Seimas ketvirtadienį nustatė švelnesnius reikalavimus investuotojams į didelius projektus., jie bus taikomi nuo 2024 metų liepos.

Užteks, kad investuojanti bendrovė sukurs bent 20 naujų darbo vietų, o vidutinis atlyginimas sieks bent 1,25 konkrečios savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio – tai reiškia, kad ji įsipareigotų darbuotojams mokėti ketvirtadaliu didesnę algą.

Seimas nustatė, kad pelno mokesčio lengvata bus taikoma toms įmonėms, kurios sukurs naujų darbo vietų nuo 20 iki 149 (Vilniuje – nuo 20 iki 199).

Šiuo metu tokios įmonės gali iki 20 metų nemokėti pelno mokesčio, o dideliais projektais laikomi tie, kurie sukuria bent 150 (Vilniuje – bent 200) darbo vietų ir jos išlaikomos bent penkerius metus, kai investuojama bent 20 mln. eurų (Vilniuje – bent 30 mln. eurų) privačių lėšų.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis Seimo komitetuose svarstant pataisas yra sakęs, kad stambių projektų ir investicijų tendencijų analizė rodo, kad dėl technologinės pažangos galima tuos pačius darbus atliekant mažiau darbuotojų, bet jiems esant aukštesnės kvalifikacijos.

Viceministro teigimu, pakeitimas ypač aktualūs regionams, kur tikimasi pritraukti naujų investicijų.

Užtektų, kad investuojanti bendrovė sukurta bent 20 naujų darbo vietų, o vidutinis atlyginimas siektų bent 1,25 konkrečios savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio – tai yra ji įsipareigotų darbuotojams mokėti ketvirtadaliu didesnę algą.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtoms Pelno mokesčio ir Investicijų įstatymų pataisoms. Už balsavo 116 Seimo nariai, aštuoni susilaikė.

Pataisos numato, kad pelno mokesčio lengvata būtų taikoma ir toms įmonėms, kurios sukurs gerokai mažiau naujų darbo vietų – nuo 20 iki 149 (Vilniuje – nuo 20 iki 199).

Šiuo metu tokios įmonės gali iki 20 metų nemokėti pelno mokesčio, o dideliais projektais laikomi tie, kurie sukuria bent 150 (Vilniuje – bent 200) darbo vietų ir jos išlaikomos bent penkerius metus, kai investuojama bent 20 mln. eurų (Vilniuje – bent 30 mln. eurų) privačių lėšų.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis Seimo komitetuose svarstant pataisas yra sakęs, kad stambių projektų ir investicijų tendencijų analizė rodo, kad dėl technologinės pažangos galima tuos pačius darbus atliekant mažiau darbuotojų, bet jiems esant aukštesnės kvalifikacijos.

Viceministro teigimu, pakeitimas ypač aktualūs regionams, kur tikimasi pritraukti naujų investicijų.

Seimas dėl pataisų priėmimo balsuos iki Kalėdų. 

Ministerija siūlo atitinkamas Pelno mokesčio įstatymo pataisas – jeigu jos būtų priimtos, stambiais projektais būtų pripažįstami imlūs kapitalo investicijoms, bet dėl savo išskirtinumo sukuriantys mažiau nei numatyta dabar naujų ir gerai apmokamų darbo vietų.  

„Stambių projektų kriterijai neleidžia projektams, kurie yra imlūs kapitalo investicijoms, bet dėl savo išskirtinio pobūdžio sukuria mažiau naujų darbo vietų nei numatyta dabartiniame teisiniame reguliavime, būti pripažintiems stambiais projektais“,  – nurodo ministerija.  

Stambiais projektais būtų laikomi ir tie, kurie sukuria nuo 20 iki 149 naujų darbo vietų (dabar – daugiau nei 150), kai investuojama Vilniuje – nuo 20 iki 199 (200), o darbo vietos, kaip ir dabar, išlaikomos bent penkerius metus. Investicijų suma nekinta – jos turėtų siekti ne mažiau kaip 20 mln. eurų, o Vilniuje – bent 30 mln. eurų.

Tokius kriterijus atitiksiančios įmonės nemokėtų pelno mokesčio, o lengvata būtų taikoma iki 20 metų. 

Tikimasi, kad pakeitimai paskatins daugiau naujų aukštos pridėtinės vertės Lietuvos ir užsienio kapitalo projektų – vidutiniškai po 2-3 per metus, jie sukurtų vidutiniškai 85 darbo vietas, o vidutinis darbo užmokestis siektų bent 1860 eurų –  būtų papildomai sumokėta apie 400 tūkst. eurų „Sodros“ įmokų ir 340 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio.