„Nors ir netiesioginę, bet įtaką turi. Mes nebenaudojame „Gazprom“ dujų ir nebeperkame nuo šio pavasario, tačiau bet koks gamtinių dujų stygius rinkoje atitinkamai turi įtaką gamtinių dujų pasiūlai ir kainai“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Anot jos, tokia Rusijos taikomo energetinio šantažo prieš Europą įtaka gamtinių dujų rinkoje jau matoma, kadangi ikikarinėmis prognozėmis dujų kaina „į sveiko proto lygį“ turėjo grįžti pasibaigus šildymo sezonui.

„Prasidėjus karui taip neatsitiko, todėl turėjome daug dalykų perskaičiuoti ir kitaip projektuoti. Bet dar šią gegužę centrinis scenarijus buvo toks, kad iki metų pabaigos dujų kaina išsilaikys tokia pat aukšta – 100 JAV dolerių (už vieną MWh – ELTA) kaina. Bet dabar turbūt labai gerai matome, kad kaina gerokai aukštesnė“, – kalbėjo premjerė.

„Aišku, kad tai yra tiesioginė pasekmė tų pačių „Gazprom“ manipuliacijų, šitų dujų prisukimų. Rinkoje taip pat yra žmonių, kurie visada naudojasi tokia konjunktūra ir bando iš to uždirbti“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.

Vyriausybės vadovė sutiko, kad jei „Gazprom“ neatnaujins šiuo metu sustabdyto tiekimo „Nord Stream 1“ dujotiekiu, ES bus itin sudėtinga įgyvendinti išsikeltą tikslą iki lapkričio visas Bendrijos dujų saugyklas užpildyti bent 80 proc.

Ji taip pat neatmetė, kad dabar vykdomas Baltijos jūra einančio dujotiekio remontas „nepasibaigs taip, kaip niekada iki šiol nepasibaigė „Družbos“ (dėl remonto sustabdyto, bet niekad neatnaujinto naftotiekio, kurio „Mažeikių naftai“ būdavo tiekiama rusiška nafta – ELTA) remontas“.

Problemų užpildant saugyklas ir apsirūpinant dujomis ES kai kurioms valstybėms bus nemažai, ypač toms, kurios neturi alternatyvų.

„Problemų užpildant saugyklas ir apsirūpinant dujomis ES kai kurioms valstybėms bus nemažai, ypač toms, kurios neturi alternatyvų“, – pastebėjo I. Šimonytė.

Kartu ji pakartojo, kad 2014 m. priimtas sprendimas išsinuomoti suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą „Independence“ dabar Lietuvai yra itin naudingas.

„Iš tokių sprendimų nauda visada geriausiai pasirodo krizės situacijoje“, – pažymėjo I. Šimonytė.

ELTA primena, kad Rusijos energetikos įmonė „Gazprom“ nuo birželio mėnesio smarkiai sumažino dujų tiekimą į Vokietiją per gamtinių dujų dujotiekį „Nord Stream 1“ ir kaip priežastį nurodė trūkstamą turbiną.

Galiausiai, dujų tiekimas per šį dujotiekį, jungiantį Rusiją ir Vokietiją, visiškai nutrūko praėjusį pirmadienį. To priežastimi nurodyti planiniai techninės priežiūros darbai, kurie, kaip skelbta, turėtų trukti iki liepos 21 dienos. Tačiau kai kurie Europos lyderiai baiminosi, kad „Gazprom“ gali paprasčiausiai nuspręsti dujų tiekimo nebeatnaujinti, taip bandydama pakenkti Vokietijos vartotojams ir įmonėms.

Antradienį „Gazprom“ informavo keletą pirkėjų, kad dujų tiekimas jiems stabdomas dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių. Tokie pareiškimai dar labiau padidino Europos baimes, kad dujų tiekimas „Nord Stream 1“ dujotiekiu taip ir nebus atnaujintas.

„Čia yra ne rizika, o faktas, realybė, su kuria gyvename. Europa buvo nepasiruošusi tokiam scenarijui, ir jis gali tęstis dar gana ilgai. Žiūrint į galimas gamtinių dujų kainas ateityje, kol kas kainos normalizacijos nesimato iki 2023 m. vidurio”, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas aiškina, kad dujų kaina stabilizavosi labai aukštame lygyje bei per pastarąjį penkmetį pakilo 5–6 kartus – nuo 15–20 eurų už megavatvalandę (MWh) iki 80–90 eurų. Pasak jo, tokia kaina panašiame lygyje gali laikytis iki 2023 m. vasaros.

„Jeigu situacija normalizuotųsi Rytų fronte, atsitrauktų Rusijos karinės pajėgos, padidėtų dujų eksportas iš Rusijos į ES, kainos vėl nukristų. Dabar rinkose ta įtampa atsispindi labai didele kaina”, – tikino N. Mačiulis.

ELTA primena, kad Lietuvoje 2022 m. sausį, palyginti su 2021 m. gruodžiu, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos padidėjo 8,1 proc.) lėmė gamtinių dujų (29,1 proc.), šilumos energijos (12,9 proc.), kietojo kuro (12,8 proc.), elektros energijos (8,8 proc.), gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui (4,8 proc.) kainų padidėjimas.

„Antrai vartotojų grupei, kuri šildosi dujomis namus, galėtų būti augimas apie 80 proc., o pirmai grupei (maistui gaminti – BNS)  – apie 50 proc. Čia yra maksimalūs skaičiai, tačiau tikrai bus imtasi kažkokių priemonių – VERT'as tikrai tokių tarifų netvirtins, kad nebūtų tokio didžiulio šuolio“, – BNS sakė R. Pocius.

„Tikrai galvosim kažkokių mechanizmų, kad nuosaikesnį augimą turėtume“, – pridūrė jis.  

R. Pocius sakė, kad taryba kol kas oficialiai negavo preliminarių skaičiavimų iš dujų ir elektros tiekimo bendrovės „Ignitis“, tačiau „mes patys truputį modeliuojame“.

Tikrai galvosim kažkokių mechanizmų, kad nuosaikesnį augimą turėtume.

„Iš tiesų matome, kad reikia imtis tam tikrų priemonių, reikalingi tam tikri teisės aktų pakeitimai, kad būtų galima sušvelninti tą gamtinių dujų kainų augimą“, – kalbėjo VERT pirmininkas.

R. Pocius Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje trečiadienį aiškino, kad Gamtinių dujų įstatymo pakeitimai galėtų leisti reguliatoriui perkelti dalį būsimo tarifo į vėlesnius laikotarpius, todėl 2022 metų pirmąjį pusmetį kainos vartotojams augtų mažiau nei numatoma.  

„Mūsų vertinimu, tas galėtų būti padaryta. Jeigu būtų priimtas, pavyzdžiui, reguliuotojo sprendimas, kad 35 proc. tarifo augimo būtų perkelta į vėlesnius laikotarpius, tai žmonėms kitais metais tarifai augtų nuosaikiau: 29 procentais vietoj 51 procento tiems, kurie dujas naudoja maisto gamybai, o kurie dujomis šildosi – atitinkamai ne 83 proc., o 41 procentu“, –  aiškino R. Pocius.

Jo teigimu, dujų kaina biržoje šiuo metu yra 2,5 karto didesnė negu įskaičiuota į dabartinę dujų kainą buitiniams vartotojams.

„Tai iš tikrųjų būtų labai didelis kainų šuolis galutiniame tarife, jeigu ji būtų vertinama pagal tai, kas šiandien biržose yra, nesiimant jokių priemonių. Bet mes tikimės, kad rasime su Energetikos ministerija sprendimų, kad turėtume švelnesnį kainų augimą“, – BNS sakė R. Pocius.

Seimo komisijoje jis nurodė, kad nieko nedarant ir tvirtinant kainas pagal dabartines prognozes, 458 tūkstančiams mažiausių vartotojų, naudojančių dujas maisto ruošimui, sąskaita padidėtų vidutiniškai 1,44 euro iki 4,84 euro per mėnesį. 

„Jeigu būtų pilna apimtimi įvertintos prognozės, kurias šiandien matome rinkoje, vidutinė sąskaita šių vartotojų galėtų sudaryti net 4,84 euro“, – parlamentams sakė R. Pocius.

Tuo metu kitai jautriai vartotojų grupei – 145 tūkst. namų ūkių, dujas naudojančių būsto šildymui, – sąskaita paaugtų vidutiniškai 34,6 euro iki 83 eurų per mėnesį. 

Dėl augančių žaliavų kainų nuo šių metų liepos dujos namų ūkiams jau pabrango 26-50 proc. R. Pocius tuomet aiškino, kad realiai kainos grįžo į ikipandeminį 2019 metų lygį, o vartotojai už dujas vis dar moka pigiausiai Europos Sąjungoje.

„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje teigė, kad Vakarų rinkose dujų kaina dabar siekia apie 70 eurų už megavatvalandę, o Lietuvoje – 46 eurus, tačiau tendencijos rodo, kad kaina priartės prie europinių kainų ir kol kas nesimato potencialo  jai sumažėti.

Jo teigimu, kol kas dujų kainų augimą labiausiai jaučia nereguliuojami vartotojai – pramonės ir šilumos tiekimo įmonės, bet netrukus jį pajus ir gyventojai, ypač naudojantys dujas būstui šildyti.

Dujas maistui naudojantys (iki 300 kubų per metus) gyventojai antrąjį šių metų pusmetį moka 63 centus už kubinį merą (26 proc. daugiau nei pirmąjį pusmetį), šildantys namus (iki 20 tūkst. kubų) – 41 centą (46,4 proc. daugiau), o dar daugiau suvartojantys – 39 centus (1,5 karto).

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį pranešė BNS patvirtinusi naujus bendrovės „Ignitis“ tarifus. Kainos mažėja rinkose nusistovėjus žemoms žaliavų kainoms.

Pigesnė elektra

„Ignitis“ pranešė, kad standartinio namų ūkio, kuris per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 148 kilovatvalandžių elektros, išlaidos mažės apie 1,63 euro per mėnesį.

Pasak bendrovės, didžiausią įtaką elektros kainų pokyčiams turėjo sumažėjusios elektros įsigijimo biržoje kainos, bet, kita vertus, ir didėjanti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) dedamoji.

„Kainų mažėjimą elektros biržoje daugiausiai lėmė dideli sukaupti hidroresursai Skandinavijos šalyse bei dėl COVID-19 pandemijos įtakos sumažėjęs bendras elektros suvartojimas visame regione. VIAP kainų augimą lėmė VERT nustatytas elektros rinkos kainos mažėjimas ir dėl to atsiradęs didesnis kompensavimo poreikis elektrinėms, gaminančioms energiją iš atsinaujinančių išteklių“, – aiškina bendrovė.

Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas mažėja 8,1 proc. (1,2 cento) iki 13,7 cento už kilovatvalandę (su PVM), dviejų laiko zonų – 7,7 proc. (1,3 cento) iki 15,5 cento (dienos) ir 7,5 proc. (0,8 cento) iki 9,9 cento (nakties ir savaitgalio).

Plano „namai“ vienos laiko zonos tarifas mažėja 8,3 proc. (1,1 cento) iki 12,2 cento, o dviejų laiko zonų – 8,7 proc. (1,3 cento) iki 13,7 cento (dienos) ir 8,2 proc. (0,8 cento) iki 9 centų (nakties).

Abonentinis mokestis nesikeičia. 

VERT gegužę sumažino prognozuojamą elektros rinkos kainą nuo liepos maždaug 26,5 proc. iki 3,731 cento už kilovatvalandę. Ši kaina naudojama ir VIAP biudžetui suformuoti. VIAP kaina, kuri taip pat yra viena iš galutinio tarifo gyventojams dedamųjų, nuo liepos auga 78 proc. iki 1,215 cento už kWh (be PVM).

Elektra nuo 2014 metų kasmet pigo iki 2019 metų sausio, kai ji pabrango 15 proc., o nuo šių metų sausio jos kaina augo dar apie 14,7 proc.

Mažesnė dujų kaina

Dujas maistui gaminti naudojantiems gyventojams jos pinga 14,55 proc. – nuo 55 iki 47 centų už kubinį metrą (su PVM), o šildymui – 22,22 proc. nuo 36 iki 28 centų.

Trečiosios grupės vartotojams, suvartojantiems daugiau kaip 20 tūkst. kub. metrų, dujos pinga 22,86 proc. nuo 35 iki 27 centų.

Pastovioji tarifo dalis nesikeičia.

VERT nurodo, kad dujos pinga, nes antrąjį pusmetį prognozuojama 33,1 proc. mažesnė jų importo kaina – 11,49 euro už megavatvalandę (pirmąjį pusmetį – 17,17 euro).

Taip pat vartotojams grąžinama 0,72 mln. eurų už 2019 metų pirmąjį pusmetį įskaičiuotą didesnę dujų importo kainą, nei faktiškai už jas mokėta.

VERT pirmininkė Inga Žilienė balandį Seime sakė, kad dujomis šildantieji namus sutaupytų apie 50-60 eurų per pusmetį, o jas naudojantys tik maistui gaminti – apie 5 eurus, priklausomai nuo suvartojimo.

Nuo sausio dujos jau pigo apie 17,9 proc.

Jei komisija patvirtins tarifus, gyventojams, kurie dujas naudoja maistui ruošti ir per metus suvartoja iki 500 kubų, jos ir toliau kainuotų 0,59 euro už kubą. Tokių vartotojų Lietuvoje yra apie 470 tūkstančių.

Daugiau nei 500 kubų per metus suvartojantiems LDT klientams, kurių yra kiek daugiau nei 100 tūkst., kubas toliau kainuotų 0,39 euro, o daugiau nei 20 tūkst. kubų suvartojantiems klientams – 0,38 euro.

Mėnesio mokestis – pastovioji tarifo dalis – taip pat nesikeistų: priklausomai nuo suvartojamo metinio dujų kiekio, jis siektų 0,56 euro ir 3,99 euro.

Pastarąjį kartą dujų kaina keitėsi šių metų pradžioje, tačiau tik mažiausiems vartotojams (iki 500 kubų per metus) – tuomet ji mažėjo 7,8 proc. (nuo 0,64 euro iki 0,59 euro), o kitiems kainos nesikeitė. Visiems dujų vartotojams dujos keliais centais brango pernai liepą.