„Institucijos, Veterinarijos ir maisto, Visuomenės sveikatos, aplinkosaugos, privalės nedelsiant pateikti išvadą dėl ekstremalios padėties skelbimo. Net jei tam nebus pagrindo, reikalausiu neatidėliotinų veiksmų šalinant taršą atsakingai įmonei „Karpis“ su aplinkosaugininkų derinimu“, – pirmadienį feisbuke paskelbė M. Varaška.

Anot jo, šiuo metu dėl įvairių priežasčių žuvų išgelbėti jau nebepavyks. Esą tai lėmė minėtos tvenkinio savininkės neveiksnumas, institucijų delsimas suderinant užtvankos remontą bei sausra.

„Kyla didesnė grėsmė – gruntinių vandenų, šulinių, girdyklų apnuodijimas, paukščių, gyvūnų kritimas. Tam būtina nedelsiant likviduoti taršos šaltinį ir sekti vandens kokybę artimiausiose vandenvietėse. Tą ir darysime“, – skelbė meras.

Jis paragino aplinkos ministrą asmeniškai įsitraukti į šio proceso ir jo pasekmių valdymą.

M. Varaška taip pat informavo kol kas negavęs jokio paaiškinimo iš aplinkosaugininkų dėl šios nelaimės, nors teigia į juos kreipęsis prieš mėnesį.

Anot Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos žemės Aplinkos ministerijos, priklausomai nuo vėjo ir upės srovės sąlygų, tarša gali greitai pasiekti Oderio upės žiotis prie Lenkijos Ščecino miesto. Jau šeštadienį tarša gali pasklisti ir vakarinėje Ščecino įlankos dalyje. Ministerija paragino vokiečius nežvejoti upėje ir jokiais tikslais nenaudoti jos vandens.

Mokslininkai kelias dienas bando išsiaiškinti nuo ko upėje masiškai nugaišo žuvys po to, kai Lenkijos institucijos paskelbė, kad iš jos buvo ištraukta 10 tonų negyvų žuvų.

Vokietijos Švedto miesto merė Annekathrin Hoppe pareiškė, kad tai yra precedentų neturinti aplinkosauginė katastrofa. Vokietijos aplinkosaugininkai mano, kad jos padariniai gali būti juntami dar daug metų.

Šeštadienio rytą Vokietijos Brandenburgo žemėje šimtai gelbėtojų mūvinčių pirštines išplaukė guminėmis valtimis rinkti negyvų žuvų. Prognozuota, kad 300 žmonių 80 km ilgio pakrantėje turėtų surinkti kelias tonas žuvų.

Lebuso mieste dpa korespondentas pranešė, kad dėl pūvančių žuvų kyla nemalonus kvapas.

Penktadienį Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sakė, kad žuvys ėmė masiškai gaišti nes, greičiausiai, į Oderį buvo išpiltos cheminės atliekos. Tačiau visų laboratorinių tyrimų rezultatų dar laukiama.

Įtariama, kad tarša kilo Lenkijos pusėje, o Vokietijos atstovai kaltina Lenkiją dėl lėtos reakcijos.

Penktadienį Lenkijos premjeras dėl to atleido du vandenų ir aplinkos tarnybų vadovus. Pasak jo, nors situacijos ir nebuvo galima nuspėti, tačiau atsakingos tarnybos turėjo sureaguoti greičiau.

Lenkijos policija siūlo 210 000 eurų už informaciją, kuri padėtų atskleisti, kas kaltas už taršą.

Axelis Vogelis, Vokietijos Brandeburgo žemės aplinkos ministras, viliasi, kad tarša nesukels pavojaus geriamajam vandeniui.

Savaitgalį pranešta, kad Šilutės rajone, Leitės polderyje, matomos nugaišusios žuvys.

Deguonies tyrimas vandenyje parodė, kad jo kiekis vandens telkiniuose kritiškai žemas.

„Savaitgalį paimti mėginiai Leitės polderyje ir Leitės upėje, taip pat Veižo upėje ir Veižo vasaros polderiuose. Nustatyta, kad deguonies kiekis vandenyje vietomis siekė nuo 0,6 miligramų litre iki 1,2“, – teigiama pirmadienį išplatintame pranešime.

Kai deguonies kiekis vandenyje nukrinta žemiau negu 2 mg/l, žuvų organizme prasideda negrįžtami procesai. Kai deguonies kiekis nukrinta žemiau negu 1 mg/l, žuvys gaišta.

Sekmadienį vakare gauta pranešimų, kad nugaišusių žuvų pastebėta ir Gėgės upėje.

Pirmadienio duomenimis, Gėgės upėje, ties Plaškių kaimu, deguonies kiekis vandens telkiniuose vietomis buvo 0,4 mg/l, arčiau Nemuno žiočių deguonies kiekis siekė 4,7 mg/l. Atlikus tyrimus Nemune deguonies aptikta 7,2 mg/l.

Anot pranešimo, vietose, kur pastebimas daugiausia negyvų žuvų, deguonies kiekis fiksuojamas žemiau kritinės normos – nuo 1,5 mg/l, o gilesniuose vandenyse – mažiau nei 1 mg/l.

„Kuo aukštesnė vandens temperatūra, tuo mažiau deguonies jame ištirpsta. Be to, pakilus vandens temperatūrai, prasideda intensyvi augalų vegetacija, pagreitėja puvimo procesai, todėl vanduo dar greičiau praranda deguonį. Dėl šios priežasties tokiuose vandens telkiniuose žuvys ima dusti“, – sakė Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Ramūnas Strukčinskas.

Aplinkosaugininkas atkreipė dėmesį, kad seklesni vandenys įšyla greičiau ir žuvims nebėra, kur slėptis.

Be to, kylančiai vandens temperatūrai jautresni žuvų jaunikliai – suaugusios žuvys yra judresnės ir stipresnės.

„Nereikia pamiršti, kad vandens augalijai ir gyvūnijai pražūtinga ir tarša. Pavyzdžiui, kai nuotekos neišvalomos iki reikiamų koncentracijų, vandenyje susidaro azoto ir ypač fosforo junginių perteklius, ir tada prasideda intensyvus vandens žydėjimas. Dumbliai ne tik naudoja deguonį – jie greitai žūsta, taigi ima pūti ir sunaudoja dar daugiau deguonies“, – teigė R. Strukčinskas.

Nutinka kasmet

Seimo narys Linas Jonauskas kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu imtis skubių veiksmų dėl kasmet drastiškais kiekiais Kauno mariose gaištančių žuvų.

Pasak L.Jonausko, tokia situacija kartojasi nuolat, todėl būtina kuo nuodugniau ištirti priežastis, kad jos būtų pašalintos.

„Šiais metais vėl gaunu daugybę nuotraukų su Kauno mariose nugaišusiomis žuvimis ties Girionimis, Zuikine, Vaišvydava. Staigus žuvų gaišimas Kauno mariose pavasario ir vasaros metu fiksuojamas jau nuo 2016 m. Randama pusšimtis ir daugiau nugaišusių žuvų, tačiau priežastis kaskart lieka nenustatyta. Tikiuosi, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šį kartą atliks išsamius vandens, aplinkos tyrimus ir nustatys priežastį“, – vylėsi L.Jonauskas.

Prašymas: aplinkosaugininkai tikisi, kad žvejai sugaus ar pakrantėje ras dar leisgyvių žuvų ir bus galima nustatyti jų ligas. (L. Jonausko nuotr.)

Seimo narys mano, kad toks žuvų kritimas gali būti susijęs su žemės ūkiu.

„Pavasarį suaktyvėja laukų purškimas įvairiais chemikalais, piktnaudžiaujama jais. Negalima atmesti to, kad trąšos, įvairūs herbicidai iš dirvožemio su lietaus vandenimis patenka ir į Kauno marias – taip ne tik užteršiamas vanduo, bet ir marinamos žuvis. Fosforo, azoto junginiai, patekę iš žemės ūkio laukų į vandenis, sukelia dumblių vešėjimą, dėl kurio masiškai ima dusti žuvys. Praėjusiais metais dėl masinio žuvų gaišimo Kuršių mariose atlikti tyrimai parodė, kad žuvų kritimas galėjo prasidėti dėl intensyvaus vandens žydėjimo, tačiau tikrųjų priežasčių nebuvo nustatyta“, – teigė L.Jonauskas.

Atlieka tyrimus

Kauno gyvosios gamtos inspektoriai reaguoja į pranešimus dėl gaištančių žuvų. Tačiau pastebi, kad Kauno marių krantuose masiškai randamos nugaišusios vienos rūšies žuvis, kitos gaišta labai retai arba tokių atvejų visai nenustatyta.

„Šiuo metu žuvų gaišimo priežasties negalime pasakyti, nes dar tik paimti vandens mėginiai. Tiriame, ar nėra kokių pesticidų ir kitų cheminių medžiagų. Rezultatai bus po kelių savaičių. Tačiau pirminis spėjimas, kad žuvys gali gaišti dėl kažkokios ligos. Jei būtų vandens užterštumas, gaištų visos žuvys, o dabar gaišta daugiausia karpinės žuvys“, – teigė Kauno gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.

Pasak specialisto, nugaišusių žuvų randama aplink visas Kauno marias, nes jos migruoja priklausomai nuo vėjo, maisto ir kitų priežasčių. Paklaustas, ar anksčiau pavyko nustatyti žuvų gaišimo priežastis, D.Jurevičius teigė, kad daryti tyrimai jokių nukrypimų nuo normų neparodė, todėl aiškių atsakymų nėra.

Randama pusšimtis ir daugiau nugaišusių žuvų, tačiau priežastis kaskart lieka nenustatyta.

„Kiek tyrėme vandenį, tyrimai visada būdavo geri, o pačiose žuvyse veterinarai taip pat nieko nerasdavo, todėl mes nieko ir neturime. Pastebime, kad jos gaišta pavasarį. Kelias savaites vis pasitaiko įvairiose Kauno marių vietose nugaišusių žuvų, tačiau vėliau visą vasarą būna ramu“, – sakė inspekcijos viršininkas.

Kreipiasi į žvejus

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) kreipėsi į žvejus, kurie nuolat laiką leidžia Kauno marių pakrantėse. Aplinkosaugininkai tikisi, kad žvejams pavyks rasti į krantą išmestų arba pagauti leisgyvių žuvų. Tuomet esą galbūt pavyktų nustatyti, kuo jos serga.

„Kadangi Kauno mariose aptinkama nugaišusių žuvų, AAD Kauno gyvosios gamtos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai prašo žvejų ir pakrančių lankytojų pagalbos. Jei Kauno mariose pastebėsite netipiškai besielgiančių karpinių žuvų, prašome jas sugauti sieteliu ir įdėti į kibirą su vandeniu. Svarbiausia, kad žuvis išliktų nenugaišusi“, – prašė AAD atstovai.

Pagavus ar radus tokią žuvį, prašoma skubiai kreiptis į Kauno gyvosios gamtos inspekcijos viršininką D.Jurevičių telefonu +370 686 19 662.

„Taip padėsite aplinkosaugininkams išsiaiškinti, kodėl Kauno mariose gaišta žuvys“, – pridūrė specialistai.

Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą, skubiai iškvietė Aplinkos apsaugos agentūros laboratoriją vandens mėginiams paimti.

Preliminariais Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, žuvys galėjo pradėti gaišti dėl intensyvaus vandens žydėjimo.

Deguonies kiekis prie pat kranto siekė 0,12 mg/l, o tai yra kritinis jo kiekis. Vandens temperatūra užfiksuota – 25,8 laipsnio. Toliau, 10 metrų nuo kranto, deguonies kiekis siekė 2,12 mg/l.

Preliminariais duomenimis, žuvų kritimas galėjo prasidėti dėl intensyvaus vandens žydėjimo. Atlikus tyrimą, fiksuojama, kad 25 metrai nuo kranto pastebima žaliai melsvų dumblių.

Aplinkosaugininkai tęsia tyrimą.

„Žiemą neretai ant ledo susiformuoja storas sniego sluoksnis. Jis neleidžia prasiskverbti saulės šviesai, kuri yra būtina fotosintezės procesui. Dėl to nepratakiuose vandens telkiniuose, kuriuose yra storas dumblo sluoksnis ir gausu pūvančios vandens augalijos, pradeda trūkti deguonies ir kyla pavojus, kad žuvys ims dusti. Deguonies kiekį vandens telkiniuose nustatome termooksimetru. Jei deguonis pasiekia kritinę 2 mg/l ribą, informuojame Aplinkos apsaugos agentūros specialistus ir Žuvininkystės tarnybą“, – sako Panevėžio valdybos viršininkas Gintautas Andruškevičius.

Deja, šis natūralus gamtinis reiškinys kartojasi kas kelerius metus. Mažuose vandens telkiniuose deguonies trūkumą pašalinti palyginti nesudėtinga, bet tai ypač sunku padaryti ir gali brangiai kainuoti didesniuose vandens telkiniuose (keliasdešimties ar kelių šimtų hektarų), sakoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime.

Veiksmingiausia padidinti ištirpusio deguonies kiekį vandenyje naudojant aeratorius, gerokai mažiau naudos – po ledu pūsti orą užkimšus eketę, kirsti eketes, arba nuo ledo paviršiaus valyti sniegą.

Mokslininkų teigimu, jei ištirpusio deguonies trūkumas didesniame ežere būtų užfiksuotas dar žiemą, tokio ežero nepavyktų išgelbėti, nebent būtų imtasi neproporcingų ir labai brangių priemonių. Tačiau jei deguonies trūkumas didesniuose ežeruose būtų užfiksuotas kovą, tokius ežerus galima būtų gelbėti.

„Aplinkos apsaugos departamentas nustatyta tvarka kontroliuoja ir prižiūri esamą situaciją. Departamento pareigūnai visą parą reaguoja į aplinkosaugos pažeidimus, incidentus ir avarijas. Pastebėję nugaišusias žuvis, informuokite telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu 8 (5) 273 2995“, – prašo G. Andruškevičius.

Pranešimas apie įvykį gautas sekmadienio rytą. Pranešta, kad upėje nuo J. Janonio gatvės iki Panevėžio rajono ribos pastebėtos negyvos žuvys. Nurodoma, kad išgaišo tik karšiai.

Paimti upės vandens mėginiai, renkamos nugaišusios žuvys ir skaičiuojama žala aplinkai. Daugiau informacijos žadama pateikti pirmadienį po tyrimų rezultatų.

Pranešimų apie Nevėžio upėje ir Petraičių tvenkinyje ties Beniuliais matomas kritusias žuvis sulaukta pirmadienį.

Nevėžyje aplinkosaugininkai aptiko keturis negyvus karšius, dvi lydekas ir du kilogramus ešerių, tuo metu Pakruojo rajone esančiame tvenkinyje aptikta įvairaus dydžio žuvų.

Pirminiais duomenimis, akivaizdžių taršos šaltinių abiem atvejais nenustatyta.

Aplinkosaugininkų teigimu, kad žuvys pradėtų gaišti, deguonies kiekis vandenyje turi nukristi žemiau negu 1 mg/l.

Pakruojo rajone esančiame tvenkinyje, pirminiais duomenimis, nustatyta, kad deguonies kiekis yra didesnis – 5,94 mg/l.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, savo ruožtu, paėmė vandens mėginius tyrimams ir iš Nevėžio upės, bus tiriamas deguonies kiekis, laidumas, cheminės medžiagos ir kiti parametrai.

Apie tai BNS antradienį informavo aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis.

„Aplinkos viceministrė Justina Grigraravičienė vizavo notą Baltarusijai dėl galimos taršos Nemuno aukštupyje. Nota bus perduota Užsienio reikalų ministerijai, kad diplomatiniu kanalu išsiųstų kaimyninei Baltarusijai“, – teigė jis.

Aplinkos apsaugos agentūra, gavus informacijos apie masiškai gaištančias žuvis ir gyvius Nemune ties Gardinu, pirmadienį paėmė vandens mėginius iš Nemuno ties Alytumi ir Druskininkais.

Pirmieji šių mėginių rezultatai rodo kiek sumažėjusį, tačiau ne kritinį deguonies lygį, taip pat nustatyta 20-21 laipsnio vandens temperatūra, todėl, pasak agentūros, tokia aukšta temperatūra galėjo lemti deguonies sumažėjimą.

Kitus tyrimų rezultatus planuojama turėti kitos savaitės pradžioje.