NASA vadovaujama analizė grindžiama daugiau nei 30 metų palydovų stebėjimais. Pirmasis palydovas buvo paleistas 1992, o naujausias – 2020 metais.

Iš viso nuo 1993-ųjų jūros lygis pakilo maždaug 10 centimetrų. Taip pat paspartėjo ir kilimo tempas – nuo maždaug 0,18 cm per metus 1993-iaisiais iki dabartinio 0,43 cm per metus.

„Dabartiniai spartėjimo tempai reiškia, kad iki 2050 metų vidutinis pasaulinis jūros lygis pakils dar 20 cm“, – sakė NASA jūros lygio pokyčių grupės ir vandenynų fizikos programos Vašingtone direktorė Nadya Vinogradova Shiffer (Nadja Vinogradova Šifer).

Pasak jos, per ateinančius tris dešimtmečius pokyčiai bus dvigubai didesni nei per praėjusį šimtmetį, todėl ateityje potvyniai bus daug dažnesni ir pavojingesni nei dabar.

Tiesioginė jūros lygio kilimo priežastis – reiškinio „El Nino“ poveikis orams. Dabartinis „El Nino“ pakeitė 2021–2022 metų meteorologinį reiškinį „La Nina“, kurio metu jūros lygis pakilo apie 0,08 centimetro.

„El Nino“ lemia aukštesnę nei vidutinė vandens temperatūrą Ramiojo vandenyno pusiaujo srityje.

„El Nino“ metais daug lietaus, kuris paprastai iškrenta sausumoje, galiausiai patenka į vandenyną, todėl laikinai pakyla jūros lygis“, – sakė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) jūros lygio tyrėjas Joshas Willisas (Džošas Vilisas).

Tačiau spartėjimo tendencijoje akivaizdžiai matomas ir žmogaus veiklos pėdsakas.

Ilgalaikiai duomenų rinkiniai, tokie kaip šie 30 metų laikotarpio palydovų duomenys, leidžia atskirti trumpalaikį poveikį jūros lygiui, pavyzdžiui, dėl „El Nino“, nuo tendencijų, rodančių mums, kur link juda jūros lygis, sakė Benas Hamlingtonas, NASA JPL jūros lygio pokyčių grupės vadovas.

Bėgant metams technologinės naujovės užtikrino didesnį matavimų tikslumą. Pavyzdžiui, radiolokaciniai aukščiamačiai atspindi mikrobangas nuo jūros paviršiaus ir fiksuoja laiką, per kurį signalas grįžta į palydovą, taip pat grįžtančio signalo stiprumą.

Jie taip pat pasitikrina savo duomenis remdamiesi kitais šaltiniais, pavyzdžiui, potvynių ir atoslūgių matuokliais ir palydoviniais atmosferos vandens garų bei Žemės gravitacijos lauko matavimais.

Sulaukta priešžiemio

Po Šv. Martyno dienos prasideda vadinamasis priešžiemis.

Etnologas Libertas Klimka patikino, kad jau dešimt metų jo prognozės pagal šios dienos spėjimus pasitvirtina.

„Jei per Martyną antys ant vandens, tai per Kalėdas – ant ledo“, – patarlę priminė L. Klimka.

Jis dažniausiai remiasi keliais tam tikrų datų, orų spėjimo metodais.

„Labai kontrastingi praėjusieji metai. Bet tai rodė net keli požymiai – vieni vienaip rodė, kiti – kitaip. Senovėje buvo stebimi paukščių lizdai, skruzdėlynai“, – pasakojo L. Klimka.

Šiemet pajūrio krašte skruzdės sukrovė aukštus skruzdėlynus.

„Tai byloja, kad bus drėgna“, – paaiškino L. Klimka.

Jei lapkričio pirmoje pusėje pasirodytų sniegas, tai po mėnesio – jau tikra žiema.

Senovėje sakydavo, kad jei lapkritis lietingas, žiema paprastai būna snieginga. O štai jeigu šaltokas, žiema bus lengva.

„Nieko gero nebus“

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė kol kas kreivu žvilgsniu stebi laukus merkiantį lietų.

„Nieko gero nebus. Medžių šaknys pus. Vanduo net nesigeria į žemę. Per žiemą gali viskas išpūti. Daug augalų gali žūti. Net medžiai nepasisavina maisto medžiagų, stovi šlapumoje. Nei jie maitintis gali, nei numesti lapus. Medžiai dabar yra kvailoje būklėje. Tačiau drėgmė yra tik paviršiuje, giliojo vandens trūksta. Manau, visą žiemą bus paviršinė drėgmė“, – svarstė žolininkė.

A. Karaliūnaitė įsitikinusi, kad per šią žiemą pašalas nesusiformuos.

„Pašalo nebus, žiema bus paviršinė. Gal ir pasnigs. Kai kur gal ir smarkiau, bet iš tiesų tai žemė neįšals. Laukia puvėkų ir pelėsių žiema. Būtų gerai, kad bent dvidešimt dienų rimtai pašaltų. Kenkėjai žūtų“, – tikino A. Karaliūnaitė.

Rimtesnį šaltuką A. Karaliūnaitė prognozuoja sausio pabaigoje ir vasario pradžioje.

„Sunku pasakyti, kokia ta žiema bus. Panašu, kad šlapia. Bet sausį ar vasarį bus kelios savaitės šaltuko“, – įžvalga dalijosi A. Karaliūnaitė.

Žolininkė svarstė ir tai, kaip pasaulyje vykstantys karo veiksmai palies gamtą ir orus.

„Visi dejavo, kad bezda karvės. O kiek dabar teršalų į atmosferą pakyla, kai tiek sprogimų vyksta per dieną? Man atrodo, kad žmonija jau ne pirmą kartą žudo Žemę“, – atsiduso moteris.

A. Karaliūnaitę stebina neįprastos anomalijos, kurias šiandieną ji gali stebėti savo kieme.

„Lapai tebėra ant medžių, rožės žydi, eleborai ką tik pražydo. Na, kur tai matyta. Kažkas čia ne taip“, – stebėjosi moteris.

Orus lems El Nino

Amerikiečių klimatologai neseniai pateikė naujausią 2023–2024 m. žiemos prognozę.

Orus lems El Nino. Šis reiškinys susidaro dėl Ramiojo vandenyno viršutinio sluoksnio didelio pašiltėjimo tropinėse vandenyno rytinės dalies srityse.

Laukia puvėkų ir pelėsių žiema.

Kai vandenyno temperatūra nukrenta, reiškinys vadinamas La Nina.

El Nino reiškinys yra susijęs su atmosferos slėgio kaita, kitaip vadinama Pietų Osciliacija.

Tai pasireiškia kaip atmosferos slėgio svyravimas tarp vakarinio ir centrinio Ramiojo vandenyno regionų, kai vienas vyksmo centras netoli Indonezijos, o kitas – virš centrinės Ramiojo vandenyno dalies.

El Nino reiškinio suaktyvėjimas pastebimas kas 3–4 metai (kartais kas 2–7) ir trunka apie tris mėnesius.

La Nina paprastai trunka 9–12 mėnesių, nors kai kada tas reiškinys tęsiasi ir porą metų.

Šį kartą prognozuojama, kad El Nino truks iki kitų metų vasaros.

A. Karaliūnaitė. Vytauto Petriko nuotr.

Žada šilumą ir drėgmę

Amerikiečių specialistai skelbia, kad šių metų žiema gali būti Europoje šiltesnė maždaug dviem laipsniais, o kai kur Šiaurės pusrutulyje – 3–4 laipsniais.

Tiesa, Europos orus taip pat lems Atlanto vandenyno srovės.

Kol kas specialistai Europai žada daugiau kritulių nei įprasta, ypač Skandinavijai ir Alpėms.

JAV mokslininkai savo prognozėje mini daugiau drėgmės ir mažiau šalčio iš Šiaurės Atlanto atnešančius orų modulius.

Nukrypimas nuo normos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, paklaustas, ar tikrai ši žiema gali būti šiltesnė net trimis ar keturiais laipsniais, šyptelėjo.

„Klausimas – kur? Amerikai ir Afrikai vienos prognozės, Europai – kitos. Bet sutinku su amerikiečių prognozėmis. Globaliai žvelgiant, žiema turėtų būti šiltesnė“, – patikino klimatologas.

D. Valiukas pabrėžė, kad Lietuva yra toli nuo Ramiojo vandenyno, todėl neaišku, kiek minėtas reiškinys El Nino darys įtaką mūsų orams.

„Pažvelgus į analogiškus metus, kai buvo jaučiama El Nino įtaka, sakyčiau, kad atskirų šaltų orų periodų vis tik reikėtų tikėtis. Ta tendencija išliks“, – sakė D. Valiukas.

Klimatologas aiškino, kad Lietuvoje labiau pastebimas žiemos orų nukrypimas nuo normos.

„Trys keturi laipsniai aukščiau normos yra labai daug. Bet pas mus yra buvę ir daugiau. Prisiminkime 2020-ųjų besniegę žiemą. Tačiau trijų laipsnių nukrypimą nuo normos mes labiau jaučiame vasarą nei žiemą“, – priminė D. Valiukas.

Lietuviai jau priprato prie besniegių ir šiltokų žiemų.

„Jei žiemą laikosi nulis ar minus vienas laipsnis, tai jau ir yra dviejų laipsnių aukščiau normos žiema“, – paaiškino klimatologas.

Skirtumai: dėl jūros įtakos pajūryje tiek sausį, tiek vasarį vidutinė oro temperatūra yra 0,9 laipsnio šalčio. O Vilniuje sausio vidutinė temperatūra – 3,7 laipsnio, vasarį – 3,1 laipsnio šalčio. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sniego vis mažėja

Kritulių prognozės, pasak D. Valiuko, nedėkingas reikalas, nes juos lemia daugybė veiksnių.

„Kritulių prognozės kol kas apsistoja ties įprastine, daugiamete norma. Tokius modelius bent aš mačiau. Tačiau, kadangi tai yra Lietuva, žiema gali būti šiltoka, bet šlapia. Jei bus nulis laipsnių, sniego nebus, vadinasi, bus šlapia. Net tuomet, kai nėra El Nino, Lietuvoje jau tapo įprasta, kad žiema būna šiltoka ir šlapia, bet pasitaiko kelios savaitės ir šaltų orų“, – reziumavo D. Valiukas.

Specialistas linkęs manyti, kad vis tik ne El Nino, o klimato kaita labiau lemia lietuviškus orus.

„Stebime, kad šiltomis žiemomis vis tiek pasitaiko arktinio oro masių įsiveržimų. Jei nėra sniego, gali žiemkenčiai iššalti ar kitų nuostolių šaltis padaryti. Tai yra viena klimato kaitos pasireiškimo formų. Remiantis ilgalaikiais stebėjimais, mūsų žiemų sniego danga drastiškai mažėja. Nors, esant šiltesnei atmosferai, kritulių kiekis didėja. Tiek vasarą, tiek žiemą kritulių daugėja. Bet toks reiškinys, kaip sniegas, mažėja. Bet tai nereiškia, kad mes iš viso neturime sniego. Maksimali sniego danga gali iškristi net ir per labai trumpą laiką“, – aiškino D. Valiukas.

Paprastai tariant, praėjusio šimtmečio žiemomis pasnigdavo jau gruodį, sniego danga per tris žiemos mėnesius kaupdavosi. O dabar apie snieguotą ir ilgą žiemą belieka pasvajoti.

„Dabar dažniau nutinka taip, kad sniego danga susidaro per parą ar dvi, o pradingsta po savaitės“, – sakė D. Valiukas.

Kokios bus Kalėdos?

Šių metų ruduo pasižymėjo šilumos rekordais, todėl kyla klausimas, ar per Kalėdas iš viso sulauksime sniego?

„Atsakymo į šį klausimą dar nėra. Bet daugiametė statistika rodo, kad Kalėdų laikotarpiu bent vieną dieną iš kelių šventinių turime su sniegu. Tikimybė yra daugiau nei 50 proc.“, – vylėsi D. Valiukas.

Klimatologinė vasara šiemet rekordiškai ilgai užsitęsė, po to buvo rekordiškai šiltas ruduo.

„Visą tą laiką pas mus keliavo šilto oro masės, o šalto oro prietaka buvo užblokuota“, – paaiškino D. Valiukas.

Jis priminė, kad pirmajam lapkričio dešimtadieniui buvo prognozuojama dviem laipsniais aukštesnė nei norma temperatūra.

„Paskui bus natūralus vėsimas, bet šiltesnė nei įprastai tendencija išliks“, – prognozavo D. Valiukas.

Vidutinė lapkričio oro temperatūra – 2,6 laipsnio šilumos.

„Gruodį vidutinė oro temperatūra pajūryje yra 1,1 laipsnio šilumos, o Vilniuje – 2 laipsniai šalčio“, – skirtumus vardijo klimatologas.

Vidutinė sausio temperatūra Lietuvoje – 2,9 laipsnio šalčio, vasarį – 2,5 laipsnio šalčio.

„Pajūryje tiek sausį, tiek vasarį vidutinė oro temperatūra yra 0,9 laipsnio šalčio. O Vilniuje vidutinė sausio temperatūra – 3,7 laipsnio, vasarį – 3,1 laipsnio šalčio“, – sakė D. Valiukas.

„Priklausomai nuo jo jėgos, „El Nino“ gali sukelti įvairių padarinių, pavyzdžiui, padidinti smarkių liūčių ir sausrų tam tikrose pasaulio vietose riziką“, – sakė NOAA klimatologė Michelle L'Heureux (Mišel Lerė).

Ji nurodė, kad „El Nino“ taip pat gali nulemti naujus temperatūros rekordus.

Iki šių metų pabaigos, o gal net artimiausiomis savaitėmis Ramiajame vandenyne gali susiformuoti reiškinys „El Nino“, kuris visame pasaulyje sukelia klimato ekstremumus, ketvirtadienį perspėjo Jungtinės Tautos (JT).

Yra 80 proc. tikimybė, kad „El Nino“ gali prasidėti laikotarpiu nuo spalio iki lapkričio, ir 60 proc. tikimybė, kad jis prasidės laikotarpiu nuo dabar iki rugpjūčio pabaigos, nurodė JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO).

Reiškinys „El Nino“, kuris gali nulemti sausras vienose pasaulio dalyse ir smarkias liūtis kitose, atsiranda kas dveji-septyneri metai, kai pradeda silpnėti vyraujantys pasatai, cirkuliuojantys virš Ramiojo vandenyno atogrąžų srities.

„El Nino“, kuris praėjusį kartą reiškėsi nuo 2009 metų birželio iki 2010 metų gegužės, gali sukelti sumaištį žemės ūkyje ir pasaulinėse žemės ūkio rinkose.

Dėl jo mažiau kritulių sulaukia tokios šalys kaip Indija, Indonezija ir Australija, todėl didėja miškų gaisrų ir nederliaus pavojus. Tuo tarpu Ramiojo vandenyno rytinio regiono ir Pietų Amerikos valstybėse iškrenta daugiau kritulių, kurie kelia potvynių ir žemės nuošliaužų pavojų.

„El Nino“ nulemia ekstremalius įvykius ir daro aiškų šildymo poveikį“, – sakė WMO vadovas Michelis Jarraud (Mišelis Žaro).

Indijos musoniniai lietūs šiemet prasidėjo penkiomis dienomis vėliau nei įprasta, o nepakankamo kritulių kiekio šį sezoną perspektyva sukėlė nuogąstavimų dėl mažesnio derliaus ir didesnių maisto kainų.

Pernai birželį Indonezijos Sumatros saloje siautę gaisrai jau sukėlė didžiausią per daugiau kaip dešimtmetį smogą Pietryčių Azijoje, paveikdami milijonų žmonių kasdienį gyvenimą ir išprovokuodami piktą diplomatinį ginčą su kaimyniniais Singapūru ir Malaizija.

Australijoje per „El Nino“ taip pat stiprėja sausringumo tendencija, todėl padidėja krūmynų gaisrų pavojus.

„El Nino“ metų žiemos Europoje ir Jungtinių Valstijų šiaurėje paprastai būna sausesnės.

Be to, kad padidina kritulių kiekį Ramiojo vandenyno rytuose ir Pietų Amerikoje, „El Nino“ pakeičia maisto medžiagų turtingas vandenyno sroves, kurios vilioja žuvis.

Manoma, kad pavadinimas „El Nino“ šiam reiškiniui buvo duotas 19-ajame amžiuje, kai Peru žvejai pastebėjo jį maždaug per Kalėdas. Tas žodis ispaniškai reiškia berniuką, turint omenyje Kūdikėlį Jėzų.

Žodžiu „La Nina“, kuris reiškia mergaitę, vėliau buvo pavadintas atvirkštinis reiškinys, kurį apibūdina neįprastai žema vandenyno paviršiaus temperatūra Ramiojo vandenyno atogrąžų dalies centriniame ir rytiniame regionuose. Praėjusi „La Nina“ baigėsi 2012 metų balandį.