Iš viso patvirtinti 42 kandidatai į merus, dar aštuonis planuojama tvirtinti kitą savaitę.

Demokratų lyderio, ekspremjero Sauliaus Skvernelio teigimu, maždaug 55 savivaldybėse partija rinkimuose ketina dalyvauti savarankiškai.

„Lūkesčiai yra, kad mes sugebėtume prisistatyti, kaip politinė jėga vietos bendruomenėms, kad įgautume ne tik tą kreditinį pasitikėjimą galbūt dar likusį iš Vyriausybės laikų ar kaip naujos politinės jėgos, bet kad įgautume kaip rinkimų dalyviai“, – penktadienį BNS sakė S. Skvernelis.

Šiuo metu „Vardan Lietuvos“ turi tris merus ir 79 tarybos narius.

„Jeigu patrigubintume merų ir tarybos narių skaičių, būtų labai geras rezultatas“, – teigė partijos lyderis.

Tarp kandidatų – žinomos pavardės

Didmiesčiuose daugiausiai keliami skyrių pirmininkai: Vilniuje – parlamentaras Lukas Savickas, Kaune – Gintautas Labanauskas, Klaipėdoje – buvęs administracijos direktorius Artūras Bogdanovas, Panevėžyje – Petras Nevulis.

Tik Šiauliuose keliamas ne skyriaus pirmininkas, o Šiaulių menų mokyklos direktoriaus pavaduotoja Asta Lesauskienė.

Alytuje kandidatu siūlomas buvęs „Sodros“ Alytaus skyriaus vadovas Valerijus Vencius.

Druskininkuose keliama atsargos generolo, Vyčio paramos fondo vadovo Česlovo Jezersko kandidatūra, Vilniaus rajone kandidatu į merus siūlomas buvęs teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas.

Kelmės rajone demokratai siūlo buvusio šio rajono policijos komisariato viršininko Dainiaus Popovo kandidatūrą, Skuodo rajone į merus siūlomas advokatas ir buvęs leidėjas Algimantas Šideikis.

Be L. Savicko, į merus keliamas dar vienas parlamentaras, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, jis planuoja kandidatuoti Marijampolės savivaldybėje.

Kaip skelbta anksčiau, kandidatais Neringoje, Lazdijų ir Šilutės rajonuose keliami dabartiniai šių savivaldybių merai – atitinkamai Darius Jasaitis, Ausma Miškinienė ir Vytautas Laurinaitis.

Rokiškio rajone keliamas buvęs meras Antanas Vagonis, Ukmergėje – dabartinis savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas.

Raudonųjų linijų nebrėžia

S. Skvernelis neatmetė, kad ten, kur partija nekels savo kandidato, ji parems kurį nors kitą.

„Neatmetu, kad paremsime ne savo kandidatą. Galbūt mūsų žmonių dalis bus įtraukti į kitus sąrašus“, – BNS sakė politikas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Paklaustas apie politines, jėgas, su kuriomis jo vadovaujamos partijos atstovai neitų į koaliciją, demokratų lyderis tvirtino, kad tokių raudonųjų linijų nėra nubrėžta.

„Tokių linijų brėžti negalime, ypač savivaldoje. Partijos žmonės, kurie yra regionuose, turi kitokį požiūrį ir į kitus tikslus orientuojasi, į mažiau globalius“, – tvirtino S. Skvernelis.

„Tačiau nenorime bendradarbiauti su populistais ir demagogais, ir radikalais, kurių atsiranda vis daugiau ir daugiau. Ta radikali politika, manau, kad kelia grėsmę mūsų demokratijai taip pat, kaip vienpartinių blokų egzistavimas savivaldybėse“, – pridūrė jis.

Tačiau nenorime bendradarbiauti su populistais ir demagogais, ir radikalais, kurių atsiranda vis daugiau ir daugiau.

„Radikalizmo apraiškos šalies politikoje, atmieštos chamiškumu, pasirodo, turi didelę terpę. Dėl to yra didelis nerimas, nes istorijoje buvo pavyzdžių, kada nusivylusi visuomenė, kuri dabar yra, bijanti visuomenė – 74 proc. žmonių bijo reikšti nuomonę – ekonominės suirutės sąlygomis kartais demokratiniu būdu padaro žingsnius ir pasirenka radikalus, kurie po to būna nenuspėjami“, – teigė politikas.

Programos centre – žmogus

Demokratų sąjungos valdyba penktadienį taip pat patvirtino partijos veiklos viziją, kurią žadama taikyti savivaldai.

Pagrindinės idėjos – visapusiška kiekvieno savivaldybės gyventojo gerovė, saugios ir laimingos šeimos, patogi ir estetiška aplinka, galimybės ir vietos valdžios parama vystyti verslą, tobulinti profesinius įgūdžius, dirbti ir užsidirbti.

Pasak S. Skvernelio, Lietuvoje yra savivaldybių, kur susiformavo ar formuojasi griežta vienos politinės jėgos vertikalė ir kur paprastas žmogus nebegirdimas.

„Ta vertikalė apima viską – ir savivaldybės tarybą, ir pavaldžias įstaigas, savivaldybių įmones. Suformuojamas monolitas, į kurį patekti neina. Turime savivaldybių, kur demokratijos, deja, nėra, žmogus negirdimas, nematomas. Mūsų tikslas yra išties atsigręžti į žmogų, kad jo problemos būtų matomos, girdimos, sprendžiamos, kad jis nebūtų numestas į šalį“, – teigė S. Skvernelis, paprašytas nurodyti svarbiausias partijos rinkimų programos gaires.

Jis taip pat sakė, kad naujos partijos rinkimų programoje svarbią vietą užima viešųjų paslaugų garantavimas gyventojams.

Mūsų tikslas yra išties atsigręžti į žmogų, kad jo problemos būtų matomos, girdimos, sprendžiamos, kad jis nebūtų numestas į šalį.

„Viešosios paslaugos dabar nyksta iš regionų, ar tai būtų švietimas, ar sveikatos apsauga, ar teisėsauga. Mes norime, kad tos paslaugos būtų prieinamos ir prieinamos nuosekliai“, – tvirtino S. Skvernelis.

Anot jo, savivaldoje nepagrįstai mažai dėmesio skiriama bendradarbiavimui su verslu, investicijoms.

„Daug kur matome, kad požiūris į verslą, investuotojus yra neigiamas arba jo nėra, negalvojama apie tai, kad savivaldybės taip pat gali kurti darbo vietas ir sudaryti sąlygas toms darbo vietoms atsirasti“, – teigė demokratų vadovas.

Pasak jo, savivalda galėtų prisidėti ir prie emigracijos stabdymo.

„Dabar dažnai girdime: neapsimoka turėti mokyklų, darželių, neapsimoka turėti policijos nuovados, neapsimoka geležinkelio maršruto turėti, tiesiog pasakoma, kad neapsimoka Lietuvoje turėti miestelių ir kaimų. Taip neturi būti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Penktadienį patvirtintomis gairėmis kiekvienas kandidatas vadovausis pristatydamas ir savo atskirą rinkimų programą vietos bendruomenėms.

Didėjanti partija

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas pažymėjo, kad per mažiau nei metus nuo jos skaičius įsteigimo partijos narių skaičius auga.

„Ateiname tam, kad keistume stagnaciją, aroganciją, nesiskaitymą su gyventojais į darbą iš vien su jais, kartu kuriant naujus miestų valdymo standartus ir formuojant naujos kartos municipalinę politiką“, – teigė S. Skvernelis.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ teigia turinti skyrius 49 savivaldybėse. Partijai priklauso daugiau kaip 3 tūkst. žmonių.

Partija įkurta šių metų sausį. Jos iniciatoriais tapo anksčiau nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atskilę parlamentarai, vadovaujami ekspremjero Sauliaus Skvernelio.

Demokratų frakcija Seime turi 16 narių.

„Ir šiuo metu de facto dirbame opozicijoje, tačiau oficialiai tai paskelbti paskatino jau kurį laiką demonstruojamas valdančiųjų negebėjimas teisingai sudėlioti miesto raidos prioritetų, netolygus dėmesys svarbioms sritims, socialinei politikai, nenoras įsiklausyti į vilniečių nuomonę, veidmainiška „žalioji“ politika, pasyvumas sprendžiant šilumos kainų suvaldymo klausimą, dėl to vilniečiai gerokai permokėjo, kai kiti Lietuvos miestai veikė kur kas aktyviau ir efektyviau“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Taurimas Valys.

„Pastaruoju metu valdantieji neišvengė aštrios, bet pagrįstos bei pelnytos kritikos ir tokia yra viena iš opozicijos pareigų, todėl šiandienos pareiškimu norime akcentuoti, kad opozicija bus dar aktyvesnė, tačiau, žinoma, ir konstruktyvi. Esame stipri ir nuolat auganti komanda. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Vilniaus miesto skyriuje šį šeštadienį vėl patvirtinome dar kelias dešimtis naujų narių, pasiryžusių prisidėti prie miesto problemų aiškaus įvardijimo, racionalių pasiūlymų, reikalingų sostinės augimui ir gyventojų patogumui“, – sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas, Seimo narys Lukas Savickas.

Šiuo metu partijos Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ Vilniaus miesto skyrius skelbia jau vienijantis daugiau nei tris šimtus narių.

VRK antradienį sutarė paskirstyti dešimčiai partijų pusę šiemet numatytų asignavimų sumos – 2,75 mln. eurų. Šios lėšos partijoms buvo numatytos pagal Politinių partijų įstatymo straipsnį, kuriuo pinigai skiriami pagal rinkimų rezultatus.

Tačiau sausio pabaigoje įsteigta ir kovo 2-ąją įregistruota opozicinė partija „Vardan Lietuvos“, turinti 16 narių frakciją Seime, lėšų negavo VRK konstatavus, kad jai priklausantys 175 tūkst. eurų nėra numatyti šių metų biudžete atskira eilute, nes skirstomi pagal kitą įstatymo straipsnį.

Po Seimo rinkimų įregistravus naują partiją, kuri turi frakciją Seime, jai skiriami biudžeto asignavimai paskaičiuojami pagal specialią formulę: pernykštę mažiausią partijai tekusią asignavimų dalį ir frakcijos narių skaičių.

Ministerija: VRK turi paskirstyti lėšas

VRK nuomone, nepatikslinus biudžeto, asignavimai teisiškai nėra galimi, nors pusė partijų asignavimams suplanuotos sumos iki spalio ir nebus panaudota.

„Šiuo atveju, mes negalime paskirstyti pinigų, kurių neturime, galime paskirstyti tik turimus pinigus“, – sakė VRK narė Jolita Baušytė, pabrėžusi, kad VRK nėra įgaliota „atimti“ lėšų iš kitoms partijoms, pagal kitą įstatymo straipsnį numatyto finansavimo.

Savo ruožtu Finansų ministerija BNS nurodė, kad VRK vis dėlto turėtų paskirstyti lėšas iš visų metams numatytų asignavimų – minėtų 5,5 mln. eurų.

Šiuo atveju, mes negalime paskirstyti pinigų, kurių neturime, galime paskirstyti tik turimus pinigus.

„Išankstinių rezervuotų sumų nei viena partija neturi, todėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pareiga paskirstyti biudžete turimus asignavimus toms partijoms, kurios atitinka įstatymo reikalavimus“, – atsakyme nurodė ministerija.

„Šiuo metu galiojančiame 2022 metų valstybės biudžete yra numatyta 5502 tūkst. eurų suma partijų dotacijoms, kurias pagal galiojančią metodiką VRK turi paskirstyti“, – tvirtina ministerijos atstovai.

Didžiausia dotacija – konservatoriams

Iš viso partijoms biudžete šiemet skirta 5,5 mln. eurų, kurie paskirstomi partijoms pagal balsus, gautus per praėjusius Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimus. 2 proc. barjerą Seimo rinkimuose perkopusioms partijoms vienas gautas balsas atneš 0,59 euro.

Didžiausia dotacija paskaičiuota Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams – 812 tūkst. eurų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pretenduoja gauti 518 tūkst. eurų, Lietuvos socialdemokratų partija – 399 tūkst. eurų.

Liberalų sąjūdis turėtų gauti 239 tūkst. eurų, Darbo partija – 226 tūkst. eurų, Laisvės partija – 149 tūkst. eurų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 147 tūkst. eurų, Lietuvos regionų partija – 98 tūkst. eurų, „Laisvė ir teisingumas“ – 81 tūkst. eurų, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 77 tūkst. eurų.

Prašė „atskiros eilutės“

VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė teigė, kad dėl papildomo finansavimo laukiant Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigimosi kelis kartus kreipėsi į Finansų ministeriją bei Seimo Biudžeto ir finansų, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetus, pirmąjį kartą – dar pernai spalį.

„Argumentas buvo paprastas: nėra partijos – nėra pagrindo skirti tuos pinigus, tuo viskas baigiasi“, – tvirtino J. Petkevičienė.

„Prašėme atsakymo iki balandžio 4 dienos berods. Na, gal dar nespėjo, gal svarsto, tikėkimės, atsakys. Ir labai tikiuosi, kad bus skirtos lėšos“, – kalbėjo ji.

Partija: tai – ekonominė sankcija

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ tarybos narė Rasa Kiūdytė tvirtino, kad partija su sprendimu nesutinka.

Anot jos, įstatymai numato VRK prievolę paskirstyti dotacijas dukart per metus, pirmąjį – iki balandžio 15 dienos, antrąjį – iki lapkričio 15-osios, o galimybės lėšas skirti vėliau nenumato.

„Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ nepaskyrus valstybės biudžeto asignavimų 2022-ųjų pirmąjį pusmetį, „Vardan Lietuvos“ teisė į valstybės paramą bus prarasta, nors tokią paramą gauti turinti partija laikėsi visų paramos suteikimo sąlygų. Partijai bus pritaikyta savotiška ekonominė sankcija, kuri apsunkins partijos padėtį, jos galimybę tinkamai veikti, įgyvendinti tikslus ir uždavinius“, – tvirtino R. Kiūdytė.

J. Petkevičienė akcentavo, kad lėšos šiai partijai projekte numatytos ir Seimui nusprendus patikslinti biudžetą, jos vis tiek bus skirtos.

Partija kreipsis į teismą

Vyriausybei nenumačius Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ jai priklausančių asignavimų, partija kreipsis į teismą, sako jos pirmininkas Saulius Skvernelis.

Po Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) antradienį priimto sprendimo kol kas neskirti partijai priklausančios 175 tūkst. eurų dotacijos, jis ragina Vyriausybę suplanuoti šias lėšas jau trečiadienį tikslinant biudžetą.

Jei to nebus, turėsime vienintelį būdą – kreiptis į teismą.

„VRK priėmė sprendimą, kurio negalėjo priimti, nes įstatymas imperatyviai nurodo, kad turi būti skiriamas finansavimas, o jis gali būti neskirtas, kai tos pačios VRK nustatyta, kad partija pažeidė įstatymą. O taip nėra“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Anot jo, VRK sprendimas yra neteisėtas“ nes „baudžiama partija, kuri nepadarė pažeidimų“.

„VRK konstatavo, kad turi būti skiriama dotacija, tad po VRK sprendimo Vyriausybė turi patikslinti biudžetą ir laikytis įstatymo, jei gyvename teisinėje valstybėje. Jei to nebus, turėsime vienintelį būdą – kreiptis į teismą“, – pridūrė S. Skvernelis.

Opozicinės partijos pirmininkas sako kalbėjęs apie tai su premjere Ingrida Šimonyte, su Biudžeto ir finansų, Savivaldybių reikalų komitetų pirmininkais, kurie, anot jo, konstatavo, kad įstatymas turi būti vykdomas.

„Premjerė turėjo galbūt kitokią nuomonę“, – sakė S. Skvernelis.

„Tikrai nenoriu įžvelgti piktų kėslų, kad gal tiesiog bijoma politinių konkurentų ir konkuruojama ne idėjomis, darbais, ne diskusija, o tokiu būdu – bandant pakenkti partijai, kuri įgauna populiarumą“, – teigė S. Skvernelis.

„Tai, kad partija pakankamai sparčiai kuriasi, yra visos komandos darbas“, – Eltai teigė vienas iš steigiamos partijos iniciatorių Linas Kukuraitis.

Todėl, politiko ir jo kolegų teigimu, sausio pabaigoje vyksiančiame steigiamajame suvažiavime pirmininkas nebūtinai bus renkamas iš vieno kandidato – ekspremjero Sauliaus Skvernelio. Kita vertus, sutinka partiją steigiantys parlamentarai, pirmuosiuose rinkimuose išrinkti S. Skvernelį pirmininku būtų nuoseklus ir logiškas žingsnis.

Rudenį iš „valstiečių“ gretų pasitraukę politikai, kalbėdami apie būsimą partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininką ir viešojoje erdvėje akcentuojamą S. Skvernelio lyderystę, užsiminė, kad yra ketinimų partijos įstatuose įtvirtinti ribotą pirmininko kadencijų skaičių. Jų teigimu, veikiausiai viena pirmininko kadencija truks 4 metus. Kiek trumpesnę planuojama padaryti tik pačią pirmąją kadenciją, mat yra minčių partijos pirmininko rinkimus sugretinti su eilinių Seimo rinkimų ciklais. Tad tokiu atveju sausio pabaigoje išrinktas partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas pirmąją kadenciją užbaigtų jau 2024 metų antrojoje pusėje.

S. Skvernelis užsiminė apie kolegas, kurie galėtų jam mesti iššūkį

Tai, kad gali tekti vadovauti jo vardu viešai vadinamai partijai, neslepia ir pats ekspremjeras S. Skvernelis. Tačiau kartu politikas teigė galįs įvardinti bent kelis asmenis, kurie būtų pajėgūs ir galėtų siekti šio posto. Pasak jo, konkurenciją galėtų sukurti partiją steigiančių politikų gretose esantys parlamentarai Rima Baškienė, Linas Kukuraitis, Algirdas Butkevičius ar Tomas Tomilinas.

„Todėl neabejoju, kad konkurencija tikrai bus. Manau, kad tikrai bus reali konkurencija“, – Eltai teigė ekspremjeras.

Tačiau kalbantis su jo įvardintais politikais kyla abejonių, ar Palangoje vyksiančio steigiamojo suvažiavimo metu kuris nors politikas ryšis mesti iššūkį S. Skverneliui. Galbūt tik T. Tomilino komentaruose galima išgirsti kiek labiau apčiuopiamų svarstymų pabandyti dalyvauti pirmuosiuose partijos „Vardan Lietuvos“ rinkimuose. 

Buvusio „valstiečio“ T. Tomilino įsitikinimu, tikrai nebus taip, kad sausio pabaigoje nebus alternatyvų S. Skverneliui.

Todėl neabejoju, kad konkurencija tikrai bus. Manau, kad tikrai bus reali konkurencija.

„Yra pakankamas skaičius galimų kandidatų ir frakcijos vadovybėje yra šaunūs žmonės, kurie galėtų vadovauti partijai. Tik nebūtinai jie tą norės daryti“, – teigė T. Tomilinas. Ar tarp tų šaunių ir partijai gebančių vadovauti žmonių jis mato ir save, Seimo narys neatskleidė.

„Nenoriu šito komentuoti: nei patvirtinti, nei neigti“, – sakė politikas ir pridūrė, kad apskritai nėra didelio skirtumo, kas stos prie partijos vairo.

„Man atrodo, kad lyderis nėra svarbiausias partijos elementas. Jeigu partija susikurs pagal principus, kuriuos mes deklaruojame, tai partijoje nebus vieno savininko, bus kolegialus, normalus, demokratinis valdymas. Tad nėra didelio skirtumo, kas taps pirmuoju asmeniu“, – teigė T. Tomilinas.

Kad ekspremjerui S. Skverneliui dėl partijos pirmininko posto gali tekti su kažkuo pasivaržyti, neatmeta ir kiti steigiamos politinės jėgos šalininkai. Visgi jų pasisakymuose kur kas labiau akcentuojama tai, kad natūralu ir nuoseklu būtų, jei pirmuoju partijos pirmininku taptų S. Skvernelis.

„Saulių visi mato kaip pagrindinę figūrą, tai, manau, kad nuoseklu būtų, jei Saulius imtųsi lyderystės pirmajame etape. Tada būtų laiko susiformuoti kitoms lyderystėms. Man atrodo, kad tai yra pakankamai nuoseklu“, – teigė L. Kukuraitis.

S. Skvernelio Vyriausybėje ministru dirbęs politikas negalėjo garantuoti, kad po mėnesio nebus tarp pretendentų užimti pirmininko vietą naujoje partijoje, visgi, akcentavo parlamentaras, tokiose pareigose jis save sunkiai galėtų įsivaizduoti.

„Kol kas save sunkiai įsivaizduoju. Niekada nesiveržiau į postus tiek frakcijoje, tiek partijoje. Bet kartais tenka vieną ar kitą poziciją užimti suvokiant atsakomybę“, – sakė L. Kukuraitis. 

Saulių visi mato kaip pagrindinę figūrą, tai, manau, kad nuoseklu būtų, jei Saulius imtųsi lyderystės pirmajame etape.

Tuo tarpu R. Baškienė teigė, kad nors pirmuosiuose partijos pirmininko rinkimuose netikėtumų ir gali būti, visgi veikiausiai lyderiu bus išrinktas S. Skvernelis.

„Mes matome lyderiu Saulių Skvernelį. Tą rodo jo reitingai, jo gebėjimai. Aš manau, kad apie jį viskas šiandien ir buriasi. Nereikėtų mums apsimesti ir sakyti, kad ne“, – teigė R. Baškienė.

„Labai svarbi yra partijos veiklos pradžia. O sėkminga pradžia labai priklauso nuo lyderio, kuris veda partiją ir formuoja poziciją bei suburia savo komandą“, – teigė parlamentarė.

Buvusios „valstietės“ teigimu, ji pati laimės naujos partijos pirmininko rinkimuose tikrai nebandys.

„Aš tokių norų ir tikslų neturiu. Aš labai džiaugiuosi, kad galiu būti komandos dalis ir padėti įgyvendinti keliamus siekius“, – teigė R. Baškienė.

Analogiškai kalbėjo ir 2012-2016 metais Vyriausybei vadovavęs Algirdas Butkevičius. Kaip tikino politikas, į naujos partijos gretas jis įsitrauks, tačiau pretenduoti į politinės jėgos pirmininkus jis tikrai nebandys.

„Tikrai apie tai nemąstau. Aš socialdemokratų partijai vadovavau aštuonerius metus. Tad tikrai negalvoju apie tai“, – teigė A. Butkevičius.

Politikas neslėpė, kad pats, be S. Skvernelio, nemato realių kandidatų į pirmininko postą.

 „Aš galiu pasakyti, kad jei ir bus kokia diskusija, paremsiu tik Saulių Skvernelį, kuris suvažiavime turėtų tapti partijos pirmininku. Aš manau, kad bus vienas kandidatas“, – teigė ekspremjeras.

ELTA primena, kad sausio 29 dieną Palangoje rengiamas partijos „Vardan Lietuvos“ steigiamasis suvažiavimas. Steigiamajame suvažiavime numatyta išrinkti partijos pirmininką ir jo pavaduotojus, kitų valdymo organų narius. Kandidatuoti turės teisę visi steigėjai, iš anksto išreiškę šį norą.

Apie tai, kad Lietuvoje gali atsirasti nauja politinė jėga, imta dažniau kalbėti rugsėjį, kada S. Skvernelis pranešė apie pasitraukimą iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos ir paskelbė apie naujos frakcijos steigimą. Kartu su ekspremjeru iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukė dar 9 nariai, o prie naujosios frakcijos prisijungė dar trys Mišrioje Seimo narių grupėje dirbę Seimo nariai. Kiek vėliau šią frakciją papildė Lietuvos regionų frakcijai priklausęs parlamentaras Zigmantas Balčytis.

Spalio mėnesį naujai įkurta Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pranešė steigianti naują partiją. Pasak frakcijos seniūno S. Skvernelio, steigiama partija bus centro kairės politinė jėga.