Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siekis – sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų šalies gyventojams, todėl nuolat ieškoma galimybių, kaip pagerinti verslo sąlygas, kad tiek Lietuvos verslininkai, tiek užsienio investuotojai norėtų šalyje kurtis ir vykdyti plėtrą.

„Jau dabar pastebime veiklų rezultatus – į Lietuvą pritrauktų tarptautinių įmonių darbo užmokestis yra 51 proc. didesnis už šalies vidurkį, taip pat kartu su pritrauktais investuotojais bus sukurta per 4 tūkst. naujų gerai apmokamų darbo vietų. Aktyviai sprendžiame ir socialines problemas, tarp kurių – maisto švaistymo mažinimas. Nuo šių metų sudarytos sąlygos tinkamą vartoti maistą su pasibaigusiu minimaliu galiojimo terminu pardavinėti ilgiau, sumažinant maisto kainas ir švaistymo problemas“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pritrauktos įmonės kuria darbo vietas

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) nuosekliai dirba, kad sukurtų geras verslui sąlygas investuotojams pritraukti. Praėjusiais metais pavyko pritraukti net 53 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus, kurie per trejus metus sukurs daugiau kaip 4 100 darbo vietų mūsų šalyje.  Į Lietuvą žengia 25 naujos tarptautinės įmonės, o 28 šalyje jau veikiančios bendrovės vykdys plėtrą. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius siekia 2 692 eurų.

„Atliepdami verslo atstovų poreikius, taip pat jau ne pirmus metus skiriame lėšas būsimiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams rengti. Šiuo metu regionų aukštosiose mokyklose daugiau nei tūkstantis informatikos, inžinerijos ir matematikos sričių studentų kas mėnesį gauna stipendijas. Kartu užtikrinamas jų bendradarbiavimas su regionų verslais ir tolesnė integracija į darbo rinką“, – teigė ekonomikos ir inovacijų viceministrė N. Morozaitė-Rasmussen.

Lietuvoje verslas skatinamas įgyvendinti stambius investicinius projektus, suteikiant tam tikras mokestines lengvatas. Tai leido EIMIN jau pasirašyti su 14 bendrovių stambaus projekto investicijų sutarčių, kurios sukurs 3 951 darbo vietą ir pritrauks daugiau kaip 1,25 mlrd. eurų investicijų. Skaičiuojama, kad šių 14 verslo įgyvendinamų projektų vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius sieks 2 364 eurus.

Beveik 1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai stiprinti

Lietuvos ekonomikai stiprinti EIMIN praėjusiais metais paskelbė pagalbos priemonių, kurių bendra vertė siekia beveik 1 mlrd. eurų.  Iš viso dėl finansavimo kreipėsi beveik 3 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų. Sėkmingas 1 mlrd. plano įgyvendinimas padėjo verslo atstovams dar labiau priartėti prie įmonių  modernizavimo ir paslaugų tobulinimo, naujų produktų kūrimo ir perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos.

Šiais metais EIMIN planuoja paskelbti kvietimų verslui už daugiau kaip 500 mln. eurų. Taip pat iki vasaros startuos EIMIN inicijuotos paskolos, kurioms numatyta skirti iki 850 mln. eurų. Paskolos verslui bus teikiamos verslo projektams, kuriais investuojama į aplinkai draugiškas technologijas, aplinkai taršių išmetamųjų dujų mažinimą, atliekų perdirbimą, naujų technologijų diegimą, gynybos ir saugumo pramonę.

Verslumo skatinamas dar nuo mokyklos suolo

Atliepiant verslo atstovų bei jaunuolių poreikius, EIMIN kasmet neformalaus verslumo ugdymo programai „Accelerator_x“ skiria pusę milijono eurų, o nuo šių metų skiria papildomus 350 tūkst. eurų moksleivių skaitmeninio verslumo programai. Iki 2030-ųjų bus apmokyta daugiau nei 10 tūkst. moksleivių.

Išdrįsti pradėti savo verslą EIMIN skatina taip pat ir vyresniąją kartą – sėkmingai veikia „Startuok nuo 50+“ programa, skirta jau reikšmingos gyvenimo patirties sukaupusiems asmenims įgyti papildomų verslo kūrimo ir vystymo kompetencijų. Ši programa apima tiek teorines paskaitas, tiek praktines užduotis, leidžiančias perprasti sėkmingo verslo vystymo principus.

Sprendžiamos maisto švaistymo problemos

EIMIN siekia reikšmingai sumažinti maisto švaistymo problemą šalyje. Todėl nuo šių metų prekybininkams Lietuvoje sudaryta galimybė saugų ir tinkamą vartoti maistą, kurio minimalus galiojimo terminas pasibaigęs, pardavinėti ilgiau.

Tai leidžia sumažinti prekybininkų ir gamintojų nuostolius bei maisto kainas. Gyventojai gali nusipirkti daugiau maisto produktų su nuolaida ir tokiu būdu sumažėja išmetamo maisto ir jo atliekų kiekis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje per metus 50 tūkst. tonų yra išmetama, nes maisto produktai, pasibaigus terminui „Geriausias iki...“, yra klaidingai laikomi nebetinkamais vartoti.

Įvertinus, jog maisto produktas, pasibaigus terminui „Geriausias iki...“, yra saugus bei tinkamas vartoti toliau, gali būti pardavinėjamas ne ilgiau nei 45 dienas. Dvi maisto produktų grupių turi išimtis: duoną, pyrago gaminius, margariną leidžiama pardavinėti ne ilgiau kaip 2 dienas, o tam tikrus gyvūninės kilmės produktus – ne ilgiau kaip 10 dienų pasibaigus terminui „Geriausias iki...“.

Mažinama našta užsiimantiesiems individualia veikla

Šiais metais startuoja smulkiojo verslininko sąskaita – automatizuotas finansų tvarkymas, kuris sumažins mokesčių apskaičiavimo naštą užsiimantiesiems individualia veikla.

Iki šiol didelė dalis individualią veiklą vykdančių asmenų susiduria su sunkumais apskaičiuodami mokėtinus mokesčius, teikdami deklaracijas. Be to, tai atima daug laiko – vienas savarankiškai dirbantis asmuo finansų apskaitai per metus skyrė apie 18 valandų. Iš viso apskaitai tvarkyti ir mokesčiams sumokėti buvo skiriama 4,3 mln. valandų, o tai sudaro maždaug 35,1 mln. eurų. Tad tikimasi, kad EIMIN kartu su Finansų ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendinama automatizuota sistema padės smulkiesiems verslininkams sutaupyti laiko ir finansų bei paskatins daugiau asmenų užsiimti verslu.

Atveriamos galimybės gynybos pramonei

Dedamos pastangos stiprinti šalies gynybos ir saugumo pramonės sektorių atveriant kelią karo įrangos gamybai. Šiuo tikslu buvo panaikintas ribojimas Lietuvoje esančiose laisvose ekonomikos zonose (LEZ) verslui vykdyti veiklą gynybos srityje. Tai paskatins verslą plėsti savo veiklą ir kurti naujas darbo vietas.

EIMIN inicijavo Lietuvos gynybos ir saugumo pramonei aktualius įstatymų pakeitimus, kuriais atsisakoma perteklinių reikalavimų šio sektoriaus plėtrai ir sudaroma palankesnė aplinka Lietuvai pačiai pasigaminti Europos gynybai reikalingų produktų. 

Taip pat Seimas pritarė EIMIN pasiūlymui sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti stambius projektus. Šie pakeitimai užtikrins neatidėliotinų valstybės saugumo ir gynybos poreikių tenkinimą.

Šios iniciatyvos užtikrina glaudų bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio verslininkais, plėtojant ir kuriant daugiau perspektyvių galimybių Lietuvos gyventojams, įskaitant geresnius atlyginimus ir kuriant naujas darbo vietas, kurios skatina visos šalies ekonomikos augimą.

„Šiais metais (nuo 2022 metų spalio iki šių metų spalio – BNS) gerosios valdysenos indeksas pasiekė savo rekordą, geriausią rezultatą nuo indekso pradžios – trys ketvirtadaliai įmonių indekse parodė gerus (A arba A+ balas skalėje nuo A+ iki D- – BNS) rezultatus“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė I. Valeškaitė.

2021–2022 metų gerosios valdysenos indekse gerus rezultatus parodė 58 proc. VVĮ.

Gerosios valdysenos indeksus sudariusio Valdymo koordinavimo centro (VKC) projektų vadovė Aušra Gudinavičienė teigė, kad šiais metais ypač pagerėjo įmonių skaidrumo vertinimas.

„Jeigu praeitais metais skaidrumo vertinimas buvo vidutinis ir B raide vertinamas, tai dabar net 70 proc. įmonių buvo teigimas vertinimas ir vidutiniškai jos buvo įvertintos A“, – spaudos konferencijoje sakė A. Gudinavičienė.

Anot jos, skaidrumo vertinime silpniausia sritis buvo tvarumo ataskaitos – iš visų įmonių teigiamus įvertinimus gavo vos 17 įmonių, o maksimaliai teigiamai buvo įvertintos tik dvi – „Ignitis grupė“ ir „Smiltynės perkėla“.

Skaidrumo vertinime silpniausia sritis buvo tvarumo ataskaitos – iš visų įmonių teigiamus įvertinimus gavo vos 17 įmonių.

 

Pagal kolegialių organų – valdybų ir stebėtojų tarybų – gerosios valdysenos rodiklį valstybės įmonės gavo A įvertinimą, 94 proc. įmonių buvo įvertintos gerai. Valdybų ir stebėtojų tarybos A įvertinimu vertintos ir pernai.

A. Gudinavičienės teigimu, kolegialių organų vertinime viena esminių spragų buvo veiklos tęstinumo neužtikrinimas – ne visose valdybose veikia bent vienas narys iš ankstesnės kadencijos, o tai daro neigiamos įtakos įmonės valdymo tęstinumui.

„Taip pat tik 25 įmonių buvo išviešinti tinkamai rezultatai apie vykusias atrankas“, – pridūrė A. Gudinavičienė.

Tuo metu pagal strateginį planavimą ir įgyvendinimą teigiamai įvertinta vos 65 proc. įmonių.

„Jei praeitais metais šis vertinimas buvo vidutinis ir sudarė A- raidę, tai šiais metais jis vertinamas gerai. (...) Matom trūkumus integruojant strategijas, tam tikrų įmonių strategijos buvo patvirtintos pavėluotai“, – sakė A. Gudinavičienė.

Blogiausiai vertintas finansų tvarumas (51 proc. VVĮ vertintos teigiamai) – daugumos VVĮ kreditingumo rizika yra žema dėl itin konservatyvaus finansavimo modelio, 15 VVĮ nenaudoja skolinto kapitalo.

Sudarydamas valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos indeksą, VKC atsižvelgė į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, „Nasdaq“ bendrovių valdymo kodeksą, Nuosavybės gairių, Skaidrumo gairių ir Atrankos gairių nuostatas.

K. Žemaitis ministerijoje kuruos eksporto, investicijų ir talentų pritraukimo klausimus, ketvirtadienį pranešė ministerija.

„Šiandien kaip niekad svarbu užtikrinti Lietuvos investicinį patrauklumą bei didinti Lietuvos verslų konkurencingumą pasaulinėse rinkose“, – pranešime teigė K. Žemaitis.

K. Žemaitis ministrės patarėju dirba nuo Vyriausybės kadencijos pradžios. Anksčiau jis dirbo „Go Vilnius“ Verslo skyriaus vadovu, projektų vadovu Kauno technologijos universitete, agentūroje „Investuok Lietuvoje“.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje taip pat dirba viceministrai Vincas Jurgutis, Eglė Markevičiūtė ir Ieva Valeškaitė.

Kaip pranešė ministerija, I. Valeškaitė kuruos geresnį reguliavimą ir verslo priežiūrą, verslo mokestinę aplinką, taip pat jai pavesta užduotis ministerijoje sukurti ekonominės analizės padalinį, kurio šioje įstaigoje iki šiol nebuvo.

Viceministrė turi 10 metų darbo patirtį ekonominės politikos analizės, verslo reguliavimo ir mokesčių srityse, yra įgyvendinusi mokesčių  projektus Lietuvos ir užsienio šalių nevyriausybiniame sektoriuje.

33 metų I. Valeškaitė penkerius metus dirbo Laisvosios rinkos institute vyresniąja politikos eksperte –  kuravo projektus, susijusius su verslo aplinkos gerinimu, teisėkūros kokybės ir mokesčių sistemos skaidrumo didinimu ir paprastesniu mokesčių administravimu.

2012–2015 metais ji dirbo Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriuje. 

I. Valeškaitė yra baigusi dviejų bakalauro krypčių studijas – tarptautinės ekonomikos ir politikos mokslų, taip pat taikomosios makroekonomikos magistro studijas Vilniaus universitete. I. Valeškaitė moka anglų, rusų kalbas. 

Informaciją apie teigiamą viceministrės COVID-19 testą portalui patvirtino Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Viceministrė E. Markevičiūtė kontaktavo su dviem žmonėmis ministerijoje, šie asmenys dabar yra saviizoliacijoje. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras buvo apie tai informuotas“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Laikantis reikalavimų, ministerijos patalpos buvo dezinfekuotos. E. Markevičiūtė, pasak ministerijos atstovų, jaučiasi gerai, todėl tęsia darbus nuotoliniu būdu. Ministrė Aušrinė Armonaitė su ja nekontaktavo, todėl neprivalo izoliuotis.

Žurnalistės išsilavinimą turinti V. Jankauskaitė-Milčiuvienė, anksčiau dirbusi ir žemės ūkio ministro patarėja, ministerijoje kuruos turizmo klausimus.  

J. Pinskus kuruos investicijų projektų sritį – kontroliuos, kaip vyksta jų įgyvendinimas, ko trūksta, kad juos paspartintų, kuruos laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) klausimus, dirbs su savivaldybėmis.

V. Jankauskaitė-Milčiuvienė su „valstiečiais“ dalyvavo 2016 metų Seimo rinkimuose. Ji yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos tarybos narė, Šilalės skyriaus pirmininkė ir šios savivaldybės tarybos narė.

Dešimt metų ji turėjo savo komunikacijos verslą, yra dirbusi tuometinio žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio atstove spaudai, vėliau – kai kurių Seimo narių patarėja.  Anksčiau ji dirbo ekonomikos žurnaliste dienraštyje „Lietuvos žiniose“, LRT žinių laidoje „Panorama“, LNK ir „TV3“ žiniose, buvo laidos „Pinigų karta“ prodiuserė. 

J. Pinskus pastaruoju metu dirbo privačiame versle, nuo 2004 iki 2011 metų dvi kadencijas buvo Seimo narys. Jis buvo išrinktas į Seimą ir 2012-aisiais, tačiau kilus balsų pirkimo skandalui 2012-ųjų lapkritį Seimas nutarė, kad jis kartu su žmona Živile Pinskuviene bei kita „darbiete“ Jolanta Gaudutiene nėra išrinkti Seimo nariais, tačiau 2013 metais kitu Seimo sprendimu jie buvo grąžinti į išrinktųjų sąrašą.

2011–2015 metais J. Pinskus buvo Vilniaus mero pavaduotojas.

J. Rojaka prie ministerijos prisijungė praėjusių metų spalį. Ekonomistė iš pradžių dirbo ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus patarėja ir buvo atsakinga už makroekonominę analizę bei ministerijos analitinių išteklių formavimą.

„J. Rojaka savo patirtimi ir žiniomis svariai prisidėjo prie ministerijos reorganizacijos, ypač formuojant analitinius išteklius. Dėl to viceministrui Gediminui Miškiniui tapus Valstybės tarnybos departamento vadovu, jo vieta patikima savo srities profesionalei, kuri bus atsakinga už Europos Sąjungos investicijų koordinavimą ir įmonių politiką“, – pranešime sakė V. Sinkevičius.

Prieš pradėdama darbą ministerijoje, J. Rojaka 15 metų dirbo DNB banke, ėjo vyriausiosios ekonomistės ir Ekonominių tyrimų departamento vadovės pareigas. Ji taip pat yra dirbusi Pasaulio banke, Lietuvos banko ekonomiste, dėstė Vilniaus universitete ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, o šiuo metu dėsto Vilniaus Gedimino technikos universitete.

V. Sinkevičiaus komandoje dirba dar trys viceministrai: Gintaras Vilda, kuris kuruoja inovacijų, pramonės ir prekybos politikos sritis, Marius Skuodis, kuruojantis investicinės aplinkos gerinimo, eksporto skatinimo ir investicijų klausimus, bei Elijus Čivilis, atsakingas už valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimą, valdymo optimizavimą ir šalies turizmo politiką.