Kas taip ilgai švietė?

Gyventojai šviesos pliūpsnį fiksavo apie 19 val. Šviesą tamsiame danguje žmonės matė ne tik Klaipėdoje, bet ir Dituvoje, Nemirsetoje ir net Šilutėje.

Pajūrio gyventojai socialiniame tinkle klausė: jei jie matė žaibo išlydį, kodėl nebuvo girdėti perkūnijos?

Taip pat stebėtasi, kad dangus buvo apšviestas neįprastai ilgai.

Kai kas kėlė versiją, kad šviesos pliūpsnius galėjo sukelti pajūrio krašte dislokuoti kariškių daliniai.

Palangiškiai tvirtino, kad šviesą matė, bet perkūnijos taip ir neišgirdo. O štai Kunigiškiuose perkūnijos dundesį žmonės girdėjo.

Viena šilutiškė internete pasakojo, kad panašų reiškinį matė ir ryte.

„Panašų reiškinį mačiau apie 9 val. Švietė Saulė, o netoli jos tarp debesų matėsi kažkas panašaus“, – tikino moteris.

O štai Kretingoje ketvirtadienio vakarą žmonės girdėjo griaustinį ir matė žaibus danguje. Tikinta, kad ten griaustinio garsas buvo itin stiprus.

Vaizdo stebėjimo kameros Kretingoje žaibo išlydžius fiksavo 19 val. 4 min.

Fiksavo žaibus

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos budintis sinoptikas Paulius Starkus patvirtino, kad netoli Kretingos tarnybos įranga išties fiksavo žaibo išlydžius.

Paulius Starkus. Stop kadras.

Meteorologinio paaiškinimo, kas galėjo šviesti tiek ilgai, aš neturiu.

„Ties Kretinga tuo metu fiksuoti keli žaibų išlydžiai. Tai nutiko tarp 19 val. ir 19 val. 15 min. Palangos meteorologinė stotis taip pat fiksavo žaibų išlydžius. Kodėl žmonės tvirtina, kad šviesos pliūpsnį matė ilgai? Turėjo matytis trumpi žybtelėjimai“, – tikino sinoptikas.

P. Starkus paaiškino, kas yra amalas, kuris gali priminti matytą reiškinį.

„Amalas – tai žaibavimas, kurio metu nėra girdimas griaustinis. Bet žaibai trunka trumpai. Meteorologinio paaiškinimo, kas galėjo šviesti tiek ilgai, aš neturiu. Jei kažkur ilgiau švietė, gal dirbtinis šviesos šaltinis buvo? Gal lazeriai kokie švietė?“ – svarstė P. Starkus.

Amalas susidaro tada, kai perkūnijos debesys yra toli nuo stebėtojo arba griaustinio garsas dingsta dėl refrakcijos skirtingų tankių oro sluoksniuose. Amalas paprastai pasireiškia karštomis vasaros naktimis, tačiau jo metu nelyja.

Ketvirtadienio vakarą pajūryje ėmė šalti, vėliau – snigti. Ar galėjo šviesos pliūpsnį žmonės danguje matyti dėl besikeičiančių oro sąlygų?

„Šalo tik šiek tiek. Turėtų pašalti bent iki 10 laipsnių, kad formuotųsi šviesos stulpai. O penktadienio naktį ore buvo daug drėgmės, prastėjo matomumas, tačiau stipriai dar nešalo“, – pastebėjo sinoptikas.

Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ skelbiama, kad ketvirtadienį susiformavo nedidelio žemo slėgio sūkuriukas pietrytinėje dalyje.

Ties Kretingos rajonu buvo truputį stipresni nuo jūros judančio ir kylančio oro srautai, todėl ir fiksuota perkūnija.

Poligone šaudė kariškiai

Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Psichologinių operacijų vyresnioji specialistė Gabija Vaitkutė tikino, kad jokių didesnio masto pratybų pajūrio regione dislokuoti kariniai padaliniai nevykdė.

„Karinių jūrų pajėgų kariai Kairių poligone iki 20 val. 30 min. turėjo kovinio šaudymo pratybas. Jei kas iš gyventojų girdėjo kokius garsus netoli poligono, tai galėjo būti šūvių garsai. Gal kariškiai naudojo ir kokias apšvietimo priemones. Tačiau gyventojai neturėtų nerimauti. Galite jaustis ramūs“, – patikino G. Vaitkutė.

„Man net šiurpuliukai eina. Šaunu dalytis emocijomis su tiek daug žmonių, juk taip ilgai buvome užsidarę dėl pandemijos. Ir dabar patirti tai – nuostabu“, – kalbėjo stebėjime dalyvavęs meksikietis Raul Gonzalez.

Žiedinis užtemimas buvo matomas iškart dvejuose žemynuose – ir Šiaurės Amerikoje, ir Pietų. Kai kuriose JAV, Meksikos dalyse. Galėjo stebėti ir Kolumbijos bei Brazilijos gyventojai.

„Atrodo nuostabiai – ypač su akiniais. Neįtikėtina“, – sakė moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visas užtemimas, nuo tos akimirkos, kai Mėnulis pradeda užstoti Saulę, iki tol, kol ji vėl tampa įprasta, bet kurioje vietoje trunka nuo 2,5 iki 3 val. O aplink tamsų Mėnulio diską matomas ugningas Saulės žiedas tetrunka nuo 3 iki 5 minučių, priklausomai nuo vietovės.

Dalis amerikiečių reginiu žavėjosi įkopę į kanjoną Jutoje. „Visas kanjonas ošė. Tai buvo pasakiškas reginys“, – vienbalsiai sakė dvi moterys.

Kitų metų balandį amerikiečiai galės stebėti jau visišką Saulės užtemimą. Jis kirs JAV priešinga kryptimi. O būtent tokį ugnies žiedą išvys tik po poros dešimtmečių.

Reiškinio nuotrauka liepos 31-ąją pasidalyta feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.

„Pajūris šiandien – orų reiškinių sostinė, nes ne tik prasiautė smarkios liūtys, bet ir užfiksuotas labai įspūdingas vandens viesulas netoli Būtingės“, – rašoma socialiniame tinkle.

Kaip teigiama, pirmadienį apie 7.50–8.10 val. iš debesų nusileidęs piltuvas pasiekė vandens paviršių ir kėlė įspūdingus vandens purslus.

„Vėjo greitis sūkurio viduje, pirminiu vertinimu, galėjo siekti daugiau nei 28 m/s, o tiek tikrai užtenka apversti lengvesnes valtis ir laivelius“, – akcentavo reiškinio vaizdą užfiksavęs autorius.

Mėnulio šešėlis penktadienį praslinko virš Atlanto vandenyno, visiškai uždengdamas saulę kelių tūkstančių astronomijos entuziastų akivaizdoje atokiose Arkties salose, o dar milijonai žmonių Europoje, Afrikoje ir Azijoje turėjo galimybę stebėti dalinį saulės užtemimą.

Mėnulio šešėlis pirmiausiai krito ant Žemės į pietus nuo Grenlandijos 7 val. 41 min. Grinvičo (9 val. 41 min. Lietuvos) laiku ir judėjo į rytus, Danijai priklausančių Farerų salų ir Norvegijai priklausančio Svalbardo salyno link. Tose teritorijose entuziastai jau prieš kelis metus užsisakė visas vietas vietos viešbučiuose, kad galėtų atvykti pamatyti retą visišką užtemimą.

"Esu matęs pašvaistę, esu matęs ugnikalnių išsiveržimų, bet visiškas saulės užtemimas vis tiek yra įspūdingiausias dalykas, kokį esu matęs. Ir kiekvienas iš jų - unikalus", - į pensiją išėjęs NASA astrofizikas Fredas Espenakas sakė Torshaune, Farerų salų sostinėje.

Tačiau penktadienio rytą dangus Torshaune buvo debesuotas su nedaugeliu pragiedrulių. Padangė buvo giedresnė Svalbarde, kur lankytojai buvo raginami likti pagrindinėje gyvenvietėje, kad apsisaugotų nuo klajojančių baltųjų lokių ir nušalimų.

Vienas baltasis lokys ketvirtadienį apdraskė čeką turistą, įsibrovęs į palapinę, kurioje jis miegojo su penkiais kitais turistais. Jakubas Moravevas, kuris buvo nuskraidintas į ligoninę sraigtasparniu, tikėjosi, kad vis dėlto galės pamatyti saulės užtemimą po to, kai lokys jam lengvai sužeidė veidą, krūtinę ir ranką.

Apie 50 tūkst. gyventojų turinčiose Farerų salose, kuriose visiškas užtemimas prasidėjo 9 val. 41 min. vietos (11 val. 41 min. Lietuvos) laiku, maždaug 8 tūkst. lankytojų susirinko pamatyti pirmojo per pastaruosius 60 metų saulės užtemimo tame regione. Dar apie 2 tūkst. žmonių iškeliavo į Svalbardą ir dvigubai padidino žmonių skaičių tose salose, kuriose visiškas užtemimas tęsėsi kelias minutes nuo 11 val. 11 min. vietos (12 val. 11 min. Lietuvos) laiku.

Šįkart galimybę pamatyti retą reginį turėjo gerokai mažiau žmonių negu 1999 metais, kai Europoje buvo paskutinį kartą stebimas visiškas saulės užtemimas. Tačiau dalinis užtemimas buvo matomas didelėje Europos ir Rusijos dalyje, taip pat kai kuriose teritorijose Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.

Europoje saulės užtemimą pirmieji pamatė žmonės, esantys Ispanijai priklausančiose Kanarų salose, nors dangus anksti ryte ten buvo debesuotas.

„Dangus pusiau užtrauktas debesimis, bet mes retkarčiais galime trumpam pažvelgti“ į užtemimą, – naujienų agentūrai AFP sakė Kanarų astrofizikos instituto mokslininkas Alfredas Rosenbergas (Alfredas Rosenbergas), būdamas Tenerifės saloje.

„Aiškiai matome mėnulio diską, uždengiantį saulę. Labai gražu. Tai vienas iš nuostabiausių astronominių reginių, kuriuos galima stebėti“, – nurodė jis.

Švedijos sostinėje Stokholme saulės pjautuvas prasišviesdavo per debesų properšas, o oras atvėso. Žmonės verslo rajone stabtelėdavo pasižiūrėti reginio ir fotografavo užtemimą išmaniaisiais telefonais.

Prasčiau sekėsi atvykusiems į Farerų salas – atokią autonominę Danijos teritoriją pusiaukelėje tarp Škotijos ir Islandijos.

„Slenka debesys; dabar atslenka didelė mėlyna properša. Ką tik trumpai matėme saulę, kuri dabar jau beveik pusiau uždengta“, – Danijos Orhuso universiteto astrofizikas Ole J.Knudsenas (Olė J.Knudsenas) sakė AFP būdamas to lietingo regiono sostinėje Torshaune.

Kaip ir per ankstesnius užtemimus, ekspertai ragino žmones nežvelgti tiesiogiai į saulę, nes tai gali pakenkti akims.

Apie 500 žmonių apsiniaukusią dieną susirinko Regento parke, tikėdamiesi bent trumpam žvilgtelėti į dalinį užtemimą, kurio zona slinko į šiaurę nuo Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų.

Vienas policijos pareigūnas dalijo specialius akinius saulei stebėti.

Dar 50 danų grupė įsigijo bilietus į vieno mokslo žurnalo užsakytą lėktuvo „Boeing 737“ skrydį, kad galėtų saulės užtemimą stebėti padangėje virš Farerų salų.

Visiškas saulės užtemimas įvyksta tuomet, kai Mėnulis praslenka tarp Žemės ir Saulės, o visi trys dangaus kūnai tiksliai išsidėsto vienoje linijoje.

Stebint iš Žemės, Mėnulio diskas yra beveik tokio paties skersmens kaip Saulės, todėl visiško užtemimo metu aptemusiame žvaigždėtame danguje pasirodo stulbinamas sidabriškos spalvos Saulės vainikas – šią žvaigždę supantis smarkiai įkaitusios plazmos debesis.

Kitas visiškas saulės užtemimas Europoje bus matomas tik 2026 metų rugpjūčio 12 dieną.

Penktadienį taip pat įvyks kitas apyretis dangaus reiškinys.

Gamtinis Žemės palydovas per užtemimą bus „supermėnulio“ fazės – kai jis labiausiai priartėja prie mūsų planetos, skriedamas savo orbitos perigėjuje.

Dėl šios priežasties Mėnulio trauka stipriau veiks Žemę, o prie jos dar prisidės Saulės gravitacijos poveikis, todėl vandenynų potvyniai ir atoslūgiai bus didžiausi per 18 metų ciklą.

Šiandien Lietuvoje buvo matomas dalinis Saulės užtemimas. Kauniečiai įspūdingą reiškinį galėjo stebėti per specialius teleskopus Rotušės aikštėje, o Jėzuitų gimnazija kvietė pakilti ant mokyklos terasos ir sudalyvauti atviroje astronomijos pamokoje.

Kaune užtemimas, kai Mėnulis po truputį uždengia Saulę, buvo stebimas nuo maždaug 11 val. iki 13 val. 5 min. Maksimumą, tris ketvirčius paslėptos Saulės, buvo galima pamatyti apie 12 val. Tuo metu Rotušės aikštėje išsirikiavo ilgos eilės žmonių prie dviejų specialiai Saulės stebėjimams pritaikytų teleskopų. Kiti kauniečiai buvo atsinešę tamsintus stiklus, specialius akinius, net suvirinimo kaukę.

Stovėdami eilėje vyresni žmonės dalinosi prisiminimais apie dar įspūdingesnį užtemimą, kuris įvyko prieš 16 metų.

Ant Jėzuitų gimnazijos stogo rinkosi daugiausia moksleiviai. Jie pristatė per fizikos pamokas sukurtas saugias užtemimo stebėjimo priemonėmis.

„Taip Saulės užtemimą gali stebėti namų šeimininkės“, – juokėsi moksleivės, laikančios metalinį rėtį ir didelį popieriaus lapą, ant kurio krito rėčio šešėlis. Ant popieriaus matomi apskritimai po truputį virto mažais dylančios Saulės atvaizdais.

Kita moksleivė siūlė išbandyti camera obscura principu sukonstruotą dėžę, kai pro mažą skylutę įsiskverbianti šviesa ant visiškai tamsios vidinės dėžės sienos projektuoja vaizdą. Užsidėjus ją ant galvos, galėjai matyti Saulės vaizdo pokyčius.

Saulės užtemimą buvo galima stebėti ir teleskopu ar specialiai šiam įvykiui gimnazijos mokinių sukurta priemone su saugiu filtru. Taip pat buvo galima pamatyti kitų netradicinių būdų – viena gimnazistė užtemimą stebėjo per savo lūžusio riešo rentgeno nuotrauką.

Ar kada nors girdėjote griaustinį pūgos metu? Jeigu taip, jūs išvydote vieną rečiausių gamtos fenomenų. Sąlygos perkūnijai pūgoje susidaryti yra tokios neįprastos, jog tik 0,07% visų sniego audrų gali būti susijusios su šiuo reiškiniu.

Perkūnija pūgoje – tai griaustinio ir žaibo lydima sniego audra. Ją išvysti labiausiai tikėtina vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį, kai priežemyje šaltoji oro masė susiduria su šiltąja ir staigiai įvyksta vertikalus oro maišymasis.

Misūrio universiteto atmosferos mokslų daktaras Patrick Market teigia, kad perkūnijos metu labai intensyviai sninga. Net 30 metų užtrukęs tyrimas atskleidė, kad žaibuojant žiemą egzistuoja 86% tikimybė, jog iškris bent 15 cm sniego, daugiau nei 112 kilometrų spinduliu nuo audros centro.

Meteorologas priduria, jog norint išvysti perkūniją pūgos metu, reikia atsidurti tinkamu laiku tinkamoje vietoje, bet net ir tada tikriausiai neišeis daug pamatyti, dėl debesuotumo ir gausių kritulių.

Griaustinis sningant labiausiai tikėtinas Šiaurės Amerikoje Didžiųjų ežerų regione ar vakarinėje pakrantėje, kur šilto vandens drėgmė gali nevaržomai garuoti į šaltą, sausą orą virš jo. Taip pat apie šį retą reiškinį kartais pasitaiko pranešimų iš Britanijos salyno bei Japonijos.

Žemiau esančioje vaizdo medžiagoje galite pamatyti, kaip perkūnija sniego audroje nustebina JAV orų prognozių pranešėją Jim Cantore.

Lietuvoje Didysis karas beveik užmirštas, bet būtent jis lėmė galimybę lietuviams susigrąžinti valstybingumą, sako istorikas Algimantas Kasparavičius, po karo praėjus 100 metų. Be šio minėjimo, 2014-aisiais pasaulis laukia ir svarbių sporto renginių, referendumuose dėl nepriklausomybės balsuos škotai ir katalonai.

Tuo metu, kai JAV keičiasi valdžia, iš Afganistano pamažu traukiasi tarptautinės pajėgos, o Rusiją toliau garsina korupcijos skandalai, žmones ne mažiau domina kinų sukurtas „Miestas danguje“ ir galimybė pamatyti sušvitusią Holmso kometą.

Svarbiausius XX a. pradžios įvykius lėmė Didysis karas

2014 m. visų pirma išsiskiria ryškia istorine sukaktimi. Šiemet minėsime Pirmojo pasaulinio karo, dar vadinamo Didžiuoju karu, šimtmetį.

1914 m. metų birželio 28 d. Sarajeve nužudytas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis Ferdinandas. Tai tapo pretekstu kilti 16 mln. gyvybių nusinešusiam karui. Tuo metu preteksto ir tereikėjo – Europa jau kurį laiką buvo pasidalijusi į priešiškas stovyklas ir įtampa buvo pasiekusi aukščiausią tašką.

Iki tol Europos valstybės vykdė aktyvią kolonijų grobimo politiką, ir iki karo pradžios Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Portugalija, Olandija, Italija, Ispanija, Rusija sukūrė galingas kolonijines imperijas. Dar 1882 m. Vokietija, Austrija-Vengrija ir Italija sukūrė politinę ir karinę Trilypę sąjungą (tiesa, Italija, karui prasidėjus, perėjo į kitą stovyklą). 1907 m., kaip atsvara Trilypei, tarp Prancūzijos, Anglijos ir Rusijos sudaryta Antantė.

Susivienijusios Vokietija ir Italija stiprėjo, prancūzai siekė revanšo prieš vokiečius, Rusija norėjo plėsti įtaką Rytų ir Vidurio Europoje, Austrija-Vengrija – Balkanuose, Anglija ėmė prarasti pozicijas kaip jūrų valstybė. Kova dėl kolonijų augo, šalys įsitraukė į ginklavimosi varžybas, karui įsiplieksti tereikėjo kibirkšties.

Po princo Ferdinando nužudymo Austrija-Vengrija įteikė ultimatumą Serbijai, kurios ginti stojo Rusija. Vokietija paskelbė karą Rusijai. Rusų ir prancūzų pusėn stojo britai, vokiečiai paskelbė karą prancūzams. Į karą pamažu įtrauktos visų žemynų valstybės.

Buvo sukurtos prielaidos atgimti Lietuvai

„Pavadinimas Didysis karas ir pasako visą esmę – istorinėje pasaulio atmintyje tai pirmas masinis karas, kuriame buvo panaudotos naujos karinės technologijos. Vienos imperijos žlugo, kitos atsirado. Ir visi šie geopolitiniai, kultūriniai, civilizaciniai XX a. pradžios pokyčiai siejami būtent su Didžiuoju karu“, – sako istorikas Algimantas Kasparavičius.

Pasak jo, praėjus 100 metų, pagrindiniai klausimai, susiję su Pirmuoju pasauliniu karu Vakarų Europoje, JAV, iš esmės yra ištirti. Bet Centrinėje, Rytų Europoje, kuriai priklauso ir Lietuva, likę  labai daug neaiškumų. Taip pat labai svarbu, kad būtent Pirmasis pasaulinis karas metais sukūrė prielaidas ir galimybes atgimti Lietuvos valstybingumui.

„Bet Lietuvoje šis karas iš esmės užmirštas. Yra vos vienas kitas straipsnis, nėra netgi rimtesnės jam skirtos monografijos, studijos. Dar daugiau – nėra net tiksliai žinoma, kiek lietuvių dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose tiek Rusijos imperijos, tiek kaizerinės Vokietijos, tiek kitų kariaujančių šalių pusėje“, – teigia A. Kasparavičius.

Valstybės vasarą planuoja minėjimo renginius, tačiau bendrų, kuriuos kartu rengtų buvę karo priešai, nebus. Šalims tarpusavyje nesusitarus, atsisakyta ketinimų didelį renginį surengti Sarajeve. Valstybės Pirmąjį pasaulinį prisimena skirtingai, daugiausia – nacionaliniu aspektu. Britams ir prancūzams tai pasiekta būtina pergalė, įvykdytas teisingumas, tiesa, labai didele kaina. Kai kurių istorikų vertinimu, Vokietijoje ir Rusijoje Pirmojo pasaulinio karo prisiminimus užtemdė Antrasis pasaulinis karas.

Nepriklausomybės sieks škotai ir katalonai

Šiemet garsiai skambės kai kurių Europos tautų nepriklausomybės siekiai. Rugsėjį Škotijos gyventojai balsuos referendume – jų bus klausiama, ar Škotija turėtų būti nepriklausoma valstybė? Balsuoti galės visi, gyvenantys Škotijoje ir vyresni nei 16 metų asmenys. Surengti referendumą leista Edinburgo susitarimu, kurį pasirašė Škotijos ir Didžiosios Britanijos ministrai pirmininkai Alexas Salmondas ir Davidas Cameronas, kuris, suprantama, yra prieš Škotijos atsiskyrimą.

Pasirašydamas sutartį, D. Cameronas teigė, kad Jungtinė Karalystė negali išlaikyti šalies prieš žmonių valią, tačiau pabrėžė, kad, jo nuomone, nesusiskaldžiusi karalystė yra stipresnė ir saugesnė. Pasak LRT radijo bendradarbio Londone Pauliaus Kaliačiaus, škotai kalba, kad jie yra atskira tauta, kuri nusipelno nepriklausomybės kaip ir visos kitos nepriklausomos šalys ir kad kaip atskira valstybė jie galėtų daug duoti pasaulio istorijai ir politiką.

„Taip pat jie pabrėžia turtinę nelygybę ir sako, kad Didžioji Britanija yra viena finansiškai labiausiai susiskaldžiusių išsivysčiusių valstybių pasaulyje – Škotijai atitenka daug mažiau valstybinių pinigų negu Anglijai ir pačiam Londonui. Taigi škotai norėtų svarstyti savo finansinius ir politinius klausimus patys, nes vietinė valdžia geriau žino, ko reikia škotams, o ne ta, kuri, kuri sėdi Londone“, – kalba P. Kaliačius.

Jis pasakoja, kad Škotijoje nuolat vykdomos apklausos, kiek žmonių ir kaip balsuotų referendume. Paskutinė apklauso vyko gruodžio pradžioje, be to, tuo metu buvo išleistas kelių šimtų puslapių dokumentas, kuriame apibrėžiama nepriklausomos Škotijos ateitis. „Vis dėlto žmonės vis dar nusiteikę skeptiškai. Apie pusė apklaustųjų teigė, kad balsuotų prieš nepriklausomą Škotiją ir vos trečdalis ar net šiek tiek mažiau balsuotų „už“, – sako LRT radijo bendradarbis.

Tačiau, kaip pastebi P. Kaliačius, nepriklausomybės šalininkai mano, kad iki rugsėjo dar daug laiko, o žmonės dar neįsigilino, kodėl Škotijai būtų naudinga atskirti. „Nepriklausomybės šalininkai sako, kad tokių žmonių, kurie balsuotų „prieš“, mažėja ir daugėja neapsisprendusiųjų, – pastebi radijo bendradarbis. – Taigi jeigu jie suspės įtikinti neapsisprendusius žmones balsuoti „už“, rugsėjį laimės.“

Ar nori nepriklausomos valstybės, šiemet referendume taip pat ketinama klausti katalonų. Neseniai Katalonijos prezidentas Arturas Masas atskleidė, kad referendumą planuojama surengti lapkričio 9 d. Britų premjeras pasirašė susitarimą, leidžiantį rengti referendumą, bet Ispanijos centrinė valdžia pažadėjo blokuoti bet kokį katalonų mėginimą. Skirtumas ir tas, kad Ispanijos Konstitucijoje, skirtingai nei Didžiosios Britanijos, nėra numatyta tokia galimybė. Paskutinės apklausos rodo, kad tarp katalonų nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų yra maždaug po lygiai.

Sočio žaidynės – ypač politizuotos

Vasario 7 d. Rusijoje, Sočyje, prasidės XXII žiemos olimpinės žaidynės. Jose dalyvaus apie 6  tūkst. sportininkų iš 85 šalių. Olimpinėje programoje – 15 sporto šakų. Sportininkai pasidalys 98 medalių komplektus.

Rusija žiemos olimpines žaidynes rengs pirmą kartą. Sočis – kurortas prie Juodosios jūros, Kaukazo priekalnėse. Žiemos žaidynės pirmąkart vyks paatogrąžių klimato zonoje. Nors olimpinės žaidynės ir turėtų būti atsietos nuo politikos, istorija rodo, kad tai padaryti sudėtinga.

Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Sočio žaidynės – dar labiau politizuotos nei paprastai. „Paradoksalu, kad žiemos olimpinės žaidynės vyks geografiškai karštoje zonoje. Be to, čia ir politiškai karšta zona. Sočis yra netoli Rusijos ir Gruzijos karo vietos. Neseniai Volgograde, kuris irgi ne taip toli, įvyko teroristiniai aktai“, – pastebi N. Maliukevičius.

Anot jo, pats regionas yra istorinės čerkesų žemės ir tose žemėse jie norėjo savo valstybingumo, tad tam tikros čerkesų agitacijos yra bandymas politizuoti renginį.

Taip pat olimpines žaidynes rengiančios valstybės, įsitikinęs N. Maliukevičius, siekia parodyti savo lyderystę, sukurti gerą įvaizdį, tačiau Rusijai tai sekasi nekaip. „Jau dabar akivaizdu, kad kartu su olimpiada iškeltas žmogaus teisių klausimas. Ir, nors Michailas Chodorkovskis buvo paleistas, paleidžiami kiti įkalinti politiniai aktyvistai, kai kurie politikai nusprendė boikotuoti renginį“, – kalba jis.

Kitas labai svarbus aspektas, politologo nuomone, – korupcijos klausimas. „Kai kas ironiškai sako, kad pats didžiausias Rusijos eksporto resursas yra ne nafta, ne dujos, o korupcija. Ruošiantis Sočio olimpiadai vyko daug korupcijos skandalų. Tai didžioji Vladimiro Putino dilema – kaip pavyks įgyvendinti pačią olimpiadą, kiek pinigų ir lėšų buvo panaudota tikslingai ir kaip yra pasiruošta“, – primena N. Maliukevičius.

Pasaulio futbolo čempionate – naujos technologijos

Antras pagal svarbumą sporto renginys pasaulyje – kas ketverius metus vykstantis pasaulio futbolo čempionatas. XX čempionatas vyks Brazilijoje birželio 12 d.–liepos 13 d. Brazilijoje jis rengiamas antrą kartą po daugiau nei 60 metų. Pietų Amerikoje čempionatas paskutinį kartą vyko 1978 m. Rungsis 32 šalys. Iš viso bus žaidžiamos 64 varžybos.

Čempionate pirmą kartą bus panaudota vartų linijos technologija, kuri siųs teisėjui signalą, jei kamuolys kirs vartų liniją. To prireikė po ankstesnių ginčytinų ir varžybų baigtį nulėmusių incidentų.

Beje, čempionatui besiruošianti Brazilija taip pat neišvengia nesklandumų. Praėjusią vasarą per Konfederacijų taurės turnyrą Brazilijos gyventojai išėjo į gatves protestuodami dėl prastos socialinės padėties: didėjančių mokesčių, mažų atlyginimų. O viena iš mokesčių kėlimo priežasčių – pasaulio čempionatas ir vasaros olimpinės žaidynės po dvejų metų, kurie reikalauja didelių išlaidų.

Esminiai pokyčiai laukia Afganistano

Šių metų gruodis yra terminas, iki kurio iš Afganistano turi pasitraukti tarptautinės pajėgos. Jos JAV iniciatyva į šalį pasiųstos 2001 m. po Rugsėjo 11-osios išpuolių kovoti su Al Qaeda ir pašalinti iš valdžios Talibaną.

Apie karių patraukimą JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė 2011 m. birželį. Per pastaruosius kelerius metus NATO pajėgos palaipsniui perdavė šalies saugumo kontrolę patiems afganams. JAV ir Afganistanas vis dar derasi, ar liks ir kiek karių liks po 2014 m., kokį statusą bei teises jie turės. Šiuo metu šalyje dar yra apie 80 tūkst. karių, dauguma – amerikiečiai.

Apžvalgininkai misiją Afganistane vertina įvairiai: kai kurie teigia, kad tarptautinėms pajėgoms pavyko susilpninti Al Qaedą, tačiau per talibų išpuolius vis dar žūva daug civilių. Taigi ar Afganistanas yra pasiruošęs savo jėgomis kovoti su Talibanu, neaišku.

Be kita ko, Afganistanas šiemet rinks naują prezidentą, nes Hamidui Karzai po antros kadencijos kandidatuoti nebeleidžia šalies Konstitucija. Rinkimai vyks balandį. Nuo jų smarkiai priklausys Afganistano ateitis.

JAV santykiai su dabartiniu prezidentu sudėtingi, nes šis neseniai sukritikavo NATO sakydamas, kad pajėgoms per dešimtmetį nepavyko stabilizuoti šalies – išlieta daug kraujo, bet rezultatas nepasiektas. H. Karzai neskuba pasirašyti susitarimo su JAV dėl karių galimybės pasilikti šalyje.

Valdžia keisis ir JAV

O JAV lapkritį bus renkamas Kongresas. Vidurio kadencijos rinkimai vyksta praėjus dvejiems metams po prezidento rinkimų. Amerikiečiai rinks atstovus į visas 435 Atstovų Rūmų vietas ir į trečdalį iš 100 vietų Senate. Taip pat 36 valstijos rinks gubernatorius.

Kongreso nariai renkami dvejų metų kadencijai į Atstovų rūmus ir šešerių metų – į Senatą. Šie rinkimai laikomi proga gyventojams išsakyti savo nuomonę apie prezidento vykdomą politiką. Dažniausiai juose prasčiau sekasi tuometinio prezidento partijai.

Šiuo metu Atstovų Rūmuose daugumą turi respublikonai, Senate – B. Obamos demokratai. Jei respublikonai po rinkimų perimtų Senato kontrolę ir išlaikytų daugumą Atstovų Rūmuose, tai apsunkintų paskutinius dvejus B. Obamos prezidentavimo metus.

Pasaulį vėl gali nustebinti Holmso kometa

Kai kurie svarbūs pokyčiai Europos Sąjungoje jau įvyko. Latvija įsivedė eurą, nustojo galioti kai kurių bendrijos narių apribojimai Bulgarijos ir Rumunijos gyventojams, norintiems jose įsidarbinti. Graikija iš Lietuvos perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Liepą pirmininkauti ims Italija. Iki tol, gegužę, vyks Europos Parlamento rinkimai.

Šiemet žiniasklaida neabejotinai vėl daug dėmesio skirs Sirijai, kurioje konfliktas tęsiasi toliau. Iranui, kuris įsipareigojo pristabdyti savo branduolinę programą mainais į švelnesnes tarptautines sankcijas. Taip pat – Izraeliui ir Palestinai, kurie, Vašingtonui tarpininkaujant, 2013 m. atnaujino tiesiogines taikos derybas. Tiesa, jos klostosi ne taip sklandžiai, kaip norėtų JAV.

Kovo mėnesį prie Žemės vėl priartės per septynerius metus Saulę apskriejanti Holmso kometa. Paskutinį kartą, t. y. 2007 m., pasaulį nustebino netikėtas kometos nušvitimas. Pasak mokslininkų, jį lėmė kometos viduje susikaupusių anglies monoksido dujų sprogimas. Nušvitusi kometa tapo matoma plika akimi. Mokslininkai teigia, kad tai gali pasikartoti ir šiemet.

Kinijoje turėtų būti baigtas statyti aukščiausias pasaulyje dangoraižis. Jo aukštis turi siekti 838 metrus. 208-iuose aukštuose bus įrengti biurai, viešbučių kambariai, mokykla, ligoninė, parduotuvės, restoranai, sporto salės bei butai. „Miestu danguje“ pavadintas dangoraižis 10 metrų aplenks šiuo metu aukščiausią Jungtiniuose Arabų Emyratuose esantį dangoraižį.