Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko Egidijaus Milešino teigimu, iš posto nusprendęs pasitraukti G. Jakštas nežinomybėje paliko pažadais ilgą laiką maitintą švietimo bendruomenę.

„Mes juk dar pernai pasirašėme kolektyvinės sutarties atnaujinimą. Esame susitarę, kad šiemet iki gegužės 1 dienos turime nuspręsti, kaip 2028 metais atrodys mokytojų atlyginimai (...). Dabar, kai liko sutarti finansinius išteklius, viskas stoja“, – Eltai sakė LŠMPS pirmininkas, pažymėdamas, kad liko ir daugiau neatsakytų klausimų.

E. Milešinas neabejojo, kad esamų problemų neišspręstų ir naujasis švietimo ministras. Apskritai, svarsto jis, vargu ar reikėtų tikėtis, kad kažkas ryšis perimti G. Jakšto postą ir paliktus darbus. Todėl, neatmeta tikimybės LŠMPS pirmininkas, tikėtina, kad iki šios Vyriausybės pabaigos ministerijai laikinai vadovaus socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.  

„Praktiškai prezidento rinkimų finišo tiesioji. Kitą savaitę premjerė išeina atostogų dėl rinkimų, prezidentas pasakė, kad neskubės. Tai toks vaizdas susidaro, kad kol nesibaigs prezidento rinkimai, tai apie tai nelabai kas ir diskutuos. O po to vasarą startuoja kita rinkiminė kova dėl EP rinkimų. Tai labai abejoju“, – teigė E. Milešinas.

E. Milešinui antrino ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, teigiantis, kad švietimo bendruomenė neturi lūkesčių dėl naujo ministerijos vadovo.

„Kiek čia žmogus gali ateiti ir nuveikti per tuos likusius mėnesius – turbūt nieko“, – Eltai sakė A. Navickas, pažymėdamas, kad ministro sprendimas trauktis iš pareigų yra negarbingas bėgimas nuo problemų.

„Aš manau, tai pabėgimas nuo problemų. Manau, kad ministras turėjo pabaigti kadenciją, nes neįsivaizduoju, kokiam įpėdiniui viską palikti ir ar kas ką darys. Ir visgi, jei prisiimi atsakomybę, tai negali tokiu momentu pasitraukti ir palikti visų problemų“, – teigė švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas.

ELTA primena, kad trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė patenkino švietimo, mokslo ir sporto ministro G. Jakšto prašymą atsistatydinti.

Tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, antradienį ministras G. Jakštas dar kartą premjerei pateikė atsistatydinimo prašymą. Kaip antradienio vakarą teigė ministras, pasitraukti iš pareigų jį paskatino prieš pat spaudos konferenciją iš Vyriausybės vadovės komandos be diskusijų gautas pavedimas, susijęs su vienuoliktokų tarpinių patikrinimų vertinimo skale.

Apie pasitraukimą antradienį pranešė ir už tarpinių patikrinimų įgyvendinimą atsakingas viceministras Ramūnas Skaudžius.

G. Jakštas atsistatydinimo raštą I. Šimonytei jau buvo įteikęs ir kovo viduryje. Visgi tada Vyriausybės vadovė nutarė jo netenkinti.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

– Sakykite, ar nustebino tyrimo rezultatai ir kokie jie?

– Pirmiausiai reikėtų pasakyti, kad su psichologinio smurto problema mes tikrai savo kasdieniniame darbe susiduriame. Gauname daug klausimų iš kolegų apie įvairias situacijas. Bet tyrimo rezultatai, sakyčiau, yra šokiruojantys. Netgi pagal tai, kiek tyrime dalyvavo mokytojų, jų dalyvavo virš tūkstančio… Ir patys mokslininkai yra nustebę, kad tikrai dalyviai atsiliepė į tą tyrimą, nuoširdžiai pildė ir yra taip atvirai prirašyta, kad tai šokiruoja.

– Turbūt kalbam ne tik apie psichologinį smurtą, yra ir kitokių smurto apraiškų. Kokios jos dar yra?

– Tikrai taip. Psichologinis smurtas, tikrai yra fizinis smurtas, ir yra seksualinio smurto atvejų. Ir tie skaičiai, kurie tyrime buvo atskleisti, tikrai neramina. Ir galvojam, kad jeigu nebus pokyčių švietime, tai situacija tragiška ir tikrai ateityje niekas neateis dirbti mokytojais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip pasireiškia seksualinis smurtas?

– Pagal tai, kaip pateikė tyrėjai, tai dažniausiai įvairiausi priekabiavimai telefono žinutėmis, video žinutėmis. Netgi yra atvejų besistumdant, toks fizinis seksualinis priekabiavimas. Tikrai atvejų yra daug. Galima sakyti, dar daug yra nutylėta. Nes viena iš pagrindinių problemų švietimo sistemoje ta, kad darbuotojai bijo. Bijo prisipažinti, pasakyti, kad jiems skauda. Nes dažnai dar pas mus yra tokia kultūra, kad tie, kurie pasako, yra stigmatizuojami, paliekami vieni. Dėl to ir reikalingi pokyčiai visoj švietimo sistemoj.

– Ar galima įvardyti bendrai, koks procentas yra mokytojų, kurie patiria įvairaus pobūdžio smurtą?

Svarbiausia žinutė yra netylėti, kreiptis pagalbos ir tikrai mes padėsim.

– Pagal tai, ką parodė tyrimo rezultatai, beveik 40 proc. švietimo darbuotojų patiria įvairų smurtą tiek iš mokinių ar jų tėvų, tiek iš administracijos ar kolegų.

– Tyrimas atliktas profsąjungos iniciatyva. Kodėl apskritai nusprendėte aiškintis, kokia yra situacija ir ar toks tyrimas Lietuvoje atliktas pirmą kartą?

– Mano žiniomis, bent jau profesinių sąjungų lygmenyje, jis tikrai atliktas pirmą kartą. Ir kai praeitais metais buvo pakeistas darbo kodeksas, tik pernai darbo kodekse atsirado tokia formuluotė apie psichologinį smurtą, mes sulaukėm įvairių nusiskundimų, klausimų iš savo narių ir ne tik. Netgi iš tėvų yra prašymų padėti mokytojams, nes jie mato, kokia situacija švietime. Todėl nusprendėm įrodyti ir sutarėm su kolegom iš Mykolo Riomerio universiteto, kad jie atliktų tyrimą, kad tie rezultatai būtų validūs ir kad mes galėtume jų pagalba judėti į priekį ir spręsti šią problemą.

– Kokia žinutė būtų pedagogams? Ar jie apskritai šioje situacijoje yra apsaugoti ar turėtų būti labiau apsaugoti?

– Tai svarbiausia žinutė yra netylėti, kreiptis pagalbos ir tikrai mes padėsim.

„Nusprendėm pritarti derybose pasiektiems susitarimams ir pasirašyti šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimą“, – BNS pirmadienį po LŠMPS tarybos posėdžio patvirtino profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas ir dar keturios profesinės sąjungos, tarp jų ir LŠMPS, praėjusį ketvirtadienį sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų.

Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Per derybas profesinės sąjungos ir Švietimo ministerija taip pat sutarė nuo kitų metų rugsėjo mažinti klases mokyklose. Pagrindiniame ugdyme savivaldybės galėtų susimažinti maksimalų klasės dydį nuo 30 iki 26 mokinių, pradiniame – nuo 24 iki 22 mokinių.

Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, vadovaujamos Andriaus Navicko ŠMSM siūlymai netenkina. Dėl to keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų praėjusį penktadienį pradėjo mėnesį truksiantį streiką.

Ši profsąjunga reikalavo mokytojų atlyginimus jau nuo šio rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų.

Pirmadienį šiai profsąjungai pateikus kompromisinius siūlymus, antradienį bus tęsiamos jos derybos su ministerija.

„Ketvirtadienį vyks derybinis posėdis, tikiuosi, kad paskutinis. Jei mes užbaigiam derybas, kolektyvinės sutarties projektas atiduodamas vertinti Socialinės apsaugos ir darbo ir Finansų ministerijoms, po jų verdikto pirmadienį mes dar turėsim savo tarybos posėdį, ir tada, jei viskas tvarkoj, bus sutarta, kada pasirašoma atnaujinta sutartis“, – BNS sakė E. Milešinas.

Pasak profesinės sąjungos vadovo, pirmadienį taip pat paaiškės, ar organizacijos vienijami mokytojai skelbs streiką, kaip nuo penktadienio planuoja kita mokytojus subūrusi – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė – sąjunga.

„Pagal mūsų įstatus, taryba priima sprendimą (dėl streiko – BNS), posėdis numatytas pirmadienį, kaip ir esu sakęs, mes iki rugsėjo pabaigos turim baigt derybas ir pirmadienį posėdyje taryba vertins, ar tenkina priimti susitarimai, ir tada bus priimtas sprendimas“, – teigė E. Milešinas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas siūlo algas mokytojams kelti kitąmet dviem etapais: iš viso 21 proc., iš jų 10 proc. – nuo rugsėjo.

Taip pat sutarta nuo kitų metų rugsėjo mažinti klases. Pagrindiniame ugdyme savivaldybės galėtų susimažinti maksimalų klasės dydį nuo 30 iki 26 mokinių, pradiniame – nuo 24 iki 22 mokinių.

Ministerijos pasiūlymai netekina Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, vadovaujamos Andriaus Navicko. Ši profesinė sąjunga nuo šio penktadienio ketina rengti ilgalaikį streiką, mėnesio trukmės protesto akcijas prie Vyriausybės.

Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad kitąmet pedagogų atlyginimai turi pasiekti 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio.

„Rezultatas toks, kad laukiame ministerijos patikslintų formuluočių ir ketvirtadienį susitinkame dar vienam etapui“, – BNS antradienį sakė E. Milešinas.

„Šiandien jie pasiūlė formuluotes, bet dar kol kas mums netiko, tai šnekėjome, tarėmės ir jie prisiėmė namų darbus, patikslins dar kartą“, – pridūrė profsąjungos vadovas.

Anot E. Milešino, po derybų ketvirtadienį LŠMPS ketina apsispręsti, ar streikuos.

„Tikrai taip (priimsime sprendimą – BNS), nes mūsų taryba yra įsipareigojusi iki rugsėjo pabaigos užbaigti derybas ir tada bus matyt, taryba spręs“, – tvirtino jis.

Pasak jo, derybose ŠMSM patikslino tai, ką sakė praėjusį penktadienį. Tuomet švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pasiūlė algas kitąmet dviem etapais iš viso kelti 21 proc., iš jų 10 proc. – nuo rugsėjo.

Ministras taip pat su profsąjungomis sutarė nuo kitų metų rugsėjo mažinti klases. Pagrindiniame ugdyme savivaldybės galėtų susimažinti maksimalų klasės dydį nuo 30 iki 26 mokinių, pradiniame – nuo 24 iki 22 mokinių.

Taip pat G. Jakštas skelbė, kad iki metų pabaigos planuojama atlikti mokytojų darbo krūvio analizę, kad būtų galima koreguoti mokytojo krūvio sudarymo, darbo valandų skaičiavimo metodiką.

„Šiandien jau tiksliname, kaip tai atrodys šakos kolektyvinėje sutartyje ir dar tam tikri reikalavimai, tam tikri siūlymai mums netinka“, – teigė E. Milešinas.

Anot jo, su ministerija tikimasi suderinti, kad darbo užmokestis mokytojams būtų didinamas ne tik kitais metais.

„Mūsų tikslas, kad ir 2025 metais, 2026 metais ir ateityje visas tas judėjimas būtų į priekį“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.

Jis pridūrė, kad kol kas nėra aišku, koks tiksliai galėtų būti algų pedagogams augimas ateityje.

Ministerijos pasiūlymai netekina Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, vadovaujamos Andriaus Navicko. Ši profesinė sąjunga nuo šio penktadienio ketina rengti ilgalaikį streiką, mėnesio trukmės protesto akcijas prie Vyriausybės.

Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad kitąmet pedagogų atlyginimai turi pasiekti 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio.

„Posėdis įvyko ir (profesinės sąjungos – BNS) tarybos sprendimas yra priimtas tęsti derybas dėl šakos kolektyvinės sutarties“, – pirmadienį BNS sakė profsąjungos vadovas Egidijus Milešinas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas po naujausio derybų etapo su profesinėmis sąjungomis praėjusį penktadienį pasiūlė algas kitąmet kelti 21 proc., iš jų 10 proc. augimas būtų nuo rugsėjo, tačiau Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas pirmadienį pranešė, kad šie siūlymai profsąjungos kol kas netenkina. Ši profesinė sąjunga nuo ateinančio penktadienio ketina rengti ilgalaikį streiką.

Tuo metu pasak E. Milešino, ministro pateikti procentai ir formuluotės „dar iki galo nėra tenkinančios“.

„Turi atsirasti saugiklis vienas, nes mes šiandien dienai dar nežinome, koks bus šalies VDU už 2023 metus, tai nėra tikrai garantijos, kad tų 10 procentų nuo rugsėjo pirmos dienos užteks, turėtų atsirasti formuluotė, kad ne mažiau kaip 10“, – tvirtino profsąjungos vadovas.

„Principiniai dalykai tenkina, bet mes pačių formuluočių iki galo nesame matę. Kai ministras žodžiu pasako yra viena, bet kai matysime tikslias formuluotes, kaip tai atsiguls kolektyvinėje sutartyje, tada mes galutinai galėsime apsispręsti“, – pridūrė jis.

E. Milešinas tvirtino, kad kol kas LŠMPS nėra priėmusi sprendimo dėl streiko.

„Tikrai ne, kol kas nėra jokio sprendimo dėl streiko“, – sakė jis.

Vilniaus savivaldybė pirmadienį išdavė leidimą LŠDPS rengti mėnesio trukmės pedagogų mitingus.

Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad kitąmet pedagogų atlyginimai turi pasiekti 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio.

Anglų kalbos mokytoja Renata neslepia, kad mokytojų trūkumas smarkiai atsiliepia ne tik vaikų mokymosi rezultatams, bet ir dirbantiems pedagogams.

„Tai turi įtakos mūsų darbo sąlygoms, nes labai padidėjo mokytojų darbo krūviai. Mokytojas turi daugiau pamokų, aišku, daugiau turi skirti laiko pasiruošimui. Ir gal ne visada gali kokybiškai vykdyti savo pareigas bei ugdyti mokinius“, – sakė Gargždų „Minijos“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja Renata Anužienė.

Oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje ieškoma daugiau kaip 160 pedagogų. Tačiau švietimo atstovai tikina, kad realybė visai kitokia. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tikrai šis skaičius neparodo tiesos, nes didžiausias pedagogų trūkumas išryškėja prieš mokslo metų pradžią. Tada paieška padidėja“, – atviravo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

„Ko gero, yra didžiausias trūkumas per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Kai net didmiesčių mokyklos skelbia konkursą, tarkim, bet kokiai pozicijai, arba iš viso niekas neateina, arba ateina tie, kurie dar studijuoja arba neatitinka kvalifikacijos“, – konstatavo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

„Yra tokia svetainė „Dirbam.lt“, kurią atsidarius galiu matyti, kad stinga daugiau kaip tūkstančio mokytojų“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas. 

Kai kurie mokyklų vadovai imasi neeilinių šios problemos sprendimo būdų.

„Nepatvirtintais duomenimis, pavyzdžiui, regionų mokyklose netgi dirba buvę geri mokiniai, kurie dar patys studijuoja ir formaliai neturi teisės dėstyti“, – teigė D. Žvirdauskas.

„Mokyklų vadovai kviečiasi dar studijų nebaigusius studentus. Formaliai jie daro pažeidimą, bet sako, kad nemato kitų išeičių ir turi kažkaip gelbėtis, nes ministerija juos paliko likimo valiai“, – komentavo situaciją G. Sarafinas. 

Mokyklų vadovai kviečiasi dar studijų nebaigusius studentus. Formaliai jie daro pažeidimą, bet sako, kad nemato kitų išeičių.

 

Ministerija pripažįsta, kad pedagogų trūksta, tačiau nemano, kad situacija yra tokia jau bloga.

„Ministerija gali patvirtinti, kad yra mokytojų poreikis, bet jis yra natūralus. Matome, kad yra gana didelis vidutinis pedagogų amžius, tad vyksta natūrali jų kaita“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

„Kasmet pavasarį dalis mokytojų, sulaukę pensinio amžiaus, palieka švietimo sistemą. Tačiau išeinančių mokytojų gerokai daugiau, nei ateinančių dirbti. Ir su metais ta problema vis labiau ryškėja“, – teigė E. Milešinas.

Švietimo atstovai sako, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl mokytojų stygius Lietuvoje yra toks didelis, tai – maži atlyginimai. 

„Mokytojai negali oriai pragyventi, jie priversti suktis per kelis darbus. Yra tokių, kurie dirba per tris ar keturias mokyklas – dirba vairuotojais“, – neslėpė sarkazmo G. Sarafinas.

Tiesa, ministerija mano kitaip.

„Atlyginimas yra svarbus faktorius, bet ką rodo kitų Europos Sąjungos šalių patirtis, kad jis nėra esminis. Net tose šalyse, kuriose mokytojų atlyginimai didžiausi, jaučiamas šios srities specialistų poreikis“, – aiškino R. Skaudžius.

Planuojame siekti, kad mokytojų atlyginimas sudarytų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Dar yra viena problema, kad su mokiniais nekalbama apie mokytojo profesijos perspektyvas.

„Jeigu vaikas dešimtoje klasėje nusprendžia nesimokyti chemijos, fizikos, informacinių technologijų, tai bet kuriam aišku, kad jis nebus ateityje šių dalykų mokytojas. Apskritai su devintų, dešimtų klasių mokiniais absoliučiai niekas nešneka apie pedagogikos perspektyvas, apie mokytojų trūkumą“, – dėstė problemos priežastis G. Sarafinas.  

Ministerija sako, kad stengiasi mažinti mokytojų trūkumą.

„Planuojame siekti, kad mokytojų atlyginimas sudarytų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat pedagoginės studijos priskirtos prie prioritetinių, todėl studentams numatytos stipendijos“, – aiškino R. Skaudžius. 

Visgi švietimo atstovai pabrėžia, kad to nepakanka.

„Tų iniciatyvų yra, bet to per mažai. Tai turėtų būti ne tik ministerijos, bet ir visos Vyriausybės, viso Seimo prioritetas. Nedaug liko laukti, kai situacija mokyklose tikrai taps katastrofiška“, – teigė E. Milešinas.

Šiuo metu Lietuvoje netrūksta tik trijų dalykų pedagogų – kūno kultūros, meno ir pradinių klasių mokytojų.

„Dabartinė ministerijos politinė vadovybė neįsigilinusi į švietimo sistemos ilgametes problemas ir nesugeba kompleksiškai jų spręsti, bandoma apsimesti, kad problemų nėra ir nustumti sprendimus vėlesniems laikams“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

E.Milešinas atkreipė dėmesį, kad 2018 m. priimtame Vyriausybės nutarime aiškiai nustatyta, kad 1–4 klasėse privalo būti ne daugiau kaip 24 mokiniai, 5–10 klasėse ir gimnazijos I–IV klasėse ne daugiau kaip 30 mokinių.

„Po 2018 m. priimto nutarimo dėl mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, buvo žodžiu susitarta, kad nustatomas ketverių metų pereinamasis laikotarpis, kada dar buvo leidžiama formuoti didesnes klases, jas „nuauginant“. Šis laikotarpis baigėsi šiemet. Savivaldybės ir mokyklos turėjo užtektinai laiko pasiruošti, tačiau Vyriausybė, matydama, kad situacijos švietimo sistemoje nevaldo, tikslių duomenų neturi, kontrolės įgyvendinti nesugeba, nusprendė užmerkti akis prieš savivaldybių ir mokyklų vadovų savivalę ir teisės aktų nesilaikymą“, – pastebėjo E.Milešinas.

Pasak LŠMPS pirmininko, Vyriausybės nutarimu nustatytų klasių komplektavimo taisyklių nesilaikymas lemia ir viso mokyklų tinklo problemas.

„Savivaldybės užmerkia akis prieš mokyklų vadovų daromus pažeidimus. Galiu pateikti pavyzdį, kaip mokyklų vadovai gudrauja. Oficialiai deklaruojami keturi klasių komplektai, už juos gaunamas finansavimas, tačiau realiai mokiniai suskirstyti ir mokosi trijose klasėse. Taip vienose mokyklose mokiniai sugrūdami, o kitoms jų nebelieka“, – pasakojo E.Milešinas.

ŠMSM duomenimis, 2021–2022 m. Lietuvoje buvo suformuoti 669 per dideli 1–4 klasių komplektai, kuriuose mokėsi ne mažiau kaip 16 745 pradinukai, 95 per dideli 5–10 klasių komplektai su ne mažiau 2 945 mokiniais ir 37 per dideli III–IV gimnazijos klasių komplektai su ne mažiau kaip 1 147 mokiniais.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministrės neveiklumas ir neryžtingumas lemia, kad švietimo sistemai skiriamas finansavimas naudojamas neefektyviai. Savivaldybės ir mokyklų vadovai nesilaiko galiojančių teisės aktų, mokytojai negauna adekvataus atlyginimo, o mokinių rezultatai kenčia“, – tvirtina LŠMPS pirmininkas E. 

Ketvirtadienį perrinktas E. Milešinas teigė sieksiantis vienodos pareiginės algos pedagogams.

„Be rinkos sąlygas atitinkančių atlyginimų visiems pedagogams, ypač pradedantiesiems, švietimo sistema risis žemyn“, – pranešime sakė E. Milešinas.

„Todėl savo strateginiame plane „Vizija2025“ esame numatę tikslą – siekti vienodos pareiginės bazinės algos visiems pedagogams, kuri būtų ne mažesnė nei dabar mokamas atlyginimas pedagogams, turintiems eksperto kvalifikaciją“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.

Be rinkos sąlygas atitinkančių atlyginimų visiems pedagogams, ypač pradedantiesiems, švietimo sistema risis žemyn.

Jo kandidatūrą palaikė 164 ketvirtadienį Vilniuje vykstančio suvažiavimo dalyviai, devyni susilaikė, BNS informavo organizacijos Eglė Žukauskaitė.

Nuo 2019 metų gegužės pradžios profsąjungai vadovaujantis E. Milešinas išrinktas ketverių metų kadencijai.

Jo pavaduotoju antrai kadencijai išrinktas Audrius Jurgelevičius, o Ramūną Znutą pakeitė Klaipėdos rajono susivienijimo lyderė Renata Anužienė.

Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga teigia esanti didžiausia švietimo profesinė organizacija, vienijanti daugiau nei 10 tūkst. narių – mokytojų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų.

Kaukes turi duoti vadovas

„Mokytojas iš vadovo turėtų pareikalauti to, kas priklauso pagal įstatymas. Pagal darbų saugos įstatymą, vadovas privalo aprūpinti visus darbuotojus medicininėmis kaukėmis ir kitomis priemonėmis. Vadovas aprūpina, perka kaukes, respiratorius ar kažkokias kitas priemones. Aišku, jei trūksta tam tikrų lėšų, kreipiasi į steigėją, savivaldą. O Savivalda turi kreiptis į Finansų ministeriją, kuri pagal nustatytas tvarkas kompensuoja šias išlaidas“, – sakė E. Milešinas.

Pasak pirmininko, vis dėlto pirmiausia mokyklų įstaigų vadovai, o ne savivaldybės yra atsakingi už tai, kad mokytojai gautų kaukes.

„Vadovai atsakingi už darbuotojų saugą. Jei jie turi kažkokių finansinių problemų ir pan., jie turi kreiptis į steigėjus, t. y. savivaldą. Kiek man yra žinoma, yra Finansų ministerijos patvirtintas kovos su COVID-19 fondas, kuris įsiteigtas nuo praėjusios Vyriausybės. Tame fonde yra skirtos lėšos. Kiek mums žinoma, tikrai atskiros savivaldybės yra kreipusios, ir iš Finansų ministerijos kompensavimą gavo“, – aiškino jis.

Kaip teigė E. Milešinas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga dar nėra gavusi skundų, kad mokytojai negauna kaukių.

„Mes, kaip profesinė sąjunga, darome švietėjišką veiklą – kartas nuo karto primename mokytojų teises. Praeitą savaitę mes paskelbėme tokią informaciją. Žinių iš savo norių, kad kažkas kažko kažkur negautų, mes neturime“, – kalbėjo jis.

Kas mokės už mokytojų testus?

Esą kalbant apie vakcinaciją, mokytojus galima prilyginti medikams – jie atsidūrę priešakinėse pandemijos linijose.

„Pagal tai, kokie yra priimami teisės aktai, ką svarsto apie privalomą vakcinaciją, apie tai, kad nuo gruodžio 1 d. įsigaliojo įstatymas, kad nesivakcinavę testuosis už savo pinigus, galima teigti, kad mokytojai yra pirmose gretose. Tą mes matome ir su kiekvieną dieną skelbiama informacija, kad pagrinde visi užsikrėtimo židiniai yra švietimo įstaigose“, – komentavo E. Milešinas.

Vis dėlto mokytojų imunizacijos lygis yra labai didelis – pasiskiepiję daugiau nei 90 proc. Pasak pirmininko, nepasiskiepijusiems beliks tik mokamas testavimas, tačiau neaišku, kam teks už jį mokėti.

Pritariu, kad vakcinacija yra svarbi priemonė, tą rodo ir skaičiai. Bet vienaip ar kitaip įstaigoje turi būti valdomas užsikrėtimų atvejis.

„Įstatyme numatyta, kad darbdavys arba darbuotojas dengia lėšas už testavimą. Tai tikriausiai bus susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo. Kiek man žinoma, bendros politikos, kad visoje Lietuvoje vienodai būtų nuspręsta – to nėra. Nors, kiek buvo girdėta, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija traktuoja, kad darbuotojai turės patys mokėti už testus. Reikėtų dar palaukti, nes dar praėjo tik savaitė, kai įsigaliojo įstatymas. Ir tada matysime, kiek toks sprendimas paskatino vakcinuotis mokytojus ir visus švietimo darbuotojus, kurie nebuvo iki to laiko vakcinavęsi, o kokia dalis galbūt ir paliks švietimo sektorių“, – kalbėjo E. Milešinas.

Pasak jo, pedagogams pasipiktinimą gali kelti ne tik kaukės.

„Spalio mėnesį mes kreipėmės į premjerę, nes gavome paklausimų ne tik iš profesinės sąjungos narių. Pagrindinis švietimo įstaigų tikslas yra užkardyti ligą. Pritariu, kad vakcinacija yra svarbi priemonė, tą rodo ir skaičiai. Bet vienaip ar kitaip įstaigoje turi būti valdomas užsikrėtimų atvejis. Mes kreipėmės į premjerę ir po gero mėnesio iš Vyriausybės gavome žinių, kad galima suteikti mokytojams profilaktinį testavimą. Tik yra logistinis klausimas, nes tose mokyklose, kurios testuoja mokinius greitaisiais antigenų testais, tų testų turi, bet, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikai netestuojami, testuojami tik paviršiai, aplinka. Reikėtų, kad tie greitieji antigenų testai būtų pristatyti į įstaigas, kad tais testais testuotųsi“, – šnekėjo E. Milešinas.

„Nuo pačios mokslų metų pradžios ir dar prieš tai, pavasarį, kai buvo kalbama apie grįžimą į mokyklas, didžioji dalis vakcinuotų mokytojų palaikytų idėją, kad būtų privalomas testavimas – visi mokiniai, visi darbuotojai testuotųsi profilaktiškai. Greitieji testai sustabdo viruso plitimą“, – pridūrė jis.