonės su traumom atvažiuoja“, – teigė vyriškis.

Aikštelių prižiūrėtojai pastebi, kad vairuotojų sąmoningumas keičiasi, o ir nemokamų vietų mašinoms mieste beveik nebėra.

„Neverta šiuo metu nemokėti už parkavimą ar ieškoti kažkokių nemokamų vietų. Tikrai visas miesto centras yra apmokestintas ir tai yra natūralu, tai vienas iš būdų, kaip reguliuot automobilių srautą“, – tvirtino D. Razmislevičius.

Net ir apmokestinus papildomas gatves, kol kas taip akivaizdžiai kaip tikėtasi mašinų centre nesumažėjo. Tad po Naujų metų parkavimas Kaune gali dar labiau brangti.

Kol kas Kaune yra viena tokia mašina su specialia įranga ant stogo. Planuojama, kad jų turėtų atsirasti ir daugiau. Vieną mašiną paruošti darbui atsieina apie kelis tūkstančius eurų. Sistemą ištobulinus, darbo vietų kontrolieriams mieste liks mažiau.

Kandidatuoti į šias pareigas partijos kolegos yra pasiūlę buvusiam Kauno miesto tarybos nariui, savivaldybės įmonės darbuotojui Dariui Razmislevičiui, teisininkui Dariui Banėnui, privataus verslo atstovui Giedriui Bielskui.

Vėl tapti LSDP skyriaus vedle siūloma ir ne vienerius metus Kauno socialdemokratams anksčiau vadovavusiai Orintai Leiputei – buvusiai Kauno tarybos, Seimo narei bei miesto mero patarėjai, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojai, dabar dirbančiai viename iš švietimo projektų (ne Kaunui skirtame).

Praėjusių metų gruodį ELTA skelbė, kad tuometis šios partijos skyriaus pirmininkas, verslininkas Židrūnas Garšva atsisakė ne tik politinių pareigų, bet ir pasitraukė iš Lietuvos socialdemokratų partijos. Kauno technologijos universiteto auklėtinis, ekonomistas Ž. Garšva 2019-aisiais atšventė savo 50-metį. Iki LSDP jis yra buvęs ir kitų partijų (Lietuvos ir centro sąjungos, Tvarkos ir teisingumo) nariu. Nuo 2011-ųjų iki 2019 metų pavasario darbavosi Kauno miesto savivaldybės taryboje kaip kauniečių išrinktas jų atstovas. Atkakliai siekęs partinio posto, Ž. Garšva LSDP Kauno skyriaus pirmininku tapo 2017 metų gegužės 1-ąją, minimalia, vos vieno balso persvara rinkimus laimėjęs prieš kitą kandidatą – Giedrių Bielskų.

Pasitraukus Ž. Garšvai, partijos skyriui laikinai, iki naujų rinkimų, vadovauja pirmoji pirmininko pavaduotoja, taip pat buvusi Kauno miesto tarybos narė Živilė Jakaitė.

LSDP Kauno skyrius šiuo metu turi apie 650 narių, partijos skyriaus tarybą sudaro per 80 socialdemokratų.

Kauno meras į šias pareigas turi kitą kandidatę.

„Buvo taryboje išrinktas Darius Razmislevičius vieninteliu kandidatu“, – BNS pirmadienio vakarą sakė socialdemokratų frakcijos Kauno taryboje seniūnas Židrūnas Garšva.

Tarybai buvo planuota teikti ir Ž.Garšvos kandidatūrą, tačiau jis sakė ją atsiėmęs.

D.Razmislevičiaus kandidatūra bus teikiama antradienį vyksiančiame tarybos posėdyje.

Vicemero pareigos liko laisvos po to, kai praėjusią savaitę atsistatydino vienas iš trijų Kauno vicemerų – socialdemokratas Vasilijus Popovas.

Tuo tarpu Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ruošiasi į šias pareigas teikti savo bendražygės, judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovės, Rasos Šnapštienės kandidatūrą.

„Švietimo sritis yra vienas iš mūsų prioritetų, todėl komandoje man reikia stiprių, kompetentingų ir pasiruošusių sunkiai dirbti žmonių“, – BNS perduotame komentare teigė Kauno meras.

Jis neatsakė, kaip vertintų socialdemokratų pasiūlytą kandidatą.

Ž.Garšva savo ruožtu sakė, kad toks mero žingsnis socialdemokratams pasirodė „mažų mažiausiai keistas“. Jis teigė, kad jeigu D.Razmislevičiaus kandidatūra nebūtų patvirtinta, socialdemokratai inicijuotų koalicijos posėdį.

„Jeigu įvyks dalykai, kurie nėra koalicijos sutartyje apspręsti, inicijuosime koalicijos posėdį ir kalbėsimės su partneriais“, – sakė Ž.Garšva.

Socialdemokratai Kauno taryboje turi keturias vietas, „Vieningas Kaunas“ – septyniolika. Valdančiajai koalicijai taip pat priklauso keturias vietas taryboje turintis Liberalų sąjūdis, kuris taip pat yra delegavęs savo vicemerą. Iš viso Kauno taryboje, įskaitant merą, dirba 41 narys.

Savivaldybės Turto skyriaus specialistas Darius Razmislevičius įsigudrino tuo pačiu metu vadovauti privačiai bendrovei. Negana to, jo pareigos savivaldybėje ir turimas verslas apima panašias veiklos sritis. Dėl valdininko užklasinės veiklos pradėtas tyrimas.

Sudaryta speciali komisija

"Savivaldybę pasiekė informacija iš Valstybės tarnybos departamento, kad yra skundas dėl D.Razmislevičiaus interesų konfliktų. Man taip pat užkliuvo faktas, kad jis prieina prie Registrų centro duomenų bazės ir už tai moka savivaldybė. Jeigu jo versle reikalingi Registrų centro duomenys, gali būti ne tik supainioti interesai, bet ir padaryti nuostoliai savivaldybei", – galimus pavaldinio pažeidimus įžvelgė savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

D.Razmislevičius Turto skyriuje yra atsakingas už inžinerinių statinių ir jų priklausinių kadastrinius matavimus, rūpinasi naujų kadastro objektų suformavimu ir jų registravimo savivaldybės vardu procedūromis. Bendrovė "Geodara", kurios akcijų turi D.Razmislevičius ir kurios vadovu dirbo dar visai neseniai, užsiima žemėtvarka, kartografija, geodezija, projektavimu ir kitomis veiklomis – labai artimomis Turto skyriaus specialisto pareigoms.

Valstybės tarnybos įstatymas nedraudžia dirbti įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais.

Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas įpareigoja valstybės tarnautoją vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.

Pasak D.Ratkelio, savivaldybei pavesta ištirti, ar tikrai valstybės tarnautojas D.Razmislevičius turi savo privačią bendrovę, kurioje eina direktoriaus pareigas. "Komisiją sudariau, kol kas nežinau, kokie bus tyrimo rezultatai. Pats asmeniškai žiūrėjau internete, yra tokia bendrovė ir jos direktorius. Jeigu jis ir nebedirba, pažeidimas išlieka, nes dirbo būdamas valstybės tarnautoju", – pastebėjo administracijos direktorius. Anot jo, įstatymai nedraudžia valstybės tarnautojams turėti akcijų, o komisija turės ištirti, ar darbas Turto skyriuje ir bendrovės akcijos nesukelia viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto.

Direktorius nieko neveikė?

Paklaustas apie vadovo pareigas bendrovėje "Geodara", D.Razmislevičius tikino šiuo metu jau nedirbantis, o direktoriumi buvęs anksčiau. Paklaustas, kada paliko šias pareigas, savivaldybės tarnautojas neslėpė: "Jeigu atvirai - neseniai".

Galima tik numanyti, kad atsisakyti vadovo pareigų bendrovėje paskatino Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir savivaldybės Turto skyriui pateiktas anoniminis skundas dėl galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto.

"Žinote, aš buvau ten tiesiog vadovas, bet realiai nieko nedirbau. Ir ta veikla ten nevyko", – bandė teisintis D.Razmislevičius. Jis tikino šiuo metu turintis tik bendrovės akcijų.
D.Razmislevičius kaip socialdemokratų partijos narys 2012 m. dalyvavo Seimo rinkimuose ir interesų deklaracijoje nurodė turįs bendrovės "Geodara" akcijų. Toje pačioje deklaracijoje jis nurodė dirbantis savivaldybės administracijoje. Turto skyriaus specialisto pareigas jis eina nuo 2011 metų.

Paklaustas, ar pats neįžvelgia interesų konflikto, D.Razmislevičius tai neigė. "Neturime jokių savivaldybės užsakymų, per metus tik keli darbai atlikti fiziniams asmenims, dar likę nuo seniau, kai aš nedirbau savivaldybėje. Su savivaldybe tikrai jokio ryšio nėra. Intereso tikrai jokio nėra", – tikino tarnautojas.

Dirbo be leidimo

Kiekvienas valstybės tarnautojas, norėdamas dirbti bet kokį kitą darbą, privalo gauti leidimą iš administracijos vadovybės.

D.Razmislevičius prisipažino žinantis apie tokį reikalavimą, tačiau leidimo dirbti savo bendrovės vadovų neprašė.

"Kad jis neprašė leidimo eiti kitas pareigas, man pranešė personalo skyriaus darbuotojai. Be abejo, kaip valstybės tarnautojas turėjo prašyti leidimo, net jeigu dirbtų sargu", – pastebėjo D.Ratkelis.

Anot jo, kai kurie savivaldybės tarnautojai dirba papildomus darbus gavę vadovybės sutikimą, prieš tai įvertinus, ar nebus interesų konflikto. Valstybės tarnautojams neleidžiama dirbti savivaldybės įmonėse ar įstaigose.