Praėjusios savaitės duomenimis, patikrinus per 240 viešojo maitinimo vietų, 5 proc. jų buvo nustatyti pažeidimai. Daugiausiai jų šį kartą užfiksuota maitinimo įstaigose Vilniaus mieste. Iš 20-ies Vilniaus kavinių ir barų patikrinimų metu pažeidimai nustatyti septyniais atvejais, nurodoma VMVT pranešime.

Dalis kavinių ir barų vis dar neužtikrina, kad įstaigos uždaroje erdvėje (viduje) būtu aptarnaujami tik lankytojai su galimybių pasu arba kitu jam prilyginamu dokumentu.

Taip pat buvo fiksuota ir pavienių pažeidimų atvejų, kai, pavyzdžiui, cukrus, druska ir padažai buvo tiekiami bendro naudojimo induose, atvirose erdvėse aptarnaujant lankytojus be galimybių paso.

Deja, bet vis dar užfiksuojame tokių vietų, kur galimybių paso kontrolė neužtikrinama.

Darbuotojų sveikata dalyje kavinių nėra vertinama kasdien, nesudaromos sąlygos jiems pasimatuoti kūno temperatūros prieš darbo pradžią.

„Tiek planinių, tiek ir neplaninių patikrų metu, kurios atliekamos ne vien darbo laiku, bet ir savaitgaliais, švenčių metu, kai pirkėjų ir lankytojų srautai didesni nei įprastai, vertiname, ar maitinimo verslai turi reikiamą įrangą tikrinti galimybių pasus, ar pasų tikrinimą atlieka tam apmokyti darbuotojai. Deja, bet vis dar užfiksuojame tokių vietų, kur galimybių paso kontrolė neužtikrinama. Nuolat primename ir raginame maitinimo verslus į šį reikalavimą žiūrėti atsakingiau, nes nepaisantiesiems operacijų vadovo sprendimų gresia administracinė atsakomybė“, – akcentuoja VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Miglė Navašinskaitė.

Specialistė primena, kad už tokius pažeidimus skiriamos nuobaudos siekia nuo 500 iki 6 tūkst. eurų.

Dėl praėjusią savaitę nustatytų pažeidimų, kurių metu nebuvo užtikrinama, kad būtų aptarnaujami tik lankytojai su galimybių pasu, VMVT inicijavo keturis administracinių nusižengimų tyrimus.

Sustiprinus viešojo maitinimo įstaigų kontrolę, per devynis šių metų mėnesius VMVT informuoja, kad jau yra atlikusi beveik 7,2 tūkst. kavinių, barų ir restoranų patikrų dėl ekstremaliosios situacijos sąlygų laikymosi.

Aukštojo mokslo, kaip ir kitos švietimo įstaigos, nuo rugsėjo 1-osios dirba įprastiniu kontaktiniu būdu, tačiau jose iš bendruomenės reikalaujama turėti galimybių pasą. Praėjusi savaitė universitetuose buvo įvadinė, o paskaitos, seminarai ir kiti įprastiniai užsiėmimai prasideda nuo rugsėjo 6-osios.

Dauguma BNS kalbintų universitetų atstovų teigė surinkę pačių studentų siųstą informaciją apie imunitetą, bet žada juos tikrinti ir fiziškai, daugiausia – atsitiktine tvarka. Dauguma taip pat tvirtina, kad į paskaitas besirenkantys studentai reikalavimų turėti galimybių pasą laikosi.

VU kol kas tikrina tik „prie durų“

Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas BNS sakė, kad universitetas dar aiškinasi teisinius niuansus dėl duomenų apsaugos apribojimų kaupti studentų duomenis, bet žada sukurti sistemą.

„Aš labai tikiuosi, kad per mėnesį mes rasime sprendimą ir automatizuosime šitą procesą. O patikros vyksta, darome jas nuo ketvirtadienio: ne prie auditorijų, bet prie įėjimo į pagrindinius pastatus stovi žmonės, kurie patikrina pasus, kaip ir bet kur kitur. Nesusidūriau, negirdėjau tokių, kad neturėtų. Bet reikia dar priprasti, ypač, kur didesni srautai, eilės – prašome kantrybės, solidarumo“, – teigė R. Petraukas.

Anot jo, mažiausiai 90 proc. VU studentų yra gavę bent vieną skiepą, tarp darbuotojų 90 proc. jau vakcinuoti visiškai. 

Tikrina dėstytojai, administracija

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studijų prorektorė Simona Pilkienė sako, kad kol kas apie 60 proc. studentų internetu yra pateikę duomenis apie turimą galimybių pasą – per šią savaitę ketinama paraginti procesą užbaigti, tad „kol sistema suveiks“, į paskaitas atvykstantys studentai galimybių pasus turi rodyti dėstytojui ar administracijai.

O patikros vyksta, darome jas nuo ketvirtadienio: ne prie auditorijų, bet prie įėjimo į pagrindinius pastatus stovi žmonės, kurie patikrina pasus, kaip ir bet kur kitur.

„Studentas mums pateikia dokumentą, įgalioti asmenys patikrina ir pateikiame sąrašus dėstytojams, su kokiu dokumentu, kokioje būsenoje studentai yra. Ir tie, kurie gali dalyvauti, eina į paskatą, tie, kurie negali dalyvauti, jungiasi nuotoliniu būdu (...). Studentas duomenis pateikia per studentų portalą, įsijungia žmogiškasis faktorius – patikriname, įsirašome datą, iki kada galioja, ir duomenis iškart ištriname“, – sakė ji.

Pasak S. Pilkienės, idėjos nuolat fiziškai tikrinti atvykstančius studentus universitetas atsisakė, kadangi nemaža dalis jų yra iš užsienio ir neturi lietuviškojo galimybių paso, europinį žaliąjį sertifikatą sunkiau patikrinti, be to, dalis studentų iš trečiųjų šalių ir neturi šio dokumento, o remiasi kitomis pažymomis.

Duomenų nesaugo

Kauno technologijų universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka sako, kad aukštoji mokykla papildė akademinę informacinę sistemą atskira posisteme, kurioje studentai, atvykstantys į paskaitas ir kitus užsiėmimus, turi pateikti galimybių pasą ar kitus jų imunitetą patvirtinančius dokumentus. Tačiau studijuojantieji bus tikrinami ir pačiame universitete.

„Jokių duomenų tikrai nekaupiame, nes tai prieštarautų duomenų apsaugos reglamentui. Jie užpildo, paskirti žmonės, kurie reguliariai patikrins, ar tie studentai, dalyvaujantys praktiniame užsiėmime, turi reikiamus dokumentus. Tikrai nebus taip, kad prie kiekvienų durų stovės tikrintojai, bet, be abejo, reguliari patikra bus“, – BNS kalbėjo universiteto vadovas.

Anot jo, dar prieš rugsėjo 1-ąją surinktais duomenimis, imunitetą nuo COVID-19 turi per 90 proc. įstaigos darbuotojų, tarp studentų, be pirmakursių – per 70 procentų, dar keliolika procentų turėjo bent vieną skiepą. Rektorius neabejoja, kad šie rodikliai šiuo metu dar didesni.

Tikrins atsitiktinai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Studijų centro vadovo pavaduotoja Vilma Žaltauskė BNS taip pat patvirtino, kad studentai turi užpildyti deklaraciją, kad jie atitinka galimybių paso reikalavimus, o į auditorijas įleidžiami tik patvirtinusieji šį dokumentą. Studentai taip pat gali būti patikrinti ir atsitiktine tvarka.

Tikrai nebus taip, kad prie kiekvienų durų stovės tikrintojai, bet, be abejo, reguliari patikra bus.

„Tai puikiai veikia: jau turėjau vieną paskaitą, eisiu ir į kitą – turiu žurnalą, matau, kuriuos studentus galiu įsileisti, matau, kurie neturėtų dalyvauti kontaktiniuose darbuose. Atsitiktinai paprašau kelių studentų iš grupės parodyti galimybių pasą. Aišku, kai kurie tikrina visus, bet tai dažniausiai būna dalyko pradžioje, o eigoje tikriname atsitiktine tvarka“, – sakė V. Žaltauskienė.

Anot jos, rugpjūčio pabaigos Statistikos departamento duomenimis, LSMU buvo 82 proc. turinčių pilną imunitetą, 6 proc. – pasiskiepiję viena doze, bet, pasak jos, šis skaičius rugsėjo pradžioje jau turėtų būti „gerokai didesnis“.

Aukštojo ir profesinio mokymo įstaigų studentams nuo rugsėjo privaloma turėti galimybių pasą, t. y. būti pasiskiepijus, persirgus, arba periodiškai testuotis. Jų neturintieji gali mokytis tik nuotoliniu būdu. Įstaigos taip pat privalo užtikrinti srautų reguliavimą, užsiėmimuose būtinos kaukės.

Pirminiais duomenimis, universitetuose ir kolegijose studijuos 104,8 tūkst. studentų, iš jų 18,8 tūkst. pirmakursių.

„Šalies institucijoms ieškant sprendimų dėl galimybių pasų išdavimo tinklo plėtros, nusprendėme nelikti nuošalyje. Juolab kad daugeliui gyventojų neturėtų kilti didelių sunkumų atvykti galimybių paso į artimiausią vaistinę – Lietuvoje vaistinių prieinamumas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, 100 000 šalies gyventojų tenka net 48 vaistinės“, – sako Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Galimybių paso pageidaujantys gyventojai vaistinės darbuotojui turės pateikti asmens dokumentą. Norint atsiimti galimybių pasą už kitą asmenį, į vaistinę reikia atsinešti paprastą asmens rašytinį prašymą bei pateikti prašančio ir atsiimančio gyventojo asmens dokumentus.

Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė sako, kad sklandaus bendradarbiavimo su Lietuvos vaistinių asociacija dėka pavyko operatyviai sudaryti sąlygas išplėsti galimybių paso distribucijos tinklą.

„Iki šiol asmenims, neturintiems ir nesinaudojantiems elektroninėmis tapatybės atpažinimo priemonėms, galimybių pasai buvo išduodami fiziniuose Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose, juos taip pat jau kurį laiką dalina ir mobili Registrų centro komanda. Matant išaugusį susidomėjimą atsirado ir poreikis išplėsti vietų, kuriose asmenys gali gauti atspausdintą galimybių pasą, skaičių, todėl esame dėkingi už glaudų ir geranorišką bendradarbiavimą su Lietuvos vaistinių asociacija. Sudarytos sutartys ir rasti technologiniai sprendimai nuo šiol leis gyventojams galimybių pasą gauti ir vaistinėse“, – sako D. Vilytė.

Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, nuo pat pirmosios COVID-19 bangos vaistininkai stojo į pirmąsias kovos su pandemija gretas – ne tik suteikdami galimybę įsigyti būtinų apsaugos priemonių bei medikamentų, bet ir konsultuodami pacientus, dėl apribojimų negalėjusius patekti pas gydytojus. Šiais metais kai kuriose vaistinėse pradėtos teikti ir vakcinacijos nuo COVID-19, taip pat kitų ligų (gripo, erkinio encefalito) paslaugos.

Asociacijos vadovės teigimu, kiti vaistinių tinklai bei mažesnės vaistinės taip pat yra kviečiami jungtis prie iniciatyvos išduodant gyventojams galimybių pasus.

„Tikimės, kad artimiausiu metu ši paslauga bus teikiama daugiau nei 1000-tyje šalies vaistinių“, – sako K. Nemaniūtė-Gagė.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje veikė 1343 licencijas turinčios vaistinės.

Ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus atstovė padirbėjo iš peties: ir visuomenę užsiutino, ir savo viršininkę – ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė prisipažino pakraupusi nuo "visiškai neadekvataus komentaro" ir pažadėjo peržiūrėti ministerijos vidines taisykles bei pamokyti pavaldinius bendrauti su visuomene. Tiesa, pačios L.Kliunkienės atsiprašymo neteko išgirsti – matyt, dar mokosi.

Tai va, ir Lietuvoje rizikinga erzinti senukus. Nors jie, kaip amerikiečių filmo "Rizikinga erzinti diedukus" herojai, buvę CŽV agentai, nestvers ginklų ginti savo reputaciją, bet parako turi. Ir kur ne?! Juk tie patys senukai, kuriems nėr čia ko po visokias kavines ir boulingus vaikščioti, primatuojami darbo rinkai – ES strategai visai rimtai svarsto, kad galėtų triūsti iki 72-ejų!

Mūsų visuomenės požiūris į "tuos senukus" primena santykius prastoje šeimoje, kurioje vaikai tėvus ir prie anūkų įdarbina, ir pinigėlio iš jų nugręžia, bet prie stalo su svečiais nepasodina.

Mūsų visuomenės požiūris į "tuos senukus" primena santykius prastoje šeimoje, kurioje vaikai tėvus ir prie anūkų įdarbina, ir pinigėlio iš jų nugręžia, bet prie stalo su svečiais nepasodina. Ir nereikia guostis, kad vienoks ar kitoks viešas tokio požiūrio pademonstravimas tėra atsitiktinis. Per visą karantiną valdžia kartojo, kad vyresni nei šešiasdešimties privalo nekišti nosies iš namų, ką jau ten pasižmonėti – net ir su vaikais susitikti nevalia! O kiek triukšmauti reikėjo, kad ant parduotuvių, kavinių, kirpyklų durų neliktų diskriminuojančių dėl amžiaus užrašų? Užrašus nuėmė, mąstymas liko. Ir liko daugybė vienišų, įbaugintų, namuose įkalintų vyresnio amžiaus žmonių, kuriems jau nei "Sidabrinės linijos", nei nuo liepos 1-osios patrupintos vienišo asmens išmokos nepadės.