Kitokia situacija nei pernai

Organizacija „Gas Infrastructure Europe“ pranešė, kad Europa gali išsiversti be dujų iš Rusijos. Jos duomenimis, Europos Sąjungos dujų saugyklos užpildytos 90 proc. Įprasta, kad toks saugyklų užpildymas būdavo tik apie spalio mėnesį.

„Tokios pilnos ES dujų saugyklos rugpjūtį yra istorinis įvykis. ES šiemet dujas pradėjo kaupti gerokai anksčiau, padariusi išvadas iš praėjusių metų, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą“, – teigė Europos Komisijos energetikos komisarė Kadri Simson.

ES šalys dujas pirko iš JAV, Norvegijos, Azerbaidžano. Prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje dujų megavatvalandės kaina siekė apie 20 eurų. Šiemet dujų vidutinė kaina sudarė apie 38 eurus už megavatvalandę.

Tokią kainą lėmė tai, kad dujos į ES šalis daugiausia gabentos dujovežiais. Kita priežastis esanti ta, kad, ES dujų rinkoje nelikus rusiškų, nėra pakankamos jų pasiūlos. Tikimasi, kad dujų pasiūla Europoje padidės 2024 m. viduryje, nes Kataras ir JAV didins suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) gamybą.

Europa statosi naujus SGD terminalus, pirko brangesnes dujas, taip šiemet išvengdama pernai buvusio rusiško šantažo.

Dujų perteklius Rusijoje

Nepriklausomas ir vienas labiausiai vertinamų dujų ir naftos rinkos ekspertų Michailas Krutichinas, gyvenantis Londone, teigė, kad praėjusiais metais Rusijos politinis sprendimas nutraukti dujų tiekimą į Europą buvo jos dujų ūkio savižudybė.

Iki karo su Ukraina Rusija į Europą tiekdavo 150–155 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Dabar sumažėjo iki 10–15 mlrd. kubinių metrų. Rusijos dujas dar perka Vengrija ir kai kurios pietų Europos šalys.

Anot M. Krutichino, į Kiniją Rusija per metus dujotiekiu „Sila Sibiri“ gali perduoti iki 30 mlrd. kubinių metrų dujų. Rusijoje skelbta, kad bus statomas naujas dujotiekis į Kiniją „Sila Sibiri 2“. Jo pajėgumas būtų apie 50 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

M. Krutichinas suabejojo dėl tokios dujų trasos statybos, nes ji esanti ne ekonominio, o politinio pobūdžio. Tuo Rusijos prezidentas neva norintis įrodyti, kad su dujų eksportu jie galintys išsiversti ir be Europos.

M. Krutichino vertinimu, pastatyti dujų vamzdyną iš Rusijos Šiaurės Vakarų regiono, kur yra pagrindiniai dujų telkiniai, iki Kinijos truktų 12–15 metų. „Gazprom“ skelbė, kad tokį vamzdyną pradės statyti tik tada, kai turės pirkimo garantijas iš Kinijos ir jos norą investuoti į šį projektą. Kinija kol kas jokių garantijų neteikia, nes jai nereikia tokio dujų kiekio, kokį jai siūlo Rusija.

Šiuo metu visos Rusijos mastu dujų gavyba jau yra sumažinta 20 proc. Vien „Gazprom“ ją yra sumažinęs apie 50 proc., nes jis buvo pagrindinis dujų tiekėjas į Europą. Tam, kad dujų gavyba Rusijoje nebūtų visiškai sužlugdyta, šalyje administracinėmis priemonėmis įvedamas nurodymas vidaus rinkoje padidinti dujų sunaudojimą po 8 proc. kasmet.

M. Krutichino teigimu, nei Kinija, nei vidaus rinka neišgelbės Rusijos dujų ūkio. „Gazprom“ svarsto apie naujų dujų skystinimo gamyklų statybą Rusijos Baltijos jūros regione. „Gazprom“ tikisi kažkokį kiekį savo dujų, prisidengus kokiais nors tarpininkais, laivais „įkišti“ į Europos SGD terminalus. M. Krutichinas suabejojo, kad „Gazprom“, esant sankcijoms, sugebės pasistatyti dujų skystinimo gamyklas, kurioms reikalingos vakarietiškos technologijos.

Projektas: iš Mukrano į Lubminą pagal Vokietijos pakrantę Baltijos jūroje planuojama tiesti naują dujų vamzdyną. Interneto nuotr.

Lenkų dujotiekis ir terminalas

Tuo pat metu pagal rytinės Baltijos šalių, Lenkijos, Vokietijos veiksmus matyti, kad niekas nebesirengia grįžti prie rusiškų dujų.

Pastaruoju metu nauji suskystintųjų gamtinių dujų terminalai pastatyti Suomijoje, Estijoje, Vokietijoje. SGD terminalo statyba dar vis planuojama Latvijoje.

Šiomis dienomis paskelbta apie naujo dujotiekio statybą nuo Lenkijos Gdansko uosto iki Gustorzin vietovės. 250 km ilgio dujų jungties statyba prasidėtų 2024 m.

Taip pat rengiamasi SGD terminalo statybai Gdansko uoste. Šiemet rugpjūčio 18 d. Lenkijos valstybės bendrovė „Gaz System“ ir privati kompanija „Orlen“ pasirašė sutartį dėl 6,1 mlrd. kubinių metrų per metus pajėgumo FSRU terminalo įrengimo Gdansko įlankoje.

Jis būtų skirtas aprūpinti dujomis dalį Lenkijos, taip pat kitas Vidurio ir Rytų Europos šalis. Jau anksčiau skelbta, kad, įsirengusi naują FSRU tipo terminalą, koks yra ir Klaipėdoje, Lenkija pretenduotų ateityje dujomis aprūpinti ir dalį Ukrainos.

Naujas terminalas Vokietijoje

Vokietija rengiasi dar vieno dujų terminalo statybai Baltijos jūroje. Šių metų pradžioje pradėjo veikti Lubmino dujų terminalas. Dabar Vokietija planuoja statyti dujų terminalą Riugeno saloje prie Mukrano.

Tarp Lubmino ir Mukrano Baltijos jūros Vokietijos pakrante būtų nutiestas maždaug 50 km ilgio dujų vamzdynas. Iš Mukrano SGD dujos būtų pumpuojamos į Lubminą. Ši Vokietijos vietovė yra svarbi tuo, kad čia iš Rusijos ateidavo „Nord Stream“ vamzdynas. Nuo šio vamzdyno į Vokietiją buvo išvedžiotos dujotiekių atšakos, tarp jų ir ta, kuri dujomis aprūpindavo Berlyną.

Dabar Šiaurinę ir Rytinę Vokietijos dalį dujomis aprūpins jau veikiantis Lubmino SGD terminalas ir planuojamas pastatyti Mukrano SGD terminalas. Dėl Mukrano SGD terminalo statybos yra nemažai skeptikų, tiksliau sakant, nesutinkančių, kad jis būtų statomas kurortinėje Riugeno saloje. Bent jau kaip kompromisas yra priimta tai, kad pats vamzdynas iš Mukrano SGD terminalo nebus tiesiamas per salą, o bus klojamas į Baltijos jūros pakrantę.

Mukranas, kaip ir šalia jo esantis Zasnico uostas, kai čia neliko laivybos linijos, jungusios su Klaipėda, šiek tiek sumenko. Liko linijos tik į Bornholmo salą ir Švediją. Vokietijos valdžios noras sukurti Mukrane naują uosto infrastruktūrą dalies gyventojų yra sutinkamas palankiai.

Mažino terminalų pajėgumą

Prieš kelias dienas Vokietija paskelbė, kad mažins planus Baltijos jūroje dėl dujų terminalų statybos.

Vokietija Baltijos jūroje Lubmine šalia Lenkijos sienos ir Riugeno saloje ties Mukranu planavo statyti du didelius suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalus. Bendras jų metinis pajėgumas turėjo siekti 18 mlrd. kubinių metrų. Dabar pagal Vokietijos paskelbtą planą bendras pajėgumas sumažintas iki 10 mlrd. kubinių metrų.

Toks pakeitimas įvyko po to, kai Vokietija įvertino Berlyno miesto dujų poreikius. Vokietijos sostinė bus aprūpinama per Baltijos jūroje įrengtus dujų terminalus.

Priminsime, kad iki Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija neturėjo nė vieno SGD terminalo. Nebuvo ir tokio poreikio, nes dujas ji pigiau gaudavo dujotiekiais iš Rusijos.

Per trumpą laiką Vokietija pasistatė dujų terminalus Šiaurės jūros regione Vilhelmshavene ir Brunsbiutelyje, taip pat Baltijos jūros regione Lubmine. Baltijos jūroje ties Lubminu buvo ta vieta, kur į krantą „išlipo“ vadinamieji „Nord Stream“ dujotiekiai iš Rusijos. Nebetiekiant dujų šiais dujotiekiais, į Vokietijos dujų sistemą tiesiogiai įjungtas Lubmino SGD terminalas.

Latvija jau pavėlavo

Tam tikrų pokyčių dėl dujų terminalų statybos gali įvykti ir rytinės Baltijos jūros šalyse.

Gali būti, kad Latvija atsisakys planų Rygos įlankoje prie Skultės statyti savo SGD terminalą.

Dar vienam SGD terminalui įsilieti į sujungtą rytinės Baltijos šalių dujų rinką nebūtų lengva.

Latvijos ir Estijos vyriausybės pasirašė memorandumą, pagal kurį dujos į Latviją esant reikalui būtų tiekiamos ir per Estijos Paldiskio SGD terminalą. Šis terminalas įrengtas pernai.

Estijos dujų kompanijos „Eesti Gaas“ valdybos pirmininkas Margusas Kasikas teigė, kad rytinės Baltijos jūros regione šiuo metu nebėra jokio reikalo statyti dar vieno SGD terminalo. Jis suabejojo, ar dar vieno SGD terminalo statyba Latvijoje atsipirktų.

Manoma, kad ilgokai delsusi su SGD terminalo statyba Latvija jau pavėlavo. Dar vienam SGD terminalui įsilieti į sujungtą rytinės Baltijos šalių dujų rinką nebūtų lengva.

Projektas: taip pristatomas Latvijos Skultės SGD terminalas, dėl kurio statybos kyla vis daugiau abejonių. „Skultelng.lv“ nuotr.

Dujų paklausa nebedidės

M. Kasiko vertinimu, regione yra trys dujų terminalai, kurie visiškai gali aprūpinti keturias šalis. Turėtos omenyje taip pat pernai įrengtas Suomijos Inko dujų terminalas, Estijos Paldiskio terminalas. Nemažą vaidmenį rytinės Baltijos jūros regione turi ir nuo 2014 m. veikiantis Klaipėdos SGD terminalas.

Pati Latvija dar nepatvirtino, kad atsisakys planų statyti dujų terminalą.

M. Kasiko teigimu, dar vienas dujų terminalas regione atsipirktų gal tik tuo atveju, jei dujų vartojimo lygis sugrįžtų į laikotarpį, koks buvo prieš 2–3 m.

To nesitikima, nes per pastaruosius metus dujos brango. Nepaisant to, kad iš Europos rinkos po pradėto karo prieš Ukrainą iškrito Rusija, pasaulyje yra sukaupta pakankamai dujų, ir šiuo metu netgi yra tendencija, kad jos gali pradėti pigti.

Abejonių kyla ir Lenkijoje

Dėl SGD dujų terminalo statybos Baltijos jūroje dar ne visi taškai sudėlioti. Planų statyti dar vieną dujų terminalą neatsisakė ir Lenkija.

Ji turi stacionarų dujų terminalą Svinouiscio uoste. Dar vieną dujų terminalą, tik su FSRU laivu, panašaus tipo kaip Klaipėdoje, Lenkija planuoja pasistatyti Gdansko uoste iki 2028 m. Jis būtų metinio 6,1 mlrd. kubinių metrų pajėgumo su galimybe ateityje pajėgumą padvigubinti. Lenkija turi planų per šį terminalą dujomis aprūpinti Vidurio Europos šalis, pavyzdžiui, Slovakiją, Čekiją ir kitas.

Pastaruoju metu kalbos dėl Gdansko SGD terminalo yra kiek pritilusios. Lenkijos magistralinio dujotiekio operatorė „Gaz-System“ šį terminalą planavo statyti prie rekonstruoto Gdansko uosto molo. Dėl šios vietos yra kilę tam tikrų abejonių. Nemaža dalis lenkų norėtų, kad prie senojo Gdansko uosto molo būtų kuriamas ne dujų terminalas, o jachtklubai ir kitokia jūros pramogų infrastruktūra.

Klaipėdos ir Vilhelmshafeno panašumas

Vokietijos Vilhelmshafeno terminale dujas iš tanklaivių dujovežių priima FSRU įrenginys arba išdujinimo laivas "Hoegh Esperanza". Jo talpa 170 tūkst. kub. metrų.

Pagal šį skaičių "Hoegh Esperanza" yra Klaipėdos SGD terminalo išdujinimo laivo "Independence" analogas. Net ilgis ir plotis yra toks pat – 294 ir 46 metrai. "Hoegh Esperanza" yra šiek tiek "jaunesnis". Jis statytas 2018 m., "Independence" – 2014 m.

Duomenimis, pateiktais apie Vilhelmshafeno suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, jo pajėgumas bus 15,8 mln. tonų dujų per metus.

Kyla klausimas, kodėl Vilhelmshafeno SGD terminalas su tokio pat dydžio FSRU laivu bus gerokai pajėgesnis nei yra Klaipėdos SGD terminalas.

Klaipėdos SGD terminalo pajėgumas pateikiamas kubiniais metrais. Tai 3,75 mlrd. kub. metrų per metus. Skaičiuojant kubiniais metrais Vilhelmshafeno SGD terminalo pajėgumas sieks per 7,5 mlrd. Pateikiami duomenys, kad jo pajėgumą planuojama didinti iki 10 mlrd. kub. metrų. Kyla klausimas, kodėl Vilhelmshafeno SGD terminalas su tokio pat dydžio FSRU laivu bus gerokai pajėgesnis nei yra Klaipėdos SGD terminalas. Svarstoma galimybė ir atliekama apklausa, ar reikėtų Klaipėdos SGD terminalo pajėgumą papildomai išplėsti dar 2,5 mlrd. kub. metrų iki 6,25 mlrd. kub. metrų per metus.

Tiek Vilhelmshafeno terminalas laivą "Hoegh Esperanza", tiek Klaipėdos SGD laivą "Independence" nuomoja iš tos pačios Norvegijos "Hoegh" verslo grupės.

Išskirtinis Vilhelmshafeno SGD terminalo atsiradimo aspektas yra tai, kad jis pastatytas rekordiniais tempais per 194 dienas ir kainavo tik 65 mln. eurų.

Pradžia: išdujinimo laivas "Exemplar" jau atplaukė į Suomijos Inkoo SGD terminalą. "DW.com" nuotr.

Vokietijoje – 6 terminalai

Baltijos jūros regiono Liubmino vietovėje dar šį mėnesį planuojama atidaryti antrąjį Vokietijos SGD terminalą. Jame bus FSRU arba išdujinimo laivas "Neptune", kurio talpa 140 kub. metrų. Dėl mažesnio laivo Liubmino SGD terminalo 5,2 mln. tonų metinis pajėgumas ryškiai, tiksliau daugiau nei tris kartus skirsis nuo Vilhelmshafeno terminalo.

Vasarį Vokietijos Brunsbiutelio vietovėje prie Elbės upės planuojama atidaryti ir trečiąjį Vokietijos SGD terminalą. Brunsbiutelyje bus analogiškas kaip ir "Neptune" FSRU laivas "Argus". Brunsbiutelio SGD terminalo pajėgumas sieks apie 4 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų per metus.

Be šių terminalų, Vokietija 2023 m. planuoja atidaryti dar tris SGD terminalus – Stadės vietovėje prie Elbės, Vilhelmshafene ir privatų, ne valstybės remiamą SGD terminalą jau minėtame Liubmine.

Visų šešių Vokietijos SGD terminalų metinis pajėgumas sieks apie 30 mlrd. kub. metrų. Per metus Vokietijoje sunaudojama apie 90 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų. Trūkstamą kiekį Vokietija planuoja gauti vamzdynais iš Norvegijos.

Iš Rusijos per "Nord Stream" vamzdyną Vokietija per metus gaudavo 55 mlrd. kub. metrų dujų. Atidarant Vilhelmshafeno SGD terminalą Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habekas pareiškė, kad iš Rusijos nebeketinama pirkti dujų, net jei ji ir atstatytų "Nord Stream" vamzdyną.

FSRU laivų paklausa Europoje itin išaugo po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje ir "Gazprom" dujų naudojimo kaip spaudimo įrankio.

Naujų terminalų bumas

Be Vokietijos, 2023 m. Europoje planuojama pastatyti dar keletą SGD terminalų. Iki 2023 m. gruodžio SGD importo pajėgumą Europoje planuojama padidinti iki 250 mln. tonų per metus. 2022 m. šis pajėgumas siekė apie 40 mln. tonų.

Suomija planuoja netrukus paleisti SGD dujų terminalą Inkoo vietovėje. Jį aprūpins FSRU laivas "Exemplar", kuris po remonto jau yra atplaukęs į Suomiją. Inkoo SGD terminalo pajėgumas sieks 3,9 mln. tonų dujų per metus. Panašų terminalą Paldiskio vietovėje planuoja ir Estija. Tiek Inkoo, tiek Paldiskio SGD terminalus aprūpintų tas pats FSRU laivas "Exemplar". Tiesa, dėl to iškilo problemų, nes Suomijos dujų poreikiai yra dideli, užsiminta, kad FSRU laivas "Exemplar" galės aprūpinti Inkoo SGD terminalą. Gali būti, kad ateityje Estijai reikės ieškoti savo išdujinimo laivo.

FSRU laivų paklausa Europoje itin išaugo po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje ir "Gazprom" dujų naudojimo kaip spaudimo įrankio.

Jau yra paskelbta, kad 5,6 mln. tonų metinio pajėgumo SGD terminalą, vadinamąjį Saros projektą, nori vystyti Turkija. Europoje savo SGD terminalus nori paleisti ir Italija (Pjombino), Albanija (Vliorės), Kipras (Vasilikos), Latvija (Skultės), Graikija (Diorigos ir Aleksandropolio). Jau veikiančius SGD importo pajėgumus planuoja plėsti Prancūzija.

Iki 2027 m. SGD terminalą Gdanske rengiasi atidaryti ir Lenkija. Tai būtų antrasis jos terminalas, nes stacionarus SGD terminalas nuo 2016 m. veikia Svinouiscio uoste.

2022 m. Lenkijos Svinouiscio SGD priėmė 4,4 mln. tonų dujų.

„Kadangi vartotojas vidutiniškai suvartoja apie 100 kWh. Jeigu 1 kWh pabrango 4 centais, tai sąskaitoje sudarytų augimą iki 4 eurų “, – pabrangimą  įvardino valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius. 

Tie, kas naudoja dujas maistui ruošti, mėnesio sąskaita didės vidutiniškai 1,5 euro. Tie, kas dujomis šildo namus, mokės apie 20 eurų daugiau.

„Vartotojui, kuris maždaug suvartoja apie 100 kub. m, tai sudarytų apie 100 eurų. O kalbant apie sąskaitos pokytį, jis sudarytų apie 15-20 eurų“, – įsitikinęs R. Pocius.

Praėję metai buvo rekordiniai kainomis ir jų svyravimais. Dabar biržose – atokvėpis.

„Pirmą kartą per kurį laiką dujų kaina yra šiek tiek žemesnė negu praėjusiais metais tuo pačiu metu“, – sakė „Verslo žinių“ žurnalistas Naglis Navakas.

Esminė priežastis – šilti orai. Praėjusią žiemą ant užšalusių Amsterdamo kanalų buvo galima čiaužyti pačiūžomis, šiemet iki ledo – toli gražu. Nors žiema dar neįpusėjo, daromos pirmosios išvados. Pirmą žiemą be rusiškų dujų Europa atlaikė. Kita priežastis  –  Europa masiškai statosi dujų terminalus. Gruodį pirmą saviškį paleido Vokietija.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Sveiki atvykę į Vokietiją. Mes labai laimingi matydami jūsų laivą“, – dujų terminalą sveikino Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Ne šampano taurės, o terminalai ir saugyklos šiemet naujametiniame O. Scholzo sveikinime.

„Artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais pradės veikti dar trys terminalai. Savo šalį ir Europą padarysime nepriklausomą nuo rusiškų dujų. O šią žiemą išgyvensime dėl dujų atsargų saugyklose“, – sakė savo žmonėms O. Scholzas.

„Būtent Europos sukauptos dujų atsargos leidžia likusius žiemos mėnesius baigti optimistiškai. Prieš Naujuosius Europos saugyklų užpildymas – daugiau nei 80 proc. Saugyklų užpildymas net šiandien yra didesnis nei 2020 ar 2021 m. Panašu, kad tų rezervų, kurie yra dabar, saugyklos yra pildomos, nes šilti orai. Saugyklų pajėgumas dar didėja“, – sakė „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Nuo balandžio baigiasi šildymas, daugiau saulės. Dujos, elektra įprastai dar pinga.

Taigi, Europa be „Gazpromo“ atlaikė, o štai „Gazpromui“ be Europos – prasčiau. „Gazpromui“ teko pripažinti (bent jau tiek, kiek jam buvo leista pripažinti), kad viskas vyksta ne visai pagal planą.

„Tai atspindi faktą, kad dujų nebėra kur dėti“, – sakė N. Navakas.

Prieš metus „Gazpromo“ dujos sudarė apie pusę Europoje, dabar – vos kelis procentus. Rusai ne tik parduoda mažiau, stabdo dujų gręžinius ir siunčia signalus, kad norėtų atnaujinti dujotiekį „Jamalas-Europa“ per Lenkiją į Vokietiją. Kurį pernai, šantažuodami Vakarus, ir sustabdė.

Europa gali pristatyti importo terminalų, kiek ji nori. Bet į tuos importo terminalus kažkas turi patiekti dujas.

„Dabar pradeda girdėtis bent jau iš paties „Gazpromo“, kad „mes galbūt galėtumėme va, dabar turbūt žiūrėti į tą lenkišką dujotiekį“, – sakė N. Navakas.

Europai tai – tik pirma žiema be rusiškų dujų. Sunkumai ir netikėtumai prognozuojami dar iki kito pavasario.

„Manau, kad viską parodys, kokie rezervai likę šį pavasarį, kai bus lengva apsirūpinti kitai žiemai “, – sakė N. Biknius.

Europa masiškai stato terminalus ir būtent į suskystintų dujų rinką gali persikelti įtampos. Jau ir dabar turtingiausios šalys sutinka mokėti bet kokią kainą – kad perimtų iš kitų dujų krovinius.

„Europa gali pristatyti importo terminalų, kiek ji nori. Bet į tuos importo terminalus kažkas turi patiekti dujas“, – tikina N. Navakas.

Suskystintų dujų brangimas būtų aktualus ir Lietuvai. Dabar per Klaipėdos terminalą Lietuva ne tik apsirūpina pati, perka ir kaimyninės valstybės.

„Šiaip tai yra gera žinia, kad mes nemokame brangiau už kitas valstybes, o apsirūpiname dujomis tiek, kiek mums reikia“, – pastebėjo N. Biknius.

Nenuspėjamos lieka ir elektros kainos. Dabar naktimis būna valandų, kai elektra biržose – už dyką. Bet ir tai didele dalimi – gamtos dovana: pučia smarkūs vėjai, Skandinavijoje tirpsta sniegas, daug hidroenergijos. Bet jei lietaus ir vėjo nebūtų, daugiau elektros tektų gaminti deginant dujas. Jei ir dujos būtų brangesnės nei dabar, vėl būtų įmanomi pernykščiai kainų rekordai.

Čekų terminalas Nyderlanduose

Pranešama, kad Čekija kartu su partneriais įsigis plaukiojančių SGD terminalų įrangą. Kam jūros neturinčiai žemyninei Čekijai prireikė suskystintų gamtinių dujų atšildymo, vadinamosios FSRU, įrangos?

Sprendimas atrodo logiškas. Įsigytus du nedidelės apimties FSRU blokus Čekija planuoja pasistatyti Nyderlanduose, prie Vatų jūros esančiame Iemshaveno uoste.

"Šis žingsnis padės mums aprūpinti dujomis šalį, panaikinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos", – teigė Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela.

Tokį greitą sprendimą Čekija buvo priversta priimti todėl, kad dėl karo Ukrainoje, taip pat iracionalių Rusijos veiksmų kyla pavojus, kad vidurio Europos šalys gali likti be dujų rezervų.

Kol kas nėra duomenų, kaip dujos iš Olandijos per Vokietiją atkeliaus į Čekiją.

Iemshaveno uosto SGD terminalo įrenginys, vadinamoji barža ant vandens, kuris gali priimti 25 794 kubinius metrus dujų, jau pasiekė Nyderlandų pakrantę. Juos tikimasi pradėti naudoti dar šių metų rudenį, kad būtų galima pasirengti žiemos šildymo sezonui.

Kitas Iemshaveno uosto SGD terminalo įrenginys, kuris bus atgabentas vėliau, bus didesnis. Jo talpa sieks 166 809 kubinius metrus. Šis įrenginys dabar yra Viduržemio jūros regione.

Manoma, kad pradėjus veikti abiem įrenginiams bendras Iemshaveno uosto SGD terminalo pajėgumas sieks iki 8 mlrd. kubinių metrų metinio dujų kiekio pajėgumo.

Europos šalys, netgi nesančios prie jūros, skuba kaip galima greičiau įsigyti terminalus, kuriuose priimtų dujas iš jūros.

Nusivylimas rusišku tiekėju

Ši čekų žinia ne itin palankiai buvo sutikta Lenkijoje. Su Čekija jau lyg ir buvo sutarta, kad, statant naują SGD terminalą Gdanske, viena iš jo klienčių bus ir Čekija. Dėl Čekijos buvo rengiamasi Gdanske statomo dujų terminalo pajėgumą padidinti nuo 6 mlrd. kubinių metrų per metus iki 12 mlrd. kubinių metrų.

Tačiau Lenkija, net ir netekusi Čekijos kaip būsimojo kliento, gali tikėtis prie Gdansko uosto SGD terminalo pritraukti nuo Rusijos dujų priklausomas Vidurio Europos šalis, pavyzdžiui, Slovakiją ar Austriją.

Čekijai planus sujaukė Rusijos sprendimas net 60 proc. sumažinti dujų tiekimą į Vakarų Europą. Dėl to Vokietijoje kilo didelis nusivylimas.

Manoma, kad Rusija Vokietijai ėmė keršyti už tai, kad ji tiekia ginklus Ukrainai, be to, nedarė spaudimo dėl Rusijos noro su Ukraina pasirašyti karo nutraukimo sutartį Rusijai naudingomis sąlygomis.

Rusijos veiksmus nesuprantamais įvardijo tiek Vokietijos, tiek progresyvūs pačios Rusijos ekspertai. ES šalims dar nepaskelbus sankcijų dėl dujų, pati Rusija nusprendė mažinti dujų tiekimą į Vakarų Europą. Anot naftos ir dujų eksperto Michailo Krutichino, taip pati Rusija savo rankomis ėmėsi naikinti dujų milžinę "Gazprom".

Iki karo su Ukraina Rusija per "Gazprom" kasmet į Vakarų Europą tiekė 155 mlrd. kubinių metrų dujų. Europoje net 10 šalių jau atsisakė rusiškų dujų. Tai sudaro iki 10 proc. "Gazprom" dujų eksporto į Vakarų Europą.

Kitais metais rusiškų dujų žada atsisakyti Vokietija – didžiausias jų pirkėjas Europoje, jei tik tai neįvyks greičiau dėl pačios Rusijos veiksmų.

Rinkoje – FSRU laivų deficitas

Čekijai greito dujų tiekimo reikia jau dabar. Ji negali laukti, kol Gdanske bus pastatytas naujas dujų terminalas, kurio statyba dar neprasidėjo.

Gdansko SGD terminalo statytojai susidūrė su didele problema – pasaulinėje dujų rinkoje nebelieka laisvų FSRU įrenginių. Tai lėmė ir dėl Ukrainoje vykstančio karo Rusijos sukeltas chaosas dujų rinkose.

Vien Europoje net 4 SGD terminalus planuoja statyti Vokietija, kuri jau yra sudariusi FSRU laivų nuomos sutartis. Dar vieną laivą planuoja, tiksliau jau sudarė sutartį nuomotis Suomija kartu su Estija.

"Mes jau praleidome progas išsinuomoti FSRU laivą", – pripažino Gdansko uosto valdytojai. Šiame uoste kalbama apie vieną, o gal netgi ir du FSRU laivus. Jų skaičius Gdansko uoste priklausytų nuo to, kiek atsirastų šalių Vidurio Europoje, kurios norėtų imti dujas iš Gdansko SGD terminalo.

Gdansko uosto atstovų teigimu, šiuo metu FSRU laivų rinkoje liko nauji, labai brangūs specializuoti FSRU laivai. Yra variantų užsakyti ir iš SGD dujovežių perdirbtus FSRU įrenginius.

Lenkijoje laikomasi nuostatos, kad reikėtų eiti panašiu keliu, kaip buvo daroma Klaipėdos SGD terminale, kai specialiai šiam terminalui buvo užsakytas pastatyti visiškai naujas laivas.

Lenkija tai galėtų sau leisti, nes ji turi Svinouisčio SGD terminalą. Dalį Lenkijos šiaurės rytų regiono dujomis aprūpina ir Klaipėdos SGD terminalas.

SGD terminalai Vokietijoje

Europoje nuo rusiškų dujų bene labiausiai priklausoma yra Vokietija. Ji iš Rusijos gauna apie 55 proc. jos sunaudojamo dujų kiekio.

Prieš mėnesį Vokietijoje buvo kalbama apie vieno suskystintųjų dujų terminalo statybą, o dabar jau prabilta apie galimus tris terminalus.

Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą, Vokietijoje buvo pasirašytas memorandumas dėl pirmojo SGD dujų terminalo statybos Elbės žiotyse. Tai būtų 8 mlrd. kubinių metrų per metus dujų terminalas. Jo statybos terminai nenurodomi, tačiau terminalą Vokietija linkusi pradėti statyti kaip įmanoma greičiau.

Dėl dujų terminalo statybos susitarta su Nyderlandų "Gasunie" kompanija. Tai aiškinama tuo, kad Vokietija kviečiasi vieną labiausiai Europoje patyrusių su SGD veikla susijusių kompanijų.

Vokietijos ūkio ministras Robertas Habeckas neslėpė, kad Vokietija sieks kuo greičiau sumažinti jos priklausomybę nuo rusiškų dujų, nes dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą šie žingsniai Vokietijai tapo privalomi.

Pavyzdys: lenkai svarsto skubos tvarka iki 2027–2028 m. prie Gdansko pasistatyti SGD terminalą, panašų į esantį Klaipėdoje. V. Matučio nuotr.

Pagreitinta investicija prie Gdansko

Svinouiscyje jau turinti SGD dujų terminalą, apie naujo statybą prabilo ir Lenkija. Paskelbta apie dujų terminalo statybos Gdansko įlankoje projektą pagal pagreitintą investicijų būdą.

Terminalas prie Gdansko būtų panašus į tą, kuris šiuo metu veikia Klaipėdoje. Prie Gdansko planuojama statyti FSRU laivą. Jis, kaip Klaipėdoje "Independence", veiks kaip SGD iškrovimo, saugojimo ir dujinimo stotis. Jo metinis pajėgumas siektų apie 6 mlrd. kubinių metrų. Iš laivo dujos būtų tiekiamos į Lenkijos dujų tinklą.

Gali būti, kad daugiau dujų bus importuojama iš JAV. Jau 2021 m. JAV dujų importas per Klaipėdos SGD buvo gana populiarus.

Už projektą atsakinga dujų perdavimo operatorė "Gaz-System", kuri tikisi, kad šiemet pavyks sudaryti pirmąsias pakartotinio dujinimo sutartis. Sunkiausia bus surasti laisvą FSRU išdujinimo įrenginį, nes jų pasaulyje nėra daug, o rusų invazija į Ukrainą didina paklausą.

Lenkija šį SGD terminalo projektą numato įgyvendinti iki 2027–2028 m. Pastačiusi šį terminalą ir naudodama terminalą Svinouiscyje Lenkija planuoja tapti visiškai nepriklausoma nuo kokių nors dujotiekių, ypač iš Rytų.

Dujos toliau brangs

Rusijos karas Ukrainoje iš esmės išjudino Europos šalis ir privertė suvokti, kaip pavojinga sėdėti ant rusiško dujų vamzdžio. Karas sujudino ir dujų rinką, smarkiai sukėlė ne tik dujų, bet ir kitų energetinių žaliavų kainas.

Kyla klausimas, iš kur Europa, atsisakiusi rusiškų dujų, bus jomis aprūpinama? Daugelio žvilgsniai krypsta į Ameriką, Artimųjų Rytų šalis.

Viena aišku, kad ateityje Europa bus priversta naudoti gerokai brangesnes dujas, nei iki šiol gaudavo iš Rusijos. Tai parodė ir karas Ukrainoje, kai dujų kainos per trumpą laiką smarkiai šoktelėjo. Pakilusios dujų kainos gali mažinti jų naudojimą, labiau skatinti pereiti prie atsinaujinančių energetikos rūšių.

Rusijos sukeltas karas Europą skatins siekti ryškesnių pokyčių energetikos rinkoje.

Brangstančios dujos gali sunaikinti ir kai kurias verslo sritis, kur gamybai naudojamas didelis kiekis dujų. Viena tokių sričių yra trąšų gamyba.

Brangstančios dujos gali turėti įtakos ir Klaipėdos SGD terminalo veiklai. Jis daugiausia priimdavo "Novatek" dujas, kurios būdavo iš Rusijos. Nuo šių metų kovo 3 d. dėl karo Ukrainoje atsisakyta priimti rusiškas dujas. Gali būti, kad daugiau dujų bus importuojama iš JAV. Jau 2021 m. JAV dujų importas per Klaipėdos SGD buvo gana populiarus.