Apie tai LNK reportaže buvo kalbama su Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstove Kotryna Tamkute.

– Kas yra Ekonomikos vargo indeksas?

– Ekonomikos vargo indeksas yra indeksas, kuris parodo tai, kas yra svarbu gyventojams. Gyventojams yra svarbu ne tik tai, kad sukurtų prekių ir paslaugų vertė didėtų, bet ir tai, kad išliktų nedidelis nedarbo lygis. Šis indeksas tai ir parodo. Mes skaičiuojame pagrindinius tris rodiklius: BVP augimą, nedarbo lygį bei infliaciją. Juos visus sudėję gauname indeksą, kuris parodo, kokioje ekonominėje padėtyje šiuo metu atsidūrusi šalies ekonomika.

– Ar galima teigti, kad Lietuva vargsta?

– Ekonomikos vargo indeksas rodo, kad Lietuva yra penktoje pozicijoje nuo galo, tai reškia, kad mes esame penktoje vietoje iš didžiausią ekonomikos vargą patiriančių valstybių. Taip pat svarbu, kad prieš tai buvusiame ekonomikos vargo indekse, kurį skaičiuojame kas ketvirtį, tai praeitame ketvirtyje 2021 metus užbaigėme būdami šeštoje pozicijoje, bet tai nereiškia, kad ekonomikai sekasi geriau. Mūsų padėtis keitėsi dėl situacijos kitose šalyse.

– Kokia situacija kitose šalyse?

– Didžiausią ekonomikos vargą patiria Ispanija, Slovakija ir Italija, o geriausiai šiuo metu sekasi Airijai, Maltai ir Slovėnijai. Kas skiria šias valstybes? Didžiausią ekonomikos vargą patiriančiose šalyse BVP lėtėja, išlieka aukštas nedarbo lygis, o tose šalyse, kuriose ekonomika šiuo metu vargsta mažiausiai, vyrauja pakankamai nemažas BVP kilimas ir nedidelė infliacija.

– Kaip greitai keičiasi šalys šitame indekse?

– Infliacija yra būtent tas rodiklis, kuris stumia Lietuvą į labiausiai ekonomiškai vargstančių šalių sąrašą. Mes stebime, kad nuo praeitų metų infliacija didėjo ir mūsų pozicija stūmėsi žemyn. Kadangi indeksas skaičiuoja ketvirtinius duomenis, tai mes galime turėti net trijų mėnesių rodiklių kaitą ir stebėti tendenciją. Yra tokių valstybių, kuriose augant BVP indeksas keitėsi ganėtinai žymiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar indeksas kam nors yra svarbus? Ar į jį kreipiamas dėmesys?

– Pats indeksas buvo sukurtas aštuntajame dešimtmetyje, todėl tai tikrai nėra naujas įrankis, kuris yra naudojamas skirtingose šalyse. Kanados Freizerio institutas šiam indeksui skiria daugiausiai dėmesio ir kiekvienais metais aktyviai jį matuoja. Pagrindinis jo priekaištas vyriausybėms – infliacija.

Skaičiuojamas kaip suminis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo, nedarbo lygio ir infliacijos rodiklis, Ekonomikos vargo indeksas leidžia atsakyti į klausimą, kaip gyvena šalies ekonomika.

„Kuo indekso vertė aukštesnė, tuo daugiau sunkumų patiria šalies ekonomika: BVP auga lėčiau, didėja nedarbas ir kyla kainos. Panašiai situaciją galima apibūdinti ir Lietuvoje: mus kamuoja bene didžiausia infliacija Europoje, nedarbo lygis praktiškai nemažėja, ekonomikos augimas išlieka lėtas. Pagal šiuos rodiklius vertinama stagfliacijos rizika“, – teigia LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

2021 m. pabaigoje Lietuvos BVP augo 1,3 proc. ir viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį – 0,5 proc. Šalies nedarbo lygis išlieka stabilus – 7 proc., tačiau didesnis nei vidutiniškai ES – 6,5 proc. Lemiamu nedarbo veiksniu išlieka didėjantys nedarbo spąstai – 106 proc., palyginti su 74 proc. ES vidurkiu. Visgi turime pozityvią atsvarą: didėjantis laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje rodo reikšmingą potencialą spartinti BVP kūrimą ir kartu sulaiko nedarbo augimą. 

Pagrindiniu ekonominio vargo veiksniu tapo kainų augimas, kuris ketvirtą ketvirtį buvo 4 proc., kai europiečiai vidutiniškai patyrė 1,8 proc. infliaciją. „Matome, kad 2022 m. pradžioje ketvirtinis kainų augimas Lietuvoje buvo 6,2 proc. Jei tempas išliktų panašus, metinis kainų augimas pasiektų net 24 proc.“, – sakė LLRI prezidentė. „Nuo stagfliacijos mus kol kas gelbėja ypatingas rinkos potencialas, kuris saugo mus nuo nedarbo augimo ir leidžia kurti daugiau BVP, o galimybės atsitiesti priklausys nuo darbo rinkos atvirumo, sąlygų investuoti ir didinti ūkio produktyvumą“. 

Mažėjant regiono patrauklumui, šios sąlygos, LLRI teigimu, tampa itin svarbios.

Mažiausiai ekonomiškai vargstančios šalys 2021 m. ketvirtajame ketvirtyje buvo Danija, Čekija, Vengrija, Lenkija, Šveicarija, Vokietija. Kiek didesnį vargą nei Lietuva patyrė Graikija, Ispanija, Italija, Airija ir Latvija. 

Ekonomikos vargo indeksą 1970-aisias sukūrė amerikiečių ekonomistas Arthuras Okunas, o vėliau patobulino taip pat amerikiečiai Robertas Barro bei Stevas Hanke. Į šalies ūkio padėtį jis leidžia pažvelgti iš šalies ir atveria kelią diskusijai, kaip spręsti ją kamuojančias problemas.