Senuose daugiabučiuose yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos, kuriose vanduo į radiatorius patenka ir iš jų į grąžinimo magistralę išteka tuo pačiu vamzdžiu. Dėl to bėgant laikui sistemos išsibalansuoja – dažnai pirmuose aukštuose esančiuose butuose radiatoriai šildo labiau, o tuo tarpu viršutinių aukštų gyventojai skundžiasi šilumos trūkumu. Problema ta, kad esant vienvamzdei sistemai ant radiatorių nėra galimybės įrengti termoreguliatorių. Prasidėjus renovacijai gyventojai pagal savo poreikius ir galimybes turi apsvarstyti kelis pasirinkimus: modernizuoti esamą vienvamzdę sistemą, arba įsirengti dvivamzdę, kolektorinę ar daliklinę šildymo sistemą.

Šildymo sistemos balansavimas

Nevienodą šilumos pasiskirstymą tarp skirtinguose aukštuose esančių butų būtų galima išspręsti subalansavus šildymo sistemą. Kaip tai vyksta? Rūsyje yra sumontuojami balansiniai ventiliai bei sureguliuojami vandens srautai. Kaip jau minėta anksčiau, esant išbalansuotai sistemai radiatoriai kaista nevienodai.

Subalansavimo darbai vyksta dviem būdais, priklausomai nuo to, kurį pasirenka gyventojai – įrengdami rankinius arba automatinius balansinius ventilius. Rankiniai ventiliai yra pigesni, tačiau jie nesuteikia galimybės įsirengti termoreguliatorius, negana to, jeigu daugiabutyje pakeitus bent vieną radiatorių, teks visą sistemą subalansuoti iš naujo. Tuo tarpu automatiniai ventiliai šių problemų nesukelia, tik kainuoja kiek brangiau.

Šilumos reguliavimas

Pertvarkius šildymo sistemą sename daugiabutyje, gyventojai gali ant radiatorių įrengti termoreguliatorius, leidžiančius individualiai nustatyti į radiatorių patenkančio karšto vandens kiekį. To dėka gyventojai pagal pageidaujamą šilumos kiekį namuose gali nustatyti bei palaikyti temperatūrą.

Termoreguliatorius leidžia ne tik reguliuoti kambario temperatūrą, bet ir taupyti – temperatūrą galima sumažinti iš namų išvykstant ilgesniam laiko tarpui, pavyzdžiui, per atostogas ar šventinių laikotarpiu, kai namuose būnama rečiau. Taip pat šildymą galima išjungti norimu paros metu.

Vis dėlto BETA specialistai primena, jog minimali temperatūra patalpose privalo būti užtikrina. Jeigu gyventojai piktnaudžiaus šilumos taupymu, butuose „užsistovės“ drėgmė, o dėl to ant sienų ar lubų gali atsirasti pelėsis, kuris sukels papildomų rūpesčių ilgam laikui, kol jį pavyks išnaikinti.

Šilumos punkto automatizavimas

Kiekviename daugiabutyje esantis šilumos punktas skirtas paimti atitekantį vandenį iš miesto šilumos tinklų ir paruošti jį iki reikiamos temperatūros bei perduoti į radiatorius butuose. Tačiau

seni, elevatoriniai šilumos punktai iki šiol yra reguliuojami rankiniu būdu, todėl dažnai šilumos paskirstymas visame name išsibalansuoja.

Dėl to svarbu jį automatizuoti – tada jis pats reaguos į aplinkos temperatūros pokyčius – pakilus temperatūrai šildymas išsijungs, o jai nukritus – įsijungs. Butai nebus peršildomi, pinigai ir šiluma bus taupomi, taip pat sklandžiau prasidės ir baigsis šildymo sezonas.

Šiuo metu iki 2020 m. sausio 31 d. Būsto energijos taupymo agentūra priima paraiškas daugiabučiams atnaujinti. Daugiau informacijos galite gauti paskambinę nemokama telefono linija 8 800 200 12.

BETA primena, jog būsto atnaujinimą gali inicijuoti ne tik savivaldybė, bet ir patys gyventojai, gali paskirti savo atstovu projekto administratorių. Jis bus atsakingas už visus daugiabučio atnaujinimo etapus, rūpinsis projekto finansavimo, bendraus su gyventojais, statybos darbų rangovais, techniniais prižiūrėtojais bei kitais renovacijos proceso dalyviais. Jeigu projekto administratorius savo pareigas vykdys netinkamai, gyventojai daugumos sprendimu visuomet gali jį pakeisti.

Taip pat svarbu pakartoti, jog šioje programoje gali dalyvauti būstai, pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, bei tik daugiabučių klasifikaciją atitinkantys pastatai – trijų ar daugiau butų gyvenamieji namai.

Nuo renovacijos jus skiria tik du žingsniai

Norint prisijungti prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pirmiausia reikalingas daugiabučio gyventojų susirinkimas, kuriame jo organizatorius turi pristatyti esamą namo būklės situaciją, aptarti priemones, kurias reikėtų įgyvendinti renovacijos metu, suteikti informaciją apie finansavimo sąlygas bei atsakyti į gyventojams kylančius klausimus. Tik tada, susirinkimo arba po jo metu, gyventojai balsuoja ar pritaria renovacijai, reikalingas balsų skaičius – ne mažiau nei 55 proc. butų savininkų.

Dar vienas svarbus žingsnis – investicijų plano parengimas, kuriame yra numatomos daugiabučio modernizavimo priemonės ir jų kaina. Ši planą būtina patvirtinti gyventojų susirinkime, o butų savininkams pritarus, administratorius kreipiasi į finansinę instituciją dėl kredito suteikimo.

Renovacija / BETA archyvo nuotr. 

Valstybė garantuoja ne mažesnę nei 30 proc. paramą

Daugiabučių atnaujinimui yra išduodamos lengvatinės paskolos, kurių sąlygos yra geresnės nei įprastų kreditų, jų metinės palūkanos siekia vos 3 proc. pirmiems 5 metams, o maksimalus paskolos grąžinimo laikotarpis – net 20 metų.

Valstybė finansuoja 30 proc. butų savininkų investicijų modernizuojant daugiabutį, o papildomi 10 proc. finansavimo suteikiami įsirengiant išskirtines priemones, pavyzdžiui, įrengiant balansinius ventilius ant stovų, modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą ir pan. Taip pat valstybė visiems gyventojams 100 proc. padengia atnaujinimo projekto parengimo, administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidas.

Tuo tarpu socialiai remtiniems gyventojams galioja dar papildomos sąlygos – šildymo kompensaciją gaunantiems gyventojams padengiamos visos renovacijos išlaidos. Vienintelis reikalavimas – šių butų savininkai privalo pritarti būsto atnaujinimui balsavimo metu.

BETA kviečia teikti paraiškas

Daugiabučių gyventojai, norintis dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, laiko turi iki 2020 m. sausio 31 dienos. Paraiškas gyventojai gali teikti agentūros padaliniams visuose Lietuvos regionuose.

Vertinant šio kvietimo metu gautas paraiškas, BETA prioritetą teiks projektams, kurie atnaujinimo procesą pradės vykdyti anksčiau – parengs investicijų planą ar net bus gavę leidimą statyboms. Didesnis dėmesys bus skiriamas ir daugiabučiams, kurie yra įtraukti į savivaldybės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą.

Šio kvietimo metu Aplinkos ministerija daugiabučių atnaujinimui yra numačiusi skirti 150 mln. eurų, iš kurių net 50 mln. eurų bus skiriama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms.