„Visų pirma noriu padėkoti žaidėjams, kad jie atvyko į burbulą ir mums padėjo, – konferenciją pradėjo Maskoliūnas. – Visų antra, mūsų federacija atliko nuostabų darbą, nes burbule sąlygos buvo aukščiausio lygio sąlygos. Noriu pasveikinti Daniją ir trenerį Bittmaną – jie buvo nuostabiai pasiruošę.“
„Tikėjomės sunkių rungtynių, nes danai žaidė be jokio spaudimo, kuris gulė ant mūsų. Džiaugiuosi, kad vyrukai nepasidavė sunkiu metu ir kovėsi, kai kuriomis akimirkomis buvo kantrūs, kitais atvejais – ne. Krepšinio dievai buvo mūsų pusėje“, – pridėjo strategas.
– Ar nesutinkate, jog lietuvius lydėjo sėkmė?
– Sėkmė... Kiek mūsiškių išmetė laisvų metimų, kuriuos klubuose meta 40 proc. tikslumu ir šiandien nepataikė? Tokiais momentais, kur atrodo, jog laužiame rungtynes, kaip ir galime nubėgti bei taip toliau. Nesakyčiau, kad mus lydėjo sėkmė.
Kaip tik sakyčiau, kad danų laisvumas – kiek kartų subaudavome juos ant tritaškio, kiek davėme įmesti du taškus su pražanga, kiek įmetė tritaškių, kuriuos rizikavome. Jų aukštaūgių metimus, pavyzdžiui. Tikrai nenorėčiau sutikti. Gal keletas momentų, bet (nedaugiau).
– Kokia Kuzminsko situacija?
– Jam reikėjo susiūti koją, bet kiek sakė medikai, jis negalės žaisti apie savaitę. Linkiu jam sveikatos ir kuo greičiau grįžti į ritmą.
– Kas nutiko komandai turint 9 taškų persvarą?
– Įsisuko olimpinis tritaškis, gavome du taškus su pražanga neatkovoję kamuolio. Rytas gudresnis už vakarą, išanalizavus bus matyti kitomis akimis. Atrodė, kad žaidėme kantriai, provokavome baudas, veržėmės link krepšio. Bent puolime tas žaidimas atrodė visai nieko.
Gynyboje keitėmės ginamaisiais, bet (sukrito) jų laimingi metimai ir tada automatiškai didesnis spaudimas, prametame baudelę, lengvą metimuką. Sunku kažką komentuoti, bet faktas, jog Manto blokas buvo švarus.
– Kiek jus neramina toks nervingas langas?
– Labai. Kokio atsakymo tikitės? Kad viskas žiauriai faina ir valio? Mane labai neramina, kaip mes banguojame.
Pasitikiu tam tikrais žaidėjais, kurie žinau, ką gali duoti ir būna, jog duoda dar daugiau, bet kartais paprasčiausiai išnyksta, atrodo, tarsi kiti žmonės.
Taip, turime jaunų žaidėjų, kuriuos gali varžyti rinktinės marškinėliai, bet tas bangavimas mane išmuša iš vėžių. Ir visa komanda išsimuša. Atrodo, kad kontroliuojame viską, bet paskui sugriūname tarsi kortų namelis. Po to vėl iš lėto sunkiai keliamės, keliamės, keliamės...
– Kaip manote, kas susiję su tuo sugriuvimu? Tai techniniai ar nusiteikimo dalykai?
– Dėl nusiteikimo neturiu nė vienos pastabos – netgi bandžiau raminti, jog nuimti spaudimą. Visi suprantame, kas būtų buvę, jei būtume pralaimėję. Kad ir koks būtum patyręs, tas spaudimas vis tiek kerta per smegenis. Faktas, kad turime su tuo susitvarkyti geriau ir savo darbą atlikti geriau, tiksliau, teisingiau ir užtikrinčiau.
– Kodėl ši atranka buvo tokia sunki apskritai?
– Belgai ir čekai yra geros komandos. Pirmose rungtynėse, kaip ir minėjau, aš pats nesitikėjau, jog belgai taip gerai sužais. Mačas su danais buvo stiprus smūgis, po kurio atsitiesėme ir žaidžiame tarsi kita komanda.
Šiame lange buvo lygiai tas pats. Kontroliavome rungtynes visą laiką. Atrodo, jog perneštume 60 proc. iš šeštadienio rungtynių ir to užtektų pergalei prieš Daniją, bet...
– Ar danai savo žaidimu nustebino, nepaisant to, jog nebuvo Lundbergo?
– Jie – šaunuoliai ir nusipelno pagarbos. Jie į rungtynes ateina ramūs, nes danai pasirodė gerai ir ant jų galvos nekaba Damoklo kardas. Be savo pagrindinių žaidėjų jie atrado kitus krepšininkus. Šiandien rizikavome ties aukštaūgių tritaškiais ir viskas sukrito. Nėra ta rizika, jog ją paėmėme iš galvų – viskas iš analizės bei žiūrėtų rungtynių. Nieko nebuvo panašaus, o šiandien viskas (sukrito).
– Kas leido įsisiautėti Larsenui?
– Sutarėme ties juo rizikuoti ir gavome tris tritaškius. Pirmaujame 5-6 taškais – tritaškis. Keletą kartų nepadarėme baudų, užbaigė atakas baudos aikštelėje. Sunku pasakyti, kas dar lėmė tokį jo pasirodymą.
– Ką galėtumėte pasakyti sirgaliams prieš olimpinę atranką?
– Mes tikrai darysime viską, kad turėtume stipresnę komandą, turėtume laiko daugiau pasiruošti ir padarysime viską, jog atsidurtume olimpiadoje. Apie tai net nėra kalbos. Puikiai žinome, kokią rinktinę galime surinkti ir tada bandysime lipdyti su ta komanda.
Nesakau, kad reikia klykti iš džiaugsmo, bet jūs ir jūsų kolegos, žinau, kad kibiriukus su... buvo paruošę laikė, bet dar tegul pasilaiko. Tegul pasilaiko tas frazes apie fiasko, katastrofas ir t.t.
Galvoju, kad šiuo sunkiu laikotarpiu ne tik krepšiniui, bet visi per pandemiją yra suirzę, pikti ir neramūs. Žibalo pylimas nepadeda niekam ir iš to nėra naudos niekam, bet visi daro savo darbą. Jeigu taip atrodo, kad taip reikia (daryti)... Nesakau, kad mus reikia girti, bet reikia matyti (situaciją) ir suprasti.
– Ar yra žaidėjai, kurie jus nustebino?
– Taip, Vaidas Kariniauskas šiame lange atrodė puikiai. Nežinau, kaip būtume pasirodę be jo. Marekas daro žingsnius į priekį, matosi, kad kitaip atrodo treniruotėse. Rodo jėgą, augimą, ko aš jam ir linkiu. Visi kažką davė.
