Kaip rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, susitikimo metu taip pat aptarti Ukrainos atstatymo, saugumo ir gynybos regione, dvišalių ryšių ir bendradarbiavimo daugiašaliuose formatuose klausimai.

Ministrai sutarė dėl būtinybės ir toliau remti Ukrainą. G. Landsbergis padėkojo Lichtenšteinui už bendradarbiavimą dėl Specialaus tarptautinio tribunolo, sutarė aktyviai veikti šiuo klausimu daugiašaliuose formatuose.

„Griežtos atsakomybės už karo nusikaltimus, taip pat ir agresijos nusikaltimą, klausimas mums yra labai svarbus. Nebaudžiamumas skatina tolesnę agresiją, ir priešingai – aiškus suvokimas, kad už agresiją teks atsakyti, pasitarnautų kaip atgrasymo priemonė“, – pranešime cituojama D. Hasler.

Ministrai taip pat aptarė abiejų šalių pirmininkavimo Europos Tarybai prioritetus. Tarybai Lichtenšteinas pirmininkaus nuo šių metų lapkričio 15 dienos, po to tą darys Lietuva.

Trečiadienį D. Hasler susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir aptarė draudimą rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose.

Vizito Lietuvoje metu Lichtenšteino užsienio reikalų ministrė taip pat susitiks su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene, dalyvaus vainiko padėjimo ceremonijoje prie memorialo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę Antakalnio kapinėse, aplankys Ukrainos centrą.

„Visos demokratinės valstybės supranta, jog Rusija sportą naudoja kaip vieną iš savo galios ir propagandos instrumentų. Visiškai nepriimtina, kad Rusijos, taip pat ir Baltarusijos, sportininkai net ir po neutralia vėliava dalyvauja olimpinėse žaidynėse ar kitose tarptautinėse varžybose. Todėl Vakarų šalys turi stiprinti spaudimą Rusijai taikydamos sankcijas ir tarptautinę izoliaciją, įskaitant sporto varžybas“, – Seimo kanceliarijos pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Visos demokratinės valstybės supranta, jog Rusija sportą naudoja kaip vieną iš savo galios ir propagandos instrumentų.

Anot jos, šiuo klausimu svarbi nacionalinių parlamentų pozicija. Seimo pirmininkė atkreipė ministrės dėmesį į šių metų kovo 10 dieną Seimo vienbalsiai priimtą rezoliuciją, kad dėl karo Ukrainoje Rusijos ir Baltarusijos sportininkams neturėtų būti leidžiama dalyvauti Olimpinėse žaidynėse.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) kovo pabaigoje tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams rekomendavo leisti su kariuomene nesusijusiems sportininkams, „turintiems Rusijos arba Baltarusijos pasą, varžytis tik kaip individualiems neutraliems atletams“.

TOK taip pat nurodė, kad sportininkų su Rusijos ar Baltarusijos pasais komandos nesvarstytinos ir kad varžybose neturėtų dalyvauti karą Ukrainoje aktyviai remiantys sportininkai. Be to, Rusija ir Baltarusija dėl sankcijų ir toliau negali organizuoti tarptautinių sporto renginių savo teritorijoje.

Tuo tarpu Baltijos šalių, Lenkijos ministrai toliau siekia, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai negalėtų dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose.