Šiais susitarimais įstaigos įsipareigojo pacientams suteikti daugiau tų paslaugų, dėl kurių eilės konkrečioje įstaigoje yra didžiausios, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija

Tuo metu ligonių kasos patvirtino, kad proveržiui sudarys visas sąlygas – skirs reikiamo dydžio papildomą finansavimą.

Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus Gintaro Kacevičiaus, nestandartinės situacijos reikalauja nestandartinių sprendimų, todėl imtasi dar niekada netaikytos priemonės – šalies gydymo įstaigos pakviestos susitarimais įsipareigoti mažinti paslaugų laukimo eiles, už tai gaunant papildomą apmokėjimą iš ligonių kasų.

Tikimės, kad papildomas finansavimas leis gydymo įstaigoms gerokai padidinti tų paslaugų skaičių, dėl kurių įstaigose susiformuoja ilgiausios laukimo eilės.

„Papildomais susitarimais siekiame finansiškai įgalinti gydymo įstaigas pagerinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir užtikrinti, kad šios paslaugos pacientams būtų teikiamos nemokamai – be jokių papildomų mokesčių ar teisės aktuose nenumatytų sąlygų. Tikimės, kad papildomas finansavimas leis gydymo įstaigoms gerokai padidinti tų paslaugų skaičių, dėl kurių įstaigose susiformuoja ilgiausios laukimo eilės“, – pranešime spaudai sakė  G. Kacevičius.

Daugiausia gydymo įstaigų susitarimuose įsipareigojo didinti gydytojų specialistų konsultacijų prieinamumą. Bendras lėšų poreikis tam viršija 14 mln. eurų.

Taip pat po daugiau nei 5 mln. eurų papildomų lėšų susitarimuose numatyta skirti dienos stacionaro, dienos chirurgijos paslaugoms bei aktyviojo ir ilgalaikio gydymo paslaugoms.

Be to, dalis įstaigų susitarimuose numatė teikti daugiau slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų, taip pat stacionarinių paliatyviosios pagalbos bei skubiosios medicinos pagalbos paslaugų ir kt.

Valstybinės ligonių kasos skaičiavimais, susitarimais užtikrintas papildomas finansavimas leis šalies gydymo įstaigoms suteikti papildomai apie 200 tūkst. gydytojų specialistų konsultacijų, 1300 sąnarių endoprotezavimo operacijų, 37 tūkst. dienos stacionaro ir 7,5 tūkst. dienos chirurgijos paslaugų.

Didžiausius įsipareigojimus susitarimais prisiėmė Kauno klinikos, Santaros klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir kitos įstaigos.

Didinti paslaugų skaičių numatė ir kai kurios regioninės įstaigos, tokios kaip Druskininkų ligoninė, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras ir kai kurios poliklinikos, pavyzdžiui, Vilniaus mieste  Centro poliklinika, Antakalnio poliklinika, Šeškinės poliklinika ir kt. Taip pat susitarimus pasirašė kai kurios privačios gydymo įstaigos.

Pasak ministro, vien skiriant papildomas lėšas problemos nebus išspręstos.

„Be sveikatos vadybos mūsų sistema yra kaip kibiras su daug skylių ir vien tik padidinus ten vandens pylimą problemos neišsisprendžia. Prie mūsų, politikos formuotojų, sveikatos reikalų komiteto labai aktyviai turi prisijungti ir miestų merai, kuriems yra pavaldžios didžioji dalis gydymo įstaigų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Dulkys.

„Jokio skirtumo nebus, jeigu konkrečioje gydymo įstaigoje konkretus gydytojas uždirbs kad ir dešimt kartų daugiau negu dabar, jeigu gydymo įstaigos vadovas nepasirūpins darbo grafikais, brangi įranga bus užrakinta dvi dienas per savaitę, grafikai tarp specialistų nebus sureguliuoti taip, kad jie visi galėtų ta brangia įranga naudotis, kabinetai bus užrakinti, nebus pasirūpinama pagalba registratūros darbe“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, eilių problemas taip pat sudėtinga spręsti, jeigu įstaigos nesijungia į sistemą, kurioje deklaruojami registracijos laikai.