672 tūkst. gyventojų iki liepos 31 dienos bus grąžinta 287 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų, o 233 tūkst. gyventojų turės sumokėti 100 mln. eurų GPM.

„Šiais metais milijoninio gyventojo, pateikusio pajamų mokesčio deklaraciją, sulaukėme Velykų savaitgalį – savaite anksčiau nei praėjusiais metais“, – pranešime sakė VMI viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Pasak jo, kol kas deklaracijas pateikė mažiau nei pusė gyventojų, privalančių deklaruoti pajamas.

VMI duomenimis, 315 tūkst. žmonių jau grąžinta daugiau nei 136 mln. eurų GPM permokų.

Pajamas deklaruoti šiemet privalo 348 tūkst. žmonių, užsiėmusių individualia veikla – su pažyma arba įsigijus verslo liudijimą. Dar 98 tūkst., pavyzdžiui, politikai, valstybės tarnautojai, įmonių vadovai turi pateikti ir turto deklaracijas.

Pajamas deklaruoti taip pat privalo gyventojai, gavę apmokestinamųjų pajamų – palūkanų, už būsto nuomą ar užsienyje gautų pajamų, taip pat pasinaudoję per dideliu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD) ir dėl to susidarius mokėtinai GPM sumai.

Deklaracijas teikia ne tik gyventojai, kurie privalo tai daryti, bet ir norintieji susigrąžinti permokas (pasinaudoti lengvatomis).

Pernai pajamų deklaracijas pateikė 1,58 mln. gyventojų. Pajamų mokesčio permoką (342 mln. eurų) deklaravo kiek daugiau nei 1 mln. gyventojų, o 402 tūkst. deklaravo mokėtiną GPM sumą (380 mln. eurų).

Gyventojai deklaracijas elektroniniu būdu šiemet, kaip ir kasmet, gali pildyti nuo sausio 1-osios, o jas deklaruoti turi iki gegužės 2 dienos.

VMI Mokestinių prievolių departamento vyresnioji patarėja Stasė Aliukonytė-Šnirienė BNS pranešė, kad deklaracijas šiemet privalo pateikti 831 tūkst. gyventojų, tačiau realiai deklaruojančiųjų būna apie 1,5-1,6 mln. Iš jau pateikusiųjų deklaracijas 75 proc. to daryti neprivalėjo.

Anot jos, VMI iš įmonių, organizacijų ir kitų duomenų teikėjų jau yra gavusi ir perkėlusi beveik visą informaciją apie pernai gyventojams išmokėtas išmokas ir jų išlaidas.

„Duomenų apie išmokas nepateikė vos 1,35 proc. privalančių tai padaryti. Aktyviai dirbame su duomenų teikėjais dėl trūkstamos informacijos ar poreikio ją tikslinti“, – komentare BNS teigė S. Aliukonytė-Šnirienė.

Pajamas deklaruoti šiemet privalo 348 tūkst. žmonių, užsiėmusių individualia veikla – su pažyma arba įsigijus verslo liudijimą. Dar 98 tūkst., pavyzdžiui, politikai, valstybės tarnautojai, įmonių vadovai turi pateikti ir turto deklaracijas.

Pajamas deklaruoti taip pat privalo gyventojai, gavę apmokestinamųjų pajamų – palūkanų, už būsto nuomą ar užsienyje gautų pajamų, taip pat pasinaudoję per dideliu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD) ir dėl to susidarius mokėtinai  pajamų mokesčio (GPM) sumai.

Deklaracijas teikia ne tik tie gyventojai, kurie privalo tai daryti, bet ir norintieji susigrąžinti permokas (pasinaudoti lengvatomis).

Pernai pajamų deklaracijas pateikė 1,58 mln. gyventojų. Pajamų mokesčio permoką (342 mln. eurų) deklaravo kiek daugiau nei 1 mln. gyventojų, o 402 tūkst. deklaravo mokėtiną GPM sumą (380 mln. eurų).

Gyventojai deklaracijas elektroniniu būdu šiemet, kaip ir kasmet, gali pildyti nuo sausio 1-osios, o jas deklaruoti turi iki gegužės 2 dienos.

„Šiemet gyventojai aktyviau teikia pajamų deklaracijas – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, net apie 100 tūkst. daugiau gyventojų suskubo deklaruoti pajamas nelaukiant paskutinių dienų“, – komentare BNS teigė VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Beveik 262 tūkst. žmonių iki šiol deklaravo 224 mln. eurų mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumą, o daugiau nei 862 tūkst. gyventojų – 296 mln. eurų GPM permoką. 

Pasak pranešimo, šiemet VMI dėjo papildomų pastangų, kad GPM permokos būtų grąžinamos sklandžiau: naujausiais duomenimis, daugiau nei pusei jas deklaravusių žmonių – apie 553 tūkst. – jau grąžinta beveik 181 mln. eurų. Tai rekordinis permokas gavusiųjų skaičius, palyginti su ankstesniais metais.

Deklaruoti 2022-ųjų pajamas, o dalis gyventojų – ir turtą, turi iki gegužės 2 dienos. Permokas VMI visiems klientams grąžina iki liepos 31 dienos.

Pernai deklaracijas iš viso pateikė 1,5 mln. gyventojų.

– Pakalbėkime apie jūsų iniciatyvą ir kokią žinutę norite pasiųsti gyventojams?

– Pagrindinė idėja – rūšiuokime viską, tik – ne žmones. Šia iniciatyva norime paskatinti gyventojus paskirti savo 1,2 proc. GPM nevyriausybinėms organizacijoms, įvairioms veikloms. To nėra darę net apie 70 proc. gyventojų. Tad pagrindinė idėja ir buvo ta, kad visi pasinaudotų tokia savo galimybe – rūšiuoti pinigus.

– Minėjote, kad net 70 proc. gyventojų neskiria pinigų paramai, nors galėtų ir tai jiems nieko nekainuotų. Kaip manote, kokios to pagrindinės priežastys?

– Be abejo, pradėdami šią kampaniją, savo aplinkoje klausinėjome žmonių, kodėl jie neskiria to 1,2 proc. paramai. Ir tokių žmonių rasti nebuvo sunku, nes kas septintas niekam neskiria savo GPM dalies. Atsakymų ir priežasčių išgirdome labai įvairių. Vieni teigė, kad jau deklaravo savo pajamas ir visai pamiršo apie tuos 1,2 proc. Klaidingai įsitikinę, kad jau antro veiksmo atlikti negalima, šaukštai, kaip sakoma, po pietų. Tad norėčiau visiems pasakyti, kad galimas antras žingsnis, net jei pajamos jau deklaruotos. Tie veiksmai tarpusavyje nesusiję. Kiti aiškina, kad uždirba minimumą ir mano, kad iš tų kelių centų naudos nebus, todėl neskiria paramai. Yra ir kita kategorija žmonių, kurie teigia, kad nežino, kaip tą padaryti. Dar kitiems pritrūksta laiko arba sunku apsispręsti, kokią organizaciją paremti ir pan.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jūsų kampanija, iniciatyva jau davė kažkokių rezultatų?

– Džiaugiuosi, kad ši mūsų kampanija jau bent keletą žmonių paskatino tai padaryti. Sulaukėme atsiliepimų, kad toks būdas – per pinigų konteinerį – atkreipė daugelio dėmesį. Žmonės nori tokių inovatyvių kvietimų. Esame paruošę tiems, kurie dar niekada neskyrę savo 1,2 proc. GPM paramai, keleto žingsnių instrukciją, kad jiems būtų aišku, ką ir kaip daryti. Tikimės, kad ši mūsų iniciatyva daugeliui bus puiki proga susimąstyti, kodėl iki šiol neskyrė paramai. Viliamės, kad daugelis šiemet apsispręs tai padaryti.

– Ragintumėte skirti 1,2 proc. GPM net tuos, kurie gauna ir nedideles pajamas?

– Taip, būtent, nes kiekvienas euras mums yra aukso vertės. Net nedaug gaunantys gali organizacijai atnešti iki 30 eurų paramą. Tai yra nemaži pinigai, už kuriuos vėliau mes galime suteikti konkrečią pagalbą žmonėms. Taigi prašome visų, kurie dirba ir uždirba, nesvarbu, kokias pajamas gauna, deklaruokite ir paskirkite dalį paramai.

Norisi dar labiau paskatinti dalintis, kad tas gerumo virusas plistų vis plačiau. Kad žmonės rūšiuotų viską, taip pat – ir pinigus, tik – ne žmones.

 

– Kokias tendencijas stebite, ar daugėja skiriančiųjų būtent „Caritui“?

– Karas Ukrainoje parodė, kad žmonės nori padėti – ir ne tik saviems, bet ir karo pabėgėliams. Taigi tas paramos teikimas „Carito“ organizacijai metai iš metų yra labai panašus. Pastebime, kad Lietuvoje žmonės vis labiau dalinasi. Dalintis galima ir svarbu ne tik pinigais. Reikia dalintis ir savo laiku, ir žiniomis – eiti savanoriauti. Ir tokių savanorių daugėja, kas labai džiugina. Bet norisi dar labiau paskatinti dalintis, kad tas gerumo virusas plistų vis plačiau. Kad žmonės rūšiuotų viską, taip pat – ir pinigus, tik – ne žmones.

– Pinigai, skirti paramai, virsta ne tik maistu?

– Taip, ne tik maistu. Tie pinigai virsta konkrečiomis priemonėmis vaikams dienos centruose, kelionėmis prie jūros, kurią kai kurie išvysta pirmą kartą gyvenime. Taip pat tie pinigai virsta tam tikromis edukacinėmis veiklomis, konkrečia pagalba vyresniems žmonėms –  virsta ir malkų priekabomis, ir vaistų dėžutėmis.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktorės Stasės Aliukonytės-Šnirienės teigimu, laiku pateikti deklaracijas svarbu ir norintiesiems skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio paramai.

Praėjusią savaitę mokesčių inspekcijos padalinius užplūdus norintiems pateikti deklaracijas gyventojams, buvo susidariusios eilės, todėl specialistai rekomendavo naudotis elektroninėmis paslaugomis.