Dar du nauji laivai

Spalio pabaigoje Lenkijos „Orlen“ grupei priklausanti kompanija PGNiG Pietų Korėjos „Hyundai Samho Heavy Industries“ pristatė du naujus dujovežius „Saint Barbara“ ir „Ignacy Lukasiewicz“.

Pirmasis laivo pavadinimas susijęs su šventąja Barbara, kuri Lenkijoje yra laikoma kalnakasių, naftos ir dujų pramonės globėja.

Vaistininku dirbęs Ignacy Lukasiewicz yra laikomas Lenkijos naftos pramonės pradininku. Jis 1853 m. kovo 30 d. uždegė pirmąją pasaulyje paties sukurtą žibalinę lempą. Jos 1853 m. liepos 31 d. panaudotos Lvovo ligoninės operacinės apšvietime ir tai laikoma Lenkijos naftos pramonės gimimo diena.

Vėliau I. Lukasiewicz tobulino žibalo gavimo procesą, 1854 m. įkūrė pirmąją pasaulyje naftos gavybos įmonėlę, žalios naftos separavimo varyklą. Jis iki šiol pasaulyje vertinamas kaip vienas iš pirmųjų naftos produktų gamybos inovatorių.

Logiška, kad naujos kartos lenkų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivai pavadinti šventosios Barbaros ir Ignacy Lukasiewicz vardais. Šių pavadinimų laivais Lenkijos SGD laivyną papildys dar šiais metais.

Atmintis: pirmasis Lenkijos SGD laivas pavadintas tragiškai žuvusio šios šalies prezidento Lech Kaczynski vardu. / „Portalmorski.pl“ nuotr.

Klaipėda sulauks lenkų dujovežių

Priminsime, kad pirmuosius du SGD laivus Lenkijos kompanija PGNiG pasistatė 2022 m. pabaigoje. Jie buvo pavadinti „Lech Kaczynski“ ir „Grazyna Gęsicka“.

Šių laivų pavadinimai susiję su tragiškais žmonių likimais. Lenkijos prezidentas Lech Kaczynski ir Lenkijos parlamentarų klubo pirmininkė, buvusi regioninės plėtros ministrė Grazyna Gęsicka 2010 m. balandžio 10 d. žuvo lėktuvo katastrofoje prie Smolensko, kur Lenkijos delegacija skrido pagerbti Rusijos įvykdytų Katynės skerdynių aukų – Lenkijos kariuomenės vadovybės atminimą.

SGD laivai „Lech Kaczynski“ ir „Grazyna Gęsicka“ sėkmingai gabena gamtines dujas iš įvairių pasaulio regionų į Lenkiją.

Lenkijoje minima, kad pirmieji du SGD laivai „Lech Kaczynski“ ir „Grazyna Gęsicka“ žymiai padidino Lenkijos apsirūpinimo dujomis patikimumą.

Dar šiais metais į Lenkijos dujų tiekimo logistiką, daugiausia iš Kataro ir JAV, įsilies ir dujovežiai „Saint Barbara“ ir „Ignacy Lukasiewicz“.

Ir tai nėra pabaiga. Be pirmųjų keturių laivų, kurių du jau dirba, o dar du baigiami statyti, Lenkija yra numačiusi įsigyti dar keturis tokio tipo laivus.

Tai yra iki 70 tūkst. tonų SGD arba atitinkamai 100 mln. kubinių metrų lakiųjų dujų galintys gabenti laivai. Tokio dydžio laivai pasirinkti todėl, kad laisvai galėtų patekti į bet kurį pasaulio SGD terminalą.

Neatmetama galimybė, kad kurią nors dieną šie laivai gali atplaukti ir į Klaipėdos SGD terminalą. Juo labiau, kad lenkai Klaipėdos SGD terminalą mini kaip vieną iš Lenkijos aprūpinimo dujomis vietų. Per Klaipėdos SGD terminalą dujos keliauja į Lenkijos šiaurės rytų regioną. Nuo 2022 m. gegužės, kai buvo sudaryta sutartis su „Orlen“ grupe, per Klaipėdą atkeliavo maždaug apie 10 dujovežių su Lenkijai skirtomis dujomis, kurių bendras kiekis siekė beveik 700 tūkst. tonų.

Neatmetama galimybė, kad kurią nors dieną Lenkijos dujovežiai gali atplaukti ir į Klaipėdos SGD terminalą.

Prioritetas dujoms – ne elektromobiliams

Galima pastebėti, kad Lietuvos keliais su SGD dujomis dažniausiai važiuoja transportas lenkiškais numeriais. Tai reiškia, kad SGD logistikos srityje Lietuva taip pat atsilieka nuo Lenkijos.

Lietuvoje netgi nėra kompanijos, kuri imtųsi iniciatyvos plėtoti SGD gabenimo sunkvežimių ir cisternų parką, nors Klaipėdoje ir veikia SGD terminalas. Taip yra todėl, kad Lietuvoje yra prasta arba visiškai neveikia SGD logistikos diegimo skatinimo sistema.

Lietuva yra padariusi taktinę klaidą, pernelyg susikoncentruodama tik į elektromobilius. Panašaus vajaus nėra Lenkijoje, kuri nuosekliai plėtoja tiek elektros energijos gamybą jūroje, tiek SGD paremtą logistiką.

Be Svinouiscio uoste veikiančio stacionaraus SGD terminalo, Lenkija rengiasi dar vieną, analogišką terminalą, koks yra Klaipėdoje, statyti Gdansko uoste. Šio terminalo atsiradimas nieko gero nežadėtų Klaipėdos uostui, nes iš jo būtų aprūpinami dabar nuo Svinouiscio toliau esantys Lenkijos šiaurės rytų regionai.

Nuoseklus Lenkijos SGD laivyno formavimas taip pat yra laikomas vienu iš Lenkijos energetinės politikos prioritetų. Lenkijoje, skirtingai nei Lietuvoje, laikomasi nuostatos, kad gamtinės dujos privalo išlikti Lenkijos strategine žaliava tiek buityje, tiek pramonėje.

Lenkija gerokai sparčiau nei rytinės Baltijos šalys gamtines dujas diegia ir į krovininį transportą. Šiuo metu Lenkijoje veikia 5–6 sunkvežimių užpildymo suskystintomis gamtinėmis dujomis degalinės. Tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje yra po vieną tokią degalinę, Latvijoje nėra nė vienos.

Lenkijai ir Baltijos šalims

Paramos suma įspūdinga - 128 mln. eurų. Dotacija mokama iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. Ji bus skiriama pagal 2014-2020 metų ES paramos programą.

Akcentuojama, kad Lenkijos SGD pajėgumo didinimas nuo 5 iki 7,5 mlrd. kubinių metrų per metus buvo įtrauktas į Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, kuris yra Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) koridoriaus dalis.

Teigiama, jog projektas prisidės prie dujų tiekimo saugumo Lenkijoje ir Baltijos šalyse užtikrinant įvairesnius tiekimo būdus ir skatindamas naujus dujų transportavimo maršrutus regione“, - buvo teigiama ES instituciniame pranešime.

Gavusi papildomą paramą Lenkija SGD terminale Svinoustjėje planuoja pradėti statyti papildomą prieplauką. Taip pat būtų įrengtos papildomos dujų talpyklos, išdujinimo pajėgumas, SGD pakrovimo į geležinkelio cisternas įrenginys.

Nesugebėjo susitarti

Lenkijos SGD terminalo pajėgumo didinimas „suvalgys“ ir tą dotacijų dalį, kuri galėjo būti skirta SGD terminalo statybai Klaipėdos uoste. Tačiau rytinės Baltijos šalys kartu su Suomija nesugebėjo tarpusavyje susitarti dėl terminalo, kuris būtų buvęs statomas už ES paramą ir būtų aprūpinęs dujomis visas tas šalis.

Suomija ir trys rytinės Baltijos šalys - Lietuva, Latvija ir Estija per metus suvartoja apie 10 mlrd. kubinių metrų dujų. Tą kiekį būtų galėjęs tiekti vienas solidus stacionarus SGD terminalas, tik ne toks, koks dabar yra Klaipėdoje. Jei Klaipėdoje būtų buvęs pradėtas statyti normalus terminalas, jis dujomis galėjo aprūpinti ir Baltarusija. Ji buvo pareiškusi tokį norą dėl papildomos alternatyvos rusiškoms dujoms. 

Nepavykus tarpusavyje susitarti visos rytinės Baltijos šalys siekia dujomis apsirūpinti savarankiškai. O tokio „savarankiškumo“ rezultatas yra į Lenkijos SGD nukeliavusi ES parama.

Dabar rytinės Baltijos šalys perka dujas iš Rusijos „Gazprom“ arba kažkiek jomis apsirūpina jūros keliu. Dujų tiekimas, tarkim, į Klaipėdos SGD yra menkas, per metus atplaukia vos keli dujovežiai. Rygos uostas per 2018 metus priėmė iki 25 tūkst. tonų dujų.

Skirtingos kainos ir kiekiai

Lenkijos SGD terminalo operatorius, „Polskie LNG“ jau pradėjo konkursą, kad pasirinktų trijų pagrindinių projektų vykdytoją pirmajam Lenkijos SGD importo įrenginiui.

Šiuo metu Lenkijos SGD terminalas yra Baltijos jūros regione rimčiausiai besiplečiantis tokio pobūdžio įrenginys.

Ši terminalo vadovas Pavelas Jakubovskis teigė, kad planuojamą 7,5 mlrd. kubinių metrų per metus pajėgumą terminalas planuoja pasiekti 2021 metų pabaigoje.

Pernai šis terminalas priėmė 22 dujovežius, o nuo eksploatacijos pradžios 2016 m. pradžioje - 46. Iš šio terminalo SGD dujas, kurias gabena po regioną, jau paėmė per 3700 laivų.

„Polskie LNG“ šiuo metu yra vienas didžiausių Lenkijos investicinių projektų. Pradinė jo statyba iki pasiekiant 5 mlrd. kubinių metrų krovos pajėgumą kainavo 942 mln. JAV dolerių (apie 835 mln. eurų). 

Pačiai Lenkijai terminalas kainavo apie 300 mln. eurų, nes likusią dalį dengė ES. Lietuva vien už Klaipėdos SGD išdujinimo laivą per 10 metų sumokės per 700 mln. eurų. Ji, skirtingai nei Lenkija, SGD terminalo statybai negavo nė vieno cento ES paramos.

Pagal pateiktą „Klaipėdos naftos“ pranešimą praėjusią savaitę Klaipėdoje lankėsi SGD dujovežis „Arctic Princess“, kuris atgabeno 138 tūkst. kubinių metrų SGD, o iki metų pabaigos atplauks dar 5 dujovežiai su 690 tūkst. kubinių metrų SGD. Priminsime, kad Klaipėdos SGD metinis pajėgumas yra 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ dujų prekybos bendrovė „Litgas“ dujovežiais tieks dujas Lenkijos dujų tiekimo įmonei „Duon“.

Antradienį į Klaipėdą atvyks pirmasis SGD autodujovežis, į kurį pirmą kartą SGD paskirstymo stotyje bus kraunamos „Litgas“ Lenkijos bendrovei „Duon“ parduotos dujos. Šias dujas į antžeminę stotį atgabeno Nyderlandų „Shell“, kuri jas nusipirko iš „Lietuvos dujų tiekimo“ (LDT).

Per mėnesį į Lenkiją ketinama išgabenti kelis šimtus kubinių metrų SGD (arba apie kelis šimtus tūkstančių kubinių metrų dujiniame pavidale).

Susitarimą dėl dujų tiekimo „Litgas“ ir „Duon“ pasirašė praeitą savaitę. Lenkijos bendrovė šalia Lietuvos sienos valdo tris SGD stoteles - Geldapėje, Suvalkuose ir Augustave.

27,7 mln. eurų vertės „Klaipėdos naftos“ SGD paskirstymo stotyje yra penkios 1 tūkst. kubų talpos talpyklos. Oficialiai stotis bus atidaryta spalio 27 dieną. Iki tol vyksta stotelės bandymai, o įprasta komercinė veikla prasidės kitąmet.

Nors iki šios dienos Klaipėdos uoste jau yra apsilankę 14 dujovežių, šių milžiniškų laivų plaukimas per uostą dar vis traukia akį.

Iki šiol Klaipėdos uoste dominavo penkios krovinių rūšys – naftos produktai, konteineriai, trąšos, grūdai ir jūrų keltais gabenami kroviniai. Dabar vis labiau į konkurencinį lauką veržiasi ir suskystintosios gamtinės dujos.

Šiemet jų augimas uoste siekia net 376 procentus. Dujovežis į Klaipėdos uostą atplaukia du kartus per mėnesį. Kiekvieną kartą jis atgabena iki 160 tūkst. kubinių metrų dujų. Vertinant tonomis dujos nėra sunkus krovinys. Šiemet jos sudarė 250 tūkst. tonų. Bendrai uosto krovai suskystintosios gamtinės dujos kol kas didesnės įtakos nedaro.

Įspūdinga vieno dujovežio gabenamo dujų kiekio kaina. Vertinant mažmeninėmis kainomis vienas dujovežis atgabena dujų, kurių vertė apie 35 mln. eurų.

Nuo 2014 metų pabaigos, kai Klaipėdoje pradėjo veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, jau lankėsi 14 dujovežių.

„Dujas gabenantys laivai Klaipėdos uoste nebėra kokia nors nežinomybė. Pačiam teko įplaukti į Klaipėdos uostą su dujovežiu esant rūkui. Galiu didžiuotis, kad mūsų locmanai yra aukščiausio lygio profesionalai ir sėkmingai šiuos laivus įvedinėja į uostą“, - pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

„Mums labai daug padėjo tai, kad prieš priimant tikrus dujovežius turėjome užsiėmimus treniruoklyje. Svarbiausia, kad treniruoklis buvo labai geras, nedaug skiriasi nuo to, kas vyksta vedant tikrąjį laivą į uostą“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna.

Dujovežis – galingas laivas. Jį kaskart lydi mažiausiai keturi vilkikai. Laivo priekyje plaukia policijos kateris saugantis jį nuo bet kokių netikėtumų. Uostininkai teigia, kad dujovežio plaukimas per visą Klaipėdos uostą prie Kiaulės Nugaros papildomų sunkumų uostui nesukelia. Nors kitų laivų eismas uoste apribojamas, bet ne taip kategoriškai kaip buvo manoma pradžioje. Manyta, kad plaukiant dujovežiui nuo kai kurių krantinių reikės išvesti laivus, bet to neprireikė.

Po Europą sklendžiant teroro šmėklai vis dažniau užduodamas klausimas, ar įmanomas teroras uostuose ar laivuose ir ką jis atneštų?

Rūpesčiai dėl pavojingų krovinių

Apie terorą uostuose baisu net pagalvoti. Didelio laivo driokstelėjimas bet kuriame uoste būtų skaudus smūgis tiems uostams, uostamiesčių gyventojams. Viena, kai pavojingi objektai yra toli nuo miesto. Pavyzdžiui, dujų terminalas Roterdame yra apie 20 kilometrų nuo miesto. Visai kas kita, kai pavojingi objektai yra šalia, kaip Klaipėdoje.

Į uostus atplaukia daug pavojingų laivų – tanklaivių, dujovežių, netgi konteinervežių su atskirais konteineriais, kur yra pavojingi kroviniai. Pilnai pakrauti dujovežiai prilyginami su atominėms bomboms. Ne mažesnį pavojų avarijos ar teroro akto atveju keltų ir naftos produktais pakrauti tanklaiviai.

Atrodytų, kad netgi toks iš pirmo žvilgsnio nepavojingas krovinys kaip trąšos atskirais atvejais gali kelti didelį pavojų.

Neseniai nuskambėjo atvejis, kai viename Pietų Korėjoje uoste prieš laivo savininkus dėl laiku nesumokėtų atlyginimų sukilo fosfato trąšomis pakrauto laivo įgula. Laivą su tokiu kroviniu priimta laikyti itin pavojingu. Jei toks laivas pakliūtų į niekadėjų rankas arba jei negerų minčių kiltų ir atlyginimų laiku negaunantiems jūrininkas, galimos ir blogos pasekmės.

Klaipėda – saugus uostas

Šiandien pasaulinėje transporto sistemoje viena iš saugiausių grandinių yra uostai. Čia po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV įdiegtos apsaugos sistemos (ISPS kodas). Daugelyje uostų prie vartų stovi kameros, skaneriai. Klaipėdos uosto pavyzdžiu, kameros išdėstytos ir pagal visą uosto perimetrą.

Kaip teigiamas pavyzdys galėtų būti Klaipėdos uostas. Čia daugelyje kompanijų per uosto vartus neįmanoma įvažiuoti netgi vakarykščiai išgėrus. Kilus menkiausiam įtarimui tenka pūsti į alkotesterį. Ir pakliuvus atimami įvažiavimo į uostą leidimai.

Neseniai Klaipėdos uoste nuskambėjo pavyzdys, kaip vienos kompanijos administracijos darbuotojas su automobiliu važiavo per uosto vidinę pervažą degant raudonam šviesoforo signalui. Tai užfiksavo apsaugos kamera ir jis buvo griežtai nubaustas.   

Ekspertai mano, kad teroristams pakliūti į uostus per sugriežtintos apsaugos vartus yra žymiai mažiau galimybių nei per laivus, nors juose taip pat įdiegti ISPS kodekso reikalavimai.

Silpniausia grandis - laivai

Laivuose, ypač patogių vėliavų, yra pakankamai daug netvarkos. Nesaugi ir jūrininkų įdarbinimo, atrankos sistema. Iki šiol per daug niekas nesidomėjo, kokie jūrininkai siunčiami į patogių vėliavų laivus.

Tame pačiame laive su fosforo trąšomis, kurio jūrininkai sukilo prieš savininkus, paaiškėjo, kad dalis jūrininkų buvo įdarbinti fiktyviai. Sunku buvo išsiaiškinti, kas to laivo su pavojingu kroviniu savininkas.

Jei tokia pati tvarka yra ir laivuose ne tik su fosforo trąšomis, bet ir su naftos produktais, pavojingais konteineriais ar dujomis, galima daryti išvadą, kad po pasaulį plaukioja daugybė potencialių bombų – tanklaivių, dujovežių, konteinervežių. Baimės dėl didelių laivų užgrobimo jau sklando kelis metus, nuo to laiko, kai į juos ėmė taikytis piratai.

Tačiau terorizmo tikimybė laivuose kol kas nėra didelė. Laivai teroristų bent kol kas nedomina. Šiandieniniai teroristai labiau yra sausumos gyventojai ir jūrinė aplinka jiems yra iš dalies svetima. Jie neturi ir reikiamų priemonių teroro aktams jūroje vykdyti. Ne taip lengva techniškai yra užgrobti didelį laivą su pavojingu kroviniu, atplukdyti jį į svarbų uostą ir susprogdinti.

Jei teroristų gaujai pavyktų užgrobti pavojingą laivą didžiausia tikimybė, kad teroro aktas būtų įvykdytas kuriame nors dideliame Europos ar Amerikos uoste arba pasauliniame laivybos kanale, kaip Sueco ar Panamos, kad sukeltų didesnį baimės efektą.

Valstybinio terorizmo baimė

Kur kas didesnis pavojus kyla dėl atskirų valstybių galimų teroro veiksmų dėl vienokių ar kitokių ekonominių priežasčių, sukrėtimų.

Sukelti suirutes, ypač laivyboje gali būti suinteresuotos tos šalys, kurių biudžetas labiausiai priklausomas nuo naftos ir kitų žaliavų pardavimo. Krentant šių žaliavų kainoms, pašokdinti kainas galima staigiais sukrėtimais. Kad būtų sutrikdytos pasaulinės rinkos tokie sukrėtimai turi būti dažni. Netgi didelės valstybės pajėgoms tai padaryti būtų sunku.

Tremtyje Malaizijoje gyvenantis rusų žurnalistas Michailas Voitenko tarp galimų teroro aktų vykdytojų įvardina kraupios patirties nuo komunistinių laikų turinčią savo gimtinę.

„Rusija turi priemones ir specialistus įvykdyti stambius, katastrofiškus teroro aktus jūroje. Klausimas, kas ją galėtų sulaikyti. Ne moralė ar kokios nors vakarietiškos vertybės apie gėrį ir blogį, apie tai kas galima ir ko negalima“, - svarstė jis internetiniame leidinyje „Odin.tc“. 

M.Voitenkos nuomone, Rusija turi didžiulį norą kažką daryti, kuris kyla iš vis blogėjančios ekonominės būtinybės. Ir blogiausia, kad šioje valstybėje nėra jokių moralinių stabdžių.

Tačiau tuo pat metu M.Voitenko abejoja, ar Rusija imtųsi kokių nors teroro aktų jūroje, kad sutrikdytų pigios naftos tiekimus iš Artimųjų Rytų regiono. Jei kas nors imtųsi teroro aktų jūroje, tokia organizacija būtų greitai išaiškinta. Rusija nors ir daranti neprognozuojamus veiksmus kaimyninėse šalyse, pasaulio mastu nenorinti būti įvardinama teroristine valstybe. 

Dėl ekologijos pamišusiame pasaulyje renkami ir švariausi, aplinkai palankiausi laivai.

Laivų ir uostų ekologijos vertinimus atlieka organizacija "Pasaulio uostų klimato kaitos iniciatyvos" (WPCI – World Port Climate Initiative). Šios organizacijos internetinis puslapis www.wpci.nl.

Įvertinusi laivų taršą, vertindama teršalų išmetimus deginant laivų degalus, ši organizacija pagal 2013 metų rezultatus paskelbė ekologiškai švariausių laivų indeksus.

Šiandien pasaulyje švariausiais laivais laikomi Didžiosios Britanijos Glazgo uoste registruotos laivybos kompanijos "Teekay Shipping" dujovežiai "Al Marrouna", "Al Areesh" ir "Al Daayen". Šių laivų indeksas yra vienodas – 78,3 balo.

"Al Marrouna" – su Bahamų vėliava plaukiojantis laivas, statytas 2006 metais. Jo dedveitas – 90 617 tonų. Šis 288 metrų ilgio ir 43 metrų pločio dujovežis gabena 149 tūkst. kubinių metrų dujų.

Dujovežiai "Al Areesh" ir "Al Daayen" yra tos pačios klasės ir dydžio, kaip "Al Marrouna", tik statyti 2007 metais. Visi šie laivai veikia dujomis.

Tanklaiviai ir kruiziniai laivai

Ketvirtoje vietoje esantis laivas "Olympus" priklauso Danijos kompanijai "Sirius Shipping". Šio laivo ekologiškumo indeksas yra 65,7 balo. Tai yra nedidelis 124 metrų ilgio tanklaivis, skirtas gabenti chemijos produktus.

Laivas statytas 2006 metais. Jis aplenkė ypač aukštai pagal ekologiškumo indeksą vertinamą jūra-upė klasės 84 metrų ilgio laivą "Tharsis", kuris priklauso olandų kompanijai "Tharsis Sea-River Shipping". Šis laivas gabena įvairius generalinius krovinius.

Atrodytų, kad patys švariausi pasaulio laivai turėtų būti kruiziniai, nes jie skirti plukdyti įnoringiausius klientus.

Tačiau aukščiausią ekologiškumo reitingą iš kruizinių laivų turintis "Europe-2" yra tik šeštoje vietoje. Šis nedidelis 516 keleivių galintis priimti kruizinis laivas yra išskirtinis tuo, kad jis priklauso ne kruizinės laivybos kompanijai, o vienai didžiausių konteinerinės laivybos kompanijų – Vokietijos "Hapag Lloyd". Laivas plukdo turistus tarp Vokietijos ir Portugalijos uostų.

Klaipėdos uosto įžymybė

Į ekologiškiausių laivų dešimtuką patenka ir Klaipėdoje gerai žinomas kompanijos "Celebrity Cruise Lines" kruizinis laivas "Celebrity Constellation".

Šis 294 metrų ilgio kruizinis laivas nuo 2005 metų laikomas didžiausiu kada nors į Klaipėdos uostą užsukusiu kruiziniu laivu. Iš pradžių pavadintas "Constellation" vėliau tapo "Celebrity Constellation".

Šiuo metu jis yra 10 vietoje tarp ekologiškiausių pasaulio laivų.

Tarp ekologiškiausių pasaulio uostų pirmajame dešimtuke tik Europos uostai – Amsterdamas, Roterdamas, Oslas, Hamburgas, Bremenhavenas, Wilhemshavenas, Antverpenas, Kylis, Zeebriugė, Le Havnas.

Iš kitų regionų uostų aukščiausioje vietoje yra Izraelio Ashdod, JAV Los Andželas, Australijos Melburnas, Kanados Prince Rupert. Ekologiškiausių uostų trisdešimtuke nėra nė vieno iš rytinės Baltijos šalių, taip pat Didžiosios Britanijos.