„Veikiausiai tai bus kopijos. (Skulptūras) norisi liesti ne tik akliesiems, bet ir visiems lankytojams“, – pažymėjo M. Piotrovskis per susitikimą internetu.

Jis pridūrė, kad pasaulinėje muziejų praktikoje jau esama pavyzdžių, kai eksponuojamos šedevrų kopijos, kurias leidžiama liesti.

Anot Ermitažo direktoriaus, jo įstaigoje itin laukiami vaikai, studentai ir pensininkai.

„Pensininkai visą gyvenimą mokėjo mokesčius, kad mes galėtumėm egzistuoti, todėl labai džiaugiamės jų (vizitais) – lengvatų naikinti nesiruošiame“, – pabrėžė M. Piotrovskis.

Jo teigimu, Ermitaže niekada nebus rodyklių, padedančių rasti tam tikrą kūrinį.

„Muziejuje apskritai labai gerai yra pasiklysti. Ermitaže visada tenka ilgai vaikščioti, ir tai yra teisinga“, – pabrėžė direktorius.

Jis taip pat užsiminė apie muziejuje besilankančių kišenvagių problemą.

„Su jais turi kovoti policija, o mes turime savo specialiuosius būrius. Bet pagauti juos sunku – tai yra nusikalstamo pasaulio aukščiausioji klasė. Asmeniškai negaliu nieko padaryti: net jei pagaučiau vagį, negaliu paimti kirvio ir jam nukirsti rankos“, – sakė Ermitažo vadovas.

P. Smuglevičiaus paveikslas, – kuriame vaizduojamas šv. Stanislovas, įspėjantis Lenkijos karalių Boleslovą Narsųjį, – nutapytas Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio užsakymu apie 1785 metus, tuo metu rekonstruojamai Vilniaus arkikatedrai. Tuomet vyskupo kvietimu P. Smuglevičius pirmą kartą lankėsi Vilniuje.

Pasak meno istorikės Rūtos Janonienės, 19 amžiaus pradžioje rekonstravus arkikatedros altorių paveikslas Vilniaus kapitulos buvo padovanotas Rusijos imperijos Mogiliavo arkivyskupijos arkivyskupui metropolitui Stanislovui Bogušui Sestšencevičiui, kuris savo lėšomis statė šv. Stanislovo bažnyčią.

„Bažnyčia buvo pastatyta 1823 metais ir konsekruota po 2 metų, tuo laikotarpiu tarp 1823 ir 1825 metų paveikslas turėjo atsirasti Peterburge ir jis buvo šv. Stanislovo Romos katalikų bažnyčios didžiajame altoriuje iki 1935 metų, kai buvo uždaryta ir paveikslas perkeltas į Ermitažo rinkinius, jis ten pateko kaip nežinomo 18 a. dailininko kūrinys, niekas nežinojo tos istorijos“, – pasakojo meno istorikė R. Janonienė.

Praėjus daugiau nei 200 metų paveikslas paimtas iš Ermitažo saugyklų ir tik vienai savaitei pristatytas lankytojams.

1973-aisiais Ermitažo Vakarų Europos meno skyriaus darbuotoja muziejaus saugyklose radusi paveikslą suprato, kad tai P. Smuglevičiaus kūrinys.

„Daug kas ieškojo šio paveikslo, ir žurnalistai, ir istorikai, bet niekam nepavyko sužinoti, kur jis yra, ar jis iš viso Ermitaže. Matyt, buvo užkištas fonduose, labai turtinguose fonduose, taip būna ir dideliuose muziejuose – po daugelio metų atsiranda ir labai garsūs paveikslai. Matyt, taip buvo ir su šituo atveju“, – pasakojo Ermitaže dirbanti meno skyriaus darbuotoja Nijolė Masiokaitė.

Dabar Vilniaus arkikatedros altorių puošia kitas P. Smuglevičiaus kūrinys, taip pat skirtas šv. Stanislovui.

„1799 metais, rekonstrukcijos darbams visai einant į pabaigą, buvo pastatytas altorius, dabartinis klasicistinis, tada Smuglevičius nutapė antrą paveikslą, kuris išlikęs ir dabar kabo altoriuje – šv. Stanislovo mirtis“, – sakė menotyrininkė Rūta Janonienė.

Ar bus restauruotas Ermitažo saugyklose rastas originalas kol kas neaišku. Dailės muziejaus vadovai ketina prašyti Ermitažo leisti paveikslą restauruoti ir po to jį eksponuoti Lietuvoje.

Antradienį, gruodžio 3 d., 18 val., Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorijoje bus skaitoma vieša paskaita „Valstybinio Ermitažo Brangenybių galerija: per šimtmečius sukaupti Europos juvelyrikos turtai“.

Valdovų rūmų muziejuje eksponuojama Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė – tai viena ryškiausių Valstybinio Ermitažo lobyno – Brangenybių galerijos – puošmenų.

Kokiomis aplinkybėmis neįkainojamas meno šedevras – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo užsakymu Niurnberge dukteriai Jadvygai tuoktuvių proga sukurtas įstabus kūrinys – pateko į vieną žinomiausių pasaulio muziejų?

Kokiomis juvelyrikos meno vertybėmis didžiuojasi Valstybinis Ermitažas, pasaulio muziejų reitinguose įtraukiamas į pirmąjį penketuką? Kokias istorijos įdomybes mena Brangenybių galerijos eksponatai, pristatantys įvairių šalių kultūrą ir skirtingų kultūros epochų meninę stilistiką?

Į šiuos ir daugelį kitų klausimų viešoje paskaitoje Jums atsakys menotyrininkė, Valstybinio Ermitažo Vakarų Europos ir Rusijos juvelyrikos meno rinkinių ilgametė saugotoja ir kuratorė dr. Olga Kostiuk. Viešnia iš Sankt Peterburgo pasakos apie Brangenybių galerijos ištakas, pristatys jos raidą, istorijos bruožus.

Kada, kokiais tikslais bei būdais Rusijos valdovų aplinkoje pradėti kaupti meno kūriniai ir brangenybės? Kokiais lobiais šias kolekcijas papildė aistra kaupti retenybes garsėjęs Petras I? Kokia prabanga supo Jekateriną II? Ją, pasak amžininkų, buvo apėmusi „kamėjų liga“. Kaip valdovų lobynas tapo atviras viešuomenei ir peraugo į muziejų? Kokiais juvelyrinių kūrinių rinkiniais jis pasipildė XX a. ir kokiomis šiuolaikinių meistrų sukurtomis brangenybėmis didžiuojasi šiandien?

Skaidrėmis iliustruotoje paskaitoje galėsite išvysti Valstybinio Ermitažo Brangenybių galerijos istorinį kelią, pasigėrėti prabangiomis monarchų insignijomis, įvairių laikų diplomatinėmis dovanomis, subtiliais papuošalais ir drabužių aksesuarais, unikaliais taikomosios dailės dirbiniais, įstabiais Europos juvelyrikos meno kūriniais.

Paskaita bus skaitoma rusų kalba ir verčiama į lietuvių kalbą.

Prieš renginį nuo 17.30 val. kviečiame parodą „Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė – šedevras iš Valstybinio Ermitažo rinkinių“ aplankyti nemokamai, tačiau maloniai prašome iš anksto registruotis tel. (8 5) 262 0067 arba renginiai@valdovurumai.lt.