Šios kameros skirtos rinkti duomenis apie eismo intensyvumą gatvėse ir keliuose. Surinkti duomenys bus naudojami Klaipėdos aglomeracijos strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti.

„Klaipėdos miesto aglomeracijos strateginių triukšmo žemėlapių ir Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos 2024–2028 m. veiksmų plano parengimo paslaugų teikėjas – „LEMITOR Ochrona Srodowiska SP. Z O. O.“, – skelbė savivaldybė.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės, triukšmo ir eismo intensyvumo matavimai buvo atlikti jau beveik 20-yje taškų.

Šie žemėlapiai naudojami sudaryti triukšmo prevencijos planui.

„Lenkų kompanija mums rengia triukšmo žemėlapius. Kai juos sumodeliuoja, tada turi patikrinti, ar modelis atitinka realybę, ir atlikti kontrolinius matavimus. Kaip tik šią savaitę jie matuoja. Kadangi triukšmo žemėlapiai yra suskirstyti į geležinkelių ir pagrindinių kelių, vienas taškas buvo matuojamas prie geležinkelio, o 17 taškų – prie pagrindinių kelių sankryžose. Tose vietose pamatavo ir triukšmą, ir eismo intensyvumą. Po to pasižiūrės, ar matavimai atitinka tai, ką jie sumodeliavo“, – apie darbų eigą pasakojo pašnekovė.

Sudaryti žemėlapiai bus patvirtinti miesto tarybos posėdyje. Aplinkosaugos skyriaus vedėja teigė, kad tokie žemėlapiai sudaromi kas penkerius metus.

Rasa Jievaitienė. Vytauto Petriko nuotr.

„Šie žemėlapiai naudojami sudaryti triukšmo prevencijos planui. Savivaldybės sveikatos skyrius yra atsakingas už triukšmo prevencijos plano parengimą. Tad minėta kompanija parengs planą kartu su Sveikatos skyriumi“, – sakė R. Jievaitienė.

Klaipėdiečiai dėl aplinkos triukšmo savivaldybei dažnai nesiskundžia, nebent kai uoste vyksta laivybos kanalo gilinimo ar kiti darbai, tuomet keleto skundų vis sulaukiama.

Inovatyvūs sprendimai

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo Mariaus Švaikausko teigimu, rekonstrukcija magistralėje Vilnius–Kaunas buvo reikalinga, nes šis kelio ruožas labai svarbus tiek Lietuvos, tiek tarptautiniam susisiekimui.

„Siekiant užtikrinti sklandų visų transporto priemonių judėjimą, šiame kelio ruože buvo būtina įgyvendinti inovatyvias, saugias eismo organizavimo priemones, kurios sudarytų galimybių padidinti leistiną greitį. Tačiau ne vien didesnis greitis yra svarbiausias kriterijus. Svarbiausia, kad po rekonstrukcijos šiuo kelio ruožu važiuoti yra saugiau ir patogiau“, – sakė jis.

Pernai ruožui Vilnius–Kaunas buvo suteikta automagistralės kategorija, leistinas maksimalus greitis vasaros laikotarpiu – iki 130 km/val., žiemą – iki 110 km/val.

Perėjos – skirtingų lygių

M. Švaikausko teigimu, ruožo Vilnius–Kaunas rekonstrukcija jau baigta.

Įrengti metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio atkarpų – tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų, rekonstruotos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengti pėsčiųjų takai ir skirtingo lygio perėjos, sumontuotos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, apšvietimas.

Tiltai ties Kaunu per Nerį magistralėje A1 – intensyviausi Lietuvoje, kai kuriomis dienomis čia važiuoja iki 78 tūkst. automobilių.

„Užbaigti ir Gariūnų, Dėdeliškių, Skirmantiškių, Jakštonių, Strošiūnų požeminės perėjos pėstiesiems, rekonstruota Kaišiadorių skirtingo lygio sankryža. Antrame rekonstrukcijos etape bus iš esmės rekonstruotas ir paplatintas Kleboniškio tiltas. Tai leis atskirti tranzitinį eismą nuo vietinio ir užtikrinti jo saugą“, – aiškino jis.

Prie bendros magistralės rekonstrukcijos žymiai prisideda ir ES investicijos: 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu jau skirta 29,9 mln. eurų. 2,6 mln. eurų ES lėšų taip pat buvo skirta Grigiškių transporto mazgui rekonstruoti.

Iššūkiai prie Kleboniškio

Tiltai ties Kaunu per Nerį, esantys magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo 99,03 km iki 100,47 km, yra intensyviausi Lietuvoje.

Skaičiuojama, kad kai kuriomis dienomis čia važiuoja iki 78 tūkst. automobilių.

„Tiltų remontas ir statyba yra viso Islandijos plento projekto dalis. Sutvarkius visą Islandijos plentą padidės eismo pralaidumas ir saugumas, visuomenė sutaupys milijonus dabar spūstyse šiame kelio ruože prarandamų valandų“, – kalbėjo M. Švaikauskas.

Šiuo metu sparčiai vyksta tilto per Nerį krantinių ir tarpinių atramų, viaduko per Jonavos gatvę atramų ir paviršinių nuotekų tinklų įrengimo darbai, rekonstruojami žinybiniai tinklai.

Anot M. Švaikausko, artimiausiu metu bus siekiama galutinai užbaigti tiltų rekonstrukcijos darbus – planuojama, kad netrukus atsiras pėsčiųjų ir dviračių takas su apšvietimu ir triukšmo užtvara kairėje A1 magistralės pusėje ties Šilainiais.

„Užbaigus rekonstrukciją, vienu tiltu vyks eismas Vilniaus–Klaipėdos kryptimi, o kitu – Klaipėdos–Vilniaus kryptimi“, – sakė LAKD vadovas.

Darbai turėtų būti užbaigti iki 2024 m. spalio.

Kadangi šiame miesto rajone gyvenu ir važinėju jo gatvėmis jau beveik tris dešimtmečius, tvirtai galiu pasakyti, kad problemos lyg ir nėra, sankryžose laikėmės dešinės rankos taisyklės, kol sutvarkyta Rokiškio gatvė kažkokiu būdu įgijo pagrindinės gatvės statusą. Matyt, ir kiti šios gatvės ypatumai, pvz., dalyje gatvės – vienpusis eismas, kaip ir gatvės statusas, atsirado dėl čia apsigyvenusio svarbaus miestiečio.

Situacija dar labiau komplikavosi, kai čia buvo perkelta „Regitra“ ir visas rajonas tapo mokomųjų automobilių įkaitu – dažnai sukuriamos nestandartinės, įtemptos eismo situacijos. Taip pat norėtųsi pasidomėti, ar vėlgi ne dėl tos pačios „Regitros“ atsiradimo Šiaurės prospekte liko greičio apribojimas iki 50 km/val., kai pats prospektas panašus į greitkelį, o Mokyklos g. tiltu ar P. Lideikio g. gerokai siauresnėse trasose leidžiamas 70 km/val. greitis?

Taigi Saugaus eismo komisijai linkiu išlikti nešališkai, t. y. vertinti situaciją iš pagrindų, o ne pritaikyti sprendimus atskiriems asmenims ar institucijoms.

Beje, Dmitrijus Lopatinas veikiausiai pasiūlymus teikė tik kai kurių Utenos gatvės gyventojų vardu, nes mūsų nuomonės niekas neklausė, o su jo teikiamais pasiūlymais kategoriškai nesutinkame – kokios dar „plytos“ ar vienpusis eismas?

Jokie krovininiai automobiliai (be šiukšlių vežėjų, elektros, vandentiekio tinklų priežiūrą vykdančių ar pačių gyventojų užsakymu malkas, žemę vežančių arba perkraustymo paslaugas teikiančių sunkiasvorių mašinų) čia nelabai ir važiuoja.

Eismo intensyvumas padidėjęs proporcingai daugėjančių automobilių skaičiui, kai beveik kiekvienas namų ūkis turi ne vieną ir ne dvi mašinas, kaip ir kituose miesto rajonuose. Šaligatviai čia dėl išsiklaipymo, aukščio ir pločio skirtumų (o kai kur jie išvis „nutrūksta“, nes apsodinti krūmais ir kitais augalais arba užstatyti mašinomis) nėra tinkami pėstiesiems, dviratininkams ar mamoms su vežimėliais.

O „Luizės“ prekybos centro atsiradimas, manome, neturėjo įtakos eismo intensyvumui. Priešingai nei „Regitros“ ir mokomųjų automobilių invazija. Gerinti eismo sąlygas Utenos gatvėje galima ir remiantis kitokiais pasiūlymais.

Pateikė rezultatus

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atlikto vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (VMPEI) magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose stebėjimo rezultatai iš dalies atspindi šalies ekonomikos vystymosi tendencijas.

Krašto keliuose bendras eismo intensyvumas 2020 m. sumažėjo apie 4,2 proc., palyginti su 2019 m. Šiuose keliuose mažėjo ir krovininio transporto (7,9 proc.) bei vilkikų (5,8 proc.) eismo intensyvumas.

Krašto keliuose 2020 m. krovininio transporto eismo intensyvumas buvo mažiausias nuo 2005 m.

Valstybinės reikšmės rajoniniuose keliuose bendrojo transporto eismo intensyvumas augo 1 proc., krovininio transporto – 2,5 proc., o vilkikų – net 9,1 proc.

Karantino įtaka

Pokyčiai šalies magistraliniuose keliuose (2019–2020 m.): Vilnius–Kaunas bendras eismo intensyvumas –12 proc., krovininis +2 proc., Kaunas–Klaipėda bendras –4 proc., krovininis +6 proc., Klaipėda–Šventoji bendras –3 proc., krovininis +19 proc.

Magistralėje Ryga–Šiauliai bendras eismo intensyvumas sumažėjo 23 proc., Merkinė–Druskininkai 21 proc., Panevėžys–Saločiai 18 proc., Vilnius–Minskas 15 proc.

2020 m. vasarą, atšaukus karantiną, daugelyje kelių, vedančių lankytinų vietų link, eismo intensyvumas buvo didesnis nei 2019 m., tačiau, įvedus judėjimo ribojimus, metinis eismo intensyvumas daugelyje vietų buvo mažesnis nei 2019 m.

Naudingi duomenys

VMPEI duomenys svarbūs ne tik specialistams vykdant kelių projektavimą, bet ir gyventojams, nes tai vienas pagrindinių rodiklių, lemiančių valstybinės reikšmės kelio ruožo vietą prioritetinėse kelių tvarkymo eilėse, taip pat nustatant kelių priežiūros lygį.

Be to, atžvelgus į krovininio transporto eismo intensyvumo duomenis, parenkami projektavimo ir kelio dangos konstrukcijos sprendiniai, eismo organizavimo priemonės.

Įvertinus keliais važiuojančių transporto priemonių poveikį aplinkai yra rengiami triukšmo žemėlapiai.

Eismo intensyvumo duomenys naudojami analizuojant eismo pokyčius, tendencijas, tranzitinio transporto judėjimą valstybinės reikšmės keliuose, rengiant galimybių studijas ir teritorijų planavimo dokumentus.