Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė portalo žurnalistus informavo, kad pranešimą apie gaisrą ugniagesiai gelbėtojai gavo 11.56 val.

„Gautas pranešimas, kad Utenoje, Kupiškio gatvėje, dega metalinis angaras, galimai ir automobiliai viduje. Atvykus pirmiesiems ugniagesiams buvo nustatyta, kad gaisras kilęs apie tūkstančio kvadratinių metrų ploto metaliniame angare, šlaitiniu stogu. Degimas buvo pastato pastogėje“, – situaciją komentavo ugniagesių gelbėtojų atstovė.

Gaisro vietoje dirba gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos. „Šiuo metu dirba ugniagesiai, atvykę septyniomis autocisternomis, automobiliniais keltuvais“, – detalizavo E. Zdanevičienė.

Gaisras lokalizuotas 14.50 val. „Ugnies plitimas sustabdytas, bet toliau vykdomi gesinimo darbai. Dalis pastato konstrukcijų yra sugriuvusios į patalpos vidų, atkeliama, gesinami lokalūs židiniai“, – teigė E. Zdanevičienė.

„Prašome gyventojų nebūti lauke, likti pastatų viduje, užsidaryti langus ir ventiliacijų angas. Taip pat būtinai perspėkite artimuosius, kaimynus, visus aplinkinius“, – rašoma Utenos rajono savivaldybės pranešime.

Portalo žurnalistams pirmadienį susisiekus su Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstove spaudai Džiuginta Vaitkevičiene buvo patikinta, kad dėl šio atvejo vadovybė informuota ir vaizdinė medžiaga nagrinėjama.

Antradienį atstovė spaudai informavo, kad pirminės tyrimo išvados jau yra, tačiau dėl šio įvykio tyrimas dar nėra baigtas.

„Pirminės išvados yra tokios, kad nesuveikė vandens padavimo siurblys. Dabar aiškinamasi, ar tai nutiko dėl žmogiškųjų faktorių ar dėl apynaujės technikos normalaus neįsisavinimo. Ar tai žmogiškasis faktorius, ar tikrai buvo gedimas kompiuterinėje sistemoje, nes automobilis kompiuterizuotas“, – tyrimą komentavo atstovė spaudai.

Paklausta, ar kritikuotiną ugniagesių gelbėtojų darbo kokybę galėjo lemti tai, kad jie nebuvo tinkamai paruošti dirbti su tokia technika, D. Vaitkevičienė tokią galimybę atmetė. „Ugniagesiai negali ir nedirba neapmokyti. Jie išlaiko kursus, jeigu turi naudotis kokia nors kita technika“, – sakė D. Vaitkevičienė.

Užjaučiu automobilio savininką. Tokia ugniagesių darna varo į neviltį.

D. Vaitkevičienės teigimu, dėl šio įvykio toliau vyksta tyrimas. „Toliau aiškinamasi, ar tai buvo technikos gedimas, ar žmogiškasis faktorius“, – tyrimo eigą dėstė atstovė spaudai.

Primename, kad gaisras Noreikiškėse kilo gegužės 28 dieną. Kaip tądien portalui teigė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas, pranešimas apie degantį „Ford Transit“ automobilį gautas 17.18 val. Į įvykio vietą buvo išsiųstos dvi autocisternos. Nelaimės metu žmonės nenukentėjo.

Vaizdo įraše matyti, kaip šalikelėje stovintis automobilis dega atvira liepsna, o jo gesinti skuba gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos. Prie liepsnojančios transporto priemonės stovi vyras – jis susiėmęs už galvos, nes greičiausiai suvokia, kad tokias liepsnas pažaboti gali tik ugniagesiai.

Tačiau mačiusieji vaizdo įrašą suabejojo ugniagesių gelbėtojų darbo kokybe.

Nesuprantu aš tų ugniagesių gelbėtojų mašinų. Tiek laiko krapštosi ir nesimato, kad gesintų...

„Užjaučiu automobilio savininką. Tokia ugniagesių gelbėtojų darna varo į neviltį. Penki vyrai nesugebėjo per porą minučių paleisti vandens. Nesitreniruoja? Sunku žiūrėti, kaip vairuotojas bėgioja į kabiną ir atgal, kaip kiti tampo žarną į visas puses ir dairosi vienas į kitą. Ir viskas tada, kai kiekviena sekundė brangi. Patarimas: vežiokitės didesnės talpos gesintuvą ir nedegantį audeklą. Kitaip teks stovėti ir žiūrėti, kaip jūsų turtas dega“, – kritikos negailėjo vienas internautas.

Kitas portalo skaitytojas pasigedo ne tik ugniagesių gelbėtojų darnos, bet ir greičio. „Nesuprantu aš tų ugniagesių gelbėtojų mašinų. Tiek laiko krapštosi ir nesimato, kad gesintų... Nejaugi neįmanoma tik privažiavus jau kokį švirkštą traukti ir pradėti gesinti? Ką ten tiek laiko kuistis? Užkirmijo kranas ar vandens pamiršo užsipildyti?“ – klausė portalo skaitytojas.

„Čia ne ugniagesiai gelbėtojai, o kažkokia parodija. Vairuotojas infarktą gali gauti žiūrėdamas į ugniagesių darbą“, – piktinosi internautė Nijolė.

Ugniagesiams apie gaisrą pranešta ketvirtadienį prieš vidurdienį, sakė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovai.

Kaip teigė Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas, gaisrą gesino penkios autocisternos, kitų gyvenviečių ugniagesių pagalbos nebuvo kviesta.

Dumpių regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne gaisras kilo vakariniame šlaite, kuris gerai matomas nuo Šilutės–Palangos kelio.

Atvykus ugniagesiams-gelbėtojams, atvira liepsna sąvartynas liepsnojo 100 kvadratinių metrų plote. Liepsnojo ir atskiri židiniai.

Tikėtina, kad gaisro priežastis – savaiminis užsidegimas dėl sąvartyno gilumoje vykstančių atliekų irimo procesų.

Tyčinio padegimo versija atmetama, esą svetimi asmenys į teritoriją patekti negali. Tai esą tipinė sąvartynų problema: per pastarąjį pusmetį Lietuvoje dėl tos pačios priežasties liepsnojo Panevėžio, Šiaulių, Alytaus regionų sąvartynai.

Pradžioje informuota, kad ketvirtadienį apie 14 val. gaisras Dumpių sąvartyne užgesintas. Vis dėlto saugumo sumetimais ugniagesių ekipažas sąvartyne budėjo visą naktį.

Prevenciškai ant degusio sąvartyno šlaito dar buvo pilamas vanduo iš teritorijoje esančių priešgaisrinių rezervuarų.

Budėjimas vyko iki penktadienio ryto. Pilnas incidento likvidavimas vyko beveik parą. Išdegė beveik 200 kvadratinių metrų plotas.

„Smilkimo procesas vyksta, gaisras dar nėra iki galo užgesintas, bet labai tikimasi, kad šiandien tai pavyks padaryti“, – Eltą informavo savivaldybės atstovė Loreta Gaižiuvienė.

Penktadienį 15 valandą savivaldybėje į posėdį rinksis Ekstremalių situacijų komisija, kuri išklausys naujausią informaciją iš ugniagesių.

„Apsvarstome rekomendacijas apie įmonių darbą Pramonės rajone, ką daryti su ugdymo procesu. Kadangi prasidės mokinių atostogos, dėl to jau nebereikės svarstyti šitos temos“, – sakė L. Gaižiuvienė.

ELTA primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Degė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos ir Marijampolės.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika gaisrą pavadino viena didžiausių pastarojo meto ekologinių nelaimių. Jo teigimu, gaisro padaryta žala gamtai gali siekti 5 mln. eurų.

„Kad jūs žinotumėte, kaip man pikta. Oi, kaip pikta. Normaliomis sąlygomis įstatymai veikia daugiau mažiau neblogai. Tačiau kas vyksta dabar, tik parodo, kad įstatyminę bazę reikia peržiūrėti iš esmės. Pavyzdžiui, vyrams naktį pritrūksta kuro. Tada jo užsipilti reikia važiuoti į Varėną. Arba prašyti savivaldybės pagalbos. Tada mes naktį turime daryti viešųjų pirkimų apklausas. Naktį“, – kritikos strėles dėl įstatymų spragų feisbuke leido N. Cesiulis.

Niekas manęs gyvenime nemokė, ką daryti, kaip gesinti gaisrą. Ir dar pirmą tokį Lietuvoje!

Tačiau degalų klausimas nėra vienintelis, kuris supykdė Alytaus miesto merą. Jis atkreipia dėmesį į, atrodo, kasdienius, bet iš tiesų tokius svarbius dalykus dirbant fizinį darbą, o tuo labiau gesinant milžinišką gamyklos gaisrą. „Reikia maitinti mūsų ugniagesius. Vėl turime daryti pirkimus. Ir vėl tos pačios procedūros. Ir taip atrodo darbas ekstremaliomis sąlygomis. Man jau nuo ryto kažkokie valstybės specialistai pradeda priekaištauti, ar kažkas užpildė kažkokią formą, ar kreipėsi. Užgesinkime tą prakeiktą gaisrą, o tada rašykime visus popierius – rėžiu, nes oi, kaip pikta“, – mintis dėsto N. Cesiulis.

Tačiau Alytaus miesto meras nežada pasiduoti ir teigia, kad nors niekas gyvenime nemokė gesinti gaisro, Alytuje, su žmonių pagalba vyksta neįtikėti dalykai. „Man sako, mere, padėsime, nesijaudinkite, tuoj bus technika, tuoj viskas bus. Bet sėdžiu gaisravietėje ant borto, žiūriu į pajuodusius vyrus, išeinančius iš gaisro, jie į mane. Bet žadėtos technikos kaip nėra, taip nėra. Arba bus rytoj, o mums reikia dabar. Aš vėl imu telefoną į rankas ir skambinu visiems kam tik išmanau, prašau, kad prikeltų savo buldozerininką ar traktoristą, kad paskolintų techniką, kad padėtų. Mes dzūkai – ne paspirtukai. Turim techniką!!! Niekas manęs gyvenime nemokė, ką daryti, kaip gesinti gaisrą. Ir dar pirmą tokį Lietuvoje! Bet, žmonės, čia vyksta neįtikėtini dalykai. Ir mūsų technika jau viduje. Ir patys, be niekieno pagalbos ją gavome dabar! O dabar laikykitės!!! Tikriausiai jaučiate – vėjas pasisuko į Alytų. Neikit į lauką, važiuokite, kur saugiau šiuo metu, saugokite save, vaikus, tėvus, draugus!“, – įkvepiančiomis mintimis feisbuke dalijasi Alytaus miesto meras.

Feisbuko grupės „Alytaus miesto meras – Nerijus Cesiulis“ nuotr.

Po N. Cesiulo paskelbtu įrašu pasipylė padėkos žodžiai. 

Portalas kauno.diena.lt primena, kad beveik prieš savaitę, naktį iš antradienio į  trečiadienį Alytuje kilo gaisras. Užsiliepsnojo pastatas, kuriame laikomos padangų granulės. Visas miestas paskendo tirštuose dūmuose, evakuotas netoli gaisravietės esantis Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras. Mieste paskelbta specialioji padėtis, gyventojai iki šiol raginami neiti į lauką. Dėl oro užterštumo sustabdyta daugelio įmonių, esančių Alytuje, veikla.

Pirmadienį pranešta, kad nors gaisras lokalizuotas, padangos vis dar smilksta. Ugniagesiai gaisravietėje dar dirbs mažiausiai kelias dienas.

„Akivaizdu, kad Alytuje dirbantys ugniagesiai demonstruoja išskirtines pastangas bei pasiaukojimą. Yra ir kitų žmonių, kurie tiesiogiai gaisro gesinime nedalyvauja, tačiau jų indėlis į bendrą rezultatą taip pat labai reikšmingas bei svarbus. Visi šie žmonės neliks nepastebėti ir neįvertinti“, – BNS teigė premjero atstovas.

„Detalių ar skaičių kol kas pateikti negaliu, visa tai paaiškės kiek vėliau. Bet kokiu atveju yra aiškus premjero nurodymas minėtus žmones įvertinti – ir tai bus padaryta“, – pridūrė jis.

Įvertinti ugniagesius įkuriant specialų fondą ir renkant aukas, kad būtų atsidėkota ugniagesiams už pastangas neutralizuojant gaisrą,  siūlo ir Alytaus verslininkai bei gyventojai.

Praėjus kelioms dienoms po gaisro pradžios, sekmadienį, premjeras Saulius Skvernelis ragino visas susijusias institucijas ir toliau užtikrinti, kad ugniagesiams ir kitiems su gaisru kovojantiems ar jo padarinius šalinantiems žmonėms būtų suteikta visa reikiama įranga ir užtikrintos saugios darbo sąlygos.

Gaisras padangų perdirbimo gamykloje Alytuje kilo trečiadienio naktį. Penktadienį gaisras lokalizuotas, tačiau ugniagesiai įvykio vietoje dirba ir toliau, nes padangos gaisravietėje dar smilksta.

Nuo gaisro pradžios trečiadienį liepsnas malšina kelios dešimtys ugniagesių iš Alytaus, aplinkinių savivaldybių, taip pat ir iš kitų Lietuvos vietų, jie nuolat keičiasi pamainomis.

Dėl gaisro sukeliamos taršos Alytuje pirmadienį koreguotas ugdymo procesas, uždrausta dirbti Pramonės rajone esančioms įmonėms, taip pat uždrausta lauko prekyba.

Vaikinai padėjo išgelbėti degantį kaimyno turtą. 

Broliai dvyniai balandžio 17 dienos vakarą Alytaus rajone, Kavalčiukų kaime, pastebėjo rūkstančias kaimyno malkinės duris. Jie nedelsdami ir nedvejodami nuskubėjo į pagalbą ir užgesino kilusį gaisrą.

Kaip rašoma Alytaus apskr. VPK pranešime, policija 

„Džiaugiamės ir dėkojame už vaikinų poelgį, kadangi jų ir kaimynų namai bei teritorijoje esantys ūkiniai pastatai yra labai arti vieni kitų ir esant ypatingai sausam orui bei atsižvelgiant į aplink išdėstytų pastatų tankumą, nepastebėjus arba laiku nesiėmus veiksmų būtų kilęs itin didelis ir daug nuostolių padaręs gaisras. Kaip teigė vaikinų močiutė, jie tą vakarą dar ilgai negalėjo užmigti. O apklausus kaimyną vėliau policijos pareigūnai sulaikė ir šio gaisro kaltininką. Linkime sėkmės vaikinams ir dėkojame jiems užkardžius galimus šios nusikalstamos veikos padarinius“, – rašoma Alytaus apskr.VPK pranešime.

17.31 val. Kamanų valstybinio gamtinio rezervato darbuotojas pranešė, kad prie apžvalgos bokšto dega žolė, kelio privažiuoti nėra, reikia eiti apie 1 kilometrą.

Atvykus Kamanos pelkės teritorijoje 15 arų plote atskirais židiniais degė durpingas dirvožemis.

Gesinimui buvo nutiesta 700 metrų magistralinė linija nuo autocisternos, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Vanduo vežiotas iš ežero, esančio 5 kilometro atstumu nuo gaisravietės.

21.37 val. dėl tamsaus paros meto gesinimo darbai sustabdyti.

Nuspręsta darbus tęsti kitą dieną. Įvykio vietoje palikta budėti viena ugniagesių cisterna.

Palydovinės nuotraukos rodo, kad gaisrai paveikė 170 hektarų miško, 257 hektarų krūmynų ir beveik 400 hektarų durpynų.

Gaisrai Kuršo regiono durpynuose kilo antradienį ir plėtėsi į rytus, o jų sukelti dūmai buvo matyti net kurortiniame Jūrmalos mieste, esančiame maždaug per šimtą kilometrų nuo Rygos regiono.

„Pagrindinis tikslas yra užkirsti kelią ugnies plitimui“, – žurnalistams sakė Latvijos ugniagesių gelbėtojų atstovė spaudai Inta Palkavniecė

Valstybinė ugniagesių gelbėtojų tarnyba (VUGT) savo interneto svetainėje nurodė, kad kova su gaisrais bus „ilga ir varginanti“.

„Oras nėra tinkamas ugnies gesinimui, jis toks išliks ir vėlesnėmis dienomis“, – teigia tarnyba.

Kuršo regionas yra retai apgyvendintas, ten yra vos keli keliai, o daugelis jo vietovių yra nepasiekiamos dėl pelkynų.

Dėl kilusių gaisrų Latvijoje buvo evakuoti Stiklių kaimo gyventojai. Pastarosiomis dienomis jie grąžinami į namus, pasikeitus vėjo krypčiai, pranešė Ventspilio savivaldybės meras Aivaras Muceniekas.

Šiame kaime įsikūrusios neįgaliųjų mokyklos mokiniai namo negrįš, kol situacija nebus visiškai kontroliuojama, pridūrė jis.

Meteorologai perspėja, kad Latvijoje artimiausias dvi savaites laikysis aukšta temperatūra, kritulių šalyje nenumatoma.

Pastaruosius kelis mėnesius Latviją alino sausra, o dėl jos poveikio žemės ūkiui Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją.