Atitinkamas sprendimas buvo priimtas po aukšto rango šalių ministrų susitikimo Paryžiuje.

Nors kol kas nėra ženklų, kad „Brexito“ ministrui Davidui Frostui (Deividui Frostui) ir Prancūzijos Europos reikalų ministrui Clement'ui Beaune'ui (Klemanui Bonui) derybose būtų pavykę pasiekti proveržį, noras tęsti dialogą rodo, kad abi šalys yra vėl suinteresuotos derybomis.

„Jie aptarė virtinę sunkumų, kylančių iš JK ir ES susitarimų taikymo. Abi pusės išdėstė savo pozicijas ir susirūpinimą“, – sakė JK vyriausybės atstovas ir pridūrė, kad ministrai „tikisi vėl pasikalbėti kitos savaitės pradžioje“.

Dabar D. Frostas vyks į Briuselį penktadienį numatytų derybų su Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoju Marošu Šefčovičiumi, pridūrė atstovas.

Prancūzija kol kas šių derybų nekomentavo. C. Beaune'as yra artimas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) sąjungininkas, tvirtinantis, jog Prancūzija neturėtų mokėti už, anot jo, klaidingą Britanijos sprendimą palikti Bendriją.

„Mes visada tikimės pažangos, bet matysime, ką pasieksime“, – ITV naujienoms sakė D. Frostas prieš išvažiuodamas traukiniu į Paryžių.

„Svarstomos visos galimybės“

JK ir Prancūzijos ginčas dėl žvejybos teisių po „Brexito“ dar labiau padidino įtampą ir šiaip sudėtinguose dvišaliuose santykiuose po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kuris gali peraugti į tikrą prekybos karą.

Nors JK premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) antradienį aiškiai leido suprasti, kad Londono pozicija šiuo klausimu nesikeičia, tačiau atsirado ženklų, kad abi šalys yra linkusios krizę spręsti diplomatinėmis priemonėmis ir stengtis, kad padėtis nepablogėtų.

Prancūzijos vyriausybės atstovas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) trečiadienį pabrėžė, kad „svarstomos visos galimybės“, kai E. Macronas atidėjo prekybos sankcijų taikymą, kad suteiktų galimybę problemą spręsti derybininkams.

Prancūzija grasina uždrausti britų laivams iškrauti jūrų produktus Prancūzijos uostuose, taip pat imtis tikrinti visus britų įvežamus produktus.

Pareigūnai taip pat numatė galimybę sumažinti elektros energijos tiekimą britų Karūnos valdoms – Džersio ir Gernsio Normandijos saloms, kurios nėra JK dalis, tačiau kliaujasi Britanija gynybos klausimais.

„Džiaugiamės, kad pirmadienį Prancūzijos vyriausybė atsiėmė savo grasinimus, tai atvėrė erdvės šioms diskusijoms“, – sakė D. Frostas.

Pagal pernai JK ir ES pasiektą susitarimą po „Brexito“ ES žvejai, norintys žvejoti JK vandenyse, turi įrodyti, kad ten žvejojo ankstesniais metais.

Tačiau Paryžius sako, kad dešimtys Prancūzijos laivų negavo leidimo žvejoti turtinguose JK vandenyse.

Lyginant su dvišalės JK ir Prancūzijos prekybos apimtimis, žvejybos, dėl kurios verda šie ginčai, bendras indėlis į ekonomiką – labai nedidelis.

Tačiau apžvalgininkai sako, kad E. Macronas norėtų užimti griežtą poziciją prieš B. Johnsoną, siekdamas perrinkimo 2022 metų rinkimuose, o britų premjeras taip pat neketina nuolaidžiauti po „Brexito“.

Artėjant deryboms D. Frostas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, jog Londono turimais oficialiais duomenimis, žvejybos licencijos buvo suteiktos beveik visiems jų prašiusiems Prancūzijos laivams, nors Prancūzijos pareigūnai tvirtina priešingai.

Susitikimas įvyks kitą dieną po to, kai Prancūzijos teismas nurodė paleisti britų žvejybos laivą, sulaikytą prieš savaitę, paaštrėjus po „Brexito“ tarp šalių kilusiam ginčui dėl teritorinių vandenų naudojimo.

Davidas Frostas (Deividas Frostas) ir Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) pratęs derybas po kelias dienas vykusio žodžių mūšio tarp šalių lyderių.

D. Frostas yra uolus „Brexito“ gynėjas, o C. Beaune'as yra artimas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono), nevengiančio pabrėžti, jog Prancūzija neturėtų mokėti už, anot jo, klaidingą Britanijos sprendimą palikti Bendriją, sąjungininkas.

Abu ministrai ir socialiniuose tinkluose yra nekart apsikeitę aštriomis replikomis. Jų susitikimas vyks už uždarų durų. Po derybų spaudos konferencija nenumatyta. 

Prancūzijos vyriausybės atstovas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) sakė, kad per D. Frosto vizitą penktadienį numatytas ir Europos Komisijos susitikimas šiuo klausimu. Tačiau Briuselis šios informacijos dar nepatvirtino.

Sulaikytas britų žvejybos laivas „Cornelis Gert Jan“ trečiadienį vakare paliko Prancūzijos šiaurinį Havro uostą, kai jam buvo duotas leidimas išplaukti, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Laivo kapitonui Jondy Wardui (Džondžiui Vordui) nebuvo panaikinti kaltinimai sužvejojus Prancūzijos vandenyse dvi tonas šukučių be tinkamos licencijos.

Tačiau jo advokatas Mathieu Croix (Matjė Krua) naujienų agentūrai AFP sakė, jog šalimais esančio Ruano miesto teismas leido laivui išplaukti  be jokio finansinio užstato. 

Teismas atmetė valstybės reikalavimą nepaleisti laivo, kol nebus sumokėtas 150 tūkst. eurų užstatas.  

„Tai geras sprendimas, leisiantis sumažinti įtampą, – sakė M. Croix. – Prancūzijos teisingumas nepriklausomas nuo politinio spaudimo.“

Teismo posėdyje dalyvavęs J. Wardas vėliau susitiko su septyniais savo laivo įgulos nariais. Prieš išplaukdamas jis ant kranto keliskart nusišypsojo žurnalistams. 

2022 metų rugpjūčio 11 dieną kapitonas turės stoti prieš teismą Havre dėl ne ES valstybės narės laivo be leidimo vykdytos žvejybos  Prancūzijos vandenyse. Už tai gali būti skirta bauda iki 75 tūkst. eurų.   

Europos Komisijos derybininkų komanda antradienį nuvyks į Londoną „kelioms intensyvių diskusijų dienoms“, sakoma Londono šeštadienį paskelbtame pareiškime.

Britų ministras Davidas Frostas (Deividas Frostas) ir Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Marošas Šefčovičius turi susitikti savaitės pabaigoje ir „įvertinti padarytą pažangą“.

Londonas pridūrė, kad derybos ankstesnėmis dienomis buvo konstruktyvios, bet lieka „reikšmingų nuomonių skirtumų“.

Briuselis pateikė virtinę pasiūlymų įtampai lojalistų bendruomenėje dėl Šiaurės Airijos protokolo mažinti. Šis protokolas yra „Brexito“ susitarimo dalis, skirta šiai Jungtinės Karalystės provincijai.

Tarp pasiūlymų yra galimybė sušvelninti muitinės patikras ir supaprastinti dokumentų pateikimą gabenant į Šiaurės Airiją prekes iš likusios Jungtinės Karalystės dalies. Šiaurės Airijos lojalistai skundžiasi, kad tokios patikros varo pleištą tarp Belfasto ir Londono ir suteikia postūmį respublikonų siekiui suvienyti Airiją.

16-ojo straipsnio grėsmė

Nors žengia žingsnių dėl muitinės patikrų, ES sako, kad nesutiks su Londono reikalavimais ieškoti alternatyvaus arbitro prekybos ginčams po „Brexito“, susijusiems su Šiaurės Airija, spręsti.

Dėl to Londonas grasina pasinaudoti protokolo 16-uoju straipsniu, suteikiančiu teisę abiem šalims esant ypatingoms aplinkybėms įšaldyti kai kurių prekybos susitarimų galiojimą, jei jos mano, kad susitarimas kelia „rimtų, ilgai trukti galinčių ekonominių, socialinių ar su aplinka susijusių sunkumų“.

„Mūsų pozicija nesikeičia: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) vaidmens sprendžiant ginčus tarp JK ir ES turi nelikti“, – šeštadienio pareiškime nurodė šaltinis britų vyriausybėje.

„Mums reikia greit pamatyti realią pažangą, o ne įstrigti... begalinėse derybose, nes problemos Šiaurės Airijoje nedingo, – sakė jis. – Tai, ar sugebėsime netrukus suteikti tą postūmį, padės mums suprasti, ar galime įveikti šį nuomonių skirtumą, ar mums reikia pasinaudoti 16-uoju straipsniu, kad apsaugotume Belfasto (Didžiojo penktadienio) sutartį.“

Belfasto taikos sutartimi buvo užbaigtas dešimtmečius trukęs smurtas tarp suvienytos Airijos siekiančių respublikonų ir lojalistų, norinčių, kad Šiaurės Airija liktų Jungtinėje Karalystėje.

Šiaurės Airijos protokolo derinimas buvo bene labiausiai įtampą kurstęs procesas per ilgai trukusį Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos, inicijuotą Londono po 2016 metais įvykusio istorinio „Brexito“ referendumo.

Abi šalys sako norinčios išsaugoti taiką ir stabilumą užtikrindamos, kad Airijos saloje neatsirastų realios sienos tarp ES narės Airijos Respublikos ir JK provincijos – Šiaurės Airijos.

Šiuo tikslu Šiaurės Airijai buvo suteiktas unikalus statusas – provincija yra tiek Jungtinės Karalystės, tiek ES bendrosios rinkos dalis.

Dėl šios priežasties uostuose turi būti vykdomos muitinės patikros, kad prekės iš Anglijos, Škotijos arba Velso negalėtų būti laisvai gabenamos į ES per sausumos sieną Airijos saloje. Tačiau tokia nuostata piktina Šiaurės Airijos junionistus.

Teisinis pasiūlymas, pateiktas planuojamo pačios Europos Sąjungos pasiūlymo paskelbimo išvakarėse, buvo parengtas kai kuriems Britanijos provincijos veikėjams įnirtingai priešinantis vadinamajam Šiaurės Airijos protokolui.

Sausio 1 dieną įsigaliojęs protokolas numato iš Didžiosios Britanijos – Anglijos, Škotijos ir Velso – į Šiaurės Airiją keliaujančių prekių patikrą, kad jos nepatektų į Bendriją per Airijai paliktas atsargines duris.

Be to, „Brexito“ susitarimo protokolas dėl Šiaurės Airijos yra sunkiai suderėtas kompromisas, atitinkantis 1998 metų Šiaurės Airijos taikos susitarimo nuostatas. Juo siekta išvengti „kietos sienos“ ir muitinės patikros su ES nare Airija sugrąžinimo.  

Anksčiau šiais metais pasipriešinimas šiam protokolui Šiaurės Airijoje peraugo į didžiulius neramumus.

Kelis pastaruosius mėnesius Londonas reikalavo, kad protokolas būtų persvarstytas, pakeičiant prekybą JK viduje reglamentuojančias taisykles  ir su tuo susijusius arbitražo mechanizmus.

Kalbėdamas Lisabonoje JK „Brexito“ reikalų ministras Davidas Frostas (Deividas Frostas) argumentavo, kad naujasis tekstas atitinka esamo susitarimo „esmę“, bet vis dėlto „atneštų reikšmingų pokyčių“ ir suteiktų „patvarų pagrindą“.

„Nesant naujų susitarimų šioje srityje joks protokolas neįgis palaikymo Šiaurės Airijoje, reikalingo, kad jis išliktų“, – sakė D. Frostas ir pakartojo, kad Londonas gali pasinaudoti sąlyga, leidžiančia atšaukti sutartį.

„Neisime šiuo keliu be pagrindo arba su kokiu nors ypatingu malonumu, – kalbėjo ministras. – Mūsų esminė pareiga – apsaugoti taiką ir klestėjimą Šiaurės Airijoje. Štai kodėl negalime ilsėtis, kol ši padėtis bus išspręsta.“

Per 2016 metų istorinį referendumą Britanija nubalsavo išstoti iš Europos Sąjungos. Kai šių metų pradžioje JK galiausiai liovėsi laikytis Bendrijos taisyklių ir reglamentų, įsigaliojo Šiaurės Airijos protokolas.

Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos siena anksčiau buvo dešimtmečius trukusio tarpkonfesinio konflikto, per kurį Britanijos valdymą palaikantys junionistai kovojo su proairiškais nacionalistai, židinys. Konfliktas buvo užbaigtas 1998 metų Didžiojo penktadienio taikos sutartimi.

„Nėra apetito“

Šiaurės Airijos protokolas numato, kad į regioną iš Anglijos, Škotijos ir Velso gabenamos prekės būtų tikrinamos muitinės, siekiant išvengti jų patekimo į ES per sieną su Airija, pagal „Brexito“ sutartį likusią atvirą.

Tačiau probritiškii junionistai sako, kad patikrinimai uostuose neigiamai paveikė verslą bei prekybą ir pakeitė Šiaurės Airijos padėtį, lyginant su likusia JK dalimi. Atsiradus sienai Airijos jūroje, provincija dabar yra saistoma daugybės ES taisyklių.

D. Frostas neigė, kad 2019 metų gruodį Britanija šį protokolą priėmė negeranoriškai, nė neketindama jo vykdyti. Ministras tvirtino, kad Londonas „rizikavo“, ir dėl nesklandumų įgyvendinant susitarimą kaltino Briuselį.

Be kita ko, Londonas dabar siūlo, kad prekių judėjimas tarp Šiaurės Airijos ir likusios Jungtinės Karalystės dalies taptų beveik visiškai netrikdomas. Britanija taip pat siūlo iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) atimti įgaliojimus būti šią schemą prižiūrinčiu galutiniu arbitru.

„Dabar Europos Sąjungai sakyti, kad šis protokolas – parengtas itin skubotai, didžiulio netikrumo metu – niekada negali būti pagerintas, nors jis labai akivaizdžiai kelia tokių reikšmingų problemų, būtų istorinis neteisingumas“, – perspėjo D. Frostas.

Europos Komisija ruošiasi trečiadienį pateikti savo pačios planus, turinčius tapti atsaku Britanijos priekaištams, nors Briuselyje vis labiau įsigali nusivylimo nuotaikos.

„Tarp valstybių narių nėra apetito šokti pagal Britanijos dūdelę“, – pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas ES diplomatas.

„Dialogo langas užsiveria, ir nėra gerai, kad ES pasiūlymo atsisakoma dar prieš jį pateikiant, – pridūrė jis. – Šis pasiūlymas veda toliausiai, kiek ES gali nueiti.“

D. Frostas taps Ministrų Kabineto valstybės ministru, nuo kovo kuruosiančiu santykių su ES klausimus. Be kita ko, 55-erių diplomatas vadovaus bendram JK ir ES derybų komitetui.

D. Frostas šias pareigas perims iš Michaelo Gove'o, kuris iki šiol kuravo konkretų „Brexito“ sutarties įgyvendinimą bendrame komitete, kuriam taip pat vadovavo Europos Komisijos vicepirmininkas Marošas Šefčovičius.

Pastaruoju metu derybos daugiausia vyko dėl pereinamojo laikotarpiu reglamentavimo Šiaurės Airijoje, kuri priklauso JK, tačiau jai bus taikomos ES bendrosios rinkos taisyklės.

„Esu pagerbtas galėdamas eiti ministro pareigas ir kuruoti mūsų santykius su ES po „Brexito“. Darydamas tai, stoviu ant milžinų pečių“, – „Twitter“ paskyroje rašė D. Frostas.

Konservatorių politikas, kuris taip pat yra nerenkamų Lordų Rūmų narys, yra laikomas artimu premjero Boriso Johnsono patikėtiniu.

Savo ruožtu opozicija kritikuoja D. Frosto paskyrimą dėl to, kad santykius su ES kuruosiantis politikas negalės atsakyti į parlamentarų klausimus kaip Bendruomenių Rūmų narys.

Lyderiai šeštadienį pasikalbės telefonu, po ilgos derybų savaitės derybininkams Micheliui Barnier ir Davidui Frostui nepavykus išspręsti sunkiausių klausimų.

„Šiandien sutikome, kad nebuvo pasiektos susitarimui reikalingos sąlygos, kadangi esama svarbių nuomonės skirtumų dėl vienodų konkurencijos taisyklių, ginčų sprendimo mechanizmo ir žvejybos“, – bendrame pranešime sakė M. Barnier ir D. Frostas.

„Sutikome stabdyti derybas, kad galėtume informuoti vadovus dėl derybų padėties. Pirmininkė von der Leyen ir ministras pirmininkas Johnsonas rytojaus popietę aptars derybų padėtį“, – sakė jie.

M. Barnier, kaip manoma, turėtų palikti Londoną, o lyderių pokalbis turėtų įvykti šeštadienio popietę.

Aštuonis mėnesius trukusiose intensyviose derybose pauzės nuspręsta imtis likus nedaug laiko iki metų pabaigos, kuomet pasibaigs pereinamasis laikotarpis ir JK nebebus saistoma ES taisyklių.

Sandoris reikalingas, norint išvengti gilių ekonominių padarinių abiejų pusių ekonomikose, ypač Didžiosios Britanijos ekonomikoje, kurią itin smarkiai nusmukdė koronaviruso pandemija.

Nepaisant įtemptos derybų darbotvarkės, Prancūzija penktadienį pagrasino vetuoti tokį sandorį, kuris nepatenkins šalies reikalavimo užtikrinti sąžiningą prekybą ir prieigą prie JK žvejybos vandenų.

Paskutinės minutės derybos taip pat strigo dėl galinčių kilti ginčų sprendimo mechanizmo.

„Jei būtų sudarytas prastas susitarimas, mes jam prieštarautume“, – radijui „Europe 1“ sakė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clementas Beaune'as, pridurdamas: „Kiekviena valstybė turi veto teisę.“

Kitas Europos diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Prancūzijos susirūpinimui dėl skuboto sandorio pritaria Nyderlandai, Ispanija ir Danija, baiminantis, kad M. Barnier padarys pernelyg daug nuolaidų dėl sąžiningos konkurencijos taisyklių.

Artimiausios Didžiosios Britanijos kaimynės mano, kad gali būti skubama sudaryti sandorį vien tam, kad būtų išvengta ekonominių padarinių.

„Europos Sąjunga parodė reikiamų ženklų, kad gali leistis į kompromisą. Britams liko nuspręsti, ar vertėtų imtis veiksmų“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Agnes von der Muhll.

Londonas atsisako atnaujinti derybas ir nurodo, kad nėra prasmės toliau derėtis, jei Briuselis nenori daryti nuolaidų.

„Mano žinia: turėtume maksimaliai išnaudoti likusį trumpą laiką. Mūsų durys tebėra atviros“, – po telefoninio pokalbio su britų kolega Davidu Frostu (Deividu Frostu) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Barnier.

D. Frostas pastarąjį pokalbį telefonu apibūdino kaip „konstruktyvią diskusiją“, tačiau pareiškė, kad „padėtis lieka tokia kaip vakar, ir ryšys bus palaikomas toliau“.

JK vyriausybė perspėjo M. Barnier šią savaitę nevykti į Londoną tęsti derybų, jeigu Briuselis nėra pasiruošęs iš esmės pakeisti savo derybinę poziciją.

Londonas siekia, kad ES patvirtintų, jog, siekiant susitarimo dėl prekybos, nuolaidų turės padaryti abi šalys, ne tik Britanija, jau norinti pradėti derinti sutarties tekstą.

Britų premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) šią žinią pakartojo antradienį kalbėdamas telefonu su graikų ministru pirmininku Kiriaku Micoatakiu (Kyriakos Mitsotakis), pareiškęs, kad ES „faktiškai užbaigė“ derybas „pareiškusi, kad nenori keisti savo derybinės pozicijos“, nurodė atstovas.

B. Johnsono atstovas atskirai žurnalistams sakė, kad derybininkui D. Frostui reikia pamatyti, kad „tai yra tikros derybos, nėra tikimasi, kad ne viena šalis turės žengti visus žingsnius“.

„Mes sakėme, kad mūsų durys yra praviros deryboms atnaujinti, bet tai gali įvykti tik tuo atveju, jeigu ES iš esmės pakeis savo požiūrį“, o su tuo turi sutikti ir ES ir JK, sakė jis.

Briuselis išvakarėse sakė, kad yra pasirengęs pereiti prie „teisinių tekstų“ ir aptarti dialogo „struktūrą“, tačiau neatsisakė savo reikalavimų dėl sąžiningos konkurencijos taisyklių ir žvejybos kvotų.

Nors Londonas tvirtina, kad derybos yra sustabdytos, abi šalys kasdien kontaktuoja, ir šaltiniai ES sako, kad netrukus derybos turėtų atsinaujinti.

JK išstojo iš ES sausio 31 dieną, bet iki gruodžio 31 dienos, kai pasitrauks iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, Britanija yra saistoma bloko taisyklių. Ji kaltina Briuselį įstrigdžius derybas.

Londoną supykdė praėjusią savaitę vykęs ES viršūnių susitikimas, Bendrijos lyderiams pareikalavus daugiau nuolaidų iš britų.

Jei susitarimas nebus pasiektas, JK ir ES ryšiai bus grindžiami Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) standartais. Tai reikštų didesnius muitus ir kvotas ir smarkiai paveiktų ekonomikas, jau nukentėjusias dėl koronaviruso pandemijos.

Numatyta, kad susitarimas turi būti pasiektas iki spalio vidurio.

D. Frostas tvirtino, kad daugumoje sričių jau matyti „susitarimo kontūrai“, tačiau derantis dėl sąžiningos konkurencijos ir valstybės subsidijų taisyklių pasiekta tik ribotos pažangos, o susitarimas dėl žvejybos be ES žingsnio atgal atrodo neįmanomas.

„Esu susirūpinęs dėl to, kiek mažai laiko liko iki spalio 15 d. vyksiančio Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikimo, iki kurio turime išspręsti šiuos klausimus“, – sakė D. Frostas.

ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) ir jo kolega britas Davidas Frostas (Deividas Frostas) Bendrijos būstinėje surengė dvi valandas trukusias derybas, augant būgštavimams dėl „Brexito“ scenarijaus „be sutarties“ šių metų pabaigoje.

Pasibaigus deryboms, D. Frostas su žurnalistais nebendravo.

Kiek anksčiau ES atstovas pareiškė, kad Briuselis derasi sąžiningai, atmesdamas JK ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) kaltinimus, kad blokas esą grasino sutrukdyti vežti maisto produktus iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Airiją.

„Michelis Barnier parodė,.. kad net ir itin sudėtingais ir politiškai opiais klausimais... ES derasi visiškai sąžiningai“, – sakė Bendrijos atstovas Ericas Mameris (Erikas Mameris).

Derybininkai susitiko B. Johnsonui nesutinkant atsisakyti prieštaringai vertinamo, Briuselį supykdžiusio naujo teisės akto, kuriuo, jis atvirai pripažįsta, būtų pažeista tarptautinė teisė.

Siūlomas vidaus rinkos įstatymas, kuriuo būtų panaikintos kai kurios pernai su ES sudarytos „Brexito“ sutarties dalys, susijusios su prekyba Šiaurės Airijoje, grasina paskandinti jau įstrigusias prekybos derybas.

JK vyriausybė „tikriausiai pati nežino, ar ji iš tikrųjų nori susitarimo, ar ne“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas ES diplomatas.

„Tikriausiai šiek tiek abiejų“, – pridūrė jis ir nurodė, kad situacija dėl susitarimo ateities turėtų paaiškėti po kelių savaičių.

Kitas Europos diplomatas optimistiškiau vertino padėtį ir sakė, kad susitarimas bus įmanomas, o prekybos derybos vyks lygiagrečiai teisiniam ir politiniam ginčijimuisi dėl JK įstatymo.

„Jei priartėsime prie išsamaus laisvosios prekybos susitarimo,.. tada taip pat bus padaryta pažangos dėl šių naujausių kliūčių, ir visa tai atsistos į savo vietas“, – sakė jis.

Kitas oficialus derybų raundas, kuriame dalyvaus šimtai derybininkų, vyks Briuselyje rugsėjo 28-ąją prasidėsiančią savaitę.