Įkvėpti protestų JAV universitetų miesteliuose, įvairių Europos aukštųjų mokyklų studentai užėmė auditorijas ir kitas patalpas, reikalaudami nutraukti ryšius su žydų valstybės universitetais.

Keli šimtai protestuotojų šią savaitę rengė demonstracijas Amsterdamo universiteto teritorijoje, kur policija išvaikė ir sulaikė propalestinietiškus protestuotojus.

Tačiau antradienį vakare protestai vėl atsinaujino – šį kartą demonstrantai blokavo kelius, o juos prižiūrėjo gausios policijos pajėgos.

Policijos duomenimis, po pirmadienio vakarą prasidėjusių protestų iš viso buvo sulaikyti 169 žmonės.

Visi jie buvo paleisti, išskyrus du vis dar sulaikytus asmenis, įtariamus viešosios tvarkos pažeidimais.

Pirmadienio vakarą, prieš atvykstant policijai, tarp palestiniečius ir izraeliečius remiančių protestuotojų kilo susirėmimai, peraugę į smurtą.

Pasak Nyderlandų naujienų agentūros ANP, antradienį prie Utrechto universiteto bibliotekos taip pat protestavo apie 50 žmonių, o prie Delfto technikos universiteto – kelios dešimtys.

Protestai Vokietijoje

Rytų Vokietijos Leipcigo universitetas pranešė, kad antradienį apie 50–60 žmonių užėmė vieną auditoriją ir mojavo plakatais su užrašu „Universiteto okupacija nukreipta prieš genocidą“.

Universiteto teigimu, protestuotojai iš vidaus užbarikadavo auditorijų duris, o kieme pasistatė palapines.

Po vidurdienio universitetas iškvietė policiją ir pateikė baudžiamąjį skundą.

Policijos duomenimis, netoli Leipcigo universiteto taip pat vyko proizraelietiška kontrdemonstracija, kurioje dalyvavo apie 40 žmonių.

13 auditoriją užbarikadavusių žmonių buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl įsibrovimo į teritoriją. Tačiau nė vienas iš jų iki šiol nebuvo sulaikytas.

Kiek anksčiau šią savaitę policija išvaikė demonstrantus iš Berlyno laisvojo universiteto, kai kieme apie 80 protestuojančių žmonių įsikūrė stovyklą.

Šie protestuotojai dėvėjo juodai baltas languotas skareles, taip reikšdami solidarumą su palestiniečiais, ir sėdėjo prie palapinių, mojuodami plakatais.

Vėliau jie bandė patekti į universiteto auditorijas ir jas užimti, tačiau iškvietus policiją buvo išsklaidyti.

Berlyno laisvasis universitetas vėliau pranešė, kad per protestus buvo apgadintas turtas, o kai kuriuose fakultetuose vienai dienai buvo atšauktos paskaitos.

Berlyno policija pranešė, kad sulaikė kelis asmenis dėl neapykantos kurstymo ir įsibrovimo į teritoriją.

Prancūzijos, Šveicarijos ir Austrijos studentų reikalavimai

Paryžiaus policija kelis kartus buvo priversta įsikišti į prestižinio „Sciences Po“ universiteto studentų protestus, o vieną kartą – išsklaidyti apie 20 studentų, užsibarikadavusių pagrindinėje aukštosios mokyklos salėje.

Paryžiaus prokurorų teigimu, du žmones sulaikė saugumo pajėgos, siekdamos sudaryti sąlygas laikyti egzaminus. Vėliau „Sciences Po“ pranešė, kad egzaminai praėjo be incidentų.

Be to, universiteto duomenimis, apie 13 „Sciences Po“ studentų paskelbė bado streiką, reikalaudami nutraukti partnerystes su Izraelio institucijomis.

Vėlai antradienį Sorbonos universitete policija išvaikė apie 100 amfiteatrą užėmusių studentų ir sulaikė 88, pranešė policijos šaltiniai.

Tuo metu Šveicarijoje protestai vyko Lozanos, Ženevos ir Ciuricho universitetuose.

Lozanos universiteto išplatintame pareiškime teigiama, kad nėra jokios priežasties nutraukti santykius su Izraelio universitetais, kaip kad reikalauja protestuotojai.

Nuo praėjusios savaitės dešimtys protestuotojų Austrijoje stovyklauja Vienos universiteto miestelyje, pasistatę palapines ir išskleidę transparantus.

Karas Gazos Ruože prasidėjo po precedento neturinčio „Hamas“ kovotojų išpuolio prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį, oficialiais Izraelio duomenimis, žuvo daugiau kaip 1 tūkst. 170 žmonių, daugiausia civilių.

Pasak „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 34 tūkst. 789 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

„Derybos dėl paliaubų Kaire šiandien tęsiasi dalyvaujant visoms pusėms“, – nurodė Egipto „AlQahera News“, artimas žvalgybos tarnyboms. Leidinys citavo neįvardytą aukšto rango pareigūną.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 tūkst. 170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių, rodo AFP duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 35 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo 34 tūkst. 789 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Pasak Baltųjų rūmų, žydų valstybė taip pat pranešė, kad jos karinė operacija Gazos Ruožo pietiniame mieste Rafache buvo ribota.

„Atidžiai įvertinus abiejų pusių pozicijas galima teigti, kad jos turėtų būti pajėgios užpildyti likusias spragas, ir mes padarysime viską, ką galime, kad paremtume šį procesą“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Pasak J. Kirbio, Izraelio, „Hamas“ tarpininko Kataro ir JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Williamo Burnso (Viljamo Bernso) ketinimas dalyvauti derybose Kaire, rodo, kad derybos yra pažengusios į priekį.

„Visi sėda prie derybų stalo, – žurnalistams sakė atstovas spaudai. – Tai nėra nereikšminga.“

Izraelio kolegos mums sakė, kad ši praėjusią naktį įvykdyta operacija buvo ribota ir skirta nutraukti „Hamas“ galimybę kontrabanda gabenti ginklus į Gazos Ruožą.

Paklaustas, kuo šis vertinimas pagrįstas, J. Kirby atsakė, kad „buvo pasiūlyta pakeitimų“ ir „jis grindžiamas mūsų supratimu apie tai, koks yra dabartinis tekstas“.

Jis pridūrė, kad Baltieji rūmai tikisi labai greitai sulaukti naujienų, tačiau prognozuoti, kada derybos gali duoti rezultatų, būtų neišmintinga.

Tuo metu Izraelis kalbėjosi su Vašingtonu apie savo karinę operaciją Gazos Ruožo pietiniame mieste Rafache, po to, kai pasiuntė tankus per sieną ir perėmė pagrindinės sienos perėjos su Egiptu kontrolę.

Kariuomenė įsiveržė į rytinę miesto dalį, kurioje gyvena perkeltieji civiliai, netrukus po to, kai „Hamas“ pareiškė, kad sutinka su pasiūlymu nutraukti ugnį, tačiau Izraelis tokį paskutinės minutės pareiškimą atmetė.

„Izraelio kolegos mums sakė, kad ši praėjusią naktį įvykdyta operacija buvo ribota ir skirta nutraukti „Hamas“ galimybę kontrabanda gabenti ginklus į Gazos Ruožą“, – teigė J. Kirby.

Jis pridūrė, kad Izraelio operacija buvo „ribotos apimties, masto ir trukmės“.

„Tai gali būti paskutinė galimybė susigrąžinti gyvus Izraelio įkaitus“, – sakė pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.

Pareigūnas sakė, kad „Hamas“ derybininkai anksčiau antradienį atšaukė planus vykti iš Dohos į Kairą dėl derybų po to, kai Izraelis įsiveržė per Rafacho sienos perėją Gazos Ruožo pietuose, tačiau jie netrukus išvyks į Egiptą.

Pareigūnas įspėjo, kad Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) „sprendimas įsiveržti į Rafachą“ rodo, kad „jis ir jo kariuomenė priėmė sprendimą leisti kaliniams [įkaitams] mirti“.

„Tai bus paskutinė galimybė B. Netanyahu ir sionistų kalinių šeimoms susigrąžinti savo vaikus“, – perspėjo jis.

Priešingu atveju įkaitų „likimas bus toks pat, kaip ir piloto Rono Arado“, – sakė jis, kalbėdamas apie 1986 metais virš Libano nukautą oro pajėgų šturmaną. Manoma, kad R. Aradą ten laikė šiitų grupuotės ir dabar jis laikomas žuvusiu.

Pasak Izraelio pareigūnų, derybos turėtų įvykti vėliau antradienį.

Naujas derybų raundas pradėtas po to, kai „Hamas“ vėlai pirmadienį paskelbė, kad priėmė Egipto ir Kataro tarpininkų pasiūlytą ugnies nutraukimo planą, ir pareiškė, kad dabar viskas priklauso nuo Izraelio.

Tai gali būti paskutinė galimybė susigrąžinti gyvus Izraelio įkaitus.

Nepaisant kelis mėnesius trunkančių derybų dėl ugnies nutraukimo, tarpininkams nepavyksta susitarti su „Hamas“ dėl naujausio pasiūlymo nutraukti ugnį palestiniečių anklave.

Lapkričio pabaigoje per savaitę trukusias paliaubas buvo paleisti 105 įkaitai, įskaitant 80 izraeliečių ir kitų valstybių piliečių, mainais į 240 Izraelio kalinamų palestiniečių paleidimą.

Ankstesnės derybos įstrigo iš dalies dėl „Hamas“ reikalavimo sudaryti ilgalaikes paliaubas ir B.  Netanyahu pažadų sutriuškinti likusius šio judėjimo kovotojus Gazos Ruožo pietuose esančiame Rafache.

Įkaitų šeimos buvo vienos iš tų, kurios per daugybę protestų reikalavo, kad Izraelis sudarytų susitarimą su „Hamas“ ir sugrąžintų artimuosius namo.

Antradienį Įkaitų ir dingusiųjų šeimų forumas pranešė, kad išsiuntė pranešimus kitų vyriausybių, kurių piliečiai yra įkaitai, ambasadoriams, ragindamas Izraelį sudaryti susitarimą su „Hamas“ dėl jų išlaisvinimo.

„Dabar pats metas daryti įtaką Izraelio vyriausybei ir visoms kitoms susijusioms šalims, kad būtų užtikrintas susitarimas, kuris pagaliau sugrąžins visus mūsų artimuosius namo“, – sakoma pranešime.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 tūkst. 170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių, rodo AFP duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra 129, įskaitant 35 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo 34 tūkst. 789 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

N. Weiss „Channel 12“ kanalui pasakojo, kad nelaisvėje leido antrą savaitę, kai vienas iš jos pagrobėjų prisipažino ją mylintis.

„Jis man pasakė: „Visi bus paleisti, bet tu liksi čia su manimi ir gimdysi man vaikus“, – apie pagrobėjo pasiūlymą pasakojo mergina.

Po kelių dienų pagrobėjas pasakė N. Weiss, kad atves jos motiną, kad ši galėtų pritarti jų santuokai. Tačiau 53 metų Shiri Weiss nepasidavė – šaukė ant teroristo, kol šis suprato, kad ji atmeta pasiūlymą.

„Jų nuotaikos taip greitai pasikeisdavo. Vieną minutę jie žaidė su mumis ir juokėsi, o kitą – demonstruodavo ginklą“, – sakė mergina.

N. Weiss nelaisvėje Gazos Ruože išbuvo 50 dienų.

Kai mane išsivežė, pamačiau kūnus žmonių, kuriuos pažinojau iš kibuco.

„50 dienų, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę galvojau, kad jie pavargs nuo manęs ir tiesiog nušaus“, – atviravo N. Weiss.

N. Weiss buvo pagrobta spalio 7 d. per „Hamas“ išpuolį Izraelyje.

56-erių merginos tėvas Ilanas Weissas išėjo iš namų ankstų rytą, kad prisijungtų prie pagalbos būrio. Dabar manoma, kad vyras buvo nužudytas, o „Hamas“ tariamai laiko jo palaikus Gazos Ruože.

N. Weiss bandė slėptis, tačiau buvo pastebėta.

„Jie surišo man rankas už nugaros. Kai mane išsivežė, pamačiau kūnus žmonių, kuriuos pažinojau iš kibuco“, – „Channel 12“ pasakojo ji.

Lapkričio 25 d. N. Weiss ir jos motina buvo paleistos su pirmąja įkaitų grupe.

Mergina sakė, kad vis dar negali gedėti savo tėvo, kol nebus paleisti likę įkaitai.

Tarpininkai iš Kataro, Egipto ir Jungtinių Valstijų susėdo su „Hamas“ delegacija, kad išgirstų kovotojų grupuotės atsaką į pasiūlymą 40 dienų sustabdyti kovas ir paleisti įkaitus mainais į kalinius palestiniečiais, teigima informacijoje, kuria pasidalijo Didžioji Britanija.

Izraelis dar nenusiuntė delegacijos į Kairą, o vienas aukščiausių šalies pareigūnų sakė naujienų agentūrai AFP, kad tai padarys tik tuo atveju, jei dėl siūlomame plane bus „teigiamo poslinkio“.

„Prognozuojamos sunkios ir ilgos derybos dėl tikro susitarimo“, – perspėjo Izraelio pareigūnas.

Ankstesnės derybos iš dalies įstrigo dėl „Hamas“ reikalavimo sudaryti ilgalaikes paliaubas ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pakartotinių pažadų sutriuškinti likusius grupuotės kovotojus, įsikūrusius Rafos mieste, kurį užtvindė namų netekę civiliai.

Rafos puolimo tikimybė kelia vis didesnį tarptautinį susirūpinimą.

„Šiuo metu siekiame suderinti galimo susitarimo dėl įkaitų paleidimo metmenis“, – naujienų agentūrai AFP sakė nežinomu panorėjęs likti pareigūnas.

„Manome, kad mūsų dar laukia sunkios ir ilgos derybos iki bus pasiektas faktinis susitarimas. Jei į Kairą išsiųstume delegaciją su „Mossad“ vadovu priešakyje, reikštų, kad teigiamų poslinkių yra“, – kalbėjo jis.

Šie komentarai pasirodė po to, kai vienas aukštesniojo rango „Hamas“ atstovas pranešė, kad šeštadienį į Kairą atvyko grupuotės derybininkai, dalyvausiantys naujame derybų dėl siūlomo ugnies nutraukimo Gazos Ruože, kur beveik septynis mėnesius vyksta karas, raunde.

Tarpininkai iš Kataro, Egipto ir Jungtinių Valstijų laukė „Hamas“ atsakymo į pasiūlymą, pagal kurio sąlygas, Didžiosios Britanijos paskelbtais duomenimis, 40 dienų būtų nutraukti kariniai veiksmai ir mainais į Izraelio kalėjimuose esančius palestiniečius būtų paleisti įkaitai.

Šiuo metu siekiame suderinti galimo susitarimo dėl įkaitų paleidimo metmenis.

Pavykus susitarti, tai būtų pirmas toks susitarimas po lapkritį savaitę trukusių paliaubų, per kurias smogikai paleido 105 įkaitus, tarp jų – 80 izraeliečių, o mainais į juos Izraelis paleido 240 kalinių palestiniečių.

Mėnesius trukusios derybos įstrigo, mat „Hamas“ reikalavo ilgam nutraukti ugnį ir iš Gazos išvesti visus Izraelio karius, o Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu savo ruožtu vis žadėjo pradėjo pulti Gazos pietuose esantį Rafos miestą.

Plataus masto invazija Rafoje, kur glaudžiasi maždaug 1,2 mln. civilių, visame pasaulyje kelia vis didesnį nerimą.

Karas prasidėjo po to, kai spalio 7 d. „Hamas“ Izraelyje surengė išpuolį, per kurį, oficialiais Izraelio duomenimis grindžiami naujienų agentūros AFP skaičiavimu, žuvo 1 tūkst. 170 žmonių, pagrinde civilių.

Smogikai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų ir Izraelio skaičiavimu, Gazoje jų vis dar yra 128. Kariuomenės teigimu, 35 iš jų yra mirę arba žuvę.

„Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, nuo to laiko per atsakomąją Izraelio operaciją prieš „Hamas“ Gazoje žuvo mažiausiai 34 tūkst. 654 žmonės, dauguma jų – moterys ir vaikai.

„Hamas“ teigimu, grupuotė siųs delegaciją į Egipto sostinę tęsti derybų dėl ugnies nutraukimo.

Per pokalbį telefonu su Egipto žvalgybos vadovu Abbasu Kameliu (Abasu Kameliu) grupuotės vadovas pareiškė, kad „vertina Egipto vaidmenį ir pabrėžė teigiamą judėjimo dvasią nagrinėjant pasiūlymą dėl paliaubų“, teigiama „Hamas“ paskelbtame pareiškime.

Pranešime priduriama, kad „Hamas“ delegacija netrukus išvyks į Kairą „užbaigti vykstančių diskusijų, kad būtų pasiektas susitarimas“.

Tačiau išsamesnės informacijos nebuvo pateikta.

„Hamas“ šiuo metu svarsto naujausią paliaubų planą, pasiūlytą per Kairo derybas su JAV, Egipto ir Kataro tarpininkais. Šios derybos suteikė atsargių vilčių, kad kovos bus nutrauktos.

Palestiniečių kovotojų grupuotė teigė svarstanti planą dėl 40 dienų paliaubų ir dešimčių įkaitų iškeitimo į didesnį skaičių palestiniečių kalinių.

Tikimasi, kad „Hamas“ į naujausią paliaubų pasiūlymą atsakys dar ketvirtadienį.

Karas Gazos Ruože prasidėjo, kai spalio 7 dieną islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojai surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį, kai žuvo apie 1 tūkst. 170 žmonių, daugiausia civilių.

Kovotojai taip pat paėmė apie 250 įkaitų.

Anot „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio atsakomąjį puolimą teritorijoje žuvo daugiau kaip 34,5 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

Izraelio oro pajėgų (IAF) „naikintuvai smogė ginkluotiems teroristams, teroristų infrastruktūrai ir veikiančioms tunelių šachtoms“, socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė Izraelio gynybos pajėgos (IDF). „IDF toliau veikia centrinėje Gazos Ruožo dalyje“, – pridūrė IDF.

IDF nurodė, kad ataką surengė po to, kai trečiadienį iš centrinės Gazos Ruožo dalies buvo inicijuoti „keli paleidimai“, nukreipti prieš Izraelio pajėgas. Buvo sunaikintas minosvaidis ir nukauta keletas ginkluotų smogikų, tvirtino kariuomenė.

Tuo tarpu Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas per telefoninį pokalbį su savo kolega iš JAV Lloydu Austinu aptarė „operatyvinius įvykius“ Izraelio šiaurėje ir pietuose, pranešė Y. Gallanto atstovė. Jie taip pat pasikalbėjo apie pastangas paleisti dar daugiau „Hamas“ rankose esančių įkaitų.

Be to, Ll. Austinas pateikė informacijos apie pasirengimą būsimoms operacijoms Gazos Ruože. Izraelis anksčiau paskelbė, kad pietiniame Rafos mieste surengs prieštaringai vertinamą karinę operaciją, jei nebus greitai susitarta dėl paliaubų ir Izraelio įkaitų iškeitimo į palestiniečius kalinius.

Į darbotvarkę taip pat buvo įtraukta humanitarinė pagalba kenčiantiems Gazos Ruožo gyventojams ir kitų sienos perėjų atidarymas. Pastaruoju metu gerokai padidėjo pagalbos prekių srautai, tačiau JAV reikalauja išplėsti juos dar labiau.

Gazos karą sukėlė beprecedentės spalio 7 d. smogikų iš „Hamas“ ir kitų grupuočių surengtos žudynės, kurios Izraelyje pareikalavo daugiau nei 1,2 tūkst. gyvybių.

Izraelis į tai sureagavo inicijuodamas antskrydžius ir sausumos puolimą. Atsižvelgiant į didelį civilių aukų skaičių ir katastrofišką padėtį Gazos Ruože, Izraelis susilaukia tarptautinės kritikos.

Pasak „Hamas“ kontroliuojamos sveikatos tarnybos, nuo karo pradžios Gazos Ruože žuvo 34 tūkst. 596 žmonės, o dar 77,8 tūkst. buvo sužeista. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti negalima.

Pareigūnai taip pat sulaikė kelis asmenis Fordamo universitete Niujorke ir pašalino viename iš jo pastatų įrengtą stovyklą, teigė pareigūnai, o Kolumbijos universitete teisėsauga budėjo po ankstesnį vakarą įvykusių masinių sulaikymų.

Prie Masačusetso technologijos instituto protestuotojai įsitvirtino ir trečiadienio popietę, piko valandomis, užblokuodami gatvę netoli Kembridžo studentų miestelio centro.

Dešimtys policijos automobilių patruliavo Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA), reaguodami į naktį vykusius smurtinius susirėmimus, kai kontrprotestuotojai užpuolė palestiniečius remiančių studentų stovyklą.

Teksaso Dalaso universitete policija pašalino stovyklą ir sulaikė mažiausiai 17 žmonių už „nusikalstamą įsibrovimą“, pranešė universitetas.

Nuo praėjusio mėnesio demonstrantai renkasi mažiausiai 30 JAV universitetų studentų miesteliuose, dažnai statydami palapinių stovyklas ir rodydami nepasitenkinimą dėl didėjančio žuvusiųjų skaičiaus Gazos Ruože.

Tačiau kai kurie studentai sunerimo pamatę šalmuotus pareigūnus dviejuose prestižiškiausiuose Amerikos universitetuose.

„Nemanau, kad universiteto miestelyje turėtų būti gausios policijos pajėgos“, – naujienų agentūrai AFP sakė 22 metų UCLA studentas Markas Torre (Markas Torė), stebėdamas įvykius iš už metalinių užtvarų.

„Tačiau kasdien vis dažniau ir dažniau galvoju, kad tokia blogybė yra būtina, kad bent jau būtų užtikrintas saugumas miestelyje“, – teigė jis.

Kolumbijos universitete ir Niujorko miesto universitete (CUNY), kur policija naktį išvaikė demonstrantus, kai kurie studentai pasmerkė policijos elgesį.

„Buvome užpulti, žiauriai sulaikyti. Buvau laikomas iki šešių valandų, kol mane paleido, buvau gerokai sumuštas, tampomas“, – AFP pasakojo CUNY studentas Jose (Chosė).

Vienas medicinos studentas, teikęs pagalbą sulaikytiesiems, kai jie buvo paleidžiami, nupasakojo daugybę žmonių patirtų sužalojimų.

„Matėme tokių dalykų, kaip sunkios galvos traumos, smegenų sukrėtimai, policija stovykloje kažkam sudavė smūgį iki sąmonės praradimo, kažkas buvo numestas nuo laiptų“, – sakė studentė Isabel.

Kolumbijos ir CUNY universitetuose atlikta apie 300 sulaikymų, teigė policijos komisaras Edwardas Cabanas (Edvardas Kabanas).

Meras Ericas Adamsas (Erikas Adamsas) dėl įtampos didinimo kaltino „išorinius agitatorius“. Kolumbijos universiteto studentai neigė, kad prie to prisidėjo pašaliniai asmenys.

Universiteto prezidentė Minouche Shafik (Minuš Šafik), kuri sulaukė kritikos dėl savo sprendimo iškviesti policiją, teigė, kad šis įvykių posūkis ją „privertė giliai nuliūsti“.

„Apgailestauju, kad priėjome prie tokio taško“, – sakė ji pareiškime.

Neramumų banga

Protestai tapo iššūkiu universitetų administratoriams, bandantiems suderinti žodžio laisvę ir skundus dėl nusikalstamos veiklos, antisemitizmo ir neapykantos kalbos.

Tačiau kasdien vis dažniau ir dažniau galvoju, kad tokia blogybė yra būtina, kad bent jau būtų užtikrintas saugumas miestelyje.

Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno), kurio parama Izraeliui papiktino daugelį protestuotojų, administracija taip pat bandė laikytis balanso.

„Manome, kad tai nedidelis skaičius studentų, kurie kelia šiuos trikdžius, ir jei jie ketina protestuoti, amerikiečiai turi teisę tai daryti taikiai, laikantis įstatymų“, – žurnalistams teigė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer).

Tikėtinas J. Bideno varžovas lapkritį vyksiančiuose rinkimuose Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) išreiškė visokeriopą paramą policijos atsakui Kolumbijos universitete.

„Buvo gražu žiūrėti. Geriausi Niujorke“, – per rinkimų kampanijos renginį Viskonsine apie pareigūnus kalbėjo jis.

„Visiems koledžų prezidentams sakau: nedelsdami pašalinkite stovyklas, nugalėkite radikalus ir susigrąžinkite universitetų miestelius visiems normaliems studentams“, – teigė jis.

„Neteisėtas susirinkimas“

Vėlų antradienį policija įžengė į Kolumbijos universitetinį miestelį ir pro antrojo aukšto langą pateko į protestuotojų užbarikaduotą Hamiltono salę, o paskui išvedė žmones surakintus antrankiais. Jie taip pat panaikino didelę palapinių stovyklą.

Los Andžele kontrprotestuotojai apipurškė cheminėmis medžiagomis propalestinietiškai nusiteikusių asmenų stovyklą ir bandė išardyti medines lentas bei metalines barikadas, kol galiausiai atvyko policija.

Trečiadienį studentai per garsiakalbius stovykloje, kuri blokavo įėjimą į vieną iš pagrindinių universiteto bibliotekų ir kur grafičiais buvo užrašyta „Išlaisvinkite Gazą“, ragino demonstrantus nesustoti.

Policija įsiveržė ir į Viskonsino universitetą Madisone ir sulaikė kelis protestuotojus, kaip matyti iš televizijos vaizdų.

Arizonos universitete policija teigė, kad „neteisėtam susirinkimui“ išsklaidyti panaudojo „cheminius dirginamuosius užtaisus“.

Karas Gazos Ruože prasidėjo, kai spalio 7 dieną islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojai surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį, kai žuvo apie 1 170 žmonių, daugiausia civilių.

Kovotojai taip pat paėmė apie 250 įkaitų.

Anot „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio atsakomąjį puolimą teritorijoje žuvo daugiau kaip 34 500 žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.