„Šiuo metu labai svarbu, kad išlaikytume spaudimą Vladimirui Putinui tiekdami Ukrainai daugiau ginklų, didindami sankcijas“, – sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, atvykusi antrąją derybų dieną su G7 kolegomis. „Per šią krizę G7 vienybė gyvybiškai svarbi“, – pridūrė ji.

Svarbu, kad išlaikytume spaudimą Vladimirui Putinui tiekdami Ukrainai daugiau ginklų.

Savo ruožtu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock G7 užsienio reikalų ministrų susitikimo pradžioje išreiškė abejones dėl Ukrainos reikalavimo aprūpinti ją Vakarų naikintuvais.

A. Baerbock atkreipė dėmesį, kad Vakarų valstybės atmetė Ukrainos raginimą nustatyti  neskraidymo zoną virš šalies. Ji pridūrė, kad „mes taip pat užėmėme aiškią poziciją“ dėl medžiagų tiekimo lėktuvams. Užsienio reikalų ministrė sakė, kad antradienį lankydamasi Kyjive ji „kalbėjo apie tai, kaip galime paremti Ukrainą, ypač stiprinant jos atsparumą, gebėjimą apsiginti, bet neprisidedant prie to, kad NATO taptų šio karo dalyve“.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yves'as Le Drianas sakė, kad G7 šalys „labai stipriai vieningos“ savo valia „tęsti ilgalaikę paramą Ukrainos kovai už jos suverenitetą iki Ukrainos pergalės“.

Užsienio reikalų ministrai tris dienas renkasi Vangelso kurorte Vokietijoje, kuri šiuo metu yra grupės pirmininkė. Karas Ukrainoje yra pagrindinė darbotvarkės tema, o svečių sąraše taip pat yra Ukrainos ir Moldovos užsienio reikalų ministrai Dmytro Kuleba ir Nicu Popescu.

J. Y. Le Drianas taip pat atkreipė dėmesį į „užsitęsusio konflikto“ padarinius pasauliui, ypač maisto saugumo srityje. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį taip pat pabrėžė didėjantį karo poveikį skurdesnėms šalims. „Mes, kaip stipriausios industrializuotos demokratijos, turime ypatingą atsakomybę“ padėti skurdesnėms valstybėms atlaikyti karo sukeltus maisto ir energijos trūkumus, sakė ministrė.

Dalyvauti penktadienio derybose pakviestas Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmyto Kuleba. Neseniai lankydamasis Vokietijoje, jis ragino tiekti jo šaliai modernius reaktyvinius lėktuvus ir priešraketinės gynybos sistemas.

G7 grupė, kurią sudaro Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė (JK) ir JAV, taip pat Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis, pakartojo prieštaraujanti vasario 1-osios perversmui ir vis griežtesniam atsakui į demonstracijas prieš perversmą.

„Tikros amunicijos naudojimas prieš neginkluotus žmones yra nepriimtinas. Visi, reaguojantys į taikius protestus smurtu, privalo būti patraukti atsakomybėn“, – teigiama G7 grupės šalių užsienio reikalų ministrų pareiškime.

„Mes toliau vieningai smerkiame perversmą Mianmare. Dar kartą raginame nedelsiant ir besąlygiškai paleisti savavališkai sulaikytus asmenis, tarp kurių valstybės patarėja Aung San Suu Kyi ir prezidentas Win Myintas, ir toliau remiame Mianmaro žmones, jiems siekiant demokratijos ir laisvės“, – pažymima pareiškime.

Vasario 1 d. Mianmaro kariuomenė užgrobė valdžią. Protestuotojai reikalauja grąžinti valdžią nuverstai Aung San Suu Kyi civilinei vyriausybei.