Trečiadienį vykusio susitikimo metu Arūnas Dulkys ir Agnė Bilotaitė taip pat tvirtino, jog bus žiūrima, kaip tobulinti ginklų išdavimo tvarką.

Susitikime ministrai aptarė situaciją ir galimus sprendimus dėl geresnio policijos informavimo apie psichikos sveikatos sutrikimus įvairiose situacijose, susijusiose su ginklų išdavimu, vykimu į iškvietimus ir kita.

Anot A. Dulkio, ginklų leidimų išdavimo ir ginklų savininkų tikrinimo procesas turi per daug biurokratijos.

„Policijos informavimas apie ginklų savininkų psichinės sveikatos pokyčius vyksta ir dabar, bet jis vyksta raštais, popieriniu būdu, nors nuo 2017 metų e. sveikatoje yra tas funkcionalumas, kuris galėtų padėti supaprastinti tą procesą. (....) Policija galėtų iškart tai matyti sistemoje, nereikėtų siųsti raštų“, – spaudos konferencijoje po susitikimo kalbėjo  A. Dulkys.

Pasak jo, policija turės dar pasitikrinti, ar jos turimos sistemos turi technines galimybes gauti informaciją iš e. sveikatos.

„Pereitume pilnai į skaitmenizuotą variantą, kai visa informacija yra tik skaitmeniniu būdu, gauna tą informaciją tik tie, kuriems tikrai priklauso, (...) eliminuojam visokius raštiškus susirašinėjimus ir kartu dirba dvi sistemos“, – teigė A. Dulkys.

Pasak A. Dulkio, verta peržiūrėti, ar ginklų išdavimo procesas yra tinkamas.

„Ar tikrai tie klausimynai tobuli? Kartais išgirstu priekaištų, kad tai daroma formaliai, neatidžiai. Bet čia tokie generalizuoti pasaisakymai. Mes sakome – pasižiūrėkime konkrečiai“, – teigė ministras.

Jo teigimu, taip pat bus vertinama, kaip informaciją apie psichikos sveikatos sutrikimus galėtų gauti ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai.

Tuo metu A. Bilotaitė sakė, kad diskutuojant, kaip e. sveikatos ir policijos informacinės sistemos galėtų veikti geriau tarpusavyje, sutarta suburti ekspertų grupę, kuri „pasižiūrės į visus šituos dalykus ir pritaikys, kad tiek pareigūnai, tiek medikai galėtų tarpusavyje geriau dirbti ir užtikrinti visuomenės saugumą“.

A. Bilotaitė taip pat sakė, kad didesnis dėmesys bus skiriamas išduodant ginklus.

Pirmas etapas – bendri mokymai, bendra programa tarp greitosios medicinos pagalbos ir policijos, kaip jie turėtų kontaktuoti.

„Tokių A ir B kategorijos ginklų leidimų yra išduoti apie 57 tūkst., labai svarbu, kad išduodant ginklą, būtų atidžiai įvertinama, ar toks asmuo gali turėti ginklą. Suprantame kontekstą, kad nacionalinio saugumo prasme yra svarbus mūsų visuomenės pasirengimas ir gynyba, bet ginklas turi būti suteikiamas tik tiek asmenims, kuris gali juo disponuoti ir nekelti grėsmės kitų asmenų saugumui“ – teigė A. Biloitė.

Anot A. Bilotaitės, nors diskutuojama, kad ginklų savininkai būtų tikrinami dažniau nei kas penkerius metus, vertinama, ar tai nebūtų per didelė našta institucijoms.

„Dabar yra kas penkerius metus apie 11 tūkst. Tokių patikrinimų. Jei būtų priimtas sprendimas kas dvejus, kas trejus metus tai daryti, skaičiai būtų didesni“, – teigė ministrė. 

Ministrės teigimu, susitikimo metu taip aptartas policijos pareigūnų ir medikų vykimas į iškvietimus.

„Akivaizdu, kad reikalinga tobulinti kompetencijas tiek pareigūnų, tiek medikų tokiose situacijose, kai žmonės turi psichikos sveikatos problemų“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

Pasak A. Dulkio, stengiantis gerinti tarnybų informavimą, bus atsižvelgiama ir į asmens duomenų apsaugos kriterijus.

„Kiekvieną vietą tikrinsime su Duomenų apsaugos inspekcija, ar tikrai mes galime padaryti kažkokį patobulinimą, ar tikrai galime atskleisti informaciją“, – sakė ministras.

Anot A. Dulkio, bus organizuojami medikų ir policininkų mokymai.

„Pirmas etapas – bendri mokymai, bendra programa tarp greitosios medicinos pagalbos ir policijos, kaip jie turėtų kontaktuoti“, – teigė ministras.

Pernai gruodį Vilniaus rajone įvykus incidentui policininkas nušovė moterį.

Policija skelbė, kad buvo gautas greitosios medicinos pagalbos dispečerės pranešimas, kad Baraškų kaime agresyvi moteris kastuvu užpuolė atvykusius medikus, sužalojo 35-erių paramediką. Moteris taip pat apgadino greitosios medicinos pagalbos automobilį.

Naujienų portalas „Delfi“ tuomet skelbė, kad pagalbą kvietęs vyras dispečeriams nurodė, jog moteris serga psichikos liga.

Į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus moteris puolė su peiliu, buvo panaudotos dujos, elektros impulsinis prietaisas „Taser“.

Gindamasis nuo užpuolimo 32 metų pareigūnas iš tarnybinio pistoleto „Glock 19“ iššovė penkis šūvius į moterį. Ji mirė įvykio vietoje.

Po įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo ir galimo piktnaudžiavimo.

– Matyt, kiekvienas ministras, kuris patenka į paveldėtą namą, kuris pastatytas ant blogų pamatų, visą laiką turi teorinį pasirinkimą, dilemą – arba namą reikia griauti ir visiškai atsisakyti e. sveikatos, vadinasi, keleriems metams visa sistema turėtų pereiti prie popierinio darbo, sugrįžti į sovietmečio laikus. Kitas variantas – pasitelkiant specialistų gebėjimus, mėginti tobulinti.

– Kaip sprendėte šį klausimą, būdamas dvejus metus ministru?

– Esame numatę atitinkamus išteklius į greitą veiklos didinimą. Vadinasi, sistemoje turi būti didinami pajėgumai. Tai didžiulės investicijos, jos numatytos iš ES paramos fondo. Kitas sprendinys – skaidyti dabartinį sistemos monolitą į mažesnes nepriklausomas komponentes – atskirti tam tikras posistemes, pvz., nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių arba ambulatorinių paslaugų, laboratorinių tyrimų. Taip įgalinti stabilesnį sistemos didėjimą. Pasirinkome investuoti į tobulinimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Žinodamas problemas, išplėtėte sistemos funkcionalumą. Kodėl tai padarėte, nors žinojote, kad artimiausiu metu negalėsite padidinti sistemos pajėgumų?

– Sistemos pajėgumai didinami, visą laiką galima pasvarstyti išlaidų ir naudos principu. Sistema negali parodyti visų pranašumų, nes duomenys labai liūdni: beveik iš 800 gydymo įstaigų tik 600 apskritai pasirašiusios sutartis dėl naudojimosi sistema ir tik 300 aktyviai naudojasi. Ten nurodyta tik koks 10–15 proc. galimų laikų. Norint, kad sistema parodytų savo pranašumus, ja reikia naudotis. Priežasties ir pasekmės diskusija visą laiką bus aktyvi. Sustabdyti visus tobulinimus vien dėl to, kad vieną dieną buvo trikdžių, manau, yra neproporcingas pasiūlymas. Jei sistemą pavyktų užkurti, nereikėtų Ligonių kasos.

Dar kartą oponentų klausiu – koks pasiūlymas? Sustabdyti sistemą ir grįžti prie popierių, į sovietmetį?

– Ką pasakytumėte medikams ir pacientams, kai išgirsta, kad sistema ir vėl užstrigo.

– Dažniau išgirstu, kad, užėjęs į sistemą, nerado galimybės užsiregistruoti. E. sveikata padėjo atlaikyti visą pandemijos laikotarpį, ji turi daug gerų dalykų, kuriuos įgyvendiname. Dar kartą oponentų klausiu – koks pasiūlymas? Sustabdyti sistemą ir grįžti prie popierių, į sovietmetį? Na, nežinau, aš tokio pasiūlymo neteiksiu.

Jos duomenimis, šiuo metu licencijas teikti odontologijos paslaugas Lietuvoje iš viso turi daugiau nei 2 tūkst. gydymo įstaigų, iš jų apie 1,6 tūkst. jau turi sutartis arba kreipėsi į Registrų centrą dėl jų sudarymo.

„Sveikatos apsaugos ministerija odontologijos klinikas, kurios nespėjo to padaryti iki rugsėjo 1 dienos, ragina tai padaryti artimiausiu metu, kitu atveju joms grės licencijos stabdymas“, – nurodoma pranešime.

Nuo ketvirtadienio įsigaliojo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimas, įpareigojantis teikiant su sveikatinimo veikla susijusias paslaugas privalomai naudotis e.sveikatos sistema.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba patikrinimų metu nustačiusi, kad tokia sutartis nesudaryta, prieš 30 dienų raštu asmens sveikatos priežiūros įstaigą apie tai informuos ir įspės dėl įstaigos licencijos sustabdymo trejų mėnesių laikotarpiui, jei sutartis per įspėjimo laikotarpį nebus sudaryta.

Odontologų rūmų tarybos pirmininkė Vilma Brukienė BNS anksčiau teigė, kad e.sveikatos sistema odontologiniams įrašams yra nepritaikyta.

Pasak jos, dėl įstatymuose numatytų sankcijų odontologai svarsto savo poziciją ginti teismuose.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skaičiuoja, kad Lietuvoje tokias paslaugas teikiančių įstaigų yra maždaug tūkstantis.

Nuo rugsėjo įsigaliojančios įstatymo pataisos numato, kad visos šalyje veikiančios gydymo įstaigos turi naudotis e. sveikatos sistema, priešingu atveju gali būti stabdomos jų veiklos licencijos.

„Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga neįvykdys nustatytos pareigos sudaryti sutartį dėl naudojimosi e. sveikata, asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimas bus stabdomas visoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms“, – BNS sakė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vedėja Vilma Telyčėnienė.

Pasak jos, už įstatymo nuostatų vykdymą yra atsakinga Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Į e. sveikatą teikiami tokie duomenys kaip ambulatorinio apsilankymo aprašymas, receptai, stacionaro epikrizė, siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui, atsakymas į siuntimą konsultacijai, tyrimams, gydymui, diagnostinio tyrimo aprašymas, vakcinacijos įrašas.

Svarsto eiti teisiniu keliu

Odontologų rūmų tarybos pirmininkė Vilma Brukienė BNS teigė, kad e. sveikatos sistema odontologiniams įrašams yra nepritaikyta. Anot jos, tą pripažįsta ir pati ministerija.

„Šią savaitę buvo diskusija su Registrų centru, su SAM atstovais ir jie tą pripažino. Yra patvirtinta ministro forma, ką odontologas paciento apsilankymo metu užpildyti ir tam tikrų dalių trūksta, jos nėra skaitmenizuotos“, – kalbėjo medikė.

Ministerijos atstovai niekada nesikonsultavo su Odontologų rūmais.

„Mums siūloma to, ko nėra, toliau pildyti kortelėse popieriniu būdu. Jie pripažįsta, kad darbas turės būti dubliuojamas“, – pridūrė ji.

Pasak V. Brukienės, dėl įstatymuose numatytų sankcijų odontologai svarsto savo poziciją ginti teismuose.

„Mes jau konsultuojamės su teisininkais, tariamės su jais, kokiu keliu dabar eiti“, – sakė ji.

„Niekada nesikonsultavo“

Tuo metu sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas sako, kad odontologų padėtis nėra nieko išskirtinė, lyginant su kitų specializuotų medikų padėtimi, kurie „jau ne vienerius metus sėkmingai naudojasi e. sveikata“.

„Taip pat nereikėtų pamiršti, kad pati e. sveikatos sistema nėra statinė, ji nuolat tobulinama, tad naujų funkcijų atsiradimas yra nuolatinis procesas. Odontologai, prisijungę prie sistemos ir geriau ją pažinę, gali teikti rekomendacijas dėl jos tobulinimo“, – BNS teigė jis.

Savo ruožtu V. Brukienė sako, kad kuriant ir tobulinant sistemą, su odontologais nebuvo konsultuojamasi.

„Ministerijos atstovai niekada nesikonsultavo su Odontologų rūmais. Jie teigia, kad darė tam tikrus patobulinimus ir konsultavosi su viena klinika Lietuvoje. Su viena klinika. Kodėl nebuvo su bendruomene konsultuotasi?“ – teigė ji.

Medikė atmeta ministerijos argumentus, jog odontologai e. sveikatos sistema galėjo pradėti naudotis dar 2018 metais ir per tą laiką teikti savo pastabas.

„Iš Odontologų rūmų visą laiką buvo siūlymai susitikti su Estijos atstovais, kurie 10 metų turi tobulą e. sveikatą. Visą laiką ministerija mus ignoruodavo. Ypač praėjusios Vyriausybės kabinetas“, – sakė odontologė.

Pasak jos, e. sveikata jau dabar neveikia idealiai ir kitiems medikams kelia problemų, todėl prisijungus odontologams nesklandumų tik padaugės.

Ministerija, be kita ko, žada, kad netrukus bus įdiegta naujų e. sveikatos paslaugų. 

„Čia tik pacientų prisijungimai, neskaičiuojant gydytojų“, – pirmadienį per Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdį sakė ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Simona Gricienė. 

Jos duomenimis, praėjusiais metais prie e. sveikatos sistemos šalies gyventojai buvo prisijungę 15,216 mln. kartų, 2020 metais tokių prisijungimų fiksuota apie 3,754 mln. kartų, 2019 metais prisijungta 262 tūkst. kartų.

SAM atstovės teigimu, 2021 metų pabaigoje daugiau kaip 426 medicinos įstaigos leido žmonėms užsiregistruoti pas medikus per e. sveikatos portalą – dvigubai daugiau negu metų pradžioje, o besinaudojančių sistema medikų padaugėjo nuo 3 tūkst. iki 4 tūkstančių.

S. Gricienė, be kita ko, pranešė, kad netrukus bus pasiūlyta naujų e. sveikatos paslaugų.

„Planuojame diegti naujus funkcionalumus: priminimus pacientui apie artėjantį vizitą, automatinį perspėjimą apie atsiradusį laisvą vizito pas mediką laiką, net klausimyną apie ligas, diagnozes bus galima iš anksto, registruojantis užpildyti, kad konsultacija praeitų greičiau ir nebūtų gaištama pas gydytoją“, – pasakojo S. Gricienė. 

Tačiau informaciją, kad pernai penkis kartus daugėjo pacientų prisijungimų prie e. sveikatos, parlamentarai vadina nevertinga, nes, pasak jų, šie duomenys neparodo tikrosios situacijos. 

Seimo nariai konservatoriai Kristijonas Bartoševičius ir Andrius Kupčinskas abejojo, ar šie skaičiai objektyvūs.

K. Bartoševičius įsitikinęs, kad geresnis rodiklis būtų gautas pasižiūrėjus, kiek laiko pacientai buvo prisijungę prie e. sveikatos.

„Nes tie prisijungimai būna įvairūs, kartais iš pirmo karto nepavyksta, nepavyksta rasti informacijos. Susinervini, vėl prisijungi. Štai – ir naujas prisijungimas“, – pareiškė jis.

A. Kupčinskas irgi įsitikinęs, kad „įspūdingą šuolį“ temdo per dažni e. sveikatos trikdžiai. 

„Tas prisijungimas, kai kartoji kartoji kartoji, nelaikytinas kokiu nors objektyviu pasiekimu. Svarbiau – kiek gyventojų ir pacientų pasitenkinimo yra ta sistema“, – tvirtino parlamentaras. 

E. sveikata pradėjo veikti 2015 metų pabaigoje. 

Anot jo, e.sveikatos sistema neveiks nuo penktadienio 20 val. iki šeštadienio 8 valandos.

Tuo metu nebus galima atsisiųsti ar atsinaujinti galimybių pasą ar Europos Sąjungos skaitmeninį COVID pažymėjimą.

Atnaujinimo darbų metu taip pat nebus galimybės sveikatos priežiūros įstaigoms pateikti ar gauti duomenis iš e.sveikatos sistemos, pacientams ir sveikatos bei farmacijos specialistams prisijungti prie savo paskyrų, gyventojams įsigyti medikamentų su e. receptu.

Minėtas buvo numatytas praėjusią savaitę, bet atidėtas įvertinus galimas rizikas ir siekiant geriau pasiruošti atnaujinimo darbams.

Sistemos atnaujinimo metu ketinama automatizuoti duomenų apie sveikatos priežiūros specialistus ir kitas įstaigas perdavimą iš Valstybinės ligonių kasos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos.

Anot Registrų centro pranešimo, iki tol dalis duomenų būdavo perduodami ar atnaujinami pagal atskirus prašymus, todėl pilnas ir korektiškas duomenų perdavimas iš minėtų sistemų leis taupyti įstaigų darbuotojų laiką. Tai ypač aktualu vaistinėms, kurios neretai susiduria su problema, kai dėl neteisingų duomenų apie sveikatos priežiūros specialistus vaistinės negalėdavo perduoti duomenų apie su e.receptu įsigytus vaistus Valstybinei ligonių kasai.

Pasak Registrų centro, atlikti pakeitimai nuo šiol leidžia tėvams ar globėjams atsisiųsti šį dokumentą ne tik iš svetainės gpasas.lt, bet ir e.sveikatos sistemos, prisijungus prie vaikų paskyros. Šie palengvinimai įvedami artėjant gruodžio 28-ajai, kuomet galimybių pasu pradės naudotis 12 metų sulaukę asmenys.

Savo E. sveikatos paskyroje asmenys jau kurį laiką gali rasti jiems sugeneruotus ES skaitmeninius COVID pažymėjimus (persirgimo, testo ar skiepijimo).  E. sveikatos paskyroje kiekvienas asmuo taip pat gali suteikti įgaliojimą kitam asmeniui prieiti prie jo duomenų, taip pat ir ES skaitmeninių COVID pažymėjimų ar galimybių paso.

Spausdintą Galimybių paso variantą, kaip ir iki šiol, taip pat galima atsiimti Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose, Lietuvos pašto skyriuose, „Sodros“ padaliniuose ir vaistinėse.

Nuo gruodžio 1 dienos galimybių pasas nepersirgusiems ir nepasiskiepijusiems nuo COVID-19 išduodamas tik turint neigiamą mokamo PGR tyrimo rezultatą, kuris galioja 72 val. nuo ėminio paėmimo momento.

Vyriausybė yra priėmusi sprendimą nuo gruodžio 28 dienos iš vaikų nuo 12 metų, norinčių užsiimti tam tikromis veiklomis ar lankytis prekybos centruose, reikalauti galimybių paso.

Tačiau trečiadienį Vyriausybė planuoja kiek pakoreguoti šią tvarką, kad galimybių būtų taikomas nuo 12 metų ir dviejų mėnesių, taip sudarant sąlygas spėti pasiskiepyti vaikams, kurie 12 metų sulauks įsigaliojant tvarkai.

„Todėl šiandienos operatyvioje COVID-19 ataskaitoje paskelbti nepilni laboratorinių tyrimų rezultatai. Šie sutrikimai turi įtakos ir naujų atvejų skaičiui“, – nurodoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 218 naujų koronaviruso atvejų, atlikti 2282 molekuliniai (PGR) ir 6875 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Statistikos departamentas teigia, kad penktadienį „duomenys retrospektyviai atsinaujins“.

Kaip vėliau BNS informavo Registrų centro Komunikacijos skyriaus vadovė Daiva Bumblytė, įmonė Statistikos departamentui laiku nespėjo suformuoti teikiamų duomenų „dėl papildomo poreikio sisteminių užduočių iš kitų institucijų“.

„Šiuo metu duomenys yra atnaujinti“, – aiškino ji.

„Per šitą savaitę siūlytume kiekvienam Lietuvos gyventojui pasitikrinti savo paciento profilyje (e.sveikatoje – BNS), kokie yra duomenys apie kovido situaciją: ar užfiksuotas skiepo, prasirgimo, jei žmogus sirgo, faktas“, – valdančiosios Laisvės partijos frakcijos posėdyje pirmadienį sakė Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė.

Anot D. Vilytės, duomenys galimybių pasui bus naudojami iš e.sveikatos, kurioje jie bus atnaujinami kas valandą.

Pasą, atversiantį gyventojams daugiau galimybių karantino sąlygomis, galės gauti imunitetą nuo koronaviruso jau įgiję (persirgę, pasiskiepiję) bei testus atlikę gyventojai.

Testas galios 24 valandas, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento, t. y. nuo testo atlikimo, bet ne nuo testo rezultatų įvedimo į e.sveikatos sistemą.

„Dėl testų, kadangi testų galiojimas yra 24 valandos, siūlytume naudotis greitaisiais (antigeno – BNS) testais, nes jų įvedimas į sistemą yra šiek tiek greitesnis“, – aiškino D. Vilytė.

Ar užfiksuotas skiepo, prasirgimo, jei žmogus sirgo, faktas.

Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė informavo apie susitarimą su savivaldybėmis dėl atskirų linijų gyventojams testuotis, kad gautų galimybių pasą.

„Yra atskira registracija testavimuisi galimybių pasui“, – sakė ji.

Sieks integruoti ir antikūnų testus

Antikūnų testai kol kas negalios norintiems gauti galimybių pasą.

„Serologinis testas vienareikšmiškai gali būti naudojamas galimybių pase. Problema ta, kad duomenys, kurie yra e.sveikatoje, buvo vedami skirtingai ir neturime duomenų, kurie yra standartizuoti, kuriuos būtų galima paimti juos ir integruoti į galimybių pasą“, – kalbėjo viceministrė.

Jos teigimu, Registrų centras ieško būdų, kad į e.sveikatą antikūnų testų rezultatai būtų suvedami pagal vieningą sistemą.

„Tai laiko klausimas, kada bus įvesta“, – teigė Ž.Simonaitytė.

Registrų centro atstovė nepranešė tikslios datos, nuo kada galimybių pasą galės gauti ir tie žmonės, kurie neturės e.sveikatoje įrašo apie sirgimą COVID-19, bet bus pasidarę antikūnų testą.

Tuo tarpu ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis sako, kad tą planuojama padaryti dar birželį.

Galimybių pasas – ir Registrų centro klientų aptarnavimo centruose

Galimybių pasą bus galima gauti specialioje interneto svetainėje, patvirtinant tapatybę per elektroninius valdžios vartus. Tuomet bus suformuotas specialus kodas, kurį nuskaitęs tikrintojas matys žalią arba raudoną spalvą.

Pasak D. Vilytės, galimybių pasą gauti vyresniems žmonėms, neturintiems priėjimo prie kompiuterių ar spausdintuvų, turėtų padėti šeimos nariai ar artimieji.

Kur žmonės galės ateiti su asmens tapatybės dokumentu ir jį pateikę bei sutikę, kad būtų galima prieiti prie sistemos, gaus atspausdintą galimybių pasą.

Taip pat pasus bus galima gauti Registrų centro klientų aptarnavimo centruose.

„Kur žmonės galės ateiti su asmens tapatybės dokumentu ir jį pateikę bei sutikę, kad būtų galima prieiti prie sistemos, gaus atspausdintą galimybių pasą“, – aiškino ji.

D. Vilytė informavo, kad buvo svarstyta galimybė leisti paslaugos tiekėjui, žmogui pateikus pasą ir sutikus, kad būtų tikrinama, nustatyti, ar jam galioja galimybių pasas. Tačiau po svarstymų tam nepritarta dėl duomenų kaupimo ir saugojimo rizikos.

Registrų centro atstovės teigimu, galimybių pasas šiuo metu jau baigiamas rengti.

„Esame finišo tiesiojoje su galimybių paso realizavimu. Tikime, kad pasas gegužės 24-ąją veiks“, – teigė D. Vilytė.

V. Jurgutis pabrėžia, kad šiuo metu vyksta paskutiniai galimybių paso techninio ir teisinio derinimo darbai.

Su šiuo pasu gyventojai galės lankytis viešojo maitinimo įstaigų viduje, plačiau teikti laisvalaikio, apgyvendinimo paslaugas, dalyvauti didesniuose renginiuose tiek lauke, tiek viduje.

Galimybių pasą galės gauti visi Lietuvos piliečiai nuo 16 metų, o jaunesniems, kurie norės naudotis švelnesnėmis karantino sąlygomis, pakaks pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Galimybių pasu bus galima naudoti tik Lietuvoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skaičiuoja, kad birželio 7-ąją Lietuvoje bus apie 1,5 mln. žmonių, kurie galės naudotis galimybių pasu be papildomų testų, nes bus persirgę arba gavę skiepą.