Mažų namų projektai

Pavasarėjant Klaipėdos ir rajono nekilnojamojo turto rinkoje optimizmo netrūksta.

Užmiestyje sparčiai plečiasi nauji namų kvartalai, į kuriuos gyventi keliasi jaunos ir dažniausiai Klaipėdoje dirbančios šeimos.

Kaip teigė nekilnojamo turto agentūros "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus, kainos sykiu su infliacija kasmet ūgteli apie 6–7 proc.

Tad apie jokį nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimą bent jau Vakarų Lietuvoje negali būti nė kalbos.

"Šių metų sausis Klaipėdoje buvo ramus, o štai vasarį, kovą jaučiamas pakilimas. Šiuo metu žmonės intensyviai ieško, perka. Didelio kainų augimo kol kas nepastebime", – komentavo E.Jankus.

Pašnekovo žodžiais, pirkėjus vis labiau domina nedideli naujos statybos namai Klaipėdos pašonėje (populiariausi – 80–110 kv. m ploto) su 4–6 arų žemės sklypu.

Tokie būstai Triušeliuose, Slengiuose, Kalotėje ir kitose gyvenvietėse savo kaina ir dydžiu itin patrauklūs apie pirmąjį būstą svajojantiems žmonėms.

Suklestės Naujoji Kalotė

Šiuo metu pirkėjų dėmesį kausto Mažoji Kalotė – nauja gyvenamųjų namų ir blokuotų kotedžų gyvenvietė Naujosios Kalotės šiaurinėje dalyje.

"Čia atsiras per 100 turtinių vienetų. Statomi nedideli 80–120 kv. m ploto namukai. Sutvarkyta visa kvartalo infrastruktūra, išasfaltuotos gatvės, patogus susisiekimas, šalia yra miesto viešojo transporto stotelės. Šiandien tai – nauja, išskirtinė vieta gyvenimui", – atkreipė dėmesį E.Jankus.

Jis skaičiavo, kad nedidelį 85 kv. m ploto namą su visa apdaila Klaipėdos užmiestyje galima įsigyti už 110 tūkst. eurų.

Erdvesnius individualius namus renkasi aukštesnes pajamas turintys, vidutinio amžiaus pirkėjai. Klaipėdos rajone tokių būstų kainos gali siekti ir 180–250 tūkst. eurų.

Pastaruosius kelerius metus pastebima tendencija, kai vis daugiau klaipėdiečių kraustosi už oficialių miesto ribų į naujus gyvenamuosius kvartalus Klaipėdos rajone.

Todėl netyla diskusijos dėl Žaliojo Slėnio (Aukštkiemių kaimas), Kalotės, Purmalių ar Slengių prijungimo prie Klaipėdos miesto. To norėtų ir patys gyventojai, tačiau priimti sprendimą turi ne tik vietos, bet aukščiausia šalies valdžia.

Butas – nebūtinai pigiau

Pastaruoju metu pirkėjai aktyviai ieško naujos statybos butų, kurių pasiūla Klaipėdoje, palyginti su Vilniumi ar Kaunu, nėra didelė.

Šiandien individualus namas – ir dar su kiemu – yra pigiau, užtat žmonės ir renkasi tokį variantą.

Galbūt todėl naujos statybos butas mieste kainuoja daugiau nei nedidukas namas priemiestyje.

"Kalotėje apie 90 kv. m ploto namą su visa apdaila galima nupirkti už 110 tūkst. eurų, o Dragūnų kvartale ir apskritai nė vieno naujos statybos buto su visa apdaila už tokią kainą neįsigysi. Šiandien individualus namas – ir dar su kiemu – yra pigiau, užtat žmonės ir renkasi tokį variantą", – tikino bendrovės "Gijoneda" direktorius E.Jankus.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šiltėjant orams, mažesnes pajamas turintys žmonės domisi žemės sklypais ir nameliais sodų bendrijose. Jų kainos siekia 40–50 tūkst. eurų.

Dėmesys energiniam naudingumui

Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, nuo metų pradžios rinkos aktyvumas pastebimai išaugo visoje Lietuvoje, ne išimtis – ir Klaipėda.

Tiesa, šoktelėjo ir nekilnojamojo turo kainos.

"Augančios statybų sąnaudos, didėjantis darbo užmokestis, brangstančios medžiagos atsiliepia visai Lietuvai. Tačiau ypatingo kainų pokyčio nebuvo, kalbama apie kelių procentų didėjimą", – kalbėjo M.Statulevičius.

Nuo praėjusių metų pradžios įsigaliojo svarbus reikalavimas – statomi nauji namai privalo atitikti A+ energinio naudingumo klasę.

Todėl nenuostabu, kad konkuruoti vis sudėtingiau tampa senesnės statybos būstams.

"Dabar sunkiau konkuruoti tiems projektams, kurie Klaipėdoje buvo pradėti dar prieš krizę ar krizės metu ir užsikonservavo. Šie objektai susiduria su tam tikrais iššūkiais būti realizuotais", – atkreipė dėmesį M.Statulevičius.

Pakylėjimas – ir biurų rinkoje

Klaipėda išskirtinė tuo, kad čia veikia daug gamybos, pramonės, uosto įmonių, kurios koncentruojasi atokiau nuo miesto centro.

Todėl, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus M.Statulevičiaus žodžiais, Klaipėda turėtų savitai ieškoti biurų rinkos plėtros galimybių.

Štai po truputį atgyja kelerius metus merdėjusi M.Mažvydo alėjos dalis tarp Herkaus Manto ir S.Šimkaus gatvių.

Ilgai stovėjęs tuščias prekybos pasažas "Manto namai", atsiradus naujiems savininkams, keičia koncepciją ir atveria duris kaip modernus verslo centras, kurio pirmame aukšte kuriasi įvairias paslaugas teikiančios kompanijos, o antrame – formuojamos modernios biurų patalpos.

Dėl puikiai išvystytos infrastruktūros, kur patogu ateiti ar atvažiuoti, o būtiniausi objektai – ranka pasiekiami, kompanijos vėl atsigręžia į Klaipėdos centrą.

Kaip teigė bendrovės "Lyberk" direktorius Mantas Skipitis, prie to prisideda ir naujasis verslo centras "Manto namai", orientuotas į įvairias konsultacines bei finansines paslaugas teikiančiais kompanijas.

3 000 kv. m ploto verslo centre jau įsikūrė pagrindinė SEB būstinė Klaipėdoje, užimanti trečdalį ploto, o dėl likusių patalpų vyksta aktyvios derybos su potencialiais nuomininkais.

Visos patalpos atnaujinamame verslo centre pritaikomos pagal nuomininkų poreikius. Taip pat nuomininkams siūlomos požeminio parkavimo vietos, o klientams ir svečiams – šalia esančios miesto parkavimo zonos ir aikštelės.

"Atgyjanti M.Mažvydo alėja, gaivinamos istorinės miesto teritorijos, savivaldos planai iškeldinti pramonines teritorijas iš miesto centrinės dalies rodo, kad Klaipėda žengia didžiųjų miestų pavyzdžiu ir atsigręžia į miesto istorinį centrą, kuris visada buvo pagrindiniu visuomenės traukos centru", – įsitikinęs M.Skipitis.

Valstybės įmonės Registrų centras atstovas spaudai Mindaugas Samkus

Žvelgiant į Klaipėdos miesto ir rajono nekilnojamojo turto rinkos kainų dinamiką, galima pastebėti, kad pernai, palyginti su 2017 m., vidutinės būsto kainos išaugo.

Išimtis fiksuota tik Klaipėdos mieste senos statybos namų rinkoje, kur vidutinė kvadrato kaina sumažėjo.

Labiausiai per metus pabrango naujos statybos namai Klaipėdos mieste ir naujos statybos butai Klaipėdos rajone, taip pat pastebimai augo senos statybos namų kainos Klaipėdos rajone.

Brangiausiai praėjusiais metais kainavo naujos statybos butai Klaipėdos mieste – už kvadratą vidutiniškai buvo mokama po 1 269 eurus, arba beveik 7 proc. daugiau nei 2017 m., kai mokėta po 1 118,1 euro.

Senos statybos butai uostamiestyje per metus pabrango 3 proc. iki 985,6 euro už kv. metrą.

Klaipėdos rajone butai taip pat brango: už naujos statybos butus praėjusiais metais mokėta vidutiniškai po 854 eurus už kv. m (23,5 proc. daugiau nei 2017 m.), už senos statybos – po 701,8 euro už kv. m (9 proc. daugiau).

Klaipėdos mieste senos statybos namai 2018 m. vidutiniškai kainavo 716,1 euro už kv. m.

Palyginti su 2017 m., ši kaina sumažėjo 13 proc. Tačiau naujos statybos namai uostamiestyje per metus pabrango beveik 29 proc. iki 965,5 euro už kv. m (2017 m. 1 kv. m kaina buvo 750 eurų).

Už senos statybos namą Klaipėdos rajone praėjusiais metais mokėta vidutiniškai po 695,8 euro už kv. m, arba penktadaliu brangiau nei 2017 m. (582,1 euro už kv. m). Tuo metu naujos statybos namų vidutinė kaina regione ūgtelėjo 7,5 proc. iki 704,8 euro už kv. m (2017 m. – 655,5 euro už kv. m).

Pernai dar buvo pigiau

Pasak Klaipėdoje įsikūrusios nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" direktoriaus Edmundo Jankaus, palyginti su praėjusiais metais, nuomos kainos Klaipėdoje išaugo trečdaliu.

"Pernai vieno kambario buto nuoma mėnesiui vidutiniškai buvo 200 eurų. Šiemet išsinuomoti butą už tokius pinigus jau faktiškai neįmanoma. Per metus kaina šoktelėjo iki 300 eurų", – teigė E.Jankus.

Direktoriaus teigimu, sparčiam kainų šuoliui įtakos turėjo didelė nuomojamų būstų paklausa.

Nuomos kainos tendencingai išauga rugpjūtį ir rugsėjį, kai į Klaipėdą sugužėję ir bendrabučių negavę studentai ima ieškoti gyvenamosios vietos uostamiestyje.

Planuojantiems nuomotis ir siekiantiems sutaupyti žmonėms, kurie kol kas dar turi kur laikinai gyventi, vertėtų palaukti žiemos sezono.

Tuomet gyvenamojo turto nuomos kainos paprastai krinta dėl didesnių komunalinių mokesčių.

Brangiausia – Klaipėdos centre

Kainos dydį lemia ir būsto vieta. Brangiausiai moka miesto centre ir senamiestyje gyvenantys nuomininkai – mažiausiai 300 eurų.

Norintieji gyventi moderniai įrengtame bute pinigines paplonins dar labiau.

Šiuolaikiškai įrengto dviejų arba trijų kambarių buto nuoma centre ar senamiestyje gali siekti ir 600–800 eurų.

Ieškantiesiems pigesnio būsto E.Jankus pataria nuomotis būstą pietinėje miesto pusėje, atokiau nuo centro.

Pavyzdžiui, dviejų kambarių buto nuoma šioje Klaipėdos dalyje gali kainuoti keliasdešimt ar net visu šimtu eurų pigiau.

Trumpalaikės nuomos kaina parai uostamiestyje prasideda nuo 20-ies eurų už parą.

Prabangiuose apartamentuose ji gali siekti ir triženklę sumą.

Pareikalavo nerealios sumos

Kaip vyraujančias nuomos kainas Klaipėdoje vertina patys klaipėdiečiai?

Antrus metus nuomojamame bute gyvenanti Aistė Noreikaitė džiaugiasi dar spėjusi išsinuomoti būstą už prieinamą kainą.

Dabar kažin ar už šią sumą pavyktų rasti būstą centre ar senamiestyje.

"Už dviejų kambarių buto Martyno Mažvydo alėjoje nuomą moku 290 eurų. Taip pat komunalinius mokesčius. Suma, palyginti su dabartinėmis nuomos kainomis, – normali. Dabar kažin ar už šią sumą pavyktų rasti būstą centre ar senamiestyje", – teigė mergina.

Ieškant palankaus būsto nuomos kainos ir kokybės santykio, merginai teko ne kartą nusivilti.

Anot klaipėdietės, kartais nuomotojai naudojasi esama rinkos situacija ir už būsto nuomą prašo neadekvačios sumos.

"Yra tekę susidurti su atvejais, kai už verkiant remonto besiprašantį butą ne miesto centre nuomotojas prašė 300 eurų per mėnesį", – prisiminė Aistė.

Užstato pakanka ne visada

Butą išnuomojusios Irinos S. teigimu, rinkoje vyraujančios nuomos kainos nėra tokios jau visai neįkandamos.

Anot moters, tvarkingi savininkai investuoja į būsto remontą, patiki svetimiems žmonėms savo asmeninį turtą ir dar moka mokesčius valstybei.

Esą dėl to normalu, jog savininkai tikisi gauti ir atitinkamą nuomos mokestį.

Už dviejų kambarių buto miesto centre nuomą moteriai kas mėnesį nuomininkai perveda po 350 eurų.

Taip pat ji, išnuomodama butą, visada prašo ir vienkartinio 200 eurų užstato.

"Prieš išnuomodama butą, jį suremontavau, pakeičiau langus, duris, samdžiau darbininkus remontui atlikti. Pasitaiko, jog nuomininkai ne tik nusiaubia kambarius, bet dar ir prasiskolina. Padengti išlaidoms užstato pakanka ne visada. Niekas nenori nuomoti savo turto pusvelčiui ir patirti nuostolių. Galbūt tik nelegaliai būstus nuomojantys savininkai prašo mažesnių mokesčių", – teigė moteris.

Pirkti pigiau nei nuomotis?

Augant gyvenamojo ploto nuomos kainoms, gyventojai paprastai vis dažniau kreipiasi į bankus dėl paskolos nuosavam būstui įsigyti.

Jau seniai pastebima, kad mėnesio įmoka bankui gali būti mažesnė už šiuo metu rinkoje vyraujančias būsto nuomos kainas.

Remiantis preliminaria būsto kredito skaičiuokle, įsigyjant 58 tūkst. eurų vertės butą, bankui kas mėnesį tektų atseikėti apytiksliai 200 eurų.

Suprantama, įmokos bankui dydį lemia daugelis dalykų – įmokėtas pradinis įnašas, perkamo būsto kaina, kredito dydis, kliento patikimumo laipsnis.

Taigi ne visi gyventojai ir jaunos šeimos, svajojančios apie nuosavą būstą, gali pasinaudoti bankų paslaugomis.

Norint gauti paskolą, asmuo turi turėti neterminuotą darbo sutartį, stabilias pajamas, kurių turi pakakti ne tik paskolai grąžinti bei palūkanoms mokėti, bet ir visų šeimos narių pragyvenimui.

Be to, reikia turėti omenyje, kad teks kasmet mokėti ir už nupirkto būsto draudimą.

Įspėjo apie pavojų

Socialinę atskirtį tarp miesto šiaurinės ir pietinės dalies pavojinga tendencija įvardijo miesto bendrojo plano, kurį uostamiesčio valdžia tikisi patvirtinti iki metų pabaigos, rengėjai.

Jie nustatė, kad uostamiestyje ypač ryškus pasiskirstymas pagal socialinį statusą.

Nurodoma, jog šiaurinėje miesto dalyje gyvena socialiai stipresni klaipėdiečiai. Čia įsikūrę daugiau žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą.

Jie yra ir turtingesni, lyginant su pietine puse.

Miesto bendrojo plano rengėjai aiškina, kad taip galėjo nutikti dėl kelių priežasčių.

Atkreiptas dėmesys, jog, planuojant Klaipėdą kaip linijinę struktūrą, neatsižvelgta, kad žmonės ieškos geresnės gyvenimo kokybės – viešųjų erdvių, rekreacinių zonų, saugesnės kaimynystės.

Taip pat nurodoma, kad nemažą vaidmenį turi nekilnojamo turto kaina.

Pastebėtas ir gyvenamųjų teritorijų atitrūkimas nuo miesto centro.

Pietinėje Klaipėdoje įsikūręs didelis skaičius gyventojų faktiškai neturi zonų, su kuriomis galėtų save identifikuoti. Trūksta sutvarkytų viešųjų erdvių, socialinių paslaugų.

Plano rengėjai nurodė, kad uostamiestyje faktiškai yra tik vienas centras – istorinė miesto dalis: senamiestis ir naujamiestis.

Likę sovietmečiu statyti rajonai neturi savo erdvių, kurios trauktų gyventojus.

Analizėje taip pat atkreiptas dėmesys, kad Klaipėdoje, nors čia ir jūrinis miestas, trūksta prieigų prie vandens, kur galėtų leisti laiką žmonės.

Gausu atvykusių darbininkų

Didėjančią socialinę atskirtį tarp šiaurės ir pietų pastebi ir miesto vadovai.

Klaipėdos mero Artūras Šulcas tvirtino, gerai žinantis visą miestą, yra aplankęs daug namų, ypač pietinėje dalyje

Vicemeras pastebėjo, kad šioje miesto pusėje – labai daug nuomojamo turto. Tokiuose būstuose yra įsikūrę atvykėliai iš kitų Lietuvos miestų, tačiau teisiškai jų Klaipėdoje nėra.

"Į šią miesto pusę kraustosi pigi darbo jėga iš visos šalies. Juos galima įvardinti kaip besisvečiuojančius darbininkus. Atvažiavo, užsidirbs ir išvažiuos", – pastebėjo pavaduotojas.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad neretai atvykėliai užsidirbti nuomojamuose būstuose gyvena "paukščio" teisėmis – neturi jokių oficialių sutarčių.

"Nesutinku, kad Klaipėdoje nebeliko 50 tūkst. gyventojų. Visuose butuose sukasi dujų, vandens, elektros skaitikliai. Gal daugelyje ne taip smarkiai, nes atsikėlę žmonės iš provincijos miestelių taupo ir neturi tiek pinigų, kad kasdien maudytųsi vonioje, bet sukasi", – komentavo vicemeras.

Skiriasi ir prekių pasiūla

A.Šulcas akcentavo, kad šie atvykėliai gyvena prastesnės kokybės butuose, nėra deklaravę gyvenamosios vietos Klaipėdoje. Dažniau jie ir dirba nelegaliai.

Vicemeras atkreipė dėmesį, kad šie atvykėliai perka maisto pigiose parduotuvėse, nevaikšto į kiną, teatrą, restoranus, kavines, nedalyvauja miesto visuomeniniame gyvenime, neprisideda prie daugiabučio namo valdymo.

Dalis miestiečių yra pastebėję, kad skirtingose rajonuose skiriasi ir prekių pasiūla prekybos centruose, jų išdėstymas.

Kai kuriose pietinės miesto dalies parduotuvėse nerasi tų produktų ar to gamintojo prekės, kurie sudėti matomiausiose vietose šiaurinės miesto dalies įstaigose.

Mero pavaduotojas teigė, kad neblogai uždirbantys klaipėdiečiai, renkasi geresnius gyvenamuosius rajonus, įsikuria miesto šiaurėje ar vyksta į užmiestį, kur daugiau oro.

"Šiaurinės ir pietinės miesto dalies atskirtis yra didelė socialinė problema, kurią būtina spręsti", – pabrėžė vicemeras.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, atskirtis tarp šiaurinės ir pietinės miesto pusės iš dalies susiformavo natūraliai.

"Pietinėje miesto dalyje vyrauja daugiaaukštė statyba, yra daugiau namų, lyginant su šiaurine. Tad nekilnojamo turto kaina čia yra mažesnė. Dėl to čia ir kuriasi mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Tokia atskirtis nėra gera", – pabrėžė direktorius.

Traukia žaluma ir jūra

Nekilnojamo turto agentūros "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus lygino, kad vidutiniškai pietinėje dalyje buto kvadratinio metro kaina siekia 850–900 eurų, kai šiaurinėje 1 tūkst.–1,1 tūkst.

"Šiaurinė miesto dalis laikoma prabangesne. Čia daugiau žalumos, arčiau jūra, švaresnis oras. Tai turi didelės įtakos renkantis gyvenamąją vietą", – pažymėjo nekilnojamo turto ekspertas.

Šiaurinėje miesto dalyje yra ir daugiau individualių namų, ypač Miško, Mažojo Kaimelio, Labrenciškių, Tauralaukio rajonuose.

E.Jankus pasakojo, kad būtent šiaurinėje miesto dalyje ir pageidautų gyventi dauguma klaipėdiečių, tačiau norus riboja finansai.

"Žinoma, yra žmonių kategorija, kuri renkasi tik pietinę miesto pusę. Net neina į kalbas apie šiaurinę. Gal darbas toje pusėje ar vaikai priprato prie čia esančios mokyklos", – svarstė vadovas.

Gyventojų norai įsikurti šiaurinėje miesto dalyje įtakos turi ir miesto plėtrai.

Būtent šiaurinėje miesto dalyje vyksta nemaža dalis naujų gyvenamųjų namų statybų.

Nauji daugiabučių namų kvartalai dygsta Tauralaukyje, Panevėžio gatvės gale, baigiamas statyti Dragūnų kvartalas.

E.Jankus atkreipė dėmesį, kad statomi ir pavieniai daugiabučiai namai.

Nauji daugiabučiai statomi ir centrinėje miesto dalyje – Liepų gatvės pabaigoje, Bangų gatvėje.

"Pietinėje miesto dalyje naujos statybos mažiau. Vieni projektai jau baigti. Tačiau yra planuojamas individualių namų kvartalas. Tad negalime sakyti, kad nieko nevyksta pietinėje dalyje. Vis tik šiaurėje ir centre naujos statybos aktyvesnės", – palygino vadovas.

Viską lemia vanduo

Miesto vadovai įsitikinę, kad įtakos susidariusiai atskirčiai tarp pietų ir šiaurės turi galimybė pasiekti vandens telkinius. Formuojant naujas prieigas prie jų, galima pakeisti situaciją.

"Žmonės skiria ne šiaurė, pietūs ar rytai, o vandens pasiekiamumas. Šiaurinės miesto dalies gyventojams jūra netoli, iš kai kurių kvartalų gali nueiti pėsčiomis, netoli ir perkėla, kur gali persikelti į Smiltynę. Pietinė miesto dalis to neturi", – tvirtino A.Šulcas.

Pasak vicemero, Europos miestuose vyrauja tendencijos patraukti pramonę nuo vandens miesto centre ir ten statyti būstą. Pavaduotojas įsitikinęs, kad tada atsigautų ir miesto centras.

"Gražiausias vietas prie vandens sovietmečiu užleidome pramonei. Žmonės neprieina prie vandens ir ieško, kur tai būtų galima padaryti. Tokiose vietose ir renkasi būstą. Prieigos prie vandens – svarbiausios nuo pirmykštės santvarkos. Juk vanduo pirmiausia yra švara ir sveikata", – teigė vicemeras.

Pasak A.Šulco, būtent prieigos prie vandens nebuvimas ir skatina žmones rinktis būstą šiaurinėje miesto dalyje, o ne įsikurti pietinėje.

"Įtakos neturi net tai, kad pietinėje miesto dalyje yra erdvesnis gyvenimas. Žardėje, Bandužių rajone gyvenimas erdvesnis – atstumai tarp daugiabučių didesni, daugiau žalių vejų, yra puikių erdvių pasivaikščioti, pramogauti, nei Miško kvartale. Pietinėje miesto dalyje gyvenimo kokybė geresnė, bet dauguma renkasi šiaurinę, nes arti jūra. Nereikia žiūrėti į vandenį atitvėrusias tvoras, ant kurių viršaus spygliuota viela", – teigė vicemeras.

A.Šulcas vylėsi, kad neilgai trukus pajudės daugiabučių namų statybos projektai Kruizinių laivų terminalo pašonėje, Memelio miesto teritorijoje.

"Tada atsigaus ir miesto centras. Arčiau vandens, arčiau gyvenimo", – pabrėžė vicemeras.

Toliau nepaliks be dėmesio

Pasak S.Budino, reikia turėti aiškią strategiją dėl prieigos prie vandens užtikrinimo pietinėje miesto dalyje.

Teritorijoje prie Malkų įlankos, Kairių gatvėje, ateityje turėtų atsirasti mažųjų laivų uostelis. Nemaža teritorija galėtų būti panaudota visuomeninei, komercinei, rekreaciniai paskirčiai.

"Matome, kad ten galėtų būti proveržis, ir jį planuojame. Tada pietinė miesto pusė turėtų gerą vandens pasiekiamumą. Tai išties turi įtakos renkantis gyvenamąją vietą", – komentavo direktorius.

S.Budinas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais buvo skiriamas didelis dėmesys pietinei miesto daliai, jos viešosioms erdvėms.

Atnaujintos ir atnaujinamos aikštės, pėsčiųjų ir dviračių takai, parkai, skverai.

"Siekiame, kad gyvenamoji aplinka būtų patraukli ir patogi gyventojams. Juk pietinėje miesto dalyje gyvena didžioji dalis klaipėdiečių. Skiriame dabar didelį dėmesį pietinei daliai, tą darysime ir toliau. Tad tikimės, kad ateityje atskirtis tarp šių miesto pusių gyventojų bus mažesnė", – teigė direktorius.

S.Budinas vylėsi, kad gal geros socialinės aplinkos užtikrinimas taip pat paskatins žmones nesikraustyti į priemiesčius.

"Gal dalis žmonių pajus, kad ir mieste patogu gyventi", – tvirtino direktorius.

Laukia turistų iš Lietuvos

Pašnekovas apgailestavo, jog į Gruziją kelius jau gerokai pramynę tautiečiai visai šalia esančios kitos Kaukazo sesės dar deramai neįvertino. Kita vertus, galima įvardyti ne vieną objektyvią priežastį.

Su armėne šeimą sukūręs Edmundas prisipažino, jog pats pirmąkart pasisvečiuoti pas žmonos gimines Armėnijoje taip pat nuvyko tik kiek paūgėjus vaikams.

"Vis dėlto kraštas – tolimas, kelionė ilga, su persėdimu ir nepigi. Iš Palangos skridome į Kijevą, iš ten – iki Jerevano. Lėktuvo bilietai vienam žmogui į abi puses atsiėjo beveik 400 eurų. Kol kas lietuviai mieliau keliauja į Gruziją. Ir tai nenuostabu – vieni pažįstami pasakojo, jog į Batumį pirmyn ir atgal suskraidė už 70 eurų, taigi skirtumas akivaizdus, – įvardijo uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūros vadovas. – O Armėnija išties labai patraukli, įdomi šalis. Beje, kelionės metu buvome nusisamdę vieną vietinę turistinę agentūrą, kurios darbuotojas pasakojo, jog ieškoma būdų, kaip supažindinti Lietuvą su Armėnija, siekiama, kad lietuviai atrastų šią šalį."

Vos nusileidę Jerevane keliautojai iš Lietuvos tiesiogine prasme pajuto karštą tolimosios šalies sutikimą. Armėnijos sostinėje termometro stulpelis tuo metu buvo šoktelėjęs iki 47 laipsnių padalos, o ir kitomis dienomis tvyrojo maždaug 40 laipsnių karštis.

Jerevane, didžiausiame šalies mieste, gyvena bemaž pusė šalies gyventojų. Kaip teigiama, tik 3 mln. armėnų iš 11 mln. populiacijos gyvena Armėnijoje, o likusioji dalis pasklidusi po pasaulį.

Atgal į praeitį

"Jerevanas – gražus, švarus, šiuolaikiškas europietiškas miestas. Vakare buvome išėję pasivaikščioti į centrą – pilnos gatvės žmonių, daug jaunimo. Čia gyvenimas verda, ir tai išties daro įspūdį, – prisiminė pašnekovas. – Tačiau išvažiavus už Jerevano ribų – liūdnas vaizdas. Matyti, kad žmonės gyvena vargingai, gal ir tos tvarkos vietomis trūksta."

Armėnijai aktuali ir emigracijos problema. "Tik tiek, kad mūsų žmonės geresnio gyvenimo ieško Vakaruose, o jie daugiausiai važiuoja uždarbiauti į Rusiją – vyrai išvažiuoja, o šeimos lieka", – pasakojo pašnekovas.

Edmundas neneigė, jog bendraujant su vietiniais gyventojais teko girdėti nepasitenkinimo gaidelių dabartine šalies situacija, sunkiu pragyvenimu.

"Tačiau turbūt nėra šalies, kurioje žmonės nepolitikuotų, nesiskųstų valdžia ir gyvenimu", – šyptelėjo pašnekovas.

Vis dėlto klaipėdietis prisipažino, jog buvo priblokštas vietos ligoninėje regėtu vaizdu, mat vienam po kito apsirgus vaikams keliautojai buvo priversti ieškoti medikų pagalbos.

"Pas mus yra rojus, palyginti su tuo, ką ten mačiau. Toks jausmas, tarsi būtumei sugrįžęs kelis dešimtmečius į praeitį. Žodžiais neapsakoma, kokiomis sąlygomis turi dirbti medikai ir kokiomis sąlygomis gydomi patys ligoniai. Ir vaikai, ir suaugusieji, ir sergantieji infekcinėmis, ir širdies ligomis ten guli tose pačiose palatose. Tiesa, šiuo metu ten statoma nauja ligoninė, tad situacija turėtų pasikeisti", – vylėsi pašnekovas.

Ežeras, prilygstantis jūrai

Dalį kelionės laiko šeima buvo apsistojusi pas gimines Sevano mieste, įsikūrusiame šalia to paties pavadinimo ežero, iš kur vyko apžiūrėti kitų aplinkinių vietovių.

Tai yra kurortinis miestas kaip Palanga, tik gal šiek tiek didesnis, pasakojo pašnekovas. Čia vilioja barai, siūlomos vandens pramogos, veikia ir mokami, ir nemokami paplūdimiai.

"Žinoma, labai įspūdingas pats Sevano ežeras, kurį supa kalnai", – pridūrė keliautojas.

Ne veltui sakoma, jog Sevanas Armėnijos gyventojams atstoja jūrą – 1243 kv. km ploto vandens telkinys, kurio didžiausias gylis siekia apie 80 m, sudaro bemaž 5 proc. šalies teritorijos.

Apžvalginio turo metu keliautojai stengėsi aplankyti vienas garsesnių šalies vietų. Viena jų – netoli Sevano įsikūręs žinomas Armėnijos kurortas Diližanas, kurį garsina ir netoliese stūksantis X–XIII a. Hagarcino vienuolynas.

Ne mažiau įspūdingu architektūros paminklu keliautojai iš Lietuvos galėjo grožėtis Ararato kalno slėnyje. Čia VII a. iškilęs Khor Virapo vienuolynas siejamas su krikščionybę į Armėniją atnešusio Grigorijaus Švietėjo vardu.

Tuo tarpu pirmasis šalies atsivertimas į krikščionybę vyko IV a. Etchmiadzino katedroje, kuri vaidinama viena seniausių bažnyčių pasaulyje.

Kitoks net bananų skonis

"Araratą matėme tik horizonte. Mat nors jis laikomas Armėnijos simboliu ir kažkada jai priklausė, šio metu kalnas yra Turkijos teritorijoje", – aiškino Edmundas.

Anot pašnekovo, lankantis Armėnijoje į turistinį maršrutą būtina įtraukti ir Garni gyvenvietę, kuri taip pat garsėja įspūdingu architektūriniu paveldu, kaip antai pagoniška I a. šventykla ar Maštoc Hairapeto bažnyčia.

"Labai gražios vietos, įspūdingi autentiški pastatai, skaičiuojantys net po keliolika amžių. Architektūra – specifinė, visiškai nepanašu į tai, ką turime mes. Pastatai pastatyti iš kalnų akmens, net ir miestuose jie atrodo kitaip nei Lietuvoje, – palygino pašnekovas ir pripažino: – Armėnijoje tikrai yra ir ką nuveikti, ir ką pamatyti. Mes pamatėme mažą jos dalį – pakeliavome tik nedideliu spinduliu aplink Jerevaną."

Anot klaipėdiečio, keliautojus šioje šalyje sužavės ne tik įstabus istorinis palikimas, gamtos vaizdai, bet ir žmonės: "Juk tai Kaukazo regionas, visi kaukaziečiai yra be galo svetingi. Kur beapsilankysi, stalai visada nukrauti vaišėmis. Žmonės labai šilti, atviri, jaučiasi, kad nesugadinti", – patyrė pašnekovas.

Šašlykų, kitų tradicinių patiekalų paragavęs klaipėdietis negailėjo komplimentų ir armėnų virtuvei.

"Maistas labai skanus, viskas itin šviežia. Daug žalumynų, prieskonių, jie kvapnūs, naudojami saujomis. Puikus vietinis vynas. O tokio skonio persikų, kokius ten ragavome, dar nebuvau valgęs. Ką ten kabėti apie persikus – net bananų skonis kitoks. Ir tai man buvo labai keista, juk Armėnijoje bananai neauga", – šyptelėjo pašnekovas.

Kainų augimas – iki 7 proc.

Lietuvoje vis aktyvėjant nekilnojamojo turto rinkai, Klaipėdoje pastaraisiais mėnesiais įžvelgiamos kiek kitokios tendencijos.

"Negaliu pasakyti, kad pirkimas būtų suaktyvėjęs. Žmonės galbūt anksčiau pradėjo atostogauti – aktyvumas yra sumažėjęs. Jau nuo gegužės buvo jaučiamas šioks toks sulėtėjimas. Kalbant apie pardavimą – rinkoje atostogos", – pastarųjų mėnesių tendencijas įvardijo bendrovės "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus.

Vertindamas dabartinį rinkos aktyvumą pašnekovas nebuvo linkęs prognozuoti, jog šiemet uostamiestyje nekilnojamojo turto kainos šoktelės pastebimai.

"Kas žino, kas bus rudenį, kas keisis. Šiandien nemanyčiau, kad kainos galėtų staigiai šoktelėti iki 10 proc.", – prognozavo E.Jankus.

Bendrovės vadovo teigimu, tikėtina, kad per šiuos metus bus pasiektas standartinis 6–7 proc. kainų augimas.

Palei Klaipėdą – gyvybė

Anot E.Jankaus, per maždaug pusmetį Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje pasiūla išliko pastebimai nepakitusi, vystytojai nesiėmė naujų projektų.

Kiek kitokia situacija Klaipėdos pašonėse – čia ir toliau kyla nauji namų kvartalai.

"Užmiestyje dygsta individualių namų kvartaliukai ir, galima sakyti, gana sparčiai. Toliau išlieka ta tendencija, kad maži, ekonominės klasės namukai sparčiai dygsta ir juos perka", – neslėpė E.Jankus.

Šiuo metu maždaug 90 kv. m ploto namas su iš dalies atlikta apdaila, stovintis 5–6 arų sklype, Klaipėdos rajone kainuoja apie 80 tūkst. eurų.

Dabar 1 kv. m kaina vidutiniškai svyruoja apie 600 eurų.

Pastebima, kad žmones tokie būstai labiausiai domina greta Klaipėdos esančiose gyvenvietėse: Ginduliuose, Slengiuose, Trušeliuose, toliausiai – Radailiuose.

Rajonas – neįveikiamas?

Pašnekovo teigimu, tam, kad žmonės nebėgtų į rajoną, miestas turi pasiūlyti žemės sklypų už konkurencingą kainą.

"Miestas niekaip nesugeba pasiūlyti tokių sklypų, kad miestiečiai galėtų nebėgti į užmiestį, o įsigytų sklypą normalioje vietoje su išvystyta infrastruktūra už normalius pinigus. Miestas nieko tokio nesugeba pasiūlyti – kalba, kalba, bet kalbos ir lieka kalbomis", – žodžių į vatą nevyniojo E.Jankus.

Pašnekovo teigimu, užmiestyje vieno aro žemės kaina siekia iki 2–2,5 tūkst. eurų, o norint įsigyti mieste reikia bent 5 tūkst. eurų.

"Tą siūlo komercinė pasiūla, tačiau miestas turi savo sklypų ir su jau parengtais detaliaisiais planais, bet niekaip neišjuda tie kvartalai. Tuoj pabėgs visi į užmiestį ir nebebus kam į miestą sugrįžti", – dėstė E.Jankus.

Burbulo nežada

Nekilnojamojo turto ekspertai tikri – artimiausiu metu uostamiestyje bei visame regione būstų kainų burbulo tikėtis nevertėtų.

"Klaipėdoje ir Vakarų regione nejaučiama jokių burbulų", – patikino E.Jankus.

Pasak pašnekovo, su nekilnojamojo turto rinka susijusius procesus atidžiai kontroliuoja bankai, turto vertintojai.

Nors šiuo metu žmonės skolinasi gana aktyviai, o bankai paskolas teikia patraukliomis sąlygomis, tačiau atidžiai vertinami visi rizikos veiksniai.

"Viskas yra kontroliuojama tiek Lietuvos banko, tiek pačių komercinių bankų. Vertintojai turtą vertina protingai, todėl nemanau, kad galėtų būti kokių burbulų. Jau turbūt visi yra pasimokę iš buvusių burbulų ir dabar atidžiai žiūri ir kontroliuoja", – situaciją apibendrino bendrovės "Gijoneda" vadovas.

Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt duomenimis, šį birželį, palyginti su praėjusių metų birželiu, Vilniuje vidutinės butų pasiūlos kainos padidėjo apie 6 proc., Kaune – apie 8 proc., Klaipėdoje – apie 3 proc.

Skelbiama, kad šiuo metu uostamiestyje už 1 kambario butą tikimasi gauti apie 32 tūkst. eurų, 2 kambarių butų kainos vidutiniškai siekia apie 59 tūkst. eurų, o 3 kambarių – apie 84 tūkst. eurų.

Situacija – stabili

Nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios bendrovės "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis taip pat tvirtino, kad išskirtinai ryškių permainų Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje nesama.

"Vilniuje buvo jaučiamas ženklus kainų augimas. Klaipėdoje to nebuvo. Turbūt tai, jog nebuvo augimo, rodo, kad rinka nėra labai aktyvi. Jeigu būtų buvusi didesnė paklausa, tai ir kainos būtų šoktelėjusios", – paaiškino pašnekovas.

Tiesa, L.Juozaičio žiniomis, šiuo metu kainų augimas viršutinę ribą jau pasiekė ir sostinėje.

Pasak pašnekovo, butų kainos šį pusmetį uostamiestyje kilo pora ar trimis ir tik kai kuriuose segmentuose penketu procentų.

Kiek ryškesni kainų svyravimai pastebėti tik vadinamojo antrinio būsto rinkoje.

Anot L.Juozaičio, nekilnojamojo turto kainos dar nepasiekė 2007-ųjų lygio ir šiuo metu jos atitinka normalius rinkos dėsnius.

Ateityje išskirtinių permainų nenumatoma.

"Prieš kurį laiką buvo Ukrainos krizė – žmonės reagavo skaudžiau, o dabar niekas niekuo negąsdina per televizorių. Kad alkoholis bus pigesnis ar brangesnis, butai nuo to nei brangs, nei pigs", – šmaikštavo pašnekovas.

Labiau domina kotedžai

L.Juozaitis pastebėjo, kad jau kurį laiką Klaipėdoje ir jos apylinkėse aktyviau vystomi kotedžų ar panašių objektų, o ne aukštų statinių projektai.

"Tendencija tokia, kad kai Vilniuje labiau orientuojamasi į aukštį, Klaipėdoje tai nėra labai populiaru. Galbūt dėl vėjų ar paprasčiausiai Klaipėda nėra patogi tokiems pastatams", – dėstė pašnekovas.

Apie rinkos stabilumą byloja ir tai, kad bankrutuoja vis mažiau projektus vykdančių įmonių, vis mažiau būstų parduoda antstoliai.

Pokyčiai – po kelerių metų?

Uostamiesčio atsilikimą nuo kitų didžiųjų miestų įžiūri ir visos Lietuvos tendencijas stebintys specialistai.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigė, kad Vilniaus rinka šiuo metu yra aktyviausia – čia per metus parduodama po kelis tūkstančius butų.

Pagyvėjimas jaučiamas ir sostinės individualių namų rinkoje – daugėja sandorių, plečiasi statybos mastai.

Pašnekovo teigimu, Kaunas ir Klaipėda vis dar kenčia dėl smarkiai besiplečiančių gyvenviečių tuoj už miesto ribos.

"Daug kalbama apie tai, kad reikėtų koncentruoti miestus ir kviesti žmones grįžti atgal. Klaipėda, kiek žinau, per politikus ir rengiamo bendrojo plano kontekste tikrai stengiasi šias priemones įgyvendinti ir pasiūlyti palankesnes sąlygas tiems, kurie investuoja arba nori čia gyventi", – aiškino M.Statulevičius.

Prognozuojama, kad šių pastangų efektas pasireikš po maždaug poros ar trejeto metų, kai į valdžios iniciatyvas atsilieps verslas, o pirkėjai supras, kad miestas gyvenimo kokybės požiūriu yra kur kas patrauklesnis nei priemiestis, kur nėra išvystytos infrastruktūros.

Gelbėtų verslas

Pastebima, kad uostamiestyje mažiau ir verslo centrų, o Vilniuje ir Kaune tokių objektų plėtra itin sustiprėjusi.

"Kaune per artėjančius kelerius metus planuojama pastatyti per 100 tūkst. kv. m būsto. Klaipėdoje šie skaičiai tikrai yra kuklesni. Norėtųsi, kad verslo centrai kartu su uostu, su Laisvąja ekonomine zona būtų aktyviau plėtojami", – pastebėjo M.Statulevičius.

Jis taip pat pabrėžė, kad uostamiestis turi potencialo ne tik kaip pramonės ar jūrinis miestas, tačiau jo galima tikėtis ir iš jaunimo, čia baigiančio mokslus bei siekiančio kurti darbo vietas ir dirbti.

Teigiama, kad verslo centrų, naujų darbo vietų, uosto plėtra, užsienio kompanijų atsiradimas skatina naujo ir kokybiško būsto poreikį.

Stabdo senesni būstai

Asociacijos direktorius pastebėjo, kad Klaipėdoje kainoms smarkiai kilti neleidžia pokriziniu laikotarpiu likęs nemenkas pastatytų, tačiau neparduotų būstų skaičius.

Teigiama, kad, vertinant tūkstančiui gyventojų, šis rodiklis Klaipėdoje buvo didžiausias iš visų didžiųjų miestų.

"Vilniuje, Kaune jau statomi A energinės klasės butai, kurie yra taupūs, efektyvūs, su naujomis technologijomis. Klaipėdoje dar yra likusių B klasės butų, kur vien spekuliatyviai kelti kainų tiesiog nėra galimybių", – paaiškino M.Statulevičius. Jis prognozavo, kad tokie būstai bus baigti išparduoti nebent realia rinkos kaina.

Teigiama, kad dabar statomų būstų kainas augina griežtėjantys reikalavimai, brangstančios medžiagos ir darbai.

Pašnekovas akcentavo, kad šiuo metu Vilniuje vystoma apie 100 statybos projektų, Kaune – apie 30, o Klaipėdoje – iki 10.

"Konkurencija spaudžia kainas žemyn ir neleidžia joms šokti. Apie burbulus nėra ko ir kalbėti", – patikino M.Statulevičius.

Žvalgosi visus metus

Uostamiestyje šiuo metu džiaugiamasi gana aktyvia Klaipėdos ir jos rajono nekilnojamojo turto rinka.

Itin puikiai startavusių šių metų ritmas, pasak specialistų, varijuoja, tačiau nerimą keliančių lėtėjimo ženklų nepastebima.

Bendrovės "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus teigė, kad itin aktyvus buvo šių metų sausis.

"Jei palygintume su praėjusių metų, šiemet sausis panašus į aktyviausius 2016 m. mėnesius", – įvertino pašnekovas.

Po itin neblogo sausio vasaris buvo kiek ramesnis, o kovas vėl buvo gana geras.

Nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios bendrovės "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis pastebėjo, jog nors ir manoma, kad žmonės būstus pirkti suskumba pavasarį, tačiau dauguma besidominčiųjų nekilnojamuoju turtu jo žvalgosi visus metus.

"Rinka kriziniu, pokriziniu laikotarpiu tikrai buvo apmirusi, tačiau dabar ji yra gana aktyvi – vyksta sandoriai, žmonės planuoja, perka", – apibendrino L.Juozaitis.

Kainos kilo ir kils

Specialistai neslepia, kad nekilnojamojo turto kainos išaugo. Ši tendencija įžvelgiama tiek duomenis lyginant su praėjusių metų, tiek juos vertinant nuo šių metų pradžios.

"Tendencija susijusi su didėjimu. Per tris mėnesius kainos pakilo galbūt ne visu procentu. Manau, kad per šiuos metus, kaip ir per praėjusius, kainos 5–6 proc. tikrai išaugs. Tai lemia brangstančios statybinės medžiagos, darbo jėga", – paaiškino E.Jankus.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad 5–6 proc. kainų augimas per metus yra normalus.

"Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas L.Juozaitis vardijo, kad šiuo metu patys populiariausi – dviejų kambarių butai.

Tokio kiek paremontuoto būsto senos statybos name kainos vidutiniškai siekia 800 eurų už kvadratinį metrą.

Kotedžų kvadratinio metro kaina svyruoja apie 700–800 eurų, o, perkant su atlikta apdaila, už kvadratinį metrą tenka atseikėti maždaug  tūkstantį eurų.

Pastarasis variantas populiaresnis tarp jaunų pirkėjų.

"Jeigu perka jaunesni žmonės, jie turi pirminį įnašą bankui. Kai būstas yra su iš  dalies atlikta apdaila, paskui jie nebeturi pinigų kitiems būtiniems dalykams. Todėl nėra kito pasirinkimo, tik pirkti su beveik visa apdaila ir įsigyti baldus. Jeigu kotedžas yra maždaug 80 ar 100 kv. metrų, jam reikės dar poros šimtų eurų vienam kvadratiniam metrui įrengti. Todėl žmogus geriau moka už visą apdailą, eina ir gyvena. Visi norėtų namus įsirengti patys, tačiau ne visiems užtenka pinigų, tad didžioji dalis gyventojų ieško visiškai suremontuotų būstų", – aiškino L.Juozaitis.

Kainų požiūriu, palyginti su kitais miestais, Klaipėdą lenkia Vilnius bei Kaunas. Teigiama, kad sostinėje fiksuojamas 9 proc. metinis kainų augimas.

Vilioja kotedžai ir namai

Bendrovės "Gijoneda" vadovo teigimu, pirkėjus domina įvairus nekilnojamasis turtas – tiek butai, tiek kotedžai ar namai.

Vis dėlto nemažai pirkėjų renkasi šiuo metu itin populiarius nedidelius, maždaug 80–100 kv. metrų ploto namelius, kuriems priklauso ir keli arai žemės. Tokie būstai šiuo metu aktyviai dygsta užmiestyje.

"Antra Palangos plento pusė pilna tokių nedidelių namukų, stovinčių 4–5 arų žemės sklypeliuose. Jie yra gana paklausūs", – dėstė E.Jankus.

Teigiama, kad tokius būstus dažnai įsigyja jaunos šeimos, kurios žvalgosi pirmojo būsto.

Žmones tokie nekilnojamojo turto pasiūlymai vilioja todėl, kad už buto kainą jie gali įsigyti namą, turės bent nedidelį kiemą, neteks vargti dėl automobilių stovėjimo vietų trūkumo sausakimšų daugiabučių namų kiemuose.

Tiesa, retas kuris pamąsto apie gyvenimo už miesto ribos trūkumus.

Pasirinkimą lemia ir kaina

Anot "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovo L.Juozaičio, šiuo metu pirkėjus masina ir visas nekilnojamasis turtas, kuris yra pigesnis nei vidutinė rinkos vertė.

Pašnekovo teigimu, populiariausi yra namai, kurių kaina siekia apie 100–150 tūkst. eurų, bei butai, už kuriuos prašoma maždaug 30–60 tūkst. eurų.

Senos statybos butai savo kaina kartais vis dar yra konkurentai naujos statybos būstams.

"Kainos atotrūkis tarp seno ir naujo dar yra gana ryškus. Aišku, visi žmonės nori naujų būstų, bet jie tikrai yra brangesni. Galbūt ne dvigubai, tačiau, be abejo, kainuoja daugiau. Jeigu žmonės negali įpirkti tokio, dairosi į pigesnį turtą", – aiškino L.Juozaitis.

Anot jo, nauji būstai žmones vilioja ir todėl, kad tradiciškai juose gyvena didesnes pajamas turintys žmonės, kyla mažiau problemų dėl kaimynų.

"Daug turto bankai buvo perėmę iš nemokių klientų, jo nemažai atiduota rinkai. Galbūt žmones ne taip domina žemės sklypai, nes jų aplink Klaipėdą labai daug paruošta", – aiškino L.Juozaitis ir patikino, kad pirkėjai jau labai seniai nebesirenka ir itin didelių namų.

Regiono vadovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nebėra daug nekilnojamąjį turtą perkančiųjų ir perparduodančiųjų. Dažniau žmones būstus įsigyja sau.

Sukruto vystytojai

Akcentuojama, kad pastaruoju metu uostamiestyje ima rastis ir naujų vystytojų pasiūlymų.

Anot E.Jankaus, pirkėjų dėmesio netrūksta neseniai pradėtam kurti naujam "Saulės butų" kvartalui Liepų gatvės pabaigoje. Teigiama, kad pirmajame name jau išparduoti visi butai. Pastaraisiais prekiaujama ir antrajame objekte, nors jis dar net nepradėtas statyti.

Būstai čia žmones vilioja gera kaina ir tuo, kad dygsta patogioje vietoje – netoli miesto centras, geras susisiekimas.

"Gana patrauklus turėtų būti ir individualių namų kvartalas "Bachmano žemė". Kiek žinau, turėtų būti pradėtas statyti ir naujas daugiabučių kvartalas, kuris būtų Žolynų kvartalo tęsinys", – kalbėjo direktorius.

Dideli projektai – rizikingi

Kad į uostamiestį drąsiau žvalgosi investuotojai, patvirtino ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Anot jo, pokriziniu laiku Klaipėda buvo laikoma tuo regionu ir miestu, kuriame, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, buvo gausiausias neparduotų butų skaičius tūkstančiui gyventojų.

Todėl vystytojai buvo atsargūs planuodami naujus projektus ir juos plėtodami, laukė, kol bus išparduotas esamas būstų fondas.

"Ta padėtis pamažu keičiasi. Matome, kad yra svarstančiųjų, šiek tiek ir viešai kalbančiųjų apie naujus projektus. Kai kurie jau yra baigti šiemet. Pavyzdžiui, "In real" projektas Danės upės pakrantėje. Jis galbūt nedidelis, tačiau rodo atsigavimo požymių", – aiškino M.Statulevičius.

Vis dėlto pašnekovas pripažino, jog į didesnius projektus vystytojai dar žvelgia kiek atsargiai, pastaruosius planuoja etapais, mat jie vis dar išlieka rizikingi.

Investuotojų atsargumą, pasak direktoriaus, diktuoja ir demografinė Klaipėdos padėtis.

Pasak asociacijos direktoriaus, Klaipėdoje jaučiamas gyventojų skaičiaus stabilumas, o, pavyzdžiui, Vilniuje kasmet gyventojų padaugėja. Todėl projektus sostinėje vystyti jiems drąsiau.

Grįžta į centrus

Tai, kad žmonės gyventi kraustosi į rajonus, pašnekovo teigimu, yra bendra tendencija, tačiau jau pradedamas jausti ir noras grįžti į centrines miestų zonas.

"Žmonės kažkiek atsikanda važinėjimo į užmiestį, vaikų vežiojimo pirmyn ir atgal, imasi skaičiuoti  išlaidas", – aiškino asociacijos direktorius.

Tiesa, prognozuojama, kad gyventojai iš rajono į miestą negrįš akimirksniu, tokia tendencija – ateities perspektyva.

Nekilnojamojo turto ekspertai teigiamai vertina ir miesto pastangas susigrąžinti žmones bei prisivilioti investuotojų.

"Tiek naujame bendrajame plane, kuris dabar yra rengiamas, tiek specialiuose dokumentuose yra pažymima, kad investuotojai, vystytojai, kurie imsis projektų centrinėse miesto dalyse, sulauks paramos ir pagalbos iš miesto savivaldybės – galbūt greitesnių derinimo terminų, prisidėjimo prie infrastruktūros plėtojimo", – aiškino M.Statulevičius.

Manoma, kad tokie miesto planai leistų atpiginti ir pagreitinti projektus. Į tai atkreipti dėmesį turėtų ir būsto ieškantieji.

Gera metų pradžia

Vos tik prasidėjus metams uostamiesčio nekilnojamojo turto rinkoje fiksuojamas ryškus pagyvėjimas.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, šį sausį parduota 33,9 proc. daugiau butų nei tuo pačiu metu pernai.

2017-ųjų sausį sudaryti 249 butų sandoriai, o 2016-aisiais – 189.

Tai, jog šių metų pradžia nuteikia optimistiškai, neneigė ir nekilnojamojo turto pardavėjai.

"Jaučiame, kad šie metai tikrai prasidėjo aktyviai. Sausio mėnuo tikrai buvo gana aktyvus ir, ko gero, visi metai bus tokie, kadangi bankų palūkanų norma tikrai yra žema ir kol kas jokių rizikų niekas neprognozuoja. Manau, kad jokių drastiškų kontrastų nebus", – teigė bendrovės "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus.

Tiesa, šį sausį nežymiai mažiau būta individualių namų, žemės sklypų pardavimo sandorių.

Graibsto naujus būstus

Nors ir ne itin gausiai, tačiau pastaruoju metu Klaipėda sulaukė ir naujų investuotojų, kurie, pasiūlę patrauklias būstų kainas, nestokojo pirkėjų dėmesio.

Bendrovės "Gijoneda" direktoriaus teigimu, itin sėkmingai pradėtas vystyti naujas gyvenamųjų namų kvartalas miesto pakraštyje – Ragainės gatvėje, netoli Liepų gatvės pabaigos.

Nors kvartalas pradėtas statyti tik praėjusių metų pabaigoje ir dar nebaigtas, pirmasis namas – visi butai jame – jau išparduoti.

Netrukus bus pradedami pardavinėti ir antrojo namo, iškilsiančio kvartale, butai.

"Jau vien tai parodo, kad rinka tikrai yra aktyvi", – pabrėžė E.Jankus.

Dar vienas naujas daugiabutis namas dygsta Kretingos gatvėje.

Rajone – nenutrūkstama plėtra

Kaip ir anksčiau, naujų gyvenamųjų kvartalų plėtra stebima Klaipėdos rajone. Sparčiausiai nauji gyvenamųjų namų rajonai dygsta netoli miesto ribos.

"Žmonės yra linkę į nuosavą būstą, savo namą. Todėl nedidelių namukų, tarp 80 ir 110 kv. m ploto, rinka tikrai yra aktyvi. Tokiais namukais sparčiai ir aktyviai prekiaujame", – teigė E.Jankus.

Anot pašnekovo, šie namai arba kotedžai su nedideliu kiemeliu gali atsieiti ir pigiau nei 3 ar 4 kambarių butas Dragūnų kvartale.

Tokių būstų rajonai aktyviai plečiasi Slengiuose, Trušeliuose, Klemiškėje.

Pastebima, kad čia būstą įsigyja žmonės, kurie savo socialinį gyvenimą sieja su Klaipėda – čia dirba, mokosi, leidžia laisvalaikį.

Kainos dar ūgtelės

Beveik neabejojama, kad atsigaunant ir aktyvėjant rinkai kils ir būstų kainos.

"Jaučiame jų kilimo tendenciją. Kainos po truputį kyla į viršų, ir šiais metais tas kilimas gali įgyti kiek didesnį pagreitį", – pastebėjo E.Jankus.

Anot jo, maždaug 5–6 proc. per metus siekiantis kainų augimas laikomas normaliu reiškiniu ir nieko nestebina, tačiau, vertinant metų pradžios tendencijas, neatmetama, kad kainos gali šoktelėti ir iki 7 proc.

Pašnekovo teigimu, tokį augimą lemia daug reiškinių – statybinių medžiagų brangimas, darbo užmokesčio didėjimas, kiti rinkos pokyčiai.

"Šiuo metu kainos yra priimtinos. Be to, kol kas išlieka žemos palūkanos. Tai irgi aktyvina rinką", – pastebėjo "Gijonedos" direktorius.

Pastebima, kad šiuo metu mažiau kyla kotedžų ir nedidelių namų kainos, o senos statybos butų brangimas akivaizdesnis.

"Sena statyba yra mažiau patraukli, bet tokį nekilnojamąjį turtą šiuo metu dar galima pigiau įsigyti, ir seną statybą įperka daugiau žmonių. Kadangi yra paklausa, tai ir kainos kyla", – apibendrino pašnekovas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus teigimu, šiuo metu artėjama prie 2006–2007 m. buvusių nekilnojamojo turto rinkos kainų.

"Tačiau supraskime, kad gyvename visai kitokioje situacijoje – atlyginimai yra kur kas labiau padidėję. Žmonių pasitikėjimas ir ateities ekonominės situacijos lūkesčiai šalyje yra kur kas pagerėję, verslo lūkesčiai irgi geresni. Net jeigu ir kaina būtų tokia, kokia buvo piko metais, makroekonominė situacija ir žmonių padėtis yra kita", – tvirtino M.Statulevičius.

Brango ir pernai

Kainų pokyčiai numatomi ne tik ateityje, jų esama ir žvelgiant į praeitį.

Pastebima, kad nakilnojamasis turtas per pastaruosius metus brango tiek uostamiestyje, tiek Klaipėdos rajone.

Nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt duomenimis, lyginant šių ir praėjusių metų sausio mėnesius, vidutinės butų pasiūlos kainos Klaipėdos mieste išaugo apie 5 proc.

Ryškiau kainos kito Klaipėdos rajone. Čia per metus jos ūgtelėjo beveik 8 proc.

Per pusmetį, lyginant praėjusių metų rugpjūtį ir šių metų sausį, uostamiestyje parduodamų butų vidutinės pasiūlos kainos paaugo nuo 1 110 iki 1 117 eurų už kv. m.

Klaipėdos rajone šis pokytis kur kas įspūdingesnis – čia parduodamų butų vidutinės kainos skelbimuose per pusmetį išaugo nuo 762 iki 832 eurų už kv. m.

Atsilieka nuo kitų?

Nors metų pradžioje pastebimos tendencijos uostamiestyje vertinamos entuziastingai, tačiau visos šalies kontekste Klaipėda pastebimai atsilieka nuo kitų didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus M.Statulevičiaus teigimu, didžioji plėtra yra sukoncentruota sostinėje, vis daugiau investuotojų projektus numato Kaune, o Klaipėdoje situacija išlieka stabili.

"Sausį mūsų atlikto tyrimo ir didžiųjų plėtros kompanijų apklausos, kur jos planuoja nukreipti savo investicijas, duomenimis, 13 proc. atsakiusių įmonių teigė, kad investuoti planuoja Klaipėdoje ir jos regione. Tiek pat buvo ir praėjusiais metais", – dėstė M.Statulevičius.

Pašnekovas pastebėjo, kad Klaipėdoje potencialo dar yra prekybos plotų plėtroje, šis kraštas domina ir biurų pastatų vystytojus.

Sudėtingesnė situacija yra butų segmente, mat į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą buvo investuota prieškriziniu laikotarpiu ir ne viską spėta parduoti.

"Mes skaičiuojame, kad iš didžiųjų miestų Klaipėdoje vienam gyventojui tenka veikiausiai didžiausias neparduotų butų skaičius", – pastebėjo asociacijos direktorius.

Sustabdė neįgyvendinti planai?

Vis dėlto nekilnojamojo turto vystytojų vedlys teigė, kad šiuo metu vis dažniau pastebima, jog į Klaipėdą pamažu grįžta prieš kurį laiką į sparčiai besivysčiusį rajoną išvykę gyventojai.

"Matyti ir savivaldybės aktyvi veikla, skatinant investuotojus plėtoti objektus centrinėje miesto dalyje. Žmonės seks paskui", – prognozavo M.Statulevičius.

Numatoma, kad per kurį laiką dar užsilikęs turtas turėtų būti išparduotas ir tuomet natūraliai atsiras spaudimas investuotojams ir naujų objektų poreikis.

"Kol kas – laukimas, bet su optimizmo gaidele. Yra perspektyvų", – įvertino pašnekovas.

Neatmetama, kad drąsiau investuoti Klaipėdoje bendroves sustabdė ir nutilusios kalbos apie tai, jog uostamiestyje atsiras tarptautinių aukštųjų mokyklų filialai.

Vystytojai tokią perspektyvą vertino kaip palankią sąlygą gyvenamųjų patalpų plėtrai.

Politinės valios trūkumas?

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius pripažino, kad Klaipėdos rajone investuojančiųjų bei jau projektus įgyvendinančiųjų išties nestinga.

Pašnekovo teigimu, rajonas yra suplanuotas taip, kad jame dar gali įsikurti apie 150 tūkst. klaipėdiečių.

Tokią gausybę suplanuotų naujų teritorijų asociacijos direktorius apibūdino kaip klaidą, kurią ne visada lengva pripažinti, tačiau, pasak jo, apie tai jau kalba urbanistai, pripažįsta verslas.

"Stipresnio ir griežtesnio valdžios žodžio nebuvimas tam tikru metu leido tam įvykti. Reikėtų iš klaidų pasimokyti ir dabar dar labiau skatinti žmonių grąžinimo į miestą politiką. Iš Klaipėdos pamažu tai yra girdima", – patikino M.Statulevičius.

Nesnaudžia ir kurortas

Aktyvi plėtra pastebima ir Palangoje. Numatoma, kad pamažu Palanga gali virsti aktyvaus bei sveikatinimo ar gydomojo poilsio kurortu, lankytojus viliosiančiu ištisus metus.

Tokias išvadas leidžia daryti numatomas SPA centrų atsiradimas, vyksta gyvenamųjų namų statybos.

"Nauja plėtra dabar yra labiau orientuota į būstą investicijai – apartamentai, mažesnio ploto kambariai, kuriuos žmonės įsigyja, nes tam tikru metu nori patys gyventi, tačiau kitu metu sutinka tai išnuomoti", – dėstė pašnekovas.

Nenusileidžia ir net lenkia

Slidinėjimas – aistringas Edmundo ir visos jo šeimos pomėgis, tad jam puoselėti verslininkas per metus neretai skiria net ne po vieną išvyką.

Pamėgtos klaipėdiečio kryptys – Austrija, Italija, aistringas slidininkas taip pat yra išbandęs Slovakijos, Andoros kalnų trasas.

Savaitę Karpatuose su šeima praleidęs Edmundas neneigė, jog apie Bukovelį iš čia slidinėjusių bičiulių palankių atsiliepimų buvo girdėjęs jau nekart.

"Pats Karpatuose pirmą kartą slidinėjau labai seniai, 1985-aisiais. Dabar ten viskas iš esmės pasikeitę, kaip buvo tuo metu ir dabar – nelygintina", – įvertino pašnekovas.

Karpatų kalnų vakarinėje dalyje netoli Polenicos kaimo 850–1372 m aukštyje virš jūros lygio esantis Bukovelis, Edmundo nuomone, atitinka visus tarptautinius standartus ir mažai kuo nusileidžia Vakarų Europos slidinėjimo kurortams, o kai kuriais kriterijais net lenkia.

Sparčiausiai besivystantis

"Įspūdžiai – išties labai puikūs. Šiuolaikiški viešbučiai, kokybiškos paslaugos, gerai paruoštos trasos. Ir, žinoma, labai graži gamta, – vardijo aistringas slidininkas. – Trasų yra visokio lygio – ir raudonų, ir mėlynų, aišku, ir juodų. Ir pradedantiesiems bus ką veikti, veikia gera slidininkų mokykla, dirba daug trenerių."

Vienas Bukovelio privalumų – sniegas čia išlieka ganėtinai ilgai, kaip teigiama, nuo gruodžio iki pat balandžio pabaigos.

"Servisas čia ne blogesnis, gal net geresnis nei, pavyzdžiui, Slovakijoje, o kainos gerokai žemesnės. Palyginti su Vakarų Europos slidinėjimo kurortais, Bukovelyje kokybė netgi lenkia kainą."

Matyt, ne veltui nuo 2000-ųjų savo istoriją skaičiuojantis Bukovelis 2012 m. buvo pripažintas sparčiausiai besivystančiu pasaulio slidinėjimo kurortu.

Kainos "nesikandžioja"

Pašnekovas prisipažino, jog pats apgyvendinimui netaupė – kadangi keliavo su mažamečiais vaikais, rinkosi komfortiškas 5 žvaigždučių viešbučio sąlygas.

"Tačiau, žinoma, yra ir žymiai pigesnių variantų. Antai teko pabendrauti su lietuviais, kurie į Bukovelį važiavo per agentūrą autobusu iš Kauno: jie pasakojo, kad visa kelionė, įskaitant pervežimą, 5 nakvynių apgyvendinimą su pusryčiais ir vakariene, jiems atsiėjo vos po 150 eurų asmeniui. Pavalgyti taip pat galima pigiau nei Lietuvoje, ir maistas geras. Pavyzdžiui, 5 žvaigždučių viešbučio restorane keturiese sočiai – su pirmaisiais ir antraisiais patiekalais – pavalgydavome už 30 eurų", – skaičiavo verslininkas.

Edmundo žiniomis, jo viešnagės metu Bukovelio slidinėjimo kurortas sulaukė mažiausiai dviejų žiemos sporto entuziastų autobusų iš Lietuvos.

"Tikiu, kad buvo ir tokių kaip mes, pavienių keliautojų", – pats automobiliu į Ukrainą vykęs E.Jankus neabejoja, kad tarp tautiečių Bukovelis yra ganėtinai populiarus.

Šaukštas deguto

Paklaustas, ar dar planuoja sugrįžti šį kalnų kurortą, pašnekovas atsakė nevienareikšmiškai. Edmundas neneigė, jog puikius įspūdžius Bukovelyje gali apkartinti kelionės sunkumai.

"Kelionė per Lenkiją buvo sklandi, tačiau Ukrainoje važiuoti jau sudėtinga. Vis dėlto keliai dar nėra europinio lygio, siauri, o eismas gana intensyvus. 350 km teko važiuoti bemaž pusšeštos valandos", – prisiminė pašnekovas.

Kita keliautojų rykštė – kilometrinės eilės pasienyje.

"Jau važiuodami į priekį jas matėme iš Ukrainos pusės. O grįždami su tuo "džiaugsmu" susidūrėme ir patys. Eilė buvo tikrai daugiau nei kilometro ilgio. Tačiau kadangi dukrai pakilo aukšta temperatūra, teko važiuoti įžūliai, šiaip ne taip įlindau į plyšį prieš užkardą. Laimė, pasieniečiai sureagavo geranoriškai, kai pasakiau, kad vežu sergantį vaiką. Antraip ties siena būtume užtrukę ne mažiau kaip septynias valandas, mums pavyko pavažiuoti maždaug per valandą. O kažkas iš pažįstamų yra pasakojęs, jog kartą eilėje pralaukė net devynias valandas", – prisiminė pašnekovas.

Pasak Edmundo , tiek valandų prastovėti pasienyje šiais laikais yra nenormalu.

"Tokia patirtis mane tikrai atbaidytų nuo tolesnių kelionių, – šyptelėjo klaipėdietis. – Žinoma, tai laimės dalykas, ne visada yra tokių eilių tikimybė. Kita vertus, galima rinktis skrydį lėktuvu."

Vizitinė kortelė

Karpatų kalnai Ukrainoje tęsiasi apie 300 km per keturias šalies sritis. Simboliškai Karpatai dalijami į dvi dalis – Užkarpatę ir Prieškarpatę.

Aukščiausia viršukalnė – Jablunicos kaimo prieigose esantis Hoverlo kalnas (2061 m). Vešliais miškais apaugę Ukrainos Karpatai garsėja gražiu gamtovaizdžiu ir itin tyru oru.

Vakarų Ukrainos kalnų slidinėjimo kurortas Bukovelis įsikūręs už 110 km nuo srities centro Ivano Frankivsko.

Bendras Bukovelio trasų ilgis siekia apie 60 km.

Iš 61 trasos 12 skirta pradedantiesiems, 41 – vidutinio sudėtingumo ir 8 – profesionalams.

Ilgiausia trasa siekia 5 km.

Paieškų įkarštis

Mokslo metų pradžią kai kuriems Klaipėdos studentams gali apkartinti nelengvos būsto paieškos.

Bendrovės "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus teigė, kad uostamiestyje būsto nuomos rinka pastebimai aktyvėti pradėjo dar liepos viduryje.

Pirmakursiai stogo virš galvos ėmė dairytis vos tik sužinoję, kad mokslus krims Klaipėdoje. Nesnaudė ir vyresniųjų kursų studentija.

Svarbiausia – kaina

Šiuo metu tarp jaunuolių paklausiausi nedideli būstai. Studentai labiausiai graibsto vieno arba dviejų kambarių butus.

Pašnekovo teigimu, išskirtinių reikalavimų nei mikrorajonui, nei būsto būklei jaunuoliai dažniausiai nekelia.

Dažnas studentas, ilgai nedvejojęs, čiumpa butą, kuriame stovi miegui tinkama lova, esama būtiniausių indų, reikalingiausia buitinė technika.

Tačiau būna ir tokių, kurie nuomojasi ir tuščius butus.

Svarbiausias veiksnys, lemiantis pasirinkimą, – nuomos kaina.

"Pirmiausia žiūri į kainą. Ji studentams yra pagrindinis kriterijus. Žinoma, būna vienas kitas, kuris ieško buto miesto centre ir nekreipia dėmesio į išlaidas. Tačiau tokie atvejai – vienetiniai", – teigė E.Jankus.

Apsispręsti nedelsia

Nors studentai aukštų reikalavimų būstui, kuriame glausis per mokslo metus, ir nekelia, tačiau net ir tai nebūtinai lemia greitą ir vaisingą paieškų baigtį, mat šiuo metu butų nuomos pasiūla nėra itin gausi.

Su tuo susidūrę jaunuoliai dažnai linkę ilgai nedvejoti ir greičiau priimti sprendimus.

"Šiuo metu, kai yra pats nuomos sezonas, viskas vyksta gana greitai. Jeigu kas nors bando ilgai rinktis, gali likti be nieko. Žinoma, būna, kad renkasi, bet būna, kad tiesiog mato, jog tinka ir ima", – teigė E.Jankus.

Jaunuomenės nori ne visi

Nors šiuo metu jaunuomenei tinkamų nuomojamų būstų pasiūla ir nėra itin gausi, ją dar kiek mažina ir studentų į jiems priklausančius butus priimti nenorintys nuomotojai.

Direktorius pasakojo, kad kai kurie nuomotojai griežtai nurodo nenorintys jiems priklausančio būsto išnuomoti studentams.

Kai kurie nepageidauja tik studenčių merginų arba atvirkščiai – vaikinų.

"Yra visokių nuomotojų, kurie turi savus reikalavimus", – pastebėjo E.Jankus.

Mokės daugiau

Svarbiausias minėtas paieškų kriterijus – butų nuomos kaina, gali nuliūdinti laisvas pastoges medžiojančius studentus, mat šiemet nuomotojai už jas tikisi gauti pastebimai daugiau pinigų.

"Nuomos kainos yra labai pakilusios. Dabar studentams išsinuomoti butą yra labai brangu", – neslėpė "Gijonedos" direktorius.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu bendrabučio tipo kambarių nuomos kainos svyruoja apie 80–90 eurų per mėnesį, o už galimybę apsigyventi populiariausiuose nedideliuose butuose studentams arba jų tėvams tenka ir dar smarkiau praverti piniginę.

Vieno kambario buto pigiau nei už 180 eurų mėnesiui rasti veikiausiai nepavyks.

"Anksčiau už 700 litų buvo galima išsinuomoti butą centre, o dabar už 180 eurų centre tikrai nelabai galima gauti", – palygino E.Jankus.

Brangina maža pasiūla

Butų nuomos kainų augimą nekilnojamojo turto verslo atstovai fiksavo ir pernai, tačiau šiemet kainos išaugo dar labiau.

Teigiama, kad nuomotojai būsimųjų naujakurių pinigines drąsiau tuština todėl, kad pasiūla uostamiestyje nėra itin gausi, o butų ieškančiųjų netrūksta.

Vis dėlto optimistinių tendencijų nenumatoma ir atslūgus šiuo metu itin dideliam studentų susidomėjimui.

"Po rugsėjo, spalio vidurio nuomos rinka vėl stabilizuosis, tačiau nemanau, kad kainos mažės. Kiek pigiau galbūt ir bus galima ką rasti, jeigu atsiras kas nors naujo. Per šiuos metus jau yra nusistovėjusios tokios nuomos kainos, tai jos tokios išliks ir toliau", – dėstė E.Jankus.

Tikėtina, kad kitąmet šioje nekilnojamojo turto rinkoje neatsiradus gausesnės pasiūlos, nuomojamų butų kainos dar labiau šoktelės į viršų bei išliks stygiaus problema.

Brango ne tik Klaipėdoje

Šiuo metu ieškantieji nuomojamų butų plačiau pinigines turės praverti ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Nekilnojamojo turto portalo "Aruodas.lt" vadovė Viktorija Steponavičiūtė teigė, kad šiuo metu turimais duomenimis, per metus butų nuomos kainos Klaipėdoje išaugo apie 11 proc.

Augančiomis kainomis uostamiestis aplenkė net Vilnių, tačiau atsiliko nuo Kauno. Sostinėje skelbimuose siūlomos nuomos kainos padidėjo 7–8 proc., Kaune – 12 proc.

Anot portalo vadovės, šiuo metu už vieno kambario buto nuomą Vilniuje vidutiniškai prašoma 290, Kaune – 240, o Klaipėdoje – apie 170 eurų.

Dviejų kambarių buto nuomos kaina sostinėje siekia apie 350–450, Kaune – 280–350, o uostamiestyje – 330 eurų.

Pastebima, kad tais atvejais, kai siūloma nuomotis ne visą butą, o tik kambarį, vidutinė nuomos kaina mėnesiui siekia 100–120 eurų.

"Nors yra pasiūlymų nuomotis kambarį ir nuo 70 eurų, ir tokių, kur kaina didesnė – apie porą šimtų eurų. Skelbimuose nurodoma, kad kai būstas paprastesnis, komunaliniai ir kiti mokesčiai į kainą jau įskaičiuoti, o kai prabangesnis – skaičiuojami papildomai prie nuomos sumos", – dėstė V.Steponavičiūtė.

Vis dėlto, nors nuomojamų butų kainos ir ūgtelėjo, susidomėjimas išlieka nemenkas.

Portalo vadovė teigė, kad nuo liepos vidurio, kai ir pradėtas fiksuoti didesnis susidomėjimas tokio tipo pasiūlymais, pastebėta atvejų, kai dalis skelbimų buvo išimami vos per kelias dienas ar netgi tą pačią dieną, mat nuomininkus pavyko surasti itin greitai.

Ryžtasi pirkti

Stebėdami nesėkmingus savo atžalų bandymus rasti laikinąjį būstą, kai kurie studentų tėvai šias problemas sprendžia pirkdami nedidelius butus.

"Tėvai žiūri ir perka. Kas perka nedidelius butukus, kas – bendrabutyje kokį kambarį nuperka. Kas turtingesni – vieno kambario butą. Tai apsimoka", – tendencijas įvertino "Gijonedos" vadovas E.Jankus.

Pašnekovo teigimu, už vieno kambario mažagabaritį butą uostamiestyje prašoma maždaug nuo 27 tūkst. eurų.

Už įprasto dydžio vieno kambario butą, tinkantį studentui, šiuo metu uostamiestyje tenka pakloti apie 30–33 tūkst. eurų.

Nedidelius būstus studentų tėvai ryžtasi pirkti įvertinę komplikuotas paieškas, per kelerius jų vaiko mokslų metus nuomai teksiančią sumą bei į naująjį pirkinį žvelgdami kaip į gerą investiciją.

Komentaras

Indrė Čedavičiūtė

Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentė

Tikrai nelengva studentams, kurie nuomojasi butus. Ypač sunku tiems, kurie negavo vietos bendrabutyje ir dabar turi ieškoti, kur gyventi. Šiuo metu butų kainos atrodo kaip iš kosmoso arba tenka rinktis apsistoti bute, kurio sienas dar puošia kilimai. Tie, kas turi giminaičių Klaipėdoje, bando įsikurti pas juos, kitiems tenka gyventi nors ir butuose, tačiau taip pat susispaudus po kelis, kaip ir bendrabutyje. Studentai ieško, kur pigiau, todėl gyvenimas po kelis viename bute – vis dar populiarus. Norint nuomotis butą, reikia prašyti, kad finansiškai padėtų tėvai, nes pačioje pradžioje ir mokytis, ir dirbti tikrai nėra lengva. Žinoma, yra ir tokių, kurie galbūt dar įbauginti senųjų, apie studentų bendrabučius nieko gero negalinčių pasakyti gyventojų, todėl nė nebandę gauti vietos ieško nuomojamo buto. Vis dėlto dabar situacija bendrabučiuose tikrai nėra bloga. Be to, Klaipėdos universitete yra pastatytas vienas visiškai naujas bendrabutis, todėl šiemet vietos negavo tikrai labai nedidelis procentas studentų. Mūsų situacija, lyginant su kai kuriomis kitomis aukštosiomis mokyklomis, dar tikrai gana gera. Tiesa, ją šiuo metu gal kiek koreguoja labai aktyviai iš užsienio atvykstantys studentai – jie užima kiek daugiau laisvų vietų bendrabučiuose.

"Lietuvoje nėra jokio teisinio reglamentavimo, kokių kompetencijų reikia norint dirbti brokerio darbą. Ne paslaptis, kad dažnai tuo užsiima kas tik nori, o tai labai kenkia profesijos prestižui. Norėjosi sukurti standartą, kuris leistų tas kompetencijas įvertinti. Iš dalies gerai, kad egzaminas pasirodė įveikiamas ne visiems. Toks ir buvo tikslas – sertifikuoti tik žmones išmanančius savo darbą", – tikino LNTAA direktorius Rimas Kirdulis.

LNTAA vadovas džiaugiasi sulaukęs pozityvaus brokerių atsako dėl pačios sertifikavimo idėjos: "Gaunu daug gerų nekilnojamojo turto ekspertų atsiliepimų, o norinčiųjų laikyti egzaminą skaičius tik didėja, nors jis nėra privalomas. Tai leidžia manyti, kad einame teisinga linkme."

Sertifikuojant tikrinamos brokeriui būtinos techninės, teisinės bei finansinės žinios, mokesčių bazės išmanymas, labai svarbi ir profesinė etika. LNTAA Egzaminavimo grupės vadovas Audrius Gudanavičius teigė, kad būtų sudėtinga išskirti kažkurią vieną sritį, kur per egzaminą brokeriai padaro daugiausia klaidų, kadangi kiekvienas atvejis – individualus.

"Manau, kad dalis brokerių į egzaminą ateina jam nesiruošę, net neperskaitę viešai prieinamos rekomenduojamos medžiagos. Neretai toks didelis pasitikėjimas savimi pakiša koją. Tiesa, buvo atvejų, kai brokeriai bandė sukčiauti, fotografuoti klausimus ir pan. Savaime suprantama, egzaminas jiems baigėsi liūdnai", – pasakojo A.Gudanavičius.

Brokerio sertifikatas galioja du metus. LNTAA sudaryta egzaminavimo grupė nuolat peržiūri, tobulina ir pildo sertifikavimo egzamino klausimus.

Sertifikatus jau turi daugiau kaip 250 brokerių. Jų sąrašą galima rasti LNTAA interneto svetainėje.

Kol kas siekti brokerio sertifikato gali tik LNTAA nariai. Šiuo metu asociacijai priklauso 21 nekilnojamojo turto agentūrų, kuriose dirba apie 750 brokerių.

Komentaras

Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" vadovas, Lietuvos nekilojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) valdybos narys Edmundas Jankus

Gegužę nekilnojamojo turto brokerių sertifikavimas pradėtas ir Klaipėdos regione. Pirmą kartą laikyti egzaminą čia panoro 15 žmonių, priklausančių Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijai. Galima priminti, kad kol kas tik jos nariai turi šią galimybę. Nepasisekė beveik trečdaliui, tačiau tai – visai natūralu. Nors brokeriams atvirtai prieinama visa egzaminui reikalinga metodinė medžiaga, tačiau kai kuriems sukliudė perdėtas pasitikėjimas savimi. Norint gerai pasirodyti egzamine, patartina pakankamai skirti tam dėmesio ir paruošti "namų darbus". Taip pat matyti, kad koją kišo praktiniai brokerio darbo niuansai, nes kartais tai, kas vyksta realiame gyvenime, įstatymiškai reglamentuota kitaip. Specialistų, asociacijos narių parengtas klausimynas reikalauja tam tikrų teisės, darbo etikos žinių. Planuojama, kad laikančiųjų skaičius ateityje tik augs ir, veikiausiai, jau šį rugsėjį uostamiestyje įvyks pakartotinas egzaminavimas. Ketinantieji jame dalyvauti gali pradėti ruoštis ir sekti informaciją asociacijos internetiniame tinklalapyje. Klaipėdos regione veikiančias nekilnojamojo turto agentūras kviečiame aktyviau įsitraukti į asociacijos veiklą, kuri svarbi ir patiems brokeriams, ir jų klientams. Akivaizdu, kad žmonės po truputį tampa vis labiau sąmoningesni ir, prieš pirkdami paslaugą, prioritetą skiria būtent tiems specialistams, kurie turi apie savo profesionalumą liudijantį dokumentą.