-
Darnaus judumo planas Kaune: pokyčiai ir pažanga siekiant rezultatų ateityje 17
Tarsi suderintos gitaros stygos
Darnaus judumo planas, prie kurio kūrimo prisidėjo tarptautinė keturių organizacijų komanda, visuomenei pristatytas prieš kelerius metus. Kauno strategija sulaukė pripažinimo Europos mastu – tarp 36 Senojo žemyno miestų nominantų Kaunas pateko į geriausiųjų trejetuką drauge su Briuselio (Belgija) ir Vroclavo (Lenkija) darnaus judumo planais.
Pasak Kauno savivaldybės Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininko doc. dr. Visvaldo Varžinsko, gyventojai kasdien mato tik įgyvendinamas strategijos detales. Remontuojamos gatvės ir atnaujinami pėsčiųjų ar dviračių takai tėra plano dalis.
Darnus judumas yra ne prabanga, o neišvengiamybė.
„Tarptautinė ekspertų komisija išskyrė mūsų pažangą, ambiciją ir planą prilygino tarpusavyje gerai suderintoms gitaros stygoms. Miesto judumo sistema yra daugialypė, todėl negalima atskirai spręsti automobilių spūsčių, viešojo ar bemotorio transporto vystymo klausimų. Visa tai turi būti paremta trimis pagrindiniais principais: integralumu, sistemiškumu ir ilgalaike perspektyva. Tikslas – kurti darnią judumo sistemą, leidžiančią miestiečiams patogiai ir greitai iš vienos vietos pasiekti kitą, tausojant laiką, aplinką.
Parengę Darnaus judumo planą, užbaigėme ankstesnių politikų chaotiškus ir trumpalaikius susisiekimo infrastruktūros lopymo principus. Kartu su tvarkomomis pagrindinėmis gatvėmis atnaujinami ar naujai įrengiami pėsčiųjų, dviračių takai, tvarkomi miesto parkai. Turime užtikrinti patogų eismą ir pėstiesiems, ir dviratininkams, ir viešajam transportui. Tokio strateginio požiūrio laikomės pastaruosius septynerius metus“, – pasakoja V.Varžinskas.
Lygiuojasi į pažangius miestus
Kauno technologijos universiteto docentas pripažįsta, kad pakeisti eismo dalyvių kasdienius įpročius nėra paprasta. Tačiau, nesiimant jokių veiksmų, automobilių skaičius toliau augtų, o kartu su juo didėtų spūstys, oro tarša ir triukšmas.
Plėtra: kasmet Kaune įrengiama vis daugiau pėsčiųjų ir dviračių takų. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)
„Dėl prastos infrastruktūros būklės į šalia esančias mokyklas, darželius, poliklinikas ar prekybos centrus gyventojai renkasi vykti automobiliu, užuot kelis šimtus metrų paėję pėsčiomis. Susisiekimo infrastruktūra nuosekliai gerinama Dainavos, Kalniečių ir kituose mikrorajonuose. Netolimos ateities vizija – dviračių saugyklų įrengimas daugiabučių kiemuose.
Ateityje didesnį patogumą užtikrins dirbtiniu intelektu paremtų informacinių technologijų diegimas valdant eismą. Kalbame apie išmaniąsias sankryžas, automobilių statymą, viešojo transporto valdymą, taršos kontrolės sistemą. Pažangūs miestai neapsieina be naujausių IT sprendimų. Kaunas čia irgi turi neatsilikti. Darnus judumas yra ne prabanga, o neišvengiamybė. Siekiame rezultato ateities kartoms“, – tikino Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas doc. dr. V.Varžinskas.
Pakeisti įpročiai padės sutaupyti
Jau šiais metais Kaune bendras dviračių takų tinklas perkops 115 km ribą. Ilgiausi iš jų tiesiami ir atnaujinami Tunelio, K.Baršausko, S.Žukausko ir P.Lukšio gatvėse. Naujas pėsčiųjų takas bus įrengtas ir rekonstruojamoje Radvilėnų plento atkarpoje nuo Zoologijos sodo iki Tunelio gatvės.
Lietuvos dviratininkų bendrijos Kauno skyriaus atstovė Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė Kauno gatvėse pastebi išaugusį ekologiškų transporto priemonių skaičių.
Tvaru: miestas skiria didelį dėmesį viešojo transporto atnaujinimui. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)
„Dviračių tinklas plečiasi. Galbūt dar trūksta jungčių, bet savivaldybė atsižvelgia į nevyriausybinių organizacijų prašymus ir atkreipia dėmesį į problemines vietas. Pati dviračiu važiuoju vis dažniau. Dalis žmonių, ypač karantino laikotarpiu, suprato, kad ši transporto priemonė skirta ne tik laisvalaikiui – galima numinti ir į darbą. Galbūt esi priklausomas nuo oro sąlygų, tačiau yra ir pranašumų – gražią dieną pasimėgauji gamta, nemoki už automobilio statymą. Nereikia net specialios aprangos.
Tačiau būtina kalbėti ir apie miesto viešąjį transportą – jis, mano požiūriu, labai patogus. Tai tampa ypač aktualu šiomis dienomis, padidėjus degalų kainoms. Taigi kelionės autobusu ar troleibusu padeda sutaupyti ir asmeninių lėšų“, – teigia knygą apie dviračių maršrutus rašanti kaunietė.
Darnaus judumo savaitė
21-ąjį kartą prie Europos darnaus judumo savaitės besijungiantis Kaunas jau šį savaitgalį ragina palikti automobilius kiemuose.
Kauniečiai kviečiami nemokamai pasiplaukioti laivu „Žalgiris“ nuo Vytauto bažnyčios iki Nemuno ir Nevėžio santakos ir atgal.
Rugsėjo 22-ąją, Tarptautinę dieną be automobilio, mieste kursuos nemokamas viešasis transportas.
Daugiau apie Darnaus judumo savaitės renginius – internete.
-
Pripažinimas Kaunui: pirmasis Lietuvos miestas nominuotas tarptautiniam apdovanojimui 6
European mobility week apdovanojimai skiriami savivaldybėms už pastangas siekiant, kad judėjimas ir gyvenimas miestuose būtų saugus bei patogus visiems.
„Pernai Kaunas pirmą kartą parengė darnaus judumo mieste planavimo strateginį dokumentą. Jame numatomos priemonės, kuriomis iki 2030 metų sieksime sudaryti palankesnes judumo sąlygas mieste. Esame pirmieji Lietuvoje, sulaukę tokio pripažinimo ir tai iš tiesų džiugina. Tarptautinių ekspertų komisija išskyrė mūsų miesto planą kaip ambicingą ir pažangų. Tai patvirtina, kad judame teisinga linkme“, – žinią apie miestui skirtą solidų įvertinimą komentavo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.
Kaunas palankių komisijos vertinimų sulaukė už gerai apgalvotą ir progresyvų miesto požiūrį į darnaus judumo planavimą bei strategijos įgyvendinimo svarbą.
Europos mobilumo savaitės apdovanojimų pagrindinis tikslas – skatinti visuomenę rinktis aplinką tausojančias transporto rūšis.
Visas naujienas galite sekti Europos komisijos apdovanojimų feisbuko paskyroje: fb.com/EuropeanMobilityWeek.
-
Gelbėjimosi planas: vien už įvažiavimą į Kauno centrą – po du eurus 100
Darnaus judumo plane, su kuriuo galima susipažinti internete, iš pradžių pateikiama 2018 metų situacija, po to – 2030 metų scenarijus, jeigu nebus imtasi esminių pokyčių situacijai gerinti.
Kaip pagrindinės būtinosios priemonės įvardintos viešojo transporto, turinčio užtikrinti kuo patogesnę ir greitesnę kelionę nuo durų iki durų, svarba, susisiekimo bemotoriu transportu saugumo ir patogumo būtinybė, o taip pat tinkamas judumo valdymas, tai yra priemonių, mažinančių neigiamą automobilių eismo daromą įtaką miesto aplinkai.
Kaip viena svarbių dedamųjų į geresnę situaciją nurodomas projektas „Zona be CO2“.
„Ši zona turėtų atsirasti iki 2030 metų, įrengiant automatines eismo ribojimo priemones. Projektas įgyvendinamas taikant dviejų tipų priemones, skirtas mažinti kelionės automobiliu į centrą patrauklumą: stovėjimo vietų skaičiaus mažinimas, suteikiant prioritetą statyti aplinkai draugiškas priemones ir dviejų eurų CO2 mokestis pagrindiniuose įvažiavimuose į miesto centrinę dalį“, –nurodo plano kūrėjai: „ROM Transportation Engineering Ltd.“, bendrovė „Civitta“, VGTU Teritorijų planavimo institutas ir MB „Pupa–strateginė urbanistika“.
„Apmokestinimo tikslas – kad Senamiestyje sumažėtų automobilių ir atrastų daugiau vietos žmonėms. Eismas nėra uždraudžiamas, o stengiamasi neturėti tranzitinio eismo, kad kuo mažiau transporto jį pravažiuotų“, – portalui kauno.diena.lt aiškino vienas prie plano besidarbavusių urbanistų – Tadas Jonauskis.
Žmogus, turėdamas reikalų Senamiestyje, ir jame pasistatęs automobilį ir dabar moka už parkavimą. „Kaip ten paskui bus, ar kažkiek valandų Senamiestyje jis bus nemokamas, ar ne, to nedetalizuojame. Dabar atvažiavęs į Senamiestį sumoki už parkavimą, bet kiaurai važiuojantys per Senamiestį neapmokestinami, arba tie, kurie parkuojasi nelegaliai. Mintis yra tokia, kad kontrolė turėtų būti jau prieš įvažiuojant į centrą ir tokiu būdu atgręžti erdves žmonėms“, – sakė T. Jonauskis.
Jis pridūrė, kad siūloma vėliau plėsti CO2 zoną, į ją įtraukiant ir apmokestinant įvažiavimą ir į Naujamiestį.
Anot urbanisto, įvažiavimo apmokestinimas yra viena efektyviausių srautų valdymo priemonių, pasiteisinusi pasaulyje. Tą įrodė ne vienas įvažiavimą į centrą apmokestinęs užsienio miestas.
Tačiau, ar to nuspręs imtis ir Kaunas, urbanistas negalėjo pasakyti. Planui ir atskiroms jame siūlomoms priemonėms pritarti turi planą rengti užsakiusios Kauno miesto savivaldybės atstovai, taryba.
T. Jonauskis akcentavo, kad labai svarbu prieš apmokestinant kurias zonas, įgyvendinti kitus svarbius siūlymus, pavyzdžiui, patobulinant susisiekimą viešuoju ir bemotoriu transportu.
Priduriama, kad mokesčio dydis rekomenduojamas atsižvelgiant į vidutinį valandinį darbo užmokestį, kurį gauna automobilio savininkas Lietuvoje. Manoma, kad sumokėjimui įvažiuojant į zoną bus sugaištama po 3 minutes.
Apmokestinimo tikslas – kad Senamiestyje sumažėtų automobilių ir atrastų daugiau vietos žmonėms.
Skaičiuojama, kad vien dėl šio mokesčio reikšmingai sumažėtų automobilių srautas į miesto centrinę dalį – maždaug 4 tūkst. automobilių. Be to, jei būtų renkama du eurų CO2 rinkliava, 5,5 tūkst. į miesto centrinę dalį atvykstančių automobilių per rytinio piko valandą atneštų 11 tūkst. eurų kasryt. Pajamos per dieną galėtų siekti 132 tūkst. eurų, per metus – 40 milijonų eurų.
Sumažėjus automobilių srautai centre, kelionės nukryptų ir spūstys padidėtų ant M. K. Čiurlionio tilto, Česlovo Radzinausko tilto ir Varnių tilto.
„Šiek tiek pailgėtų automobilių nuvažiuojami atstumai dėl alternatyvių, ilgesnių maršrutų pasirinkimo, tačiau sumažėtų oro ir triukšmo tarša miesto centrinėje dalyje“, – konstatuoja plano rengėjai.
Tokiu atveju labai praverstų naujasis dar tik brėžiniuose egzistuojantis Kėdainių tiltas per Nemuną tarp Aleksoto ir Vilijampolės bei Šilainių. Viliamasi, kad trijų juostų abejomis kryptimis tiltas padės dar labiau sumažinti eismą centrinėje miesto dalyje.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras portalui kauno.diena.lt teigė, kad šiuo metu srautai į miesto centrą valdomi apmokestinant parkavimą šioje miesto dalyje.
Anot jo, net jeigu ir būtų nuspręsta ateityje apmokestinti įvažiavimą į miesto centrą, gyventojams toks mokestis tikrai nebus taikomas.
Savivaldybės atstovas akcentavo, kad šiuo metu dar nenuspręsta, kurie Darnaus judumo plane sudėti siūlymai bus planuojami įgyvendinti bei kaip jie galėtų būti įgyvendinti.
„Darnaus judumo planas yra tik gairės. Dar nėra sukurta ir patvirtinta konkretaus modelio“, – teigė P. Keras.
-
Kaunas baigia rengti Darnaus judumo planą: laukia miestiečių pastabų ir pasiūlymų 11
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad labiausiai aplinką teršia ir klimato kaitai daugiausiai įtakos turi transporto sektorius. Lietuvoje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą daugiausiai patenka dėl lengvųjų automobilių naudojimo.
Naujausi duomenys rodo, jog 57 proc. kauniečių kasdienėms kelionėms renkasi automobilius, 29 procentai naudojasi viešuoju transportu, 10 procentų vaikšto pėsčiomis ir 4 proc. važinėja dviračiais. Per pastaruosius 5 metus Kaune įregistruotų automobilių skaičius padidėjo nuo 109 iki 118 tūkst.
Privalo įgyvendinti
„Kalbant paprastai, miestui nieko nedarant automobilių skaičius toliau augtų, didėtų kamščiai ir augtų tarša bei triukšmas. Darnaus judumo planas yra skirtas sumažinti kelionių automobiliais skaičių, ypač miesto centre. Kiti sprendiniai skirti užtikrinti, kad kelionės viešuoju transportu užtruktų mažiau laiko, o dviratininkams bei judėjimo negalią turintiems kauniečiams judėti mieste būtų kur kas patogiau“, – pasakojo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.
Didelis dėmesys įgyvendinant svarbų strateginį miesto dokumentą bus skiriamas skatinant kauniečius judėti pėsčiomis. Bus tęsiamas pėsčiųjų takų tvarkymas, įrengiamos naujos viešojo transporto juostos, toliau atnaujinami autobusai ir troleibusai, plečiamas dviračių takų tinklas.
Milijoninės investicijos
„Baigiamo rengti Darnaus judumo plano tikslas - skatinti kauniečius rinktis kitas transporto rūšis nei asmeninis automobilis. Būtent tam bus skiriamos Europos Sąjungos lėšos. Pirmajame etape, per ateinančius keletą metų, investuosime apie 12 mln. Eur į intelektines transporto sistemas, pėsčiųjų infrastruktūrą atnaujinimą, dviračių saugyklas, viešojo transporto informacines švieslentes ir kitus patobulinimus“, – sakė T. Metelionis.
Anot jo, antrasis darnaus judumo plano etapas apima laikotarpį iki 2030 metų. Pagal parengtą strategiją bus investuojama į viešąjį transportą, bevariklį transportą ir jo pritaikymą specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Skaičiuojama, jog visam paketo įgyvendinimui iki 2030 metų prireiks 300 milijonų eurų investicijų.
„Šiuo metu Kaune turime apie 90 kilometrų dviračių takų tinklą, šaligatvius pritaikome tiek neįgaliesiems, tiek dviratininkams. Vasaros pabaigoje į Kauną pradės keliauti nauji troleibusai. Nuolat atnaujiname šviesoforines sankryžas, pėsčiųjų perėjas. Tai yra alternatyvos automobiliams, kurias ir toliau intensyviai plėtosime“, – kalbėjo T. Metelionis.
Kviečia teikti pastabas
Kauniečiai su Darnaus judumo planu gali susipažinti internete. Pastabų ir pasiūlymų iš kauniečių laukiama iki liepos 7 dienos (judumas@kaunas.lt). Liepos 18 d. planuojamas parengto plano viešas pristatymas.
Kauno miesto darnaus judumo planas – strateginio planavimo dokumentas, kurio tikslas yra spręsti Kauno miestui kylančius susisiekimo iššūkius, įgyvendinti tarptautinės transporto politikos nuostatas bei padaryti miestą patogų tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams. Šio plano įgyvendinimas padės sukurti infrastruktūrą, skatinančią sveiką gyvenimo būdą, ir didins gyvenamosios aplinkos patrauklumą Kauno mieste.