S. Lavrovas: Sankcijos Rusijai prieštarauja „blaiviam protui“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pasmerkė Vakarų sankcijas Maskvai dėl krizės Ukrainoje, pareikšdamas, kad jos prieštarauja „blaiviam protui“.
„Kaip jūs, taip ir mes atmetame bet kokių formų sankcijas, ypač tas sankcijas, kurias nepaisydamos blaivaus proto paskelbė JAV ir ES dėl įvykių Ukrainoje“, – sakė jis susitikime su savo Kubos kolega Bruno Rodriguezu (Bruno Rodrigesu).
„Mėginimai dėl savo nuodėmių apkaltinti dar ką nors – tai savybė silpnų politikų arba politikų, kurie supranta, kad jų geopolitinės ambicijos žlugo ir jie bando padaryti bloga dar kam nors“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas.
„Mes pasisakome už skubų krizės sureguliavimą visos Ukrainos dialogo keliu“, – pridūrė jis.
B.Rodriguezas, savo ruožtu, pareiškė, kad „Havana nesutinka su primetamomis sankcijomis Rusijai“.
Maskva: naujos JAV sankcijos gali turėti įtakos TKS dirbantiems amerikiečių astronautams
Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas antradienį pareiškė, kad naujos JAV sankcijos Maskvai apsunkina rusų kosminės programos įgyvendinimą ir stato į pavojų Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbančius amerikiečių astronautus.
„Jeigu jie siekia suduoti smūgį Rusijos raketų kūrimo sektoriui, tada jie automatiškai „batutu“ pakiša savo astronautus TKS“, – sakė D.Rogozinas žurnalistams Simferopolyje, kalbėdamas apie Tarptautinę kosminę stotį – nuolat veikiančią orbitinę mokslinių tyrimų laboratoriją.
Šiuo metu TKS dirba šeši astronautai: amerikiečiai Steve'as Swansonas (Stivas Svonsonas) bei Richardas Mastracchio (Ričardas Mastrakijas), Japonijos astronautas Koichi Wakata (Koičis Vakata) ir Rusijos kosmonautai Aleksandras Skvorcovas, Olegas Artemjevas ir Michailas Tiurinas.
Balandžio 20 dieną prie TKS prisijungė amerikiečių komercinis kosminis laivas „ Dragon“, atgabenęs atsargų ir įrangos orbitinei laboratorijai.
Balandžio 23 dieną amerikiečių astronautai buvo išėję į atvirą kosmosą ir pakeitė sugedusį kompiuterį.
Balandžio 29 dieną Skrydžių valdymo centras pakoregavo TKS orbitos aukštį ir pakėlė ją 2,15 km, iki 417,2 km aukščio.
NASA tapo visiškai priklausoma nuo Rusijos kosminių laivų, gabenančių įgulos narius į TKS, kai Jungtinės Valstijos 2011 metais nurašė paskutinius daugkartinio naudojimo erdvėlaivius „Space Shuttle“.
ES ir JAV atsargiai žengia koja kojon dėl sankcijų Rusijai
Jungtinės Valstijos sąmoningai neskubino sankcijų įvedimo Rusijai proceso, nes norėjo veikti kartu su savo sąjungininkėmis Europos Sąjungoje (ES) ir stengėsi, kad neišryškėtų nesutarimai šiuo klausimu Bendrijos viduje, sako analitikai.
Vašingtonas pirmadienį paskelbė apie virtinę naujų sankcijų dar septyniems asmenims iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos, bei 17-ai bendrovių, daugumą kurių kontroliuoja įtakingi Kremliaus šeimininko sąjungininkai.
Tuo pat metu ES pranešė, jog į juodąjį sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos, įtraukė dar 15 žmonių, kaltinamų kursčius neramumus Ukrainoje. Jų pavardės buvo paskelbtos antradienį.
Nepaisant šių žingsnių Vašingtonas sulaukė kritikos, kad nesiėmė griežtų ekonominių sankcijų prieš Rusijos energetikos, kasybos ir finansinių paslaugų sektorius, o gandai, jog bus smogta valstybinei energetikos milžinei „Gazprom“, nepasitvirtino.
„Aš tikėjausi griežtesnių sankcijų“, - naujienų agentūrai AFP sakė Brookingso (Brukingso) instituto, Vašingtone įsikūrusio strateginių vertinimų centro, ekspertas Stevenas Piferis (Stivenas Paiferis).
„Man susidarė įspūdis, kad kalbant apie Europos Sąjungą, kai reikalingas 28 valstybių konsensusas, yra galimas tik mažiausias bendras vardiklis. Spėju, amerikiečiai veikiausiai susilaikė nuo kai kurių griežtesnių sankcijų, nes nenorėjo smarkiai nutolti nuo Europos“, - sakė jis.
Daug Europos valstybių, tarp jų Vokietija, kuri yra didžiausia Senojo žemyno ekonomika, palaiko glaudžius prekybinius ir finansinius ryšius su Rusija ir būgštauja, jog Maskva gali imtis atsakomųjų priemonių, nes jau pradeda jausti ne vieną mėnesį besitęsiančios Ukrainos krizės ekonominius padarinius.
„Rusija tiek nuveikė, eskaluodama šią krizę, jog Vakarai turi padaryti daugiau, jei norime, kad rusai pakeistų savo kursą“, - sakė S.Piferis.
Tačiau jis pridūrė, jog „kažkuriuo metu galima laukti rusų atsakomųjų veiksmų, ir tokiu atveju didesnė grėsmė bus Europai, o ne Jungtinėms Valstijoms“.
Lemianti Vokietijos nuomonė
Pasitikėjimas Rusijos ekonomika jau nukentėjo, kai praėjusį mėnesį, po Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, buvo įvestos pirmosios sankcijos.
Analitikai jau anksčiau įspėjo, kad Rusijai, kurios ekonomika per pirmuosius tris šių metų mėnesius susitraukė 0,5 proc., gresia recesija.
Apie naujas sankcijas buvo paskelbta prieš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitą į Vašingtoną. Penktadienį numatytose jos derybose su prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama) neabejotinai dominuos Ukrainos krizė.
„Turint galvoje Vokietijos ekonominį ir politinį svorį, čia (Vašingtone) manoma, kad kanclerės Angelos Merkel nuomonė yra lemianti. Vokietija iki šiol taip pat buvo tarp valstybių, užimančių atsargesnę poziciją“, - sakė S.Piferis.
Tuo tarpu Prinstono universiteto istorijos profesorius Haroldas Jamesas (Haroldas Džeimsas) paragino nesureikšminti kalbų apie transatlantinį skilimą. Jo teigimu, Vokietija, kuri iš Rusijos gauna 40 proc. jai reikalingų gamtinių dujų, kaip tik „užėmė gana griežtą poziciją“ sankcijų klausimu.
„Kai kurios įmonės, pavyzdžiui, „Siemens“, aktyviai veikiančios Rusijos rinkoje, sukandusios dantis pasakė, kad jos prisitaikys prie visko, ko imsis ES“, - sakė H.Jamesas naujienų agentūrai AFP.
Jis taip pat sakė, kad dėl lėtos sankcijų priėmimo proceso eigos Europoje iš dalies kalta komplikuota ES teisė, todėl „projektas turi būti parengtas taip, kad kiltų kuo mažiau abejonių“.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) kiek anksčiau šį mėnesį kalbėdamas apie Ukrainos krizę sakė, kad ji suteikia progą Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms peržiūrėti savo santykius, kurie pašlijo dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros ( NSA) šnipinėjimo skandalo.
„Esu tikras, kad Ukrainos krizė padės mums sutvirtinti transatlantinius ryšius ir vėl atrasti bendrus interesus“, - sakė ministras.
„Manau, amerikiečiai puikiai supranta, kaip europiečiams sunku skelbti sankcijas. Ne tik dėl to, kad beveik visų (Europos) šalių ekonominė priklausomybė nuo Rusijos yra kur kas didesnė (nei JAV), bet ir dėl kolektyvinio sprendimų priėmimo“, - sakė Joergas Forbrigas (Jorgas Forbrigas) iš Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo.
„Amerikiečiai labai smarkiai save tramdo, nes nenori, kad transatlantinis aljansas žlugtų dėl tokio klausimo, kaip sankcijos“, - pridūrė jis.
ES sankcijos - „labiau simbolinės“
Kaip AFP sakė J.Forbrigas, Vašingtonas ir Briuselis skirtingai planavo sankcijas ir dėl to, kad turėjo paisyti vietos politikos realijų.
Europos sankcijos parengtos remiantis principu, kad „jos yra labiau simbolinės, tai priemonė išsakyti Rusijai savo nepasitenkinimą Kremliaus veiksmais. Jomis nesiekiama niekam smarkiai smogti. Jos yra labiau pareiškimas apie ketinimus“, sakė J.Forbrigas.
„Tuo tarpu amerikiečiai, manau, savo sankcijas rengė galvodami apie tai, kokį realų poveikį jos gali padaryti“, - aiškino jis.
Valstybės departamento atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) pirmadienį pabrėžė, kad JAV ir ES nuo pat krizės pradžios „žengia koja kojon“.
„Mūsų ir Europos Sąjungos procesai skiriasi. Mūsų sankcijos anksčiau nebuvo visiškai suderintos. Nesitikime, kad dabar jos bus visiškai suderintos. Tačiau jos papildo vienos kitas“, - sakė jis.
Vašingtonas taip pat mano, jog „svarbu, kad mes darome tai drauge, iš dalies todėl, kad yra bendras įsipareigojimas, bet taip pat todėl, kad vienai šaliai nereikia nešti gerokai didesnės naštos nei kitoms šalims, turinčioms skirtingus interesus skirtinguose sektoriuose“, pirmadienį žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas.
Rusija ruošia atsaką į Vakarų sankcijas
Rusija ruošia atsaką į Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos jai įvestas naujas sankcijas dėl krizės Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra „Interfax“, cituodama Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkę.
„Po antros sankcijų bangos vyriausybė ruošia atsakomąsias priemones, visų pirma vertindama galimą žalą mūsų ekonomikai“, – pareiškė Valentina Matvijenko.
„Tokios nedraugiškos atakos... negali likti be atsako, ir aš manau, kad tam tikras atsakas turi būti“, – kalbėjo ji.
Rusija nepatenkinta dėl Japonijos paskelbtų sankcijų ir grasina atsakomaisiais veiksmais
Rusija antradienį išsakė nepasitenkinimą dėl Japonijos sprendimo uždrausti išduoti vizas 23 asmenims, siejamiems su Ukrainos krize, ir pažadėjo reaguoti į šį „nevykusį žingsnį“, kurį Tokijas atliko spaudžiamas Vakarų šalių.
„Tokijo sprendimas ... Maskvoje vertinamas su nusivylimu ir, suprantama, neliks be atsako“, – sakoma Rusijos URM atstovo Aleksandro Lukaševičiaus pranešime.
„Šis nevykęs žingsnis aiškiai buvo atliktas veikiant išoriniam spaudimui ir prieštarauja Tokijo pareiškimams apie viso santykių komplekso su Rusija plėtros svarbą. Norime pabrėžti: kalbėjimas su mumis sankcijų kalba duos priešintų rezultatų, jau neminint to, jog Japonijos dalyvavimas pastangose daryti spaudimą Rusijai jokiu būdu nepadeda deeskaluoti įtampos Ukrainoje“, – pridūrė jis.
ES organizuos derybas dėl Rusijos dujų tiekimo Ukrainai
Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad penktadienį Varšuvoje surengs Maskvos ir Kijevo delegacijų derybas dėl Rusijos dujų tiekimo Ukrainai.
„Tai konstruktyvus žingsnis“, – sakė Europos Komisijos atstovė Pia Ahrenkilde Hansen (Pija Arenkildė Hansen), paskelbdama apie šias derybas kitą dieną po to, kai ES paskelbė sankcijas dar 15 Rusijos ir Ukrainos veikėjų dėl jų vaidmens Ukrainos separatistinėje krizėje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris grasino nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, anksčiau buvo siūlęs surengti derybas Maskvoje balandžio 28 dieną.
Krizei gilėjanti, V.Putinas balandžio 10-ąją pasiuntė laišką 18 ES šalių, kurių daugelis smarkiai priklausomos nuo Maskvos eksportuojamų dujų, ragindamas nedelsiant surengti derybas.
Jis taip pat perspėjo, kad Maskva gali nutraukti dujų tiekimą, jeigu tos šalys nepadės Ukrainai apmokėti 2,2 mlrd. dolerių sąskaitos, kurią Maskva yra pateikusi už Kijevo gautas dujas. Dėl šių veiksmų iškilo grėsmė, kad pasikartos 2009 metų scenarijus, kai dujų tiekimas Europai tranzitu per Ukrainą buvo smarkiai sutrikdytas dėl Maskvos ir Kijevo ginčų.
Rusijos tiekiamos dujos sudaro apie ketvirtadalį visų suvartojamų Europos Sąjungoje, tuo tarpu maždaug pusė to kiekio kasmet perpumpuojama per Ukrainos tranzitinius vamzdynus, rodo ES duomenys.
Maskva: ES dėl Ukrainos šoka pagal Vašingtono dūdelę
Maskva antradienį apkaltino Europos Sąjungą, kad ši dėl krizės Ukrainoje šoka pagal Jungtinių Valstijų dūdelę - šį kaltinimą Rusija išsakė Bendrijai paskelbus apie naujas sankcijas Rusijai.
„Užuot priverstę Kijevo kliką sėsti prie derybų stalo su Pietryčių Ukraina dėl būsimos valstybės sąrangos, mūsų partneriai šoka pagal Vašingtono dūdelę, rodydami vis naujus nedraugiškus gestus Rusijai“, - sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pareiškime.
„Ar jums ne gėda? - priduriama jame.
„Jei būtent taip Briuselyje tikimasi stabilizuoti situaciją Ukrainoje, tai yra akivaizdus visiško vidaus politikos situacijos toje šalyje nesupratimo įrodymas ir tiesioginis kvietimas vietos neonaciams toliau tęsti savavaliavimą ir neteisminius susidorojimus su taikiais Pietryčių Ukrainos gyventojais“, - sakoma pareiškime, kuris paskelbtas URM tinklalapyje.
Rusijos užsienio reikalų ministras Grigorijus Karasinas savo ruožtu pareiškė, kad naujos sankcijos Maskvai yra „absoliučiai kontrproduktyvi“ priemonė, kuri stumia krizę į aklavietę, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Maskva: JAV gaivina Geležinės uždangos laikų politiką
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Rybakovas antradienį apkaltino Jungtines Valstijas, kad jos siekia atgaivinti Geležinės uždangos laikų politiką, ir sakė, jog dėl Ukrainos krizės Maskvai įvestos naujos Vašingtono sankcijos smogs Rusijos aukštųjų technologijų sektoriui.
„Visa tai bus smūgis mūsų aukštųjų technologijų įmonėms ir pramonės šakoms“, - sakė S.Rybakovas interviu „Gazeta.ru“, turėdamas galvoje naujas sankcijas, apie kurių įvedimą pirmadienį paskelbė Vašingtonas.
„Atgaivinama sistema, kuri buvo sukurta 1949-aisiais, kai Vakarų šalys iš esmės nuleido Geležinę uždangą, nutraukdamos aukštųjų technologijų prekių tiekimą į SSRS ir kitas šalis“, - sakė viceministras.
Nesibaigiant Ukrainos krizei, V. Putinas priėmė buvusį Vokietijos kanclerį G. Schroederį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį vakare Sankt Peterburge priėmė buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį (Gerhardą Šrėderį) ir seni draugai susitikę apsikabino, nors šiuo metu vyksta didžiausia Maskvos ir Vakarų priešprieša nuo Šaltojo karo laikų, pranešė korespondentai.
V.Putinas pirmadienį maždaug 23 val. savo prabangiu tarnybiniu automobiliu atvyko į prie istorinių Jusupovų rūmų Sankt Peterburge, kuriuose dabar įsikūrę Mokytojų namai. G.Schroederis jau laukė atvykstančio Rusijos prezidento.
Abu nusišypsojo vienas kitam, apsikabino, o paskui nuėjo į vidų prisidėti prie kitų uždaro renginio svečių.
Rusijos spauda pranešė, kad jų susitikimas yra susijęs su G.Schroederio 70-uoju gimtadieniu balandžio 7 dieną.
G.Schroederis, kuris Vokietijos kancleris buvo 1998-2005 metais ir kuris priklauso Vokietijos Socialdemokratų partijai, dabar vadovauja „Nord Stream AG“ akcininkų komitetui. Ši kompanija kontroliuoja „Šiaurės srauto“ dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu.
Į šį postą jį paskyrė Rusijos gamtinių dujų milžinė „Gazprom“, kuri turi daugiausiai to 2005 metais pradėto dujotiekio projekto akcijų. Dujos šiuo dujotiekiu Vokietijai buvo pradėtos tiekti 2011 metais.
G.Schroederis remia V.Putiną, nors Rusija susidūrė su izoliacija dėl Ukrainos krizės.
Rusijos santykiai su Europos šalimis, tarp jų – Vokietija, pastaraisiais mėnesiais atšalo dėl Maskvos veiksmų Ukrainoje ir žaibiškai praėjusį mėnesį įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.
Europos Sąjunga ir JAV pirmadienį įvedė naujas sankcijas Rusijai. ES nurodė, kad į žmonių, kaltinamu chaoso Ukrainoje kurstymu, „juodąjį sąrašą“ įtraukė dar 15 asmenų.
G.Schroederis dažnai būna kaltinamas tuo, kad yra V.Putino gynėjas; daug kas jį kritikavo už V.Putiną teisinančius pareiškimus.
Jis yra pareiškęs nepritarimą ES sankcijoms Rusijai.
Kovo mėnesį jis Krymo aneksiją palygino su NATO intervencija Kosove 1999 metais. Kanclerė Angela Merkel tokį sugretinimą pavadino „gėdingu“.
Vokietijos vyriausybė antradienį atsiribojo nuo ekskanclerio, kai vokiečių žiniasklaida pirmadienį vakare paskelbė nuotraukas, kuriose jis Sankt Peterburge apsikabinęs su Rusijos prezidentu.
„Jis neatstovauja Vokietijos vyriausybei, – sakė aukšto rango pareigūnas, paklaustas apie G.Schroederio susitikimo su V.Putinu nuotraukas. – Visiems turėtų būti aišku, kad ponas Schroederis jau prieš kurį laiką pasitraukė iš aktyvios politikos“.
Vokietijos vyriausybė atsiribojo nuo G. Schroederio po jo susitikimo su V. Putinu
Vokietijos vyriausybė antradienį atsiribojo nuo buvusio kanclerio Gerhardo Schroederio (Gerhardo Šrėderio), kai vokiečių žiniasklaida pirmadienį vakare paskelbė nuotraukas, kuriose jis Sankt Peterburge apsikabinęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
G.Schroederio biuras kol kas nekomentavo tų nuotraukų, kurios, kaip praneša žiniasklaida, buvo padarytos prie Jusupovų rūmų, kur G.Schroederis dalyvavo iškilmėse jo 70-ojo gimtadienio proga balandžio 7 dieną.
„Jis neatstovauja Vokietijos vyriausybei, – sakė aukšto rango pareigūnas, paklaustas apie G.Schroederio susitikimo su V.Putinu nuotraukas. – Visiems turėtų būti aišku, kad ponas Schroederis jau prieš kurį laiką pasitraukė iš aktyvios politikos“.
G.Schroederis, kuris Vokietijos kancleris buvo 1998-2005 metais, ir anksčiau buvo kritikuojamas dėl artimų santykių su V.Putinu. Palikęs kanclerio postą jis tapo vokiečių ir rusų bendros įmonės su „Gazprom“ dėl dujotiekio „Šiaurės srautas“ valdybos pirmininku.
Nuotrauka, kurioje G.Schroederis įamžintas draugiškai apkabinęs V.Putiną, buvo paskelbta padidėjus įtampai tarp Vakarų ir Rusijos, ir akcentavo Vokietijos ambivalenciją dėl naujų sankcijų Rusijai, kuri tiekia Vokietijai gamtines dujas.
Ukrainos separatistų lyderis nesiderės dėl sulaikytų stebėtojų, jeigu sankcijos nebus panaikintos
Rytų Ukrainos Slovjansko miesto, kurį kontroliuoja separatistai, meru pasiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas antradienį sakė, kad dėl sulaikytų karinių stebėtojų paleidimo su Vakarais kalbėsis tik tuo atveju, jei Europos Sąjunga (ES) panaikins sankcijas separatistų lyderiams.
V.Ponomariovas naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderiui Denisui Pušilinui ir kitam separatistų lyderiui Andrejui Purginui įvesti vizų draudimai ir sąskaitų įšaldymas„neprisideda prie dialogo“.
Šeši vis dar laikomi stebėtojai į Ukrainą atvyko globojami Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO). Jie buvo sulaikyti praėjusią savaitę, kai separatistai drauge su jais esą aptiko ukrainiečių „šnipą“.
„Sankcijų įvedimas neprisideda prie dialogo ir tik sunkina situaciją. Mes grįšime prie dialogo dėl karo belaisvių statuso tik tada, kai Europos Sąjunga šių sankcijų atsisakys“, – antradienį telefonu „Interfax“ sakė V.Ponomariovas.
Tuo pačiu jis mano, kad jeigu sankcijos liks galioti, Donbaso regionai gali užkirsti prieigą ES atstovams.
„Jeigu sankcijų neatšauks, tai mes išvis visiems jiems uždarysime prieigą ir jie čia pas mus nepateks. Aš apie tai dar kartą priminsiu savo svečiams iš ESBO. Ir man atrodo, kad ES sankcijų atsisakys“, – pareiškė V.Ponomariovas.
Ukrainoje suimtas prorusiškų separatistų kontroliuojamo miesto „mero pavaduotojas“
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pirmadienį paskelbė, kad buvo suimtas prorusiškų sukilėlių kontroliuojamo rytinio Slovjansko miesto apsišaukėlis mero pavaduotojas – Ukrainos pilietis Ihoris Perepečajenka.
SBU atstovė Maryna Ostapenko sakė per spaudos konferenciją Kijeve, jog I.Perepečajenka įtariamas „prisidėjęs organizuojant separatistines akcijas ir masinius susirėmimus Donecko regione, kuriuos lydėjo smurtas ir priešinimasis valdžios atstovams“.
Pasak jos, yra žinoma, kad I.Perepečajenka užmezgė ryšius su „Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) žvalgybos ir diversijų grupės nariais, vadovaujamais agento, pravarde „Strelok“ („Šaulys“) – Rusijos žvalgybos pulkininko Igorio Girkino, taip pat padėjo tiems asmenims rengti teroristinius veiksmus Donecko srityje“.
M.Ostapenko nurodė, jog dėl tų veiksmų „žuvo vienas Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnas“.
Balandžio 22 dieną, veikdamas pagal „Strelok“ nurodymus, I.Perepečajenka išskrido į Maskvą, kur kalbėjosi su valstybinės televizijos „Pervyj kanal“ žurnalistais. Jis taip pat „gavo instrukcijų iš užsienio – didinti įtampos eskalavimą Ukrainos pietrytiniuose regionuose“, aiškino SBU atstovė.
„Kuratorius perdavė „Strelok“ 19 tūkst. JAV dolerių (47,3 tūkst. litų) ir techninį prietaisą pokalbių telefonu šifravimui“, – pridūrė M.Ostapenko.
I.Perepečajenka buvo suimtas SBU pareigūnų Donecko oro uoste, kai parskrido iš Maskvos, nurodė atstovė.
Rusija kol kas nemato sankcijų poveikio aukštųjų technologijų firmoms
Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas sakė, kad kol kas nemato pirmadienį įvestų JAV sankcijų poveikio rusų aukštųjų technologijų firmoms.
„Šiuo metu nematau, kad nukentės kokios nors kompanijos“, – sakė jis žurnalistams Federacijos Taryboje.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį sakė, kad Vašingtonas nusitaikys į dalį aukštųjų technologijų eksporto Rusijai, pagal naujas sankcijas dėl krizės Ukrainoje, kur, pasak Vakarų, Rusija kursto separatistinius neramumus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sakė, kad jo šalis galės savo pačios produktais pakeisti bet kokį gynybos pramonės importą, prarastą dėl Ukrainos krizės.
ES paskelbė sankcijas 15 Rusijos politikų ir kariuomenės vadų
Europos Sąjunga (ES) antradienį pranešė įšaldžiusi aktyvus ir uždraudusi išduoti vizas 15-ai Ukrainos bei Rusijos piliečių, įskaitant Rusijos premjero pavaduotoją Dmitrijų Kozaką ir Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoją Liudmilą Švecovą, tačiau nepaskelbė jokių sankcijų Rusijos verslo lyderiams.
Į antradienį paskelbtą sąrašą dėl Maskvos veiksmų Ukrainoje taip pat įtrauktas Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas ir Ukrainos prorusiškų separatistų lyderiai.
Tačiau į jį nepateko Rusijos energetikos milžinių vadovai, tokie kaip „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, kuris buvo įtrauktas į pirmadienį JAV paskelbtą naują sankcijų sąrašą.
Į 15-os asmenų sąrašą įtraukti šeši vadinamųjų Ukrainos savigynos pajėgų ir „Donecko liaudies respublikos“ vadovai. Sąraše yra organizacijos „Luhansko gvardija“ lyderis Germanas Prokopivas, vadinamosios Pietryčių armijos vadas Valerijus Bolotovas, „Donecko liaudies respublikos“ lyderis Andrejus Purginas, vienas iš „Donecko liaudies respublikos“ vadovų Denisas Pušilinas, Donbaso liaudies pašauktinių vadas Sergejus Cyplakovas, taip pat Igoris Strelkovas, kurį ES įvardija kaip „Rusijos Federacijos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) narį“.
Be to, sąraše tarp devynių Rusijos politikų ir kariškių figūruoja RF prezidento įgaliotasis atstovas Krymo federalinėje apygardoje Olegas Belavencevas, Krymo reikalų ministras Olegas Saveljevas, Sevastopolio gubernatoriaus pareigas einantis Sergejus Meniailo, Krymo atstovė Federacijos Taryboje Olga Kovitidi, valstybės Dūmos vicepirmininkas Sergejus Neverovas ir Generalinio štabo GRU viršininkas Igoris Sergunas.
„Dar 15-ai asmenų, atsakingų už veiksmus, kurie kenkia ar kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, bus įvestas kelionių draudimas ir įšaldytas jų turtas ES teritorijoje“, - sakoma pirmadienį paskelbtame ES Tarybos pareiškime.
Įšaldomi šių asmenų aktyvai Europos bankuose, uždrausta išduoti jiems vizas kelionėms į ES šalis.
Sankcijos įsigaliojo iš karto po to, kai atitinkamas ES Tarybos nutarimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Dabar ES taikys sankcijas iš viso 48 žmonėms, siejamiems su Rusijos veiksmais, pažeidžiančiais Ukrainos teritorinį vientisumą.
Rusija praeitą mėnesį aneksavo Krymo regioną, kai provakarietiški demonstrantai, reikalavę glaudesnių ryšių su Europa, vasarį nuvertė promaskvietišką Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių. Kijevas ir Vakarų šalys kaltina Rusiją kurstant separatistinę kampaniją Ukrainos rytuose, nors Maskva tokius kaltinimus neigia.
ES sprendimas sutapo su anksčiau paskelbtu Baltųjų rūmų pranešimu, jog Jungtinės Valstijos įveda sankcijas septyniems Rusijos piliečiams ir 17 bendrovių, siejamų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
JAV laikėsi daug griežtesnės pozicijos negu ES, bausdamos Rusiją dėl Ukrainos krizės. Tačiau Bendrija yra smarkiai priklausoma nuo Rusijos tiekiamų energetikos išteklių ir palaiko glaudžius prekybos ryšius su Maskva.
ES iki šiol skelbė sankcijas tik asmenims, o ne bendrovėms. Europos Komisija šiuo metu svarsto galimas griežtesnes ekonominės sankcijas, kurios galėtų paveikti prekybą arba Rusijos energetikos ir finansų sektorius.
Britanija įšaldė Ukrainos aktyvus, pradėjusi tyrimą dėl pinigų plovimo
Didžiosios Britanijos institucijos pirmadienį pradėjo tyrimą dėl pinigų plovimo, kurio taikiklyje atsidūrė numanoma korupcija Ukrainoje, ir įšaldė aktyvus, kurių vertė – 23 mln. JAV dolerių (57,4 mln. litų).
Šis pranešimas buvo paskelbtas tarptautinių derybų Londone, per kurias bus tariamasi, kaip būtų galima surasti turtą, išvogtą Ukrainoje, kai tai šaliai vadovavo dabar jau nuversto prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas, išvakarėse.
Britanijoje veikiantis Didelio masto sukčiavimo tyrimų biuras (SFO) nurodė „pradėjęs baudžiamąjį tyrimą dėl galimo pinigų plovimo, kylančio dėl įtariamos korupcijos Ukrainoje“.
„SFO gavo orderį įšaldyti apytikriai 23 mlrd. JAV dolerių vertės aktyvus Jungtinėje Karalystėje, susijusius su šia byla“, – pridūrė agentūra.
Biuras nurodė negalintis atskleisti daugiau detalių dėl konfidencialumo priežasčių.
Antradienį prasidėsiančiose dvi dienas truksiančiose derybose dėl išvogto turto sugrąžinimo dalyvaus Britanijos vidaus reikalų ministrė Theresa May (Teresa Mej), JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis (Erikas Holderis) ir vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.
Kelios šalys padeda Ukrainos vadovaujamiems tyrimams dėl numanomos korupcijos ir pinigų plovimo, kurį tikriausiai vykdė V.Janukovyčiaus vyriausybės nariai.
Šveicarijos institucijos nurodė įšaldyti V.Janukovyčiaus ir jo milijonieriaus sūnaus Oleksandro, taip pat kitų 18 buvusių ministrų ir pareigūnų aktyvus.
V.Janukovyčius buvo nuverstas ir pabėgo į Rusiją vasario pabaigoje po tris mėnesius trukusių masinių protestų, kuriuos išprovokavo prezidento sprendimas atsisakyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga ir grįžti prie glaudesnių ryšių su Maskva.
Japonija griežtina sankcijas Rusijai, uždrausdama išduoti vizas 23 asmenims
Japonija antradienį paskelbė uždraudusi išduoti vizas 23 asmenims, kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga (ES) išplėsdama sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje.
Maskva jau anksčiau pasmerkė „Šaltojo karo taktiką“, reaguodama į naujas JAV ir ES sankcijas, paskelbtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiems sąjungininkams Ukrainoje ir Rusijoje.
„Japonija reiškia didelį susirūpinimą, jog Rusijos veiksmai, pažeidžiantys Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą, įskaitant Krymo aneksiją, tęsiasi“, – sakoma užsienio reikalų ministro Fumio Kishidos (Fumijo Kišidos) pranešime.
URM neatskleidė 23 asmenų, kuriems bus taikomas naujausias draudimas išduoti vizas, vardų, pareigų ir pilietybės. Vienas ministerijos pareigūnas sakė, kad Japonijos sąrašas pagrįstas sąrašais, kuriuos parengė JAV ir ES.
Naujausios JAV sankcijos, apie kurias buvo paskelbta pirmadienį, bus taikomos veikėjams, tokiems kaip V.Putino draugas Igoris Sečinas, vadovaujantis naftos milžinei „Rosneft“. Tiems asmenims bus draudžiama išduoti Amerikos vizas, taip pat bus įšaldyti jų aktyvai.
Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė), antradienį išvyko į dešimt dienų truksiančią kelionę po Europą, kuri jam tikriausiai bus labai nelengva.
Vyriausybės vadovas turi rasti pusiausvyrą, palaikydamas kitas Didžiojo septyneto (G-7) valstybes, smerkiančias Rusiją, tačiau tuo pačiu išlaikydamas darbinius ryšius su Maskva, Tokijui siekiant diversifikuoti energetikos išteklių importą, kai Japonijoje atsisakoma atominių jėgainių po 2011 metų Fukušimos branduolinės krizės.Kai R
usija kovą pripažino Ukrainos Krymo regiono paskelbtą nepriklausomybę, Japonija sustabdė derybas su Maskva dėl vizų režimo sušvelninimo, taip pat įšaldė dar nepradėtas derybas dėl naujos investavimo sutarties.
Berlynas: nėra ženklų, jog Rusija ketintų įsiveržti į Ukrainą
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) pirmadienį pareiškė, jog nėra ženklų, kad Ukrainai grėstų Rusijos invazija, nors abiejų valstybių pasienyje sutelktos didžiulės rusų pajėgos.
„Šiuo metu nematome jokio ženklo, kuris rodytų, kad esama Rusijos invazijos į Ukrainos grėsmės“, - sakė F.-W.Steinmeieris per spaudos konferenciją Osle, tuo pat metu pridūręs, kad pajėgų sutelkimas yra „grėsmė“.
„Tačiau kaip toliau klostysis situacija? Labai sunku pasakyti, - sakė ministras. - Netgi nežinau, kas nutiks artimiausiomis dienomis, jau nekalbant apie ateinančias savaites“.
NATO duomenimis, Rusija prie Ukrainos sienos yra sutelkusi apie 40 tūkst. karių.
F.-W.Steinmeieris dar kartą paragino Rusiją sumažinti įtampą Rytų Ukrainoje, kur prorusiški separatistai rengia išpuolius ir perėmė kelių miestų kontrolę rusakalbių gyventojų dominuojamame regione.
Ministras taip pat paragino separatistus nedelsiant paleisti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) karinius stebėtojus, tarp jų keturis vokiečius, kuriuos jie paėmė įkaitais praėjusį penktadienį.
Pirmadienį Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga įvedė naujas sankcijas Rusijai už tai, kad Maskva nesiėmė priemonių sumažinti įtampą Ukrainoje, dėl kurios tarp Rytų ir Vakarų kilo rimčiausia konfrontacija nuo Šaltojo karo laikų.
Naujos sankcijos atkreips Maskvos dėmesį, sako JAV iždo sekretorius
JAV iždo sekretorius Jacobas Lew (Džeikobas Liu) pirmadienį pareiškė, jog Maskvai įvestos naujos sankcijos atkreips Rusijos dėmesį.
J.Lew taip pat gynė prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos poziciją įvesti sankcijas etapais.
Pirmadienį Jungtinės Valstijos ėmėsi baudžiamųjų priemonių prieš septynis rusų pareigūnus ir 17-a bendrovių, kurios siejamos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Tuo tarpu Europos Sąjunga (ES) paskelbė į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą įtraukianti dar 15 pavardžių, o Kanada pranešė, jog imsis priemonių prieš dar devynis asmenis ir du bankus.
Apie tai paskelbta Vakarams didinat spaudimą Rusijai imtis žingsnių sumažinti įtampą kaimyninėje Ukrainoje.
„Mūsų tikslas yra judėti sistemiškai, atsargiai, tokiu būdu, kad jie taip pat turėtų galimybę pakeisti savo politiką ir pradėti laikytis kito kurso“, - sakė J.Lew „NBC News“.
„Mes, suprantama, siekiame ne pakenkti Rusijos žmonėms, o priversti juos pakeisti savo politiką“, - pabrėžė iždo sekretorius.
Pasak J.Lew, Rusijos kredito reitingai dabar yra per vieną pakopą nuo neinvesticinio lygio „dėl sankcijų, taip pat ekonomikos sąlygų, jų pačių veiksmų“.
Jungtinės Valstijos pranešė yra pasirengusios „priversti Rusiją patirti dar griežtesnius padarinius“ už „neteisėtą intervenciją ir provokacinius veiksmus“ Ukrainoje.
Vašingtonas taip pat įspėjo, kad imsis baudžiamųjų priemonių prieš konkrečius Rusijos ekonomikos sektorius, jei dešimtys tūkstančių rusų karių, kuriuos Kremlius nusiuntė prie Ukrainos sienos, iš tiesų įsiverš į šią šalį.
Pavyzdžiui, B.Obamos administracija griežtina licencijavimo reikalavimus tam tikrų aukštųjų technologijų, kurios gali būti panaudotos karinėje srityje, eksportui į Rusiją.
„Tai labai reikšmingos sankcijos. Tai sankcijos, kurios atkreips jų dėmesį“, - sakė J.Lew.
Maskva tikina JAV nesiveršianti į Ukrainą
Rusija patikino Jungtines Valstijas, kad nepasiųs savo ginkluotųjų pajėgų į Ukrainą, pirmadienį pranešė JAV Gynybos departamentas.
„Gynybos sekretorius (Chuckas) Hagelis (Čakas Heigelis) šiandien kalbėjosi telefonu su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu. Šoigu dar kartą patikino, kad Rusijos pajėgos neįsiverš į Ukrainą“, – sakoma Pentagono atstovo kontradmirolo Johno Kirby (Džono Kerbio) pranešime.
J.Kirby sakė, kad Ch.Hagelis ir S.Šoigu aptarė įvairius klausimus, susijusius su padėtimi Ukrainoje, o gynybos sekretorius prašė Rusijos paaiškinti savo ketinimus dėl rytų Ukrainos.
Ch.Hagelis ragino Rusiją nutraukti „destabilizuojančią įtaką Ukrainoje ir perspėjo, kad tęsiama agresija dar labiau izoliuotų Rusiją ir vestų prie didesnio diplomatinio bei ekonominio spaudimo“, pažymėjo J.Kirby.
Pentagono vadovas taip pat „pabrėžė, kokia pavojinga padėtis išlieka, ir išreiškė troškimą rasti atsakingą kelią į priekį“, pridūręs, kad Ukraina turi būti įtraukta į diplomatines derybas, rašo kontradmirolas.
Be to, Ch.Hagelis prašė Maskvos pagalbos „siekiant, kad būtų paleisti septyni Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) inspektoriai, šiuo metu laikomi rytų Ukrainoje“.
Tuos septynis stebėtojus penktadienį netoli Slovjansko miesto sučiupo prorusiški separatistai, kuriuos jie įvardijo „karo belaisviais“. Sukilėliai nori juos iškeisti į kai kuriuos asmenis, suimtus Ukrainos vyriausybės.
Tuo tarpu Maskva pažymėjo, jog kalbėdamasis telefonu su Ch.Hageliu S.Šoigu paragino Jungtines Valstijas sušvelninti toną, kalbant apie Ukrainos krizę.
Rusų kariai po pratybų prie Ukrainos sienos sugrąžinti į nuolatinės dislokacijos vietas, sako ministras
Rusijos gynybos ministras pirmadienį informavo JAV gynybos sekretorių, kad rusų kariai po pratybų pasienyje su Ukraina sugrįžo į savo nuolatinės dislokacijos vietas, ir paragino Vašingtoną sušvelninti retoriką.
„Griežtų karinių veiksmų prieš taikius Ukrainos gyventojus perspektyva privertė Rusiją pradėti didžiulio masto pratybas regionuose, esančiuose prie sienos su Ukraina“, - sakė ministras per pokalbį telefonu su Chucku Hageliu (Čaku Heigeliu).
„Kai tik Ukrainos valdžia paskelbė, jog neketina panaudoti reguliariosios armijos dalinių prieš beginklius gyventojus, rusų daliniai buvo sugrąžinti į jų nuolatinės dislokacijos vietas“, - sakė S.Šoigu per maždaug valandą trukusį pokalbį.
