Gaisrų nuniokotas plotas viršys 150 tūkst. hektarų, įskaitant Dadijos nacionaliniame parke kilusį gaisrą, sakė Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis), turėdamas omenyje gamtinį gaisrą, kurį Europos Sąjunga pavadino didžiausiu kada nors užfiksuotu bloke.

Ugniagesiai jau 13 dienų kovoja su liepsnomis, kurios šiuo metu dega Graikijos šiaurės rytuose.

Per gaisrą žuvo 20 žmonių, 18 iš jų – migrantai, kurių kūnai rasti regione, dažnai tampančiame įvažiavimo iš kaimyninės Turkijos punktu.

Europos Komisijos atstovas spaudai Balazsas Ujvari (Balasas Uivaris) antradienį pareiškė, kad tai yra didžiausias kada nors ES užfiksuotas miško gaisras, kuriam gesinti blokas pasitelkia beveik pusę savo priešgaisrinių oro pajėgų.

Šiuo metu ES pasitelkia 28 orlaivių – 24 vandenį pilančius lėktuvus ir keturis sraigtasparnius, – kuriuos tiekia šalys narės, kad padėtų gesinti gaisrus bloke ir netoliese esančiose šalyse.

Kartu su 407 ugniagesiais į pagalbą Graikijai gesinti gaisrų Dadijos nacionaliniame parke, esančiame į šiaurę nuo Aleksandrupolio, pasiųsta vienuolika lėktuvų ir vienas sraigtasparnis iš ES, pranešė EK atstovas Balazsas Ujvari (Balasas Uivaris).

ES civilinės saugos tarnyba pranešė, kad gaisras išdegino 810 kv. km plotą – didesnę nei Niujorkas teritoriją.

„Šis gaisras yra didžiausias ES nuo 2000 metų, kai Europos miškų gaisrų informacijos sistema (EFFIS) pradėjo registruoti duomenis“, – sakė tarnyba.

Graikijos priešgaisrinė tarnyba naujienų agentūrai AFP pranešė, kad gaisras vis dar nekontroliuojamas rezervate, kuris yra pagrindinis plėšriųjų paukščių draustinis.

Per rugpjūčio 19-ąją prasidėjusį gaisrą žuvo 20 žmonių, 18 iš jų – migrantai.

Šiuo metu ES valstybės narės turi 28 orlaivius – 24 vandenį pilančius lėktuvus ir keturis sraigtasparnius, – kuriuos siunčia į pagalbą gesinti gaisrus bloke ir netoliese esančiose šalyse.

Tačiau blokas kuria atskirus dvylika gaisrų gesinimo lėktuvus ir sraigtasparnių parką, kuris turi būti suformuotas iki 2030 metų.

„Žinome, kad gaisrai tampa vis stipresni“, – pažymėjo B. Ujvari.

„Jei pažvelgtume į kiekvienų pastarųjų metų duomenis, matytume tendencijas, kurios nebūtinai yra palankios, todėl, žinoma, reikia daugiau pajėgumų valstybių narių lygmeniu“, – pridūrė jis.

Šią vasarą Graikiją nusiaubė daugybė gaisrų, kurie, vyriausybės teigimu, yra dar vienas klimato kaitos padarinys.

ES oro pajėgų dislokavimas „pabrėžia mūsų įsipareigojimą imtis skubių ir veiksmingų kolektyvinių veiksmų krizės metu“, sakė EK krizių valdymo komisaras Janezas Lenarcicius (Janezas Lenarčičius).

Vienas gaisras kilo Parnitos kalno papėdėje, didžiausiame šalia sostinės esančiame miške, ir kelia grėsmę nacionaliniam parkui.

Trečiadienio rytą buvo įsakyta evakuoti dar tris Menidžio priemiestyje esančias gyvenvietes, įskaitant trejus slaugos namus.

Taip pat gaisras pasiekė pirmuosius namus Menidžio mieste, netoli kurio yra įsikūrusi karinė stovykla.

Gaisrai sunaikino namų ir kitų pastatų netoliese esančiuose Hasijos ir Filio priemiesčiuose.

Taip pat buvo evakuotas į šiaurę nuo Atėnų esantis migrantų sulaikymo centras.

Trečiadienį Graikijos sostinėje tvyrojo išdegintos žemės kvapas, o danguje buvo matyti tiršti juodi dūmai.

„Deja, vėjas visiškai nepadeda“, – valstybinei televizijai ERT sakė Menidžio mero pavaduotojas Statis Topalidis (Stathis Topalidis).

Antradienį valdžios institucijos įsakė evakuoti Ano Liosijos rajoną Atėnų šiaurės vakaruose, kuriame gyvena daugiau kaip 25 tūkst. žmonių, nors keletas asmenų nenorėjo palikti savo namų ir bandė apsaugoti savo turtą.

„Sąlygos išlieka sudėtingos ir daugeliu atvejų ekstremalios“, – sakė ugniagesių departamento atstovas spaudai Janis Artopijas (Yiannis Artopios).

Kitas didelis gaisras vis dar siautėja sąvartyne Aspropirgo pramoninėje zonoje, esančioje į vakarus nuo Atėnų.

Penktą dieną liepsnos toliau nekontroliuojamai plinta šiaurės rytiniame Evros regione, netoli Turkijos sienos esančiame Aleksandrupolyje ir Dadijos miške, kur gyvena reti plėšrūs paukščiai.

Internete sklandantys gandai

Socialiniuose tinkluose taip pat sparčiai sklinda nepagrįsti gandai ir kaltinimai, esą gaisrus sukėlė migrantai.

Trečiadienį Graikijos Aukščiausiasis Teismas nurodė vietos prokuratūrai ištirti gaisro priežastis ir kilusią neapykantą migrantų atžvilgiu.

Pareigūnai antradienį šiaurinėje Graikijos dalyje sulaikė tris asmenis, kurie į krovininę priekabą įstūmė dokumentų neturinčius migrantus, ir kaltino juos sukėlus gaisrus.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose daugiau žmonių raginami pasielgti taip pat.

Antradienį netoli Turkijos sienos, į šiaurę nuo Aleksandrupolio, miško gaisro metu žuvo 19 žmonių.

Policijos pareigūnai nurodė, kad tarp žuvusiųjų yra du vaikai.

J. Artopijas pareiškė, kad šiuo metu tiriama, ar žuvusieji buvo neteisėti migrantai.

Gaisrai taip pat siaučia Eivijos ir Kitnos salose bei į šiaurę nuo Atėnų esančiame Bojotijos regione.

Antradienį Samotrakio saloje kilusį gaisrą pavyko sutramdyti per naktį, tačiau gyventojai vis dar neturi elektros.

Remiantis Atėnų nacionalinės observatorijos ataskaita, rugpjūčio 19–21 dienomis gaisrai sunaikino daugiau kaip 40 tūkst. hektarų.

Meteorologų teigimu, labai karštos ir sausos sąlygos, didinančios gaisrų pavojų, išliks iki penktadienio.

Šis gaisras nuniokojo beveik 14 tūkst. hektarų teritoriją.

„Tikimės, kad artimiausiomis valandomis ir dienomis orai padės mums paskelbti, kad gaisras stabilizavosi. Tegul orai būna mūsų pusėje“, – žurnalistams sakė jis, lankydamasis šioje turistų pamėgtoje saloje.

Vėlyvą antradienį kalnuotoje šiaurės rytų vietovėje įsiplieskęs gaisras greitai virto didžiausiu visų laikų Kanarų salų miškų gaisru.

Iki šiol gaisras, kurio perimetras šiuo metu yra apie 90 kilometrų, išdegino beveik 41 tūkst. hektarų žemės, tai yra apie 6,5 proc. viso Tenerifės ploto, pranešė regiono vyriausybė.

Dėl to daugiau kaip 12 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Tačiau vietos valdžia teigė, kad vėsesnė temperatūra ir silpnesnis vėjas padėjo ugniagesiams kovoti su gaisru.

„Po labai trumpo laiko tikriausiai galėsime atsargiai teigti, kad padėtis stabilizuota“, – anksčiau pirmadienį spaudos konferencijoje sakė kaimyninės Gran Kanarijos salos gelbėjimo tarnybų vadovas Federikas Grillo (Federikas Griljas).

Maždaug 600 ugniagesių ir karių, kuriems padeda vandenį pilantys lėktuvai, kovojo su gaisru, nuo kurio nukentėjo 12 savivaldybių.

Gaisras kilo po to, kai archipelagą užklupo karščio banga, dėl kurios daug vietovių išdžiūvo.

Dėl klimato kaitos kylant pasaulinei temperatūrai, mokslininkai įspėjo, kad karščio bangos taps dažnesnės ir intensyvesnės.

Remiantis Europos miškų gaisrų informacijos sistemos (EFFIS) duomenimis, 2022 metais labiausiai nukentėjo Ispanija, kurioje kilo beveik 500 gaisrų, sunaikinusių daugiau kaip 300 tūkst. hektarų.

Anot EFFIS, šiemet šalyje kilo 340 gaisrų, kurie nuniokojo beveik 76 tūkst. hektarų.

Baltųjų rūmų išplatintame pranešime teigiama, kad J. Bidenas ir jo žmona pirmadienį Maujo saloje susitiks su gelbėtojais, nukentėjusiais asmenimis, taip pat federaliniais, valstijos ir vietos pareigūnais.

„Prezidentas ir toliau organizuoja visos vyriausybės atsaką į pražūtingus Maujo gaisrus ir įsipareigojo suteikti viską, ko Havajų gyventojams reikia iš federalinės vyriausybės, jiems atsigaunant po šios nelaimės“, – sakoma pareiškime.

Havajų gubernatorius Joshas Greenas (Džošas Grinas) ne kartą perspėjo, kad praėjusią savaitę Lahainą nusiaubusio gaisro aukų skaičius dar gali išaugti, ir paragino vietos gyventojus ruoštis tam, kad žuvusiųjų skaičius gali padvigubėti arba patrigubėti.

J. Bidenas greitai paskelbė, kad Havajuose įvyko stichinė nelaimė, ir leido federalinei vyriausybei suteikti skubią pagalbą, taip pat kelis kartus kalbėjosi su J. Greenu.

Tačiau respublikonai kritikavo J. Bideną dėl vangios reakcijos į gaisrus.

Praėjusią savaitę sakydamas kalbą Solt Leik Sityje, Jutos valstijoje, J. Bidenas užsiminė apie nelaimę, bet po to, kai savaitgalį žuvusiųjų skaičius smarkiai išaugo, viešai apie tai nieko nekalbėjo.

Antradienį savo kalbą Viskonsino gamykloje J. Bidenas pradėjo nuo padėties Havajuose ir patikino salų gyventojus, kad jiems bus suteikta pagalba.

Anot Baltųjų rūmų, J. Bidenas palaiko glaudžius ryšius su Havajų regiono vadovais ir federaliniais nepaprastųjų situacijų pareigūnais, kurie tikisi, kad kitą savaitę paieškos ir gelbėjimo darbai pasieks kitą etapą, ir prezidentas galės surengti vizitą.