E. Stankevičius kartu su LFF I viceprezidentu Remigijumi Daugėla Filipinuose susitiko su šalies futbolo federacijos vadovu Mariano Araneto, kuris taip pat yra ir FIFA valdybos narys.

Susitikime taip pat dalyvavo Filipinų moterų futbolo atstovai, taip pat – Guamo futbolo asociacijos prezidentas Valentino San Gilas.

Susitikimo metu buvo aptartos galimos bendradarbiavimo galimybės, bendri dvišaliai Lietuvos ir Filipinų futbolo projektai.

„Visada naudinga susitikti su kitų konfederacijų futbolo atstovais, ne išimtis buvo ir šis susitikimas Filipinuose, kurio metu pavyko sužinoti, kuo gyvena kitų žemynų futbolas.

Pavyko aptarti ne vieną aktualią temą – bendrus projektus salės, paplūdimio futbole, taip pat – ir galimas bendradarbiavimas moterų futbole – reikia prisiminti, kad Filipinų moterų rinktinė šiemet pirmą kartą startavo pasaulio čempionate ir ten net iškovojo vieną pergalę.

Suprantame, kokio dydžio rinka yra Filipinuose – šalyje gyvena daugiau nei 100 milijonų gyventojų, šalis yra pakvaišusi dėl sporto (susidomėjimas futbolu čia taip pat yra didžiulis), tad matome čia potencialą (tiek sportinėje, tiek komercinėje pusėje) ilgalaikiam bendravimui.

Anksčiau jau užmezgėme ryšius su Taičiu, kur rungtyniavo mūsų paplūdimio futbolininkai, panašaus bendradarbiavimo norime ir su daugiau šalių, tad džiugu, kad dialogą su tokiomis valstybėmis pavyksta užmegzti vis daugiau.

Svarbus yra ir šios šalies komercinis potencialas, iš kurio ilgalaikėje perspektyvoje galime sustiprinti ir savo komercines pozicijas.

Norisi padėkoti Filipinų atstovams už šiltą priėmimą, pakvietėme juos atvykti į Lietuvą ir tikimės, kad ateityje šis bendradarbiavimas tik stiprės“, – sakė E. Stankevičius.

Visgi įvairūs šventiniai vyko dar iki finalinių rungtynių, o vienas tokių – antrą kartą surengta moterų futbolo Konferencija, vykusi rugpūčio 18-19 dienomis.

Australijoje lankėsi ir LFF vadovai – prezidentas Edgaras Stankevičius, generalinė sekretorė Rita Bagdonienė, taip pat – nacionalinės moterų rinktinės treneris Danielis Wimmeris.

Sidnėjaus širdyje vykusios Konferencijos programa buvo vykdoma pagal penkis FIFA moterų futbolo strategijos ramsčius: vystytis ir augti, demonstruoti žaidimą, komunikuoti ir komercializuoti, valdyti ir vadovauti, ugdyti ir įgalinti.

„Antrą kartą surengta tokia Konferencija dar labiau padėjo pamatyti, kuo šiuo metu gyvena pasaulio moterų futbolas. Jo augimas yra akivaizdus – Europos, pasaulio čempionatų rungtynes stebi sausakimši stadionai, milijonai sirgalių prie ekranų, o tai didina susidomėjimą visame pasaulyje.

Tą jaučiame ir Lietuvoje – futbolą žaidžiančių mergaičių skaičius vis didėja, auga ir su jomis dirbančių trenerių skaičius, o tai – svarbūs žingsniai didinant šio sporto populiarumą ir ypač šiuo metu, kai nenumaldomai artėja UEFA merginų U19 čempionatas Lietuvoje.

Apskritai, Australijoje pavyko pabendrauti su FIFA, kitų šalių atstovais, apsikeitėme idėjomis, papasakojome, kaip sekasi mums, sužinojome, kuo gyvena kitos šalys, o šventę vainikavo nuostabus finalas, tad vizitas tikrai buvo naudingas“, – teigė LFF prezidentas E. Stankevičius.

Per daugybę kalbų, diskusijų sesijų ir pranešimų Konferencijoje paminėtos moterų futbolo sėkmės istorijos visame pasaulyje, o FIFA asociacijoms narėms buvo suteikta platforma prisijungti ir dalytis geriausia praktika.

Dar prieš renginį juo pasidžiaugė FIFA prezidentas Gianni Infantino.

„Gyvename nepaprastu moterų futbolo vystymosi momentu. Matydami didžiausią visų laikų FIFA moterų futbolo čempionatą, kurio rekordai mušami kasdien – svarbu, kad išlaikytume šį pagreitį visose mūsų sporto srityse, surengdami antrąją FIFA moterų futbolo Konferenciją.

Nuostabu matyti, kaip greitai moterų futbolas pažengė į priekį. Nekantriai laukiu, kada galėsiu prisijungti prie draugų ir kolegų iš viso moterų futbolo pasaulio, kad užtikrinčiau, jog svarbūs dalykai, kuriuos pasiekėme Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, būtų panaudoti sportui dar labiau paskatinti – ir užtikrinti, kad šis turnyras ne tik įkvėptų naują moterų kartą, futbolininkes, bet ir įgalintų naujos kartos lyderius“, – kalbėjo FIFA vadovas.

Pranešimus Konferencijoje skaitė du kartus FIFA moterų pasaulio taurę laimėjusi trenerė Jill Ellis, geriausia 2021 m. FIFA moterų trenerė Emma Hayes ir FIFA pasaulinės futbolo plėtros vadovas Arsène’as Wengeras.

Taip pat renginyje dalyvavo dukart FIFA moterų pasaulio taurės laimėtoja Carli Lloyd, Anglijos bei Londono „Arsenal“ legenda Ianas Wrightas.

Praėjusio šeštadienio rungtynių tarp Lietuvos ir Bulgarijos pertraukos metu buvo įvertinti per ilgus metus Lietuvos futbolui nusipelnę asmenys.

Tarp jų – ir buvę futbolininkai, treneriai bei kiti ženkliai prie futbolo plėtros Lietuvoje bei jos regionuose prisidėję ir vis dar prisidedantys asmenys.

Ordinus įteikė LFF prezidentas Edgaras Stankevičius.

Pilną sąrašą ordinus šį kartą gavusių asmenų galite pamatyti žemiau.

Ingrida Siliūnienė (III laipsnio ordinas);

Edmundas Vencius (III laipsnio ordinas);

Gintautas Žemaitis (II laipsnio ordinas);

Vytautas Gedgaudas (II laipsnio ordinas);

Vygantas Macevičius (III laipsnio ordinas);

Algimantas Mitigaila (II laipsnio ordinas). A. Mitigailos neseniai netekome, tad ordiną už jį atsiėmė buvusio nusipelniusio trenerio anūkė;

Algirdas Vaitkus (II laipsnio ordinas);

Vitalijus Stankevičius (II laipsnio ordinas);

Kauno rajonas sparčiai auga, tad palaipsniui didėja ir vaikų susidomėjimas futbolu. „Siekdami sujungti visas futbolo komandas rajone („Hegelmann“ rungtyniauja A lygoje, FK „Garliava“ žaidžia LFF pirmojoje lygoje, Vilkija turi stiprią moterų komandą), sportuojančius vaikus, jaunimą, svarstome galimybes sukurti bendrą futbolo struktūrą pakaunėje“, – mintimis dalijosi LFF prezidentas.

„Aiški sporto struktūra gali padėti užauginti ateities čempionus. Jūsų idėja labai gera ir, jeigu futbolo bendruomenė pritars jai, mes ją palaikysime“, – teigė V. Makūnas.

E. Stankevičius užsiminė, kad federacija planuoja pakaunėje kurti salės futbolo komandą. „Norime populiarinti salės futbolą ir didinti komandų, žaidžiančių A lygoje, skaičių. Kauno rajonas turi viską, ko reikėtų tokiai komandai įkurti. Galbūt komanda galėtų būti kuriama su „Hegelmann“ vėliava ir nuo kito sezono jau rungtyniautų“, – planus atskleidė LFF prezidentas.

Raudondvaryje jau prasidėjo naujo, vieno didžiausių Kauno rajone stadiono statybos. Darbai vyksta pagal planą, prognozuojama, kad stadionas bus įrengtas 2024 m. rudenį. Jis turės 1 500 sėdimų vietų: 1 000 atvirų ir 500 dengtose tribūnose. Teisėjams, žaidėjams ir žurnalistams suplanuotos atskiros zonos. Visa infrastruktūra atitiks reikalavimus, keliamus aukščiausio lygio Lietuvos ir tarptautinėms futbolo varžyboms vykdyti. Be to, jame treniruosis Lietuvos futbolo čempionate Kauno rajonui atstovaujantis „Hegelmann“ futbolo klubas.

LFF prezidentas užsiminė, kad rajone yra didelis poreikis turėti pripučiamą futbolo maniežą, nes sparčiai auga sportuojančių vaikų skaičius ir esamos infrastruktūros trūksta, ypač šaltuoju metų laiku, kai lauke žaisti futbolo jau neįmanoma. Meras pažadėjo, kad savivaldybė panagrinės, ar yra gal

Nors ši idėja buvo prislopinta, tačiau pastaraisiais mėnesiais apie ją vėl buvo pradėta kalbėti vis garsiau.

Lietuvos futbolo federacija sutinka su UEFA pozicija, jog tokie kelių klubų ketinimai kelia grėsmę Europos futbolo tvarumo išlaikymui ir teigia, jog tokiam projektui kelias turi būti užkirstas.

Žemiau – LFF prezidento Edgaro Stankevičiaus komentaras dėl Europos superlygos idėjos.

Nemažą dalį futbolo magijos sudaro tai, kad pagal šiuo metu egzistuojančią sistemą, būdamas kukliu klubu, nuosekliu darbu gali iš žemiausių lygų kilti aukštyn ir, galų gale, pasirodyti aukščiausiame lygyje, tarptautinėse rungtynėse.

Ne vienas žinomas mūsų futbolininkas, kaip Paulius Golubickas, Edvinas Gertmonas ar Liucija Vaitukaitytė savo futbolo keliones pradėjo savo miestelių komandose, varžėsi „Golo“ turnyruose, o vėliau nuosekliai kilo į viršų ir dabar ne tik atstovauja savo šalies nacionalinei rinktinei, bet yra prikaupę ir patirties tarptautinių turnyrų rungtynėse ir toliau sėkmingai įgyvendina savo svajonę. Tai – tik keletas pavyzdžių, kaip jauni futbolininkai, pradėję savo kelią masiniame futbole, sugeba pasiekti ir elitinį lygį.

Prie šių žaidėjų svajonių įgyvendinimo prisidėjo ir tvari masinio futbolo sistema Europoje, kur masiškumui yra skiriami nemaži ištekliai. Tai yra pozityvaus sporto modelio, šiuo metu taikomo Europoje, atspindys – futbolo piramidė, kurioje yra visos dalys – nuo masinio futbolo iki elitinio lygo, kur viskas paremta atvira konkurencija ir finansinio perskirstymo modeliu.

Pagal šį modelį, klubinių ir rinktinių turnyrų generuojamos pajamos pavirsta tiesiogine parama masiniam ir jaunimo futbolui Europoje, taip pat – ir Lietuvoje, kur klubai skatinami integruoti jaunus futbolininkus, o už tai jie gauna solidarumo išmokas, kurias suteikti mums padeda UEFA. Panaši praktika ir visoje Europoje – jei ne toks perskirstymas, kas žino – galbūt aukščiausio lygio nebūtų pasiekęs ir ne vienas aukščiausio lygio pasaulio futbolininkas.

Lietuva – viena iš valstybių, kur per artimiausius porą metų bus surengti įvairūs Europos jaunimo čempionatai, kartu su Kipru, Estija, Malta ir Rumunija. UEFA ne sykį deklaravo, jog nori įsimintinų akimirkų kiekvienai savo narei asociacijai, kai būtent jų stadionuose karūnuojami Europos čempionai bei būsimos pasaulinio lygio žvaigždės.

Europinis sporto modelis padeda tokias magiškas akimirkas sukurti. Akimirkas, kuriomis vėliau gali mėgautis tiek jaunas, tiek ir vyresnis.

Imdamasi jai prideramos lyderystės, UEFA turi vieną svarbų tikslą – išlaikyti šį modelį, kuris visus vienijo dešimtmečius. Pagrindinė UEFA, o taip – ir mūsų – vertybė yra ta, kad futbolas turėtų egzistuoti vardan bendrojo gėrio ir būtent dėl šio principo tarptautinė futbolo bendruomenė ne sykį jau buvo susivienijusi. Čia svarbiausia turi būti sportinis principas.

Visgi pastaraisiais metais mūsų žemyne buvo bandymų paminti visus pamatinius principus, kuriais ilgą laiką buvo paremtas visas futbolas. Pokyčiai ir inovacijos gali būti pozityvūs, ir visi sutinkame, kad žaidimas turi augti, bet tik tokiu keliu, kuris išlaiko atvirumą ir sąžiningumą.

Kai pokyčiai yra paremiami netinkamais motyvais, iškyla grėsmė sunaikinti tai, ką labai ilgai ir labai stipriai vertinome – sistemą, kuri atnešė sėkmę, lygybę ir tvarumą Europos futbolo šeimoje.

Negalime leisti sukurti sistemos, kurioje keli galingi klubai, kuriems aktualus tik jų pačių pelnas, sukuria turnyrą be atvirumo bei sportinio principo. Pusiau uždari turnyrai, kaip anksčiau siūlyta ir vis dar siūloma Europos Superlyga, tik padidintų atskirtį tarp mūsų žemyno klubų.

Europos futbolui pavyko sukurti tinkamą balansą tarp bendruomenių, socialinių vertybių, ekonominių išteklių bei struktūros. Norint šį balansą išlaikyti, yra būtina nuolat skirti jam dėmesį, o UEFA, kartu su savo narėmis asociacijomis, nuolat dirba tam, kad pokyčiai būtų daromi tinkama kryptimi.

Taip pat puikiai suprantame, ko Europos futbolui nereikia – judėjimo atgal, jaučiant spaudimą iš mažos grupės klubų, kurie yra į priekį stumiami godumo.

Europos sporto modelį, kilnią idėją, įtvirtintą ir ES sutartyje, apibrėžti kartais gali būti sunku, nes tai apima daug skirtingų lygio sporto – nuo žaidimo pievose iki elitinio lygio renginių, tuo pačiu nuolat išlaikant bei tobulinant pusiausvyrą.

Visgi, nesunku pastebėti, kad keletas klubų, kuriuos į priekį stumia pinigai ir ego, kelia grėsmę sunaikinti sistemą, kurioje patys ir iškilo ir visa Europos futbolo šeima sutinka, kad tai turi būti sustabdyta. Džiugu, kad Europos teisinė sistema padeda tai daryti.

Nauji viceprezidentai

Kaune surengtoje LFF konferencijoje buvo pristatytos 2022 m. veiklos ir biudžeto vykdymo, metinės finansinės ataskaitos, patvirtinti LFF įstatų pakeitimai, nauji organizacijos viceprezidentai.

LFF viceprezidentais tapo Remigijus Daugėla, Gintautas Mirauskas ir Diana Jonaitienė. Generalinės sekretorės pareigos patikėtos Ritai Bagdonienei.

„Noriu dirbti su kolegomis, kuriuos puikiai pažįstu ir visiškai pasitikiu“, – sakė E. Stankevičius.

R. Daugėla – Lietuvos salės ir paplūdimio futbolo asociacijos viceprezidentas, G. Mirauskas – Šiaulių apskrities futbolo federacijos prezidentas, D. Jonaitienė – LFF licencijavimo departamento vadybininkė, sporto kriterijų ekspertė. R. Bagdonienė vadovavo LFF futbolo vystymo departamentui.

Nuostolių nepatyrė

LFF vadovas informavo, kad 2022-uosius pavyko užbaigti pozityvios nuotaikos.

„Bendra sutaupyta suma – apie 1,2 mln. eurų. 500 tūkst. eurų – iš administracinių reikmių, 700 tūkst. – nepanaudotos projektinei veiklai skirtos lėšos, kurias perkeliame į šiuos metus“, – reziumavo E. Stankevičius.

Bendra sutaupyta suma – apie 1,2 mln. eurų. 500 tūkst. eurų – iš administracinių reikmių.

 

Pernai LFF planavo surinkti 13,2 mln. eurų biudžetą, rezultatas – 13,32 mln. eurų.

Iš jų beveik 11 mln. eurų sudarė Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) ir Europos futbolo federacijų sąjungos (UEFA) lėšos, daugiau kaip 581 tūkst. – iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, beveik 80 tūkst. – iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), 278,2 tūkst. – iš Kauno miesto savivaldybės, per 121 tūkst. – iš pasaulio futbolo čempionato bilietų ir TV transliacijų.

Kitos LFF pajamos (bilietai, parama, nuoma, baudos, mokesčiai už legionierius ir kt.) – 1 258 412 eurų.

Ar išgirs valstybė?

LFF prioritetinių siekių sąraše – toliau gerinti ir plėsti šalies futbolo infrastruktūrą, didinti sertifikuotų futbolo akademijų, kurių yra 30, finansavimą. Tikimasi svaresnės paramos iš valstybės.

E. Stankevičiaus teigimu, reikšmingą poveikį turėtų solidesnis NVŠ (neformaliojo vaikų švietimo) krepšelis – jeigu jis būtų bent 60 eurų (dabar yra 20 eurų) ir didėtų pagal sportuojančių vaikų amžiaus grupes.

„Futbolo akademijoms tai būtų didelė paspirtis, leistų finansiškai labiau motyvuoti savo specialistus, investuoti į bazes“, – svarstė LFF vadovas.

Tam pagal LFF skaičiavimą reikėtų apie 12–13 mln. eurų per metus.

Naujasis LFTA prezidentas bus renkamas neeilinio LFTA narių susirinkimo metu šių metų gegužės pabaigoje.

Sergejus Sliva LFTA vadovavo nuo 2012-ųjų, dabartinė kadencija prezidento pareigose turėjo trukti iki 2024 metų gruodžio. Po atsistatydinimo S. Sliva lieka teisėjų asociacijos nariu.

„Visų pirma, noriu padėkoti Sergejui Slivai už atliktą darbą bei pasiektus rezultatus vadovaujant Lietuvos futbolo teisėjų asociacijai.

Šios labai svarbios futbolo sudedamosios dalies vystymas, kompetencijų didinimas yra vienas iš LFF prioritetų, todėl aktyviai dirbame siekdami į šią futbolo sritį pritraukti jaunus specialistus, šiais metais planuojama pasitelkti ir pažangiausius technologinius sprendimus – pradėta diegti VAR sistema, kurią planuojame pradėti naudoti šių metų antroje pusėje Optibet A lygoje.

Šie pokyčiai Lietuvos futbolo teisėjavimą pakels į naują kokybinį lygmenį“, – kalbėjo LFF prezidentas Edgaras Stankevičius.

Pasak E. Stankevičiaus, naujojo LFTA prezidento laukia įtemptas darbas gerinant teisėjavimo kokybę, organizuojant teisėjų kvalifikacijos kėlimą ir mokymąsi dirbti su VAR sistema.

Lietuvos salės futbolo čempionas „Kauno Žalgirio“ klubas kreipėsi į LFF, Salės ir paplūdimio futbolo asociaciją ir futbolo bendruomenę dėl chuliganiško Jonavos „Vikingų“ žaidėjo B. Spietinio elgesio.

Kauniečiai ir jonaviškiai varžėsi Lietuvos salės futbolo A lygos čempionato finale. Mačą iki trijų pergalių 2:1, 5:2 ir 8:4 laimėjo žalgiriečiai.

Niekaip negalime pateisinti tokio elgesio.

Balandžio 3-iosios vakarą B. Spietinis iš Jonavos atvyko į Kauną ir užsipuolė čia gyvenančius „Kauno Žalgirio“ salės futbolininkus brazilus – žaidėjai buvo užgauliojami žinutėmis ir kviečiami santykių išsiaiškinti į lauką, o šiems nereagavus – išdaužti buto langai, apspardytos ir apspjaudytos durys.

„Kauno Žalgirio“ teigimu, B. Spietinis veikė ne vienas. Klubas kreipėsi į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Jonavos komandos žaidėjo veiksmų.

LFF informavo, kad B. Spietinis suspenduotas neribotam laikui, taip pat pašalintas iš Lietuvos salės futbolo rinktinės, kuri ruošiasi tarptautinėms rungtynėms su čekais.

Jonavos klubas pareiškė, kad, pasibaigus varžybų sezonui, už žaidėjus neatsako, tačiau neigiamai vertina ir smerkia agresyvų elgesį.

Taigi, Edgarą Stankevičių galima sveikinti iš anksto. Arba keikti, jei kam patinka. Tačiau alternatyvos 35-erių kauniečiui rinkimuose nėra. Skirtingai nei Lietuvos futbolo čempionate, kur intriga įsižiebė nuo pat sezono starto. Ir tai yra gerai, nes konkurencija bet kurioje srityje skatina tobulėti.

Kalbant apie A lygą – pirmiausia verčia atsibusti Vilniaus „Žalgirį“. Lietuvos masteliais superklubu tampanti sostinės organizacija, regis, prisnūdo ant pernykščių laurų. Milžiniška persvara laimėtos šalies pirmenybės, patekimas į UEFA Europos konferencijų lygos grupių etapą ir solidžios premijos šiek tiek užliūliavo žalgiriečius. Pirmuoju skambučiu tapo LFF Supertaurės mačas, laimėtas tik per teisėjų plauką.

Edgarą Stankevičių galima sveikinti iš anksto. Arba keikti, jei kam patinka. Tačiau alternatyvos 35-erių kauniečiui rinkimuose nėra.

Dar garsiau dunktelėjo A lygos pirmasis turas – namuose neatsilaikyta prieš vieną pernykščių autsaiderių Telšių „Džiugą“. Žinoma, viena kregždė – dar ne pavasaris. Šalies futbolo klubų hierarchijos tai nekeičia. Tačiau signalas vilniečiams pasiųstas – pernykščiai nuopelnai šį sezoną jiems pergalių negarantuos.

Nėra abejonių, kad, turėdami kelis kartus visų konkurentų galimybes viršijantį biudžetą ir surinkę visa galva pajėgesnę žaidėjų sudėtį, vilniečiai vis tiek yra absoliutūs lygos favoritai. Tačiau vicečempionas „Kauno Žalgiris“ turėtų pasikandžioti kur kas aršiau nei pernai. Kas dar? Kauno rajono „Hegelmann“, „Panevėžys“ jau pirmajame ture užsiminė vėl pretenduosiantys į prizininkų gretas.

Netrypčios ir kiti klubai. Žemaičiai iš Telšių tai jau įrodė. Kol kas trapiausiai atrodo Gargždų „Bangos“, naujokės Alytaus „Dainavos“ ir buvusios A lygos prizininkės Marijampolės „Sūduvos“ galimybės. Tačiau futbolas gražus siurprizais. Jų lauksime ir šiemet.

Jis buvo vienintelis kandidatas rinkimuose.

Kaune vykstančios neeilinės federacijos konferencijos metu iš 63 delegatų jį palaikė 57, penki biuleteniai buvo prieš, vienas rastas sugadintas, paskelbė rinkimų komiteto pirmininkė Laura Augytė Kamarauskienė.

„Kandidatas E. Stankevičius surinko daugiau negu reikiamą balsų skaičių ir yra išrinktas Lietuvos futbolo federacijos prezidentu“, – paskelbė ji.

E. Stankevičius pakeis iki šiol LFF vadovavusį Tomą Danilevičių.

„Malonu, viduj toks virpulys eina, supratus, kas įvyko, – į konferencijos dalyvius kreipėsi E. Stankevičius. – Stengsiuosi nenuvilti, lozungais nekalbėsime, tikiuosi, kad kasdienine veikla ir darbais įrodysiu, kad buvau vertas jūsų pasitikėjimo“.

Penktadienį taip pat bus renkami 15 Vykdomojo komiteto narių bei nepriklausomų komitetų ir organų nariai.

„Pagrindas bus pagelbėti futbolo klubams, akademijoms, kad futbolo trenerio profesija, futbolo techninio direktoriaus pozicija būtų vertinama, kiek įmanoma dotuojama iš valstybės (...) Tikslas surasti dialogą su valdžios atstovais, miestų, rajonų politikais“, – apie numatomus darbus kalbėjo jis.

Stengsiuosi nenuvilti, lozungais nekalbėsime, tikiuosi, kad kasdienine veikla ir darbais įrodysiu, kad buvau vertas jūsų pasitikėjimo.

E. Stankevčius sakė ateityje matantis galimybę tam tikras asociacijas reorganizuoti į departamentus.

„Turėsime periodinį laikotarpį, kada tiek trenerių rengimo asociacija, tiek teisėjų asociacija pataps departamentais, pasižiūrėsim, kaip seksis mums visa tai suorganizuoti. Jeigu viskas vyks pagal planą, neatsisakau minties, kad ir kitos šakinės asociacijos būtų keliamos į departamento lygį“, – sakė jis.

Kas taps LFF generaliniu sekretoriumi vietoj E. Stankevičiaus turėtų paaiškėti balandžio pabaigoje.

„Dar ne šios dienos klausimas, turiu nusimatęs kelis variantus. (...) Sekanti konferencija suplanuota balandžio mėnesio pabaigoj, tai manau iki to laiko bus patvirtintas sekretorius“, – kalbėjo jis.

Nauji LFF įstatai buvo patvirtinti praėjusių metų sausį, juose numatyta, kad „dėl nusikalstamos veikos“ kaltais pripažinti asmenys negali eiti LFF prezidento, Vykdomojo komiteto nario ir nepriklausomų LFF komitetų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių pareigų.

Dėl šio reikalavimo praėjusių metų gruodį iš pareigų pasitraukė Tauragės apskrities futbolo federacijos (TAFF) vadovas Arūnas Pukelis.

Paklaustas apie jo paties susitikimus su A. Pukeliu, E. Stankevičius tvirtino manantis, kad su tam tikrais asmenimis susitikinėti galima, kol nėra draudimo to daryti.

„Vykdomojo komiteto nariai tie, kurie nebebus perrinkti arba tie, kurie yra pasitraukę iš prezidento pareigų, jiems neuždrausta dalyvauti futbolo veikloje, klubo valdyboje ar tos pačios apskrities valdyboje, tai aš manau, kad galima susitikinėti su tam tikrais asmenimis, kol nėra kitaip įpareigota, uždrausta matytis. Ta kritika adekvati, bet šiaip, manau, kad per daug spalvos sutirštinamos“, – kalbėjo LFF prezidentas.

Praeityje teistas A. Pukelis 2019 metų balandį buvo išrinktas Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentu. Tuomet jo paskyrimas kėlė diskusijas futbolo bendruomenėje. Šį postą jis paliko 2020-ųjų pabaigoje, nusprendęs rinkimuose nekelti savo kandidatūros.

LFF Vykdomąjį komitetą sudarys aštuonių apskričių atstovai, trijų šakinių asociacijų – Lietuvos moterų asociacijos, Lietuvos salės ir paplūdimio futbolo asociacijos bei Lietuvos vaikų ir jaunimo ugdymo futbolo asociacijos atstovai, po vieną A lygos, Pirmos lygos ir vieno A lygos klubo atstovą, LFF prezidentas ir su futbolu susijusi nepriklausoma moteris.

LFF konferenciją sudarys 32 nariai: dešimt apskričių, aštuoni A lygos ir šeši Pirmos lygos klubai bei aštuonios šakinės asociacijos. Kiekvienas iš narių turės po du balsus, tad realiai dalyvių skaičius sieks 64 žmones.

LFF įstatų pakeitimų ėmėsi Seimui grasinant federacijoje įvesti tiesioginį valdymą.

LFF prezidentas: darysime viską, kad rungtynių su Baltarusija išvengtume

Padarysime viską, kad rungtynių su Baltarusijos futbolo rinktine išvengtume, sako naujasis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Edgaras Stankevičius.

„Palaukime kitų metų, jau pradėjome šnekas su UEFA ir FIFA, šiandien dienai gaunu visai kitą statusą bendrauti su tarptautinėmis organizacijomis, teko šią savaitę viešėti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje su visais sporto federacijų vadovais ir tada nutarsim, pasirašysim rezoliuciją, dar kartą vykdomajame komitete priimsime sprendimą ir padarysime viską, kad rungtynių išvengtumėme“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo E. Stankevičius, turėdamas omenyje artimiausią Lietuvos ir Baltarusijos rinktinių susitikimą UEFA Tautų lygos rungtynėse kitų metų pavasarį.

Anot jo, svarbiausias sprendžiamas klausimas bus dėl galimybės nesuporuoti futbolo klubų.

„O tada jau kalbėsimės dėl galimų varžovų, kaip suporuoti, yra galbūt variantas susikeisti vietomis su Gibraltaru, nes irgi esam tiek pat taškų surinkę grupėje. (...) Laukiame ir tarptautinio olimpinio komiteto sprendimo, kaip, kokius jie priims sprendimus“, – sakė LFF prezidentas.

E. Stankevičius pridūrė, kad į situaciją dėl Baltarusijos sureaguota per vėlai.

„Dabar liko šiek tiek daugiau nei vieneri metai iki būsimų rungtynių, tai padarysime viską, kad to išvengti“, – kalbėjo jis.

UEFA Vykdomasis komitetas praėjusių metų kovą priėmė sprendimą, kad Rusijos rinktinės yra šalinamos iš visų tarptautinių organizacijų organizuojamų oficialių turnyrų, tuo tarpu rungtynės su Baltarusijos rinktinėms turi vykti.

LFF vasario pabaigoje pranešė, kad tarptautinėms futbolo federacijoms FIFA ir UEFA pagrasinus sankcijomis Lietuvos salės futbolo rinktinei, jei ši atsisakys žaisti su Baltarusija, sutarta, kad atrankos į pasaulio čempionatą rungtynės vyks neutralioje šalyje – Jerevane.