Į jubiliejų pakviesti ne tik esami ir buvę ligoninės darbuotojai, pasveikinti atvyko ir valdžios atstovai. Iki vidurnakčio trukusios šventės metu apdovanoti geriausi ligoninės medikai bei administracijos darbuotojai, suvalgytas įspūdingo dydžio tortas, sudainuotas specialiai ligoninei Deivydo Zvonkaus sukurtas himnas.

Savo istoriją ligoninė skaičiuoja nuo 1933 m., kai po kovų Lietuvai atitekusioje Klaipėdoje buvo atidaryta Raudonojo kryžiaus ligoninė. Per tą laiką atlikta tūkstančiai operacijų, išaugintos ištisos profesionalių ir atsakingų medikų kartos, o svarbiausia – sveikata grąžinta tūkstančiams žmonių.

„Per ilgus dešimtmečius Respublikinė Klaipėdos ligoninė tapo moderniu ir svarbiu Vakarų ir visos Lietuvos medicinos centru, ypač vertinamu pacientų. Geriausia gimtadienio dovana visam mūsų kolektyvui įteikta likus kelioms dienoms iki gimtadienio. Gavom oficialų pripažinimą, kad antrus metus iš eilės esame geriausia stacionari gydymo įstaiga šalyje, vertinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Išsikėlėme aukštą kartelę, kurią dabar privalome išlaikyti“, – sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus.

Per ilgus dešimtmečius Respublikinė Klaipėdos ligoninė tapo moderniu ir svarbiu Vakarų ir visos Lietuvos medicinos centru, ypač vertinamu pacientų.

Gimtadienio šventės dalyvių laukė ne viena staigmena. Po oficialios sveikinimų dalies susirinkusiems svečiams parodytas ligoninėje nufilmuotas siužetas, kaip žinomi aktoriai Giedrius Savickas ir Džiugas Siaurusaitis ieškojo laimės recepto. Po visų nuotykių, apsilankymų moderniausiuose kabinetuose bei susitikimų su gydytojais, laimės receptą du žinomi vyrai rado.

Vakarui įpusėjus, scenoje pasirodė žinomas atlikėjas ir dainų autorius Deivydas Zvonkus, kuris pakvietė visus susirinkusius drauge sudainuoti specialiai jubiliejui jo sukurtą ligoninės himną. Renginio svečiai pavaišinti įspūdingo dydžio tortu, kuris pagamintas iš 1200 keksiukų.

Šventės metu taip pat apdovanoti ligoninės darbuotojai. Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Gradeckas įteikė dovaną Vidaus medicininio audito skyriaus vadovei Salvinijai Misikonienei.

16 gydytojų gavo padėkas už indėlį nepriekaištingai atliekant savo pareigą Klaipėdos regiono žmonių sveikatos labui. Ministro Pirmininko padėkas įteikė Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas. Į sceną jas atsiimti lipo teisininkė Renata Baužienė, Radiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas radiologas Artūras Čiuvašovas, Vidaus ligų diagnostikos skyriaus vedėjas, vidaus ligų gydytojas Audrius Lekštutis ir Tuberkuliozės filialo vyriausioji slaugytoja Valentina Beržienė.

Sveikatos apsaugos ministro padėkos šventės metu įteiktos direktoriaus pavaduotojui infrastruktūrai Mindaugui Kundrotui, Ambulatorinės ir dienos chirurgijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai Rėdai Kudriavcevai, Konsultacinės poliklinikos, esančios Taikos prospekte, vadovui, gydytojui endokrinologui Andrėjui Levingeriui, Anesteziologijos – reanimacijos skyriaus anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai Nelijai Babinai.

Seimo pirmininko padėkas dar keturiems Respublikinės Klaipėdos ligoninės darbuotojams įteikė Seimo narė Ieva Pakarklytė. Padėkas už nepriekaištingai atliekamą darbą atsiėmė Viešųjų pirkimų skyriaus specialistė, teisininkė Daina Žibutė Kugienė, Gerontopsichiatrijos skyriaus vyresnioji psichikos sveikatos slaugytoja Vida Banalaitienė, Mikrobiologijos laboratorijos vedėja, medicinos mikrobiologė Rita Vėlavičienė ir Tuberkuliozės filialo poliklinikos gydytoja radiologė Romualda Gylienė.

Klaipėdos miesto mero padėkas įteikė pats miesto vadovas Arvydas Vaitkus. Jubiliejaus proga surengtoje šventėje jas gavo Konsultacinės poliklinikos, esančios Herkaus Manto gatvėje, gydytoja pulmonologė Remigija Mikutienė, Anesteziologijos – reanimacijos skyriaus vedėjas, gydytojas anesteziologas reanimatologas Nerijus Ruškys, Pulmonologijos alergologijos skyriaus ūkio reikalų tvarkytoja Irma Kumšlytienė bei Diagnostinių tyrimų skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Vilija Smilgienė.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus Dariaus Steponkaus padėka įteikta direktoriaus pavaduotojui Zigmui Juzumui.

Keletą savaičių Respublikinės Klaipėdos ligoninės darbuotojai taip pat nominavo ir balsavo už labiausiai jų nuomone nusipelniusius kolegas. Ligoninės direktorius šventėje atskleidė balsavimo rezultatus. Charizmatiškiausio darbuotojo apdovanojimą gavo Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėja, gydytoja otorinolaringologė Jūratė Diržauskienė. Nuoširdžiausiu gydytoju pripažinta Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Dovilė Černiauskienė. Nuoširdžiausio slaugytojo titulas atiteko Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyriaus vyresniajai slaugytojai Sigitai Kazlauskienei. Atsiimti apdovanojimo už lyderystę pakviesta direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė. Kolegų sprendimu už inovacijas ir proveržį apdovanotas Radiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas radiologas Artūras Čiuvašovas.

Brangūs slaugytojai, nuoširdžiai sveikinu Jus profesinės šventės – Tarptautinės slaugytojų dienos – proga! Dėkoju už meilę ir šilumą, kuria dalijatės su žmonėmis, atjautą ir paguodos žodį, ištartą sunkią akimirką, rūpestingumą ir viltį, suteiktą kenčiantiems. Jūsų sunkus darbas ir nuolanki pagalba silpniesiems – neįkainojama. Ačiū už Jūsų atsidavimą prasmingam darbui. Linkiu, kad Jūsų  geri darbai grįžtų Jums pacientų pagarba, šiltais žodžiais ir šypsenomis. Būkite laimingi, stiprios sveikatos Jums ir profesinės sėkmės.

Darius Steponkus

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius

Teismas iš dalies tenkino vadovo skundą, kuriuo jis ginčijo Valstybinės darbo inspekcijos paskirtą nuobaudą.

Ligoninės vadovas 900 eurų nuobaudą gavo už darbo teisės ir darbų saugos pažeidimus. Darbo inspekcija buvo nustačiusi, kad buvo pažeisti vienos darbuotojos interesai.

Anot inspekcijos, Respublikinės Klaipėdos ligoninės slaugytoja institucijai pasiskundė į patikrą dėl COVID-19 kaskart turėjusi atvykti poilsio laiku, savaitgaliais ar atostogų metu. Moteris pareikalavo, jog ligoninė už sugaištą laiką apmokėtų.

Anot Darbo inspekcijos, slaugytoja bent šešis kartus atlikti tyrimo turėjo atvykti poilsio dienomis.

Inspekcija vadovą buvo nubaudusi ir už tai, kad jis neįvykdė kitų nurodymų – ligoninės skyriuose, iš kurių gauti medikų nusiskundimai, neatliko psichosocialinio vertinimo, kad būtų išsiaiškinta tvyranti darbo atmosfera ir imtasi priemonių.

Anot inspekcijos, darbuotojai nuolatos skundėsi dėl tiesioginių vadovų taikomo psichologinio smurto jų atžvilgiu. Buvo gauti keli skundai, o ligoninė įpareigota atlikti vertinimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas ligoninės vadovo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Darbo inspekcijos skirtą nuobaudos dalį dėl pažeistų darbuotojos interesų.

Anot teismo, iš byloje esančių duomenų matyti, jog darbuotoja nesikreipė į įstaigos vadovybę dėl vidutinio darbo užmokesčio už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką, taip pat neteikė prašymų dėl netinkamo laiko COVID-19 ligos mėginiui paėmimo pakeitimo kitu laiku.

„Be kita ko, I. G. galėjo COVID-19 testą atlikti mobiliajame punkte arba kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje jai priimtinu laiku. Iš bylos aplinkybių matyti, kad tokia galimybė I. G. buvo žinoma ir ji tokia galimybe buvo pasinaudojusi“, – rašoma teismo nutarime.

Taip pat, anot teismo, byloje nėra duomenų, kad moteris būtų teikusi prašymus ligoninės administracijai dėl netinkamo jai paskirto laiko PGR testui, dėl netinkamos testavimo vietos, ir jai būtų atsakyta.

Už šį nusižengimą D. Steponkui Darbo inspekcija buvo paskyrusi 240 eurų baudą. Ją teismas panaikino.

Kitą skundo dalį teismas atmetė.

Teismas akcentavo, kad Darbo inspekcijos surašytas protokolas dėl psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo yra aiškus ir pagrįstas, jame nurodyta, jog įsakymo nevykdymas vadovui užtraukia administracinę atsakomybę.

„Esant tam tikriems neaiškumams, D. Steponkus turėjo teisę kreiptis į instituciją dėl reikalavimo turinio išaiškinimo, tačiau to nepadarė“, – rašoma nutarime.

Pažymima, jog reikalavimas pašalinti pažeidimus nebuvo užginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, vadinasi, buvo teisėtas ir pagrįstas.

Ligoninės advokatas nurodė, kad pernai profesinės rizikos vertinimui įstaigai nebepakako lėšų, tačiau teismas pažymėjo, kad vadovas į instituciją dėl termino pratęsimo nesikreipė, o tai galėjo padaryti, nurodydamas objektyvias priežastis.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Atlaikė didžiulį krūvį

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus pasidžiaugė, kad įtemptu karantino laikotarpiu, kai laikinai uždarius Klaipėdos universitetinės ligoninės skyrius didžiuliai pacientų srautai buvo nukreipti į jų įstaigą, nebuvo infekuotas nė vienas darbuotojas. Šito pasiekti pavyko atsakingai dirbant ir laikantis visų Sveikatos apsaugos ministerijos ir epidemiologų reikalavimų, siekiant išvengti 
COVID-19 infekcijos plitimo.

Atnaujinant asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, ligoninės laukia ne ką mažesnis iššūkis – suteikti kokybiškas paslaugas ir apsaugoti darbuotojus bei pacientus nuo koronaviruso infekcijos.

„Taip, kaip buvo iki karantino pradžios, vargu ar bus, tačiau mūsų medikai pasirengę dirbti, konsultuoti pacientus ne tik nuotoliniu būdu, bet ir tiesiogiai, užtikrindami jų saugumą“, – pasakojo D.Steponkus.

Planinių paslaugų teikimas atnaujinamas etapais, griežtai laikantis infekcijų kontrolės reikalavimų. Kai kurios paslaugos ir konsultacijos ligoninėje atnaujintos jau anksčiau, kai kurios – nuo šios savaitės pradžios.

Nemažai gydytojų specialistų ligoninės padaliniuose pradės konsultuoti pacientus nuo birželio 1 d.

Reikalavimas: visiems į konsultaciją atėjusiems pacientams pamatuojama temperatūra. (Aurimo Skirmanto nuotr.)

Nebuvo sustabdę veiklos

Nuo vasaros pradžios ligoninės Dienos chirurgijos centre Bokštų g. 6 / Puodžių g. 9 bus atnaujintos visų profilių chirurginės operacijos. Čia pacientus taip pat konsultuoja ginekologas, urologas, oftalmologas, endokrinologas, alergologas. Nuo šios savaitės pradžios konsultacijas atnaujino burnos, veido ir žandikaulių chirurgai.

Nuo liepos 1 d. paslaugas Dienos chirurgijos centre atnaujins ir chirurgai, kurie iki šiol dėl COVID-19 grėsmės turi užtikrinti paslaugų teikimą Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centro vadovė Svaja Kundrotienė atkreipė dėmesį, kad skyrius ir iki tol nebuvo sustabdęs veiklos, nes darbo krūvį teko perimti iš laikinai pacientų nepriėmusios Klaipėdos universitetinės ligoninės. Skubi gydytojų oftalmologų pagalba buvo teikiama visiems Klaipėdos karšto gyventojams – per dieną buvo sulaukiama apie 30 pacientų.

Pasiteisino nuotolinės 
konsultacijos

Dabar paslaugos atnaujinamos pamažu. Iš pradžių vykdomos nuotolinės konsultacijos: gydytojas specialistas su pacientu aptaria problemą, jei nepavyksta jos išspręsti, pacientas registruojamas tiesioginei konsultacijai.

Pastebima, kad nuotolinės konsultacijos pasiteisino – problema išsprendžiama ir daliai pacientų nebereikia lankytis pas gydytoją. Konsultacija nuotoliniu būdu lieka patenkinti ir pacientai: taupomas laikas, saugoma asmens ir aplinkinių sveikata.

Pastebima, kad per karantiną pasikeitė pacientų požiūris į konsultacijas ir savo saugumą. Kai kurie jų baiminasi galimo užkrato ir nesant būtinybės vizitą pas specialistą atideda vėlesniam laikui.

„Dabar situacija pasikeitė. Pacientas nebegali ateiti pasikeisti ar pasitikslinti konsultacijos laiko ar ją atšaukti, gerokai paankstinti vizitą ir laukti savo eilės prie gydytojo durų. Prašoma ateiti be lydinčių asmenų. Vyksta griežta patikra, pacientas turi dėvėti kaukę, pamatuojama temperatūra, prašoma atsinešti savo rašiklį dokumentams užpildyti. Po visų privalomų procedūrų pacientas saugiai palydimas pas gydytoją, paskui išlydimas“, – apie pokyčius gydymo įstaigoje paaiškino S.Kundrotienė.

Su pacientais bendrauja 
ir tiesiogiai

Nuo birželio pradžios daugiau gydytojų specialistų pradės konsultuoti ir kitame ligoninės padalinyje – Konsultacinėje poliklinikoje Herkaus Manto g. 49. Darbą pradės neurologas, reumatologas, ortopedas-traumatologas ir reabilitologas.

Reabilitacijos paslaugos pirmiausia bus atnaujinamos tiems pacientams, kuriems reabilitacijos procedūros buvo paskirtos iki karantino pradžios.

Kiek anksčiau darbą atnaujino ir tiesiogines konsultacijas teikia oftalmologas, endokrinologas, kardiologas, kardioechoskopuotojas, otorinolaringologas, taip pat dirba diabetinės pėdos, laboratorinių tyrimų ir rentgeno kabinetai.

„Etapais, laikydamiesi visų infekcijų kontrolės reikalavimų pacientų ir darbuotojų saugumui užtikrinti, planuojame atnaujinti visas iki šiol teiktas planines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, – sakė Konsultacinės poliklinikos vadovė Gražina Mažrimienė.

Pacientų laukia pokyčiai

Konsultacinėje poliklinikoje Taikos pr. 103 atnaujintos dermatologo, neurologo, endokrinologo, pėdos patologijos, fototerapijos paslaugos. Nuo birželio 1 d. vėl konsultuos gydytojas nefrologas.

Atnaujinant paslaugų teikimą, su kiekvienu pacientu, užsiregistravusiu konsultacijai pas gydytoją specialistą iki karantino, bus susisiekta asmeniškai ir paskirtas naujas vizito laikas.

Primenama, kad pacientai privalės laikytis tam tikrų saugumo reikalavimų. Pacientai į gydymo įstaigą prašomi atvykti ne anksčiau kaip 10 minučių iki paskirtos gydytojo konsultacijos pradžios.

Prie įėjimo į įstaigą pacientus pasitiks specialistas, kuris įleis tik konsultacijoms registruotus pacientus tiksliai nustatytu laiku. Specialistas paklaus apie kvėpavimo takų infekcijos požymius, galimą kontaktą su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, galimas keliones užsienyje per paskutines 14 dienų ir su tuo susijusią saviizoliaciją, pamatuos kūno temperatūrą, paprašys dezinfekuoti rankas.

Karščiuojantys ir turintys virusinės infekcijos simptomų pacientai į poliklinikos patalpas nebus įleidžiami. Šie pacientai nuotoliniu būdu turėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Prie kabineto galės laukti tik po vieną pacientą, reikės laikytis 2 metrų atstumo. Konsultacijos metu pacientas turės dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemonę.  Gydytojo konsultacijoms vidutiniškai skiriama 40-45 min. Pasibaigus konsultacijai 10-15 min. bus skiriama patalpos vėdinimui ir dezinfekcijai.

Pacientams ir toliau bus teikiamos nuotolinės konsultacijos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymui, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimui.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje taip pat palaipsniui atnaujinamos planinės operacijos. Likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki jos mobiliajame punkte privaloma atlikti tyrimą dėl COVID-19. Išskirtiniais atvejais ar dėl skubios pagalbos paguldytiems pacientams šis tyrimas atliekamas gydymo įstaigoje.

Orientyras – pacientas

Nuo šiol rugpjūčio 1-oji D.Steponkaus biografijoje turi ypatingą reikšmę: Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pradėjęs dirbti kaip internas, po 26 metų pertraukos tą pačią dieną jis sugrįžo kaip naujas vadovas.

– Pirmasis darbo mėnuo artėja į pabaigą. Kokie įspūdžiai?

– Kolektyvas priėmė gražiai, nė vienas neatsisakė su manimi dirbti. Atsiprašiau kolegų už patirtas įtampas. Sakiau jiems: jei bent 50 proc. manimi pasitikite, tai likusius 50 procentų  per keletą mėnesių užsitarnausiu.

Pasinaudojau galimybe dalyvauti ligoninės vadovo konkurse ir jį laimėjau. Ar pasielgiau teisingai, parodys laikas.

Pastatų, renovacijos atžvilgiu ligoninė šiandien – geros būklės, bet nėra tobula. Yra ir taisytinų dalykų, įskaitant ir klaidžius koridorius. Nors Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje buvau ne pirmą kartą, bet man būtų pravertusi "Google Maps" programėlė.

Lietuvoje įdomi situacija – visos ligoninės labai klaidžios. Nesuprantu, kodėl. Naujai pastatytos Vokietijos ligoninės santykinai neklaidžios. Vokiečiai tą problemą jau seniai pastebėjo, tad ten eismas vyksta ratu.

Patiko ligoninių praktika Vokietijoje, kur savanoriais dirba senjorai. Klaidžiojantį pacientą jie paima už parankės ir pasišnekučiuodami nuveda ten, kur reikia.

Daug ir parkavimo klausimų. Taip, ši ligoninė gerokai didesnė nei toji, kuriai vadovavau. Respublikinė Klaipėdos ligoninė turi daug filialų. Man, kaip vadovui, tai labai įdomu.

Pasinaudosiu suteikta galimybe, kad ši ligoninė taptų tikra šio regiono lydere. Ligoninių vadovai skirstomi į tam tikras kategorijas, pavyzdžiui, vadovai statybininkai. Aš esu vadovas gydytojas. Man labai svarbu pacientams suteikiamos paslaugos, gydytojų personalas. Pastatai, administracija – visa tai yra tam, kad toms, anksčiau paminėtoms grupėms, būtų gerai.

Ateityje respublikinio pavaldumo gydymo įstaigos dar labiau stiprės. Iš naujo kalbama apie paslaugų tinklo optimizavimą.

Kaip gydytojas ir vadovas galiu pasakyti, kad šiandien sveikatos sistema nėra patenkinti nei medikai, nei pacientai, nei gydymo įstaigų vadovai.

Nesvarbu, kas bus politikoje, bet, manau, per kelerius metus padarysime daug gerų darbų, kad pacientams būtų patogu.

– Gal planuojate kokius pokyčius, permainas? Kokiais kriterijais vadovaujatės kaip vadovas?

– Gydymo įstaigos vadovui reikia vengti kardinalių permainų. Pagal profesiją esu traumatologas. Jei žmogus atvežamas iš eismo įvykio, pirmiausia įvertini paciento traumas, tada su kolegomis pasitari, kaip ką reikia gydyti. Skubūs veiksmai reikalingi tik tuomet, jei žmogus miršta. Taip elgiuosi ir vadovaudamas.

Ligoninėje turi būti tam tikras tęstinumas ir naujų idėjų. Orientyras – pacientas, kad jis neklaidžiotų, nepasimestų ir laiku gautų paslaugą. Šį procesą reikia sureguliuoti.

Mane labiau nei didesni pinigai ar pastatai žavi medicinos personalas. Ligoninėje daug jaunų gydytojų. Tai didžiausia vertybė, kurią radau ir tuo labai džiaugiuosi.

Dalyvauju daugelyje Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Seimo posėdžių, kaip Lietuvos gydytojų sąjungos vadovui tenka daug pasisakyti, įvairiais klausimais bendrauti ir su pacientų organizacijomis, gydytojų sąjūdžiu. Tose diskusijose gimsta idėjos.

Šalia vėlavimo problemos turiu ir kitą – ką galvoju, tą sakau. Dėl to ne kartą nukentėjau, nors šiaip esu mandagus žmogus ir kito neįžeisiu.

Nelabai tikėjau, kad ligoninės vadovo konkurse man nusišypsos sėkmė, nes buvau ministerijai nepalankus žmogus – visada karštai ginčydavausi, bet niekada – kvailai.

Gerus ministerijos sprendimus palaikydavau, bet jei jie būdavo blogi, taip ir pasakydavau.

Siekis – čempionų žiedai

– Minėjote, kad, tapdamas Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovu, norėjote parodyti, kad ir būnant iš mažo miesto galima daug pasiekti?

– Tai nebuvo pagrindinis faktorius dalyvauti konkurse. Man norėjosi save realizuoti aukštesnio lygio gydymo įstaigoje.

Kaip ir visi vyrai, gal esu šiek tiek pagyrūnas. Esu vienas geriausių vadovų Lietuvoje. Tai ne kartą buvo pažymėta, esu gavęs ne vieną apdovanojimą. Vadovauju beveik 200 įvairaus pavaldumo gydymo įstaigų vadovų. Tai taip pat daug ką pasako.

Mačiau, kad galiu padaryti daugiau. Tai leidžia patirtis, išsilavinimas, amžius.

Kiekvienas krepšininkas svajoja apie NBA (profesionali Šiaurės Amerikos krepšinio lyga, kur žaidžia profesionaliausi, geriausiai pasaulyje apmokami sportininkai – aut. past.). Jei tokia galimybė atsiranda, reikia ja pasinaudoti. Gyvenimas du kartus to paties nesiūlo.

Įdomūs ir patys konkursai. Žaidžiu lauko tenisą, tad visada einu laimėti. Man svarbus nuoseklumas ir stabilumas. Šiuo atveju nuosekliai ėjau to link, kad galėčiau vadovauti respublikinei gydymo įstaigai.

– Jums čia NBA ar tik tarpinis laiptelis?

– NBA! Su šia ligoninės komanda noriu laimėti čempionų žiedus.

– Kokie jūsų artimiausi planai, darbai ligoninėje?

– Tai be galo puiki ligoninė, kur sutvarkyti, suremontuoti pastatai, surinktas tobulas gydytojų kolektyvas. Noriu, kad mūsų ligoninė būtų regiono lyderė visomis prasmėmis, kad būtų pati geriausia.

Tam reikia nemažai padirbėti. Kartais pacientas pasimeta ne tik klaidžiuose ligoninės koridoriuose, bet ir ieškodamas pagalbos. Mano pareiga – padėti pacientams. Netarnauju ministerijai, politikams, tarnauju pacientams ir savo ligoninei.

Labai didelį dėmesį noriu skirti slaugos personalui, kuris dažnai pamirštamas. Vienas gydytojas nieko nepadarys, jei šalia nebus specialistų komandos. Daugelis slaugytojų emigruoja, tad ne tik mūsų ligoninė, bet ir kitos susidurs su iššūkiu, kaip jas išlaikyti.

Jei ne šiemet, tai kitais metais sveikatos sistemoje prasidės didžiulės pertvarkos. Noriu būti su geriausiais.

Kai stebėdavau situaciją Klaipėdos ligoninėse, man, kaip gydytojui ir vadovui, buvo nesmagu, nes didžiųjų Klaipėdos ligoninių vadovai nebendravo tarpusavyje. Noriu ištirpdyti ledus ir panaikinti nesveiką konkurenciją. Noriu, kad atsirastų civilizuoti santykiai.

Daugumą Klaipėdos gydymo įstaigų vadovų pažįstu, tad norisi, kad uostamiestyje būtų stiprus medicinos centras. Noriu suvienyti jėgas, nes po vieną negalime tiek daug padaryti kaip kartu.

Klaipėda turi milžinišką potencialą tapti dar vienu centru šalia Vilniaus ir Kauno, o pacientai tada gautų visas aukščiausio lygio paslaugas.

Noras – tapti ambasadoriumi

– Viešoje erdvėje apie gydymo įstaigų pertvarką tik diskutuojama, bet kokie ketinimai sulaukia didžiulio pasipriešinimo, o jūs labai užtikrintai kalbate apie permainų būtinybę. Kaip  įsivaizduojate gydymo įstaigų tinklo optimizavimą?

– Kaip ligoninės vadovas turėčiau kalbėti priešingai. Ligoninės turi būti pasirengusios prisitaikyti prie besikeičiančių pacientų poreikių. Per 10 metų pacientai labai pasikeitė: visuomenė senėja, jaunimas emigruoja, gyvenimo trukmė ilgėja.

Atsirado naujų gydymo metodikų, anksčiau darytų operacijų dabar tiesiog nebereikia. Tačiau yra nemažai įstaigų ir jų vadovų, užstrigusių laike. Ligoninė privalo keistis.

Ligoninių pertvarka tuo ir paremta, kad pacientui paslaugos būtų kuo labiau prieinamos. Dabar turime daug lovų, daug gydytojų, tačiau pacientai nepatenkinti. Kodėl? Reikia vieną kartą pasakyti: "Užteks, gal pagaliau pradėkime keistis?!"

Kaip tai darysime – čia jau kitas klausimas. Tarsimės, kaip tai daryti. Nenoriu, kad kažkas atvažiuotų ir užkabintų spyną ant Gargždų ligoninės. Jos reikia, bet visiems kartu reikia nuspręsti – kokios.

Noriu būti tarpininku, ambasadoriumi, kuris padėtų išspręsti šiuos klausimus. Tam turiu visas savybes ir patirtį.

– Kaip su gydytoju praktika? Nebijote prarasti kvalifikacijos?

– Iš pradžių, kai pradėjau vadovauti, buvo įprasta, kad vadovas ir operuoja, ir budi naktimis. Pastebėjau, kad nepavyksta kelių darbų padaryti gerai.

Noriu išlaikyti gydytojo traumatologo licenciją. Šilutėje pacientus gydau 26 metus, pacientus antradieniais konsultuoju Šilutės poliklinikoje. Ketinu tą daryti toliau. Man patinka bendrauti su pacientais, jiems padėti.

– Kodėl Šilutėje?

– Vadovauti ir dirbti toje pačioje įstaigoje būtų sudėtinga – pradedi painiotis tarp vadovavimo ir gydymo.

Tikiuosi, kad ministerija sudarys galimybę konsultuoti pacientus kelias valandas per savaitę. Užsienyje tokia gydymo praktika yra įprasta.

Namai – Šilutėje

– Jūsų žmona – taip pat gydytoja. Gal ji pradės dirbti Klaipėdoje?

– Žmona – privataus oftalmologijos (akių ligų – aut. past.) kabineto savininkė. Mes su ja kartu nuo pirmo kurso. Žmona liks Šilutėje, kur drauge  atvykome po studijų.

Pats esu gimęs ir užaugęs Kaune. Studijų metais atlikti praktikos važiuodavome į Klaipėdą. Čia jūra, poilsis, žmonos gimtinė. Kai sulaukėme pasiūlymo dirbti Šilutėje, mūsų dvi šeimos iš kurso tuo ir pasinaudojo.

Po 12 metų darbo Šilutės ligoninėje išėjo tuometis jos vadovas. Sėkmingai pasirodžiau konkurse ir 14 metų vadovavau Šilutės ligoninei.

Tais laikais dar nebuvo viešųjų ir privačių interesų, bet žmona priėmė sprendimą nedirbti vyro vadovaujamoje įstaigoje. Tad išėjo dirbti į kiek anksčiau įkurtą privatų oftalomologijos kabinetą.

Pats gyvenu Šilutėje. Kasdien važinėju. 50 kilometrų atstumas šiais laikais nėra problema. Man patinka vairuoti. Gal aname gyvenime buvau tolimųjų reisų vairuotojas? Klaipėda man visada buvo jaunystės, atostogų miestas. Labai gerai čia jaučiuosi.

– Kaip šeima reagavo, sužinojusi apie laukiančius pokyčius?

– Jei ne šeimos palaikymas, vargu ar būčiau ryžęsis. Vaikai jau beveik suaugę, pasiruošę išskristi iš tėvų lizdo. Sūnus studijuoja Kaune visuomenės sveikatos doktorantūrą, dukra greitai baigs mokslus.

Mes su žmona įpratę sunkiai dirbti ir susitikti vakare. Čia niekas nepasikeis. Šeima mane palaiko ir skatina, matydama mano norą. Kiek būčiau darbštus, pareigingas ir atsakingas ir žmogus, bet šalia darbo neturi būti ir asmeninio gyvenimo spragų.

– Sūnus gydytojo kelio nepasirinko?

– Norėjau, nes visa mūsų giminė – gydytojai: mama, sesuo, seneliai. Man medicina įaugusi į kraują. Per giminės susitikimus kokį 80 proc. susirinkusiųjų sudarydavo medikai ir šnekučiuodavosi tomis temomis.

Sūnus nesirinko gydomosios medicinos, bet nenutolo. Dukra planuoja tapti gydytoja. Ji labai atsakinga, dėmesinga. Manau, kad ji taps puikia gydytoja.

– Turite daug atsakingų pareigų, veiklų. Kaip pailsite?

– Žaidžiu tenisą, su šeima slidinėjame, keliaujame. Visos veiklos ir pramogos susijusios su šeima. Ilsiuosi aktyviai, nes kaip medikas noriu parodyti, kad sveikas žmogus yra aktyvus, sportuojantis.

Dabar sūnus grįžta su būsima žmona: mes sportuojame, šnekamės, taip ir pailsiu. Labiausiai man patiktų nieko neveikti ir stebėti žvaigždes. Bet turbūt, ko neturi, to labiausiai ir norisi.

Prieš kelias savaites vykusią atranką vadovauti gydymo įstaigai laimėjo Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus.

Laikinoji ministerijos kanclerė O. Vitkūnienė savo ruožtu buvo atrankos komisijos vadovė, nors jos motina dirba Šilutės ligoninėje.

Etikos komisija taip pat tirs, kodėl tarnautoja privačių interesų deklaracijoje galbūt laiku nenurodė, jog pradėjo laikinai eiti ministerijos kanclerės pareigas.

Sveikatos apsaugos ministerija irgi atlieka vidinį tyrimą dėl ligoninės vadovo atrankos aplinkybių.

Ministerija BNS informavo, kad kanclerė nekomentuos situacijos iki vidinio patikrinimo rezultatų.

Ministro Aurelijaus Verygos atstovė spaudai yra sakiusi, kad O. Vitkūnienės motina Šilutės ligoninėje užima ūkinio pobūdžio pareigas.

Tyrimai pradėti Klaipėdos ligoninės darbuotojams praėjusią savaitę paskelbus viešą kreipimąsi.

Prieš tai konkursą pralaimėjęs Romaldas Sakalauskas dėl atrankos aplinkybių buvo kreipęsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), bet ši nepradėjo tyrimo, nesant konkrečių duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

R. Sakalauskas dėl pralaimėtos atrankos taip pat kreipėsi į teismą.

Tyrimas pradėtas ligoninės darbuotojams paskelbus viešą kreipimąsi.

Prieš kelias savaites vykusią atranką vadovauti gydymo įstaigai laimėjo Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus.

Laikinoji ministerijos kanclerė O. Vitkūnienė savo ruožtu buvo atrankos komisijos vadovė, nors jos motina dirba Šilutės ligoninėje.

„Ministras gavęs įtartinos abejonių keliančios informacijos, skubiai pavedė teisės ir korupcijos prevencijos specialistams atlikti tyrimą dėl susidariusios situacijos. Jam pasibaigus, bus priimti konkretūs sprendimai“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atstovė Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

„Nepotizmas ir atvejai, kurie kelia abejonių ar sėja nepasitikėjimą sveikatos sistema, nebus toleruojami“, – pridūrė ji.

Atstovė teigė, kad kanclerės motina Šilutės ligoninėje užima ūkio pobūdžio pareigas ir planuoja ten nebedirbti nuo kito mėnesio.

„Visgi siekiant išvengti galimo interesų konflikto, O. Vitkūnienė turėjo informuoti ministrą A. Verygą ir nusišalinti. Tuomet būtų buvęs paskirtas kitas žmogus į komisijos pirmininkus“, – kalbėjo L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Tyrimas pradėtas reaguojant į išplatintą Klaipėdos ligoninės darbuotojų kreipimąsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.

Gydymo įstaigos atstovė spaudai Marija Gabrienė BNS sakė, kad šį raštą pasirašė apie pusė iš tūkstančio ligoninės darbuotojų.

„Ne kartą ministras A. Veryga deklaravo, kad konkursai į įstaigos vadovų pareigas turi vykti skaidriai, bet pastarųjų dienų aktualijos parodo, kad skaidrumo SAM veikloje nėra“, – teigiama ligoninės bendruomenės pranešime.

Prieš tai konkursą pralaimėjęs Romaldas Sakalauskas dėl atrankos aplinkybių buvo kreipęsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), bet ši nepradėjo tyrimo, nesant konkrečių duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikaltimus, BNS sakė tarnybos atstovė Renata Endružytė.

STT persiuntė kreipimąsi VTEK ir sveikatos apsaugos ministrui.

A. Verygos atstovė spaudai sakė, kad R. Sakalauskas dėl pralaimėtos atrankos taip pat kreipėsi į teismą.

„Jei būtų priimtas sprendimas po SAM tyrimo anuliuoti konkurso rezultatus, tikėtina, kad dabartinis laimėtojas irgi kreiptųsi į teismą. Teisiniai ginčai užsitęstų, gydymo įstaiga liktų ilgą laiką be nuolatinio vadovo“, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Su laikinąja ministerijos kanclere BNS ketvirtadienį nepavyko susisiekti, ji atostogauja.

Klaipėdos ligoninės darbuotojai taip pat paprašė stabdyti naują gydymo įstaigų vadovų atrankos tvarką.

Joje suteikiama daugiau galių ministrui, tikrinama kandidatų reputacija ir nebereikalaujama pateikti įstaigos veiklos gaires, taip sumažinant esamų ligoninių vadovų pranašumą.

Sveikatos apsaugos ministerija nurodė naujos tvarkos atsisakyti neketinanti.

Jis pakeis Klaipėdos ligoninei beveik 20 metų vadovavusį Romaldą Sakalauską.

Konkursą laimėjęs D. Steponkus studijavo biomediciną Kauno medicinos akademijoje, stažavosi Vokietijoje, yra dirbęs Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninėje.

Taip pat jis yra buvęs Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininku, o 2013 metais buvo išrinktas geriausiu gydymo įstaigų vadovu Lietuvoje.

D. Steponkui 2012 metais suteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.

Vadovauti ligoninei jis pradės gavus specialiųjų tarnybų išvadas.

Įsigaliojus naujai tvarkai, galutinis sprendimas dėl vadovo paskyrimo priimamas po kandidato pokalbio su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.

Po savaitgalio plūstelėjo į Šilutės ligoninę vienaip ar kitaip traumuoti asmenys. Deja, kaip paaiškėjo, kaltas ne plikledis.

Paklausti apie savaitgalio ir pirmadienio plikledį bei jo padarinius, Šilutės policijos komisariato vadovas Sigitas Mikutavičius ir VšĮ Šilutės ligoninė vadovas Darius Steponkus neslėpė, jog kol kas neužfiksuota jokių didelių traumų ar eismo įvykių dėl slidžios dangos.

Pasak D. Steponkaus, nors šį savaitgalį ir pirmadienį į medukus kreipėsi nemažai traumuotų asmenų, tačiau beveik visi jie susižalojo ne dėl plikledžio, o dėl butelio.

Besaikis alkoholio vartojimas, pasak medikų, žmonėms taip susuka galvas, kad jie praranda orientaciją, o dėl to, ne paslaptis, asmenys lengviau apvirsta, galų gale, nevengia pakilnoti vieni prieš kitus ne tik rankas, bet ir kojas.

„Deja, pirmaujame šalyje ne tik neįgaliųjų skaičiumi, bet ir besaikiu alkoholio vartojimu“, - nuogąstavo gydytojas D. Steponkus.

Tai, kad savaitgalis buvo karštas dėl smurto aplinkoje iškvietimų, patvirtino ir komisaras S. Mikutavičius.