Kaip šeštadienį pranešė Prezidentūra, šalies vadovas pasidžiaugė besiplėtojančiais Lietuvos ir Lenkijos santykiais, kuriuos atspindi ne tik intensyvi politinė partnerystė, bet ir auganti prekyba bei investicijos, sėkmingai įgyvendinami bendri strateginės reikšmės infrastruktūros projektai.

Pasak pranešimo, susitikime su Lenkijos Seimo maršalka daugiausia dėmesio skirta paramai Ukrainai, patiriančiai niokojančią Rusijos karinę agresiją.

Prezidentas akcentavo, kad teisinga ir tvari taika įmanoma tik Ukrainos sąlygomis – Rusijai išvedus kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos.

Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Rusija rengiasi ilgam sekinančiam karui, todėl Ukrainai būtina toliau teikti ekonominę, karinę, humanitarinę pagalbą. Šalies vadovas teigė itin vertinantis svarų Lenkijos indėlį.

Prezidentas su Lenkijos atstove aptarė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą palaikant Ukrainos iniciatyvas Jungtinėse Tautose, siekiant įsteigti Specialųjį tribunolą agresijos nusikaltimams tirti, ieškant sprendimų, kaip įšaldytą viešą ir privatų Rusijos turtą panaudoti Ukrainos atstatymui.

„Kilus karui dramatiška situacija Ukrainoje mobilizuoja mus susitelkti pilnai Lenkijos ir Lietuvos bendrais veiksmais reaguoti į šiuos įvykius. Lenkija ir Lietuva laikosi nuostatos, kad Ukrainai reikia padėti, reikia ją remti, dėti visas pastangas, kad Ukraina atsispirtų Rusijos agresijai“, – penktadienį Seime pradedant pavasario sesiją sakė E. Witek.

Lenkijos Seimo maršalka sako kalboje pažymėjo, kad Lenkija, kaip ir Lietuva, laikosi pozicijos, kad rusų karo nusikaltimai turi sulaukti atsako ir kaltieji turi būti nuteisti.

„Mes tos pačios nuomonės dėl Rusijos keliamų grėsmių, kalbame vienu balsu apie tai, kokiu būdu turime remti Ukrainą karinėje, humanitarinėje plotmėje“, – kalbėjo E. Witek.

P. Paleckio/BNS nuotr.

Ji Lietuvą vadino strategine partnere, atkreipė dėmesį į pastaraisiais metais suintensyvėjusius šalių vadovų, ministrų susitikimus, taip pat ragino priimti Tautinių mažumų įstatymą. Jis parengtas, tačiau iki šiol nepriimtas Seime.

E. Witek penktadienį taip pat susitiko su premjere Ingrida Šimonyte, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

„Lenkai ir lietuviai labai suprantame ir užjaučiame ukrainiečius jų dabartinėje sunkioje padėtyje ir laikomės tos pačios pozicijos, kad Ukrainai reikia teikti visą įmanomą paramą – tiek karinę, tiek ekonominę, tiek humanitarinę“, – po susitikimo su parlamento vadove surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Witek.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad Lenkija ir Lietuva panašiai mato Europos saugumo ateitį, kuri priklausys nuo to, „kaip ir kada Ukrainai pavyks laimėti“.

„Mūsų šalys ir toliau pasiryžusios Ukrainai teikti politinę, ekonominę, karinę ir humanitarinę paramą tiek, kiek reikės“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.

Lietuvos vadovas pasidžiaugė itin gerais Lietuvos ir Lenkijos santykiais, prisiminė apsilankymą Gegužės 3 d. Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjime Varšuvoje, pabrėžė poreikį stiprinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą.

Susitikime su Lenkijos Seimo pirmininke daugiausia dėmesio skirta regioninio saugumo klausimams.

Prezidentas akcentavo, kad geopolitinė Lietuvos ir Lenkijos padėtis įpareigoja palaikyti kiek įmanoma glaudesnius santykius saugumo ir gynybos srityje. Lietuva vertina Lenkijos indėlį į transatlantinio ryšio stiprinimą ir mūsų regiono saugumą NATO kontekste. Abi šalys palankiai vertina ką tik pasibaigusio NATO vadovų susitikimo rezultatus: sprendimą tęsti NATO atvirų durų politiką ir palaikyti Aljanso partneres, ypač Ukrainą ir Sakartvelą, įtvirtintą Aljanso poziciją situacijos Baltarusijoje atžvilgiu bei sprendimą NATO viršūnių susitikimą surengti Lietuvoje.

Prezidento ir Lenkijos Seimo pirmininkės susitikime aptarta padėtis Baltarusijoje.

Pasak G. Nausėdos, būtina telkti tarptautinę paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei ir režimo represijų aukoms. Prezidentas atkreipė dėmesį į režimo šantažą pasitelkiant nelegalią migraciją į Lietuvą ir pažymėjo, kad būtina įdėmiai vertinti regiono saugumo padėtį ir stiprinti ES išorės sienos apsaugą.

G. Nausėda pasidžiaugė sutampančiu Lietuvos ir Lenkijos požiūriu į Rusijos keliamą grėsmę ir Europos Vadovų Tarybos posėdyje pasiektu principingu sutarimu nerengti Rusijos ir 27 ES valstybių narių susitikimo, kol Rusija nerodo jokių pažangos ženklų – nėra užtikrinamos žmogaus teisės šalyje, tebesitęsia padėties Ukrainoje eskalacija.

Valstybės vadovo teigimu, Rusijai tęsiant agresyvią politiką Ukrainoje ypač svarbu mobilizuoti tarptautinės bendruomenės politinę paramą Ukrainai. Tokią galimybę suteiks kitą savaitę Vilniuje vyksianti Ukrainos reformų konferencija. Ji taip pat leis įvertinti Ukrainos nueitą reformų kelią šiuo ypač sudėtingu pandemijos laikotarpiu.

„Labai norėčiau pasidžiaugti tuo, kad šiandieną mūsų parlamentus jungia labai dinamiškas, gyvas, glaudus dialogas, ir daugelį klausimų, kuriuos turime spręsti, galime efektyviai spręsti bendradarbiaudami drauge“, – spaudos konferencijoje po susitikimo sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos parlamento vadovė sakė, kad su Lenkijos kolege aptarė situaciją Baltarusijoje, bendradarbiavimą padedant Rytų partnerystės valstybėms, Europos Sąjungos ateities klausimus.

Lenkijos Seimo maršalka E. Witek teigė, jog „temų, kurias reikia aptarti, yra tiek, kad praverstų kitas susitikimas“, ji taip pat džiaugėsi, kad bendravimą internetu pakeitė gyvi susitikimai.

„Būtinybė yra pradėti susitikinėti betarpišku būdu ir interesas yra iš abiejų pusių. Tų temų, kurias reikia aptarti, tikrai yra visa aibė, tai temos, kurios svarbios visais Europai, abiem valstybėms, tai ir saugumo klausimai, ypač žiūrint į tai, kas vykta Rytuose, kaip elgiasi Rusija. Tai yra ir mūsų dvišalių santykių temos, susiję su vardų, pavardžių rašyba, lenkų švietimo kausimais Lietuvoje“, – kalbėjo E. Witek.

Lenkijos parlamento žemųjų rūmų vadovė pakvietė V. Čmilytę-Nielsen spalį su oficialiu vizitu atvykti į Lenkiją.

Vilniuje nuo pirmadienio viešinti Lenkijos Seimo maršalka E. Witek antradienį taip pat susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte.

Prezidentas G. Nausėda su Lenkijos atstove aptars regioninį saugumą, sankcijas Baltarusijos režimui, paramą Ukrainos reformoms, trijų Rytų Partnerystės šalių europinę perspektyvą, pranešė Prezidentūra.

E. Witek į Vilnių atvyko pirmadienį, lankėsi Lenkų kultūros namuose, susitiko su politikais, antradienio vizito programoje taip pat yra apsilankymas lenkų kalba ugdančioje Vilniaus šv. Jono Pauliaus II-ojo gimnazijoje.

Kaip BNS informavo Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė, E. Witek Vilniuje lankosi parlamento vadovės V. Čmilytės-Nielsen kvietimu.

Lenkijos Seimo vadovė iš pradžių susitiks su Lietuvos parlamento pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, skaitys pranešimą Seimo posėdyje.

Vėliau Lenkijos žemųjų parlamento rūmų pirmininkė susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte.

Prezidentas G. Nausėda su Lenkijos atstove aptars regioninį saugumą, sankcijas Baltarusijos režimui, paramą Ukrainos reformoms, trijų Rytų Partnerystės šalių europinę perspektyvą, pranešė Prezidentūra.

E. Witek į Vilnių atvyko pirmadienį, lankėsi Lenkų kultūros namuose, susitiko su politikais, antradienio vizito programoje taip pat yra apsilankymas lenkų kalba ugdančioje Vilniaus šv. Jono Pauliaus II-ojo gimnazijoje.

Kaip BNS informavo Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė, E. Witek į Vilniuje lankosi parlamento vadovės V. Čmilytės-Nielsen kvietimu.

Už E. Witek kandidatūrą, kurią iškėlė valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ partija, balsavo 245 iš 460 Seimo narių.

Naujojo pirmininko Seimui prireikė po to, kai iš šio posto pasitraukė Marekas Kuchcinskis, šias pareigas ėjęs nuo 2015-ųjų. M. Kuchcinskis Seimo iš posto traukėsi dėl skandalo, kilusio, kai paaiškėjo, kad jis naudojosi valstybiniais lėktuvais ir sraigtasparniais keliaudamas su šeima.

E. Witek – trečioji moteris Seimo pirmininkė.

Likus kelioms valandoms iki balsavimo Seime, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atleido E. Witek iš vidaus reikalų ministrės pareigų. Neoficialiais duomenimis, naujuoju šalies Vidaus reikalų ministerijos vadovu gali tapti Ministrų Kabineto narys, specialiųjų tarnybų koordinatorius Mariuszas Kaminskis.