Dvasininkas į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas birželio 23 dieną, iki šiol apie tai nebuvo viešai pranešta.

Sprendimas priimtas atsižvelgus į Užsienio reikalų ministerijos siūlymą.

Anot VRM, patriarchas Kirilas į sąrašą įtrauktas dėl to, kad sąmoningai neigia Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą, pateisina ir remia agresyvius Rusijos veiksmus, kurie šiurkščiai pažeidžia tarptautinės teisės normas ir principus.

„Patriarchas Kirilas, artimas Vladimiro Putino bendražygis, yra vienas aktyviausių karo prieš Ukrainą palaikytojų, ne kartą viešai teigiamai pasisakiusių apie vykdomą Rusijos agresiją“, – teigiama ministerijos pateiktame komentare.

Patriarchas Kirilas, artimas Vladimiro Putino bendražygis, yra vienas aktyviausių karo prieš Ukrainą palaikytojų.

„Patriarchas Kirilas Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje Ukrainos žmones atvirai vadina „nacių režimo dalyviais“, kurie turėtų būti deportuoti ar sunaikinti. 2022 metų vasario 27 dieną Patriarchas Kirilas palaimino Rusijos karius, dalyvaujančius kare prieš Ukrainą, ir suteikė kanoninį pateisinimą Rusijos vykdomam karui“, – rašoma jame.

Maskvos patriarchas Lietuvoje negalės lankytis iki 2027 metų birželio 23 dienos.

Lietuva pavasarį siūlė sankcijas Kirilui įvesti Europos Sąjungos (ES) lygiu, tačiau birželį tvirtinant šeštąjį sankcijų Rusijai paketą jis buvo išimtas iš sąrašo Vengrijos iniciatyva.

Liepą pas patriarchą į Maskvą vyko Lietuvos stačiatikių vyskupas Amvrosijus, jis teigė sulaukęs paramos siekiui užsitikrinti didesnę autonomiją nuo patriarchato.

Lietuvos dvasininkas taip pat teigė Kirilui perdavęs, jog šalies stačiatikių bažnyčios vadovai smerkia „Rusijos veiksmus, karą“.

VRM tvirtina neturinti žinių patriarcho ketinimus atvykti į Lietuvą

Vidaus reikalų ministerija tvirtina neturėjusi žinių, kad į Lietuvą būtų žadėjęs atvykti Maskvos stačiatikių patriarchas Kirilas. Pastarasis, kaip trečiadienį patvirtino ministerija, birželio 23 dieną buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą.

„Mes tokios informacijos neturime”, – žurnalistams paklausus, ar Maskvos stačiatikių patriarchas ketino atvykti į Lietuvą, sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Priežastis ta, kad jis yra artimas režimui žmogus, ne sykį pasisakęs už Krymo aneksija ir prieš Ukrainos teritorinį vientisumą.

Pasak jo, draudimas atvykti į šalį patriarchui Kirilui galios 5 metus.

„Įstatymas numato ir įsakymas nurodo 5 metus nuo sprendimo priėmimo“, – teigė viceministras.

Jis taip pat pažymėjo, kad ministerija neturi žinių, ar analogiškus draudimus Maskvos stačiatikių patriarchui pritaikė kitos valstybės. A. Abramavičius tik priminė, kad tokių draudimų kol kas nesutiko pritaikyti Europos Sąjunga.

Draudimas – dėl nesantaiką Ukrainos atžvilgiu kurstančių komentarų

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas teigia, kad Maskvos stačiatikių patriarchui Kirilui draudimas atvykti į Lietuvą buvo pritaikytas dėl jo pasisakymų prieš Ukrainos teritorinį vientisumą bei neapykantos kurstymo prieš ukrainiečių tautą.

„Rusijos patriarchui Kirilui birželio 23 d. URM teikimu buvo išleistas draudimas atvykti, tai yra tos nacionalinės sankcijos, kurias gali valstybė taikyti savo ruožtu be ES sprendimo“, – žurnalistams trečiadienį teigė M. Adomėnas.

Viceministro teigimu, sprendimas patriarchui Kirilui uždrausti atvykti į Lietuvą buvo priimtas reaguojant į jo neapykantą kurstančius pasisakymus prieš ukrainiečių tautą.

„Priežastis ta, kad jis yra artimas režimui žmogus, ne sykį pasisakęs už Krymo aneksija ir prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, dažnai viešai skelbiantis nesantaikos ir karo kurstymą, neigiantis ukrainiečių apskritai kaip nacijos teisę egzistuoti, raginęs deportuoti arba sunaikinti tai, ką jis vadina naciais Ukrainoje, kuriuos Rusijos režimas tapatina su ukrainiečiais kaip tauta“, – akcentavo jis.

„Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas“, – BNS sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas birželio 14 dieną atmetė atlikėjo skundą ir paliko galioti Migracijos departamento sprendimą, draudžiantį jam penkerius metus atvykti į Lietuvą.

Atlikėjas šį sprendimą apskundė, prašydamas panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują – panaikinti draudimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą F. Kirkorovo veiksmus vertinti kaip keliančius grėsmę valstybės saugumui.

Teismo teigimu, Užsienio reikalų ministerija rašte Migracijos departamentui nurodė, kad F. Kirkorovas yra populiarus Rusijos atlikėjas ir prodiuseris, dėl savo aktyvios koncertinės ir organizacinės veiklos darantis įtaką įvairiems visuomenės sluoksniams Rusijos ir kitose buvusios SSSR valstybėse.

Be to, jo koncertinė veikla užsienio valstybėse oficialių Rusijos pareigūnų atvirai įvardijama kaip šios šalies „minkštosios galios“ sklaidos įrankis, F. Kirkorovas nuolat lankosi ir koncertuoja Rusijos neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje, taip sąmoningai paneigdamas Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei netiesiogiai pateisindamas agresyvius Kremliaus veiksmus.

LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir nurodė, kad valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą ir gyvenimą jų teritorijoje.

Teismas nurodė, kad Lietuvoje galiojančiame įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties įtvirtinta, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (arba) jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui tik tuo atveju, jeigu jo atvykimas į Lietuvą ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Ankstesni jo veiksmai bei jų pobūdis sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas išties kelia grėsmę valstybės saugumui.

G. Kirkorovas turi Rusijos ir Bulgarijos pilietybes.

„Pasak LVAT, pareiškėjo elgesys, ankstesni jo veiksmai bei jų pobūdis sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas išties kelia grėsmę valstybės saugumui“, – paskelbė teismas.

Jis mano, kad Migracijos departamento sprendimas yra pateisinamas, proporcingas ir būtinas siekiant užkirsti kelią į Lietuvą atvykti asmeniui, kurio buvimas yra nepageidaujamas ir vertinamas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui.

LVAT akcentavo, kad pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, todėl jo, kaip Europos Sąjungos piliečio, teisė laisvai judėti po kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją, vykdyti savo koncertinę veiklą jose ginčo sprendimu neapribota.

Pareiškėjas, lygindamas savo situaciją su kitų žymių Rusijos politikų bei kultūros veikėjų, kuriems nėra draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, padėtimi, teigė esąs diskriminuojamas.

Tačiau LVAT lygiateisiškumo reikalavimo pažeidimo neįžvelgė, konstatuodamas, jog gavęs patikimos ir pakankamos informacijos apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui Migracijos departamentas įvertino būtent su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes ir teisingai nustatė draudimo atvykti į Lietuvą pagrindus.

F. Kirkorovas į „juodąjį sąrašą“ įtrauktas Užsienio reikalų ministerijos prašymu. Ministras Gabrielius Landsbergis yra sakęs, kad žinomas atlikėjas savo daugkartiniais apsilankymais neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje „sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus“.

Pasak G. Landsbergio, F. Kirkorovo dalyvavimas koncertuose Kryme „iš esmės kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui“.

Byla bus nagrinėjama rašytine tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas birželio 14 dieną atmetė atlikėjo skundą ir paliko galioti Migracijos departamento sprendimą, draudžiantį penkerius metus jam atvykti į šalį.

F. Kirkorovas apskundė šį sprendimą LVAT. Jis prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują – panaikinti Migracijos departamento draudimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą F. Kirkorovo veiksmus vertinti kaip keliančius grėsmę valstybės saugumui.

Teismo teigimu, Užsienio reikalų ministerija rašte Migracijos departamentui nurodė, kad F. Kirkorovas yra populiarus Rusijos atlikėjas ir prodiuseris, dėl savo aktyvios koncertinės ir organizacinės veiklos darantis įtaką įvairiems visuomenės sluoksniams Rusijos ir kitose buvusios SSRS valstybėse.

Be to, jo koncertinė veikla užsienio valstybėse oficialių Rusijos pareigūnų atvirai įvardijama kaip šios šalies „minkštosios galios“ sklaidos įrankis, F. Kirkorovas nuolat lankosi ir koncertuoja Rusijos neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje, taip sąmoningai paneigdamas Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei netiesiogiai pateisindamas agresyvius Kremliaus veiksmus.

F. Kirkorovas į „juodąjį sąrašą“ įtrauktas Užsienio reikalų ministerijos prašymu. Ministras Gabrielius Landsbergis yra sakęs, kad žinomas atlikėjas savo daugkartiniais apsilankymais neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje „sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus“.

Pasak G. Landsbergio, F. Kirkorovo dalyvavimas koncertuose Kryme „iš esmės kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui“.

Toks draudimas numatytas Seimo gegužę priimtame įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitime.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Seime yra sakęs, kad Lietuva bando uždrausti į šalį įvažiuoti tiems, kurie ne tik patys tiesiogiai vykdo vadinamuosius sunkius nusikaltimus prieš žmogaus teises, korupcinius nusikaltimus, pinigų plovimą, bet ir propaguoja ir aktyviai veikia propaguojant tarptautinius nusikaltimus, legitimizuojant įvairias okupacijas ar jas skatinant.

„Tokių ne vieną minkštosios galios atstovą matėme Lietuvoje ir būtų labai gerai, kad jie tos dirvos nekedentų, kad po to paėmę širdis ir protus geležies nepanaudotų prieš mus ar mūsų kaimynus, ypač Ukrainos kontekste tai yra labai svarbu“, – Seimo posėdyje yra sakęs Ž. Pavilionis.

Birželio 2 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimui, jame numatyta, kad „užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienio valstybėje užsienietis yra padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą asmeniui ir dėl to buvo pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir laisvės, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, arba kad kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokias nusikalstamas veikas, arba kuris viešai ir (ar) aktyviai remia ir (ar) dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje ir (ar) dėl šių priežasčių užsienietis yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.“

Šių metų gegužės 20 d. už įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimą balsavo 113 Seimo narių, prieš buvo vienas, susilaikė 16 parlamentarų.

Ketvirtadienį Lietuvos Seimas priėmė tai numatančias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas. Už jas balsavo 113 parlamentarų, vienas buvo prieš, 16 susilaikė.

„Mes bandome tiesiog neleisti į šalį įvažiuoti tiems, kurie ne tik patys tiesiogiai vykdo vadinamuosius sunkius nusikaltimus prieš žmogaus teises, korupcinius nusikaltimus, pinigų plovimą, bet ir propaguoja, ir aktyviai veikia propaguojant tarptautinius nusikaltimus, legitimizuojant įvairias okupacijas ar jas skatinant“, – sakė vienas iš projekto iniciatorių Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

„Tokių ne vieną minkštosios galios atstovą matėme Lietuvoje, ir būtų labai gerai, kad jie tos dirvos nekedentų, kad po to, paėmę širdis ir protus, geležies nepanaudotų prieš mus ar mūsų kaimynus, ypač Ukrainos kontekste tai yra labai svarbu“, – teigė jis.

Paėmę širdis ir protus, geležies nepanaudotų prieš mus ar mūsų kaimynus, ypač Ukrainos kontekste tai yra labai svarbu.

Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius tvirtino, kad papildomų saugiklių reikėtų ne tik užsieniečiams, bet ir Lietuvos politikams. Anot jo, jie turėtų deklaruoti, „iš kokių užsienio fondų gavo, yra finansuojama arba anksčiau buvo finansuojama jų  politinė, visuomeninė veikla“.

„Jie turėtų registruotis, kaip užsienio agentai ir deklaruoti aiškiai per rinkimų kampaniją, ir visose savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijose“, – sakė jis.

Priėmus pataisą, į Lietuvą ne ilgiau kaip penkerius metus bus galima uždrausti atvykti asmenims, viešai ir aktyviai rėmusiems ar dalyvavusiems užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje.

Užsieniečių teisinės padėties įstatyme dabar numatyta, kad užsienietis į Lietuvą gali būti neįleidžiamas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą asmeniui ir dėl to buvo pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir laisvės, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba kad kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokias nusikalstamas veikas, yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.

Taip pat į Lietuvą neįleidžiami užsieniečiai, galintys kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Tikslinti šį įstatymą nutarta, kai paaiškėjo, kad Kultūros taryba skyrė subsidijų už neįvykusius ar perkeltus kultūros renginius bendrovėms, planavusioms Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus.

Sausio 19 dieną Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos prašymu įtraukė Rusijos atlikėją F. Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje už Krymo okupacijos pateisinimą. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą galioja penkerius metus. 

Teismas penktadienį nusprendė nepriimti nagrinėti šio skundo, nes jis nemotyvuotas ir dar nesibaigęs terminas, per kurį Migracijos departamentas turi pateikti savo atsakymą dėl priimto sprendimo, BNS informavo VAAT atstovas Audris Kutrevičius.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamento sprendimai skundžiami nuo jų įteikimo pareiškėjui dienos, nepriklausomai nuo to, kiek laiko trunka tokio sprendimo įteikimas asmeniui.

Rusijos dainininko advokatas Linas Makaveckas BNS praėjusią savaitę minėjo, kad į teismą kreiptasi nesulaukus Migracijos departamento pranešimo.

Taip pat nesulaukta, kol departamentas atsakys į advokato prašymą pateikti visą informaciją, kuo remiantis F. Kirkorovas tapo nepageidaujamas Lietuvoje.

Pagal įstatymą, kreipdamasis į teismą pareiškėjas su skundu turi pateikti ir skundžiamą aktą.

„Šiuo atveju pareiškėjas, jo atstovas tokio dokumento neturi ir negali jo pateikti, kaip ir negali konkretizuoti reikalavimo dalyko bei nurodyti skundo faktinio pagrindo, kas leistų apskritai individualizuoti administracinį ginčą“, – teigia VAAT.

Kita vertus, jis pažymi, kad pašalinus nurodytus trūkumus atlikėjas ir jo advokatas skundą gali teikti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas vasario 15 dieną gavo Rusijos ir Bulgarijos piliečio R. Kirkorovo advokato L. Makavecko prašymą išreikalauti Migracijos departamento sprendimą dėl dainininko įtraukimo į „juodąjį“ sąrašą ir jį panaikinti.

„Mes tik iš viešos erdvės sužinojome tą informaciją (apie draudimą atvykti – BNS). Aš, kaip advokatas, užsiklausiau raštu Migracijos departamentą vasario 5 dieną, bet negavome jokių atsakymų. O laikas eina (...) Argumentacijos, motyvacijos neturime, todėl tas skundas dar be argumentų“, – tuomet BNS teigė advokatas.

Sausio 19 dieną Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos prašymu įtraukė Rusijos atlikėją F. Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą galioja penkerius metus.

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, žinomas atlikėjas savo daugkartiniais apsilankymais neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje „sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus“.

Pasak G. Landsbergio, F. Kirkorovo dalyvavimas koncertuose Kryme „iš esmės kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui“.