Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlu) pirmadienį pažadėjo, kad pirmalaikiai parlamento rinkimai vyks kaip planuota, lapkričio 1 dieną, nors praeitą savaitgalį sostinėje Ankaroje buvo įvykdyta dviguba mirtininkų sprogdintojų ataka, nusinešusi 97 žmonių gyvybes.

„Surengsime rinkimus bet kokiomis aplinkybėmis“, – vyriausybės vadovas sakė tiesioginiame interviu televizijai NTV po kruviniausio išpuolio per šiuolaikinės Turkijos istoriją.

Prezidentui - didesnis spaudimas

Kritika Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) atžvilgiu labai paaštrėjo po didžiausios kada nors šalyje įvykdytos teroristinės takos, o pareigūnai stengėsi nustatyti dviejų mirtininkų sprogdintojų, kaltinamų dėl to kraujo praliejimo, tapatybę.

Sostinėje Ankaroje į gatves išėjo daugybė prieš vyriausybę nusistačiusių ir kurdus palaikančių protestuotojų, kurie tvirtina, kad vyriausybė yra atsakinga už šeštadienį įvykdytą dvigubą sprogdinimą vienose taikos eitynėse. Kai kurie aktyvistai skandavo „Erdoganas – žudikas!“ ir „Vyriausybe, atsistatydink!“

Per Stambule šeštadienį vykusį mitingą, kuriame dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių, vyriausybė buvo kaltinama nesugebanti apsaugoti piliečių ir neužtikrinusi demonstracijos Ankaroje saugumo. Užrašai ant plakatų skelbė „Valstybė yra žudikė“ ir „Mes žinome, kas yra žudikai“.

Tuo metu, kai pasaulio lyderiai reiškė užuojautą Turkijai ir jos vadovams, prokurdiškos Liaudies demokratinės partijos (HDP) lyderis Selahattinas Demirtasas (Selachatinas Demirtašas) savo „Twitter“ žinutėje pareiškė: „Valstybė atakavo žmones. Užuojautos turėtų būti reiškiamos liaudžiai, o ne Erdoganui.“

Sakydamas emocingą kalbą gedintiems žmonėms Ankaroje, S.Demirtasas pareiškė, kad piliečiai turėtų siekti nutraukti R.T.Erdogano valdymą, pradedami nuo artėjančių parlamento rinkimų.

„Neketiname veikti iš keršto ir neapykantos. Tačiau ketiname prašyti (liaudies patraukti valdančiuosius) atsakomybėn“, – pridūrė jis, sakydamas, kad rinkimai turėtų tapti pastangų „nuversti diktatorių“ dalimi.

HDP įsitikinusi, kad per išpuolį Ankaroje žuvo 128 žmonės, nors premjero biuras nurodė, kad aukų buvo 97. Tie du sprogimai driokstelėjo šeštadienio rytą, kai kairiosios pakraipos ir prokurdiški aktyvistai rinkosi į eitynes prie sostinės pagrindinės traukinių stoties.

Oficialūs duomenys tai pat rodo, kad dar 507 žmonės buvo sužeisti, o 160 iš jų tebegydomi 19 ligoninių; 65 nukentėjusieji – intensyviosios terapijos skyriuose.

Erdogano tyla

Vyriausybė, kuri neigė bet kokią savo atsakomybę dėl tos atakos, tebesistengia atpažinti du susisprogdinusius vyrus, bet atsakomybės dėl to smūgio kol kas neprisiėmė jokia grupuotė.

Premjeras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davotohlu) sakė, kad tokią ataką yra pajėgus įvykdyti džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS), uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK) ir ultrakairioji Revoliucinė liaudies išvadavimo partija-frontas (DHKP-C).

„Toliau stengiamasi atpažinti dviejų (šeštadienį) susisprogdinusių teroristų vyrų palaikus“, – sakoma premjero biuro sekmadienį paskelbtame pranešime.

Vienas naujienų agentūros AFP korespondentas sakė, kad atakos vietoje ant žemės buvo pažirę daug metalinių šratų, todėl tikėtina, kad bombos buvo specialiai sukonstruotos taip, kad padarytų kuo didesnę žalą.

Ši ataka buvo įvykdyta nepraėjus nė trims mėnesiams po 33 žmonių gyvybes nusinešusio mirtininko sprogdintojo išpuolio Suručo mieste prie sienos su Sirija, dėl kurio buvo apkaltinta „Islamo valstybė“. Tos atakos taikinys taip pat buvo taikos aktyvistai.

Šie sprogdinimai padidino įtampą Turkijoje, likus tik trims savaitėms iki lapkričio 1-ąją vyksiančių pirmalaikių rinkimų, o kariuomenei vykdant operacijas prieš IS džihadistus ir kurdų kovotojus.

Susiklosčius šiai sunkiai padėčiai R.T.Erdoganas paskelbė pranešimą, smerkiantį „bjaurų išpuolį“, ir atšaukė planuotą vizitą Turkmėnijoje, bet kol kas nepasisakė viešai po šalį sukrėtusios atakos.

Dar prieš šias atakas prezidentas patyrė didelį politinį spaudimą, kai jo Teisingumo ir plėtros partija (AKP) neteko absoliučios daugumos per birželio 7 dieną vykusius rinkimus pirmąkart nuo 2002 metų, kai atėjo į valdžią.

Derybos dėl koalicijos suformavimo žlugo, todėl R.T.Erdoganas paskelbė naujus rinkimus. Deja, AKP nusivylimui, apklausos rodo, kad artėjančio rezultatai turbūt menkai skirsis nuo ankstesnių.

Išpuolio Ankaroje aukų skaičius buvo didesnis negu 2013 metų gegužę įvykdyto sprogdinimo Reichanli mieste prie sienos su Sirija, kai žuvo per 50 žmonių, todėl ataka sostinėje tapo pražūtingiausia per Turkijos Respublikos istoriją.

Turkijoje uždrausta radikali marksistų grupuotė pirmadienį prisiėmė atsakomybę už JAV konsulato Stambule apšaudymą.

Revoliucinė liaudies išvadavimo partija-Frontas (DHKP-C) savo tinklalapyje nurodė, kad išpuolį įvykdė jų kovotoja.

DHKP-C pareiškime ta kovotoja įvardijama kaip Hatice Asik (Chatidžė Ašik). Ji buvo areštuota policijos ir nugabenta į ligoninę, nes patyrė šautinį sužalojimą.

„Mūsų kova tęsis, kol imperializmas ir jo kolaborantai paliks mūsų šalį ir kiekvienas mūsų gimtinės žemės lopinėlis bus išvalytas nuo JAV bazių“, - nurodė grupuotė, kuri H.Asik pavadino „mūsų garbe“.

Vienas anonimu pageidavęs likti vyriausybės atstovas kiek anksčiau naujienų agentūrai AFP sakė, kad „ataka prieš konsulatą susijusi su DHKP-C“.

Šis išpuolis įvykdytas Turkijai davus leidimą Jungtinėms Valstijoms dislokuoti Indžirliko oro pajėgų bazėje šalies pietryčiuose naikintuvus, dalyvausiančius operacijose prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje.

DHKP-C prisiėmė atsakomybę už 2013 metais mirtininko surengtą išpuolį prieš JAV ambasadą Ankaroje, per kurį žuvo vienas saugumo agentas.

Turkijos pareigūnai pranešė, kad viena iš dviejų kovotojų moterų, kurią jie įvardijo kaip Asik, buvo sulaikyta sužeista, o antrajai pavyko pasprukti.

Minėtas pareigūnas taip pat nurodė, kad uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK) yra atsakinga už savižudžio įvykdytą ataką prieš policijos nuovadą Stambule, po kurios kilę susirėmimai pareikalavo keturių gyvybių - trijų kovotojų ir vieno aukšto rango policijos pareigūno.

Viena uždrausta Turkijos marksistų organizacija penktadienį pasiskelbė esanti atsakinga už nesėkmingą mėginimą surengti išpuolį Osmanų imperijos laikų rūmuose Stambule, kuriuose anksčiau buvo prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) biuras.

Revoliucinė liaudies išvadavimo partija-Frontas (DHKP-C) pareiškė, kad vienas iš jos narių įvykdė tą išpuolį ketvirtadienio popietė prie istorinių Dolmabachčės rūmų Stambule ant Bosforo sąsiaurio kranto.

Užpuolikas Firatas Ozcelikas (Firatas Ezčelikas) sviedė dvi granatas į policijos garbės sargybos kuopos narius, budinčius prie rūmų, bet jos nesprogo.

Vyras buvo iškart suimtas, o penktadienio rytą buvo apklaustas Stambulo policijos, nurodė Turkijos televizija.

DHKP-C tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad „ginkluoti veiksmai buvo įvykdyti vieno iš mūsų kovotojų“.

Dolmabachčės rūmai, kurie buvo vieni didingiausių Osmanų imperijoje, pritraukia daug į Stambulą atvykusių turistų. Tame komplekse 1938 metais mirė modernios Turkijos valstybės įkūrėjas Mustafa Kemalis Ataturkas (Mustafa Kemalis Atatiurkas).

DHKP-C pareiškė, kad ta ataka buvo kerštas už Berkino Elvano žūtį. Tas paauglys mirė 2014-ųjų kovą, 269 dienas išbuvęs komoje, kai buvo sunkiai sužeistas policijos per masinius protestus prieš vyriausybę, vykusius 2013 metų gegužę ir birželį.

„Teisingumo ir plėtros partija (AKP) yra žudikai“, atsakingi už B.Elvano žūtį, pareiškė marksistų judėjimas, turėdamas omenyje valdančiąją partiją.

„Tuometis premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas įsakė surengti tas žudynes“, – pridūrė DHKP-C.

Kaip rašo dienraštis „Hurriyet“, F.Ozcelikas skandavo DHKP-C šūkius, kai buvo suimtas policijos.

Policija nurodė, kad įtariamasis taip pat turėjo „labai seną“ kulkosvaidį ir pistoletą.

DHKP-C, kurią Turkija, Europos Sąjunga ir JAV laiko teroristine organizacija, per kelerius pastaruosius metus yra įvykdžiusi atakų Turkijoje bei užsienyje, o kai kurios iš jų nusinešė žmonių gyvybių.

Ši grupuotė prisiėmė atsakomybę dėl 2013 metų vasarį įvykdytos mirtininko sprogdintojo atakos prie JAV ambasados Ankaroje, per kurią žuvo vienas apsaugininkas.