Lankytojai Prancūzijoje turi būti pasirengę padidintoms saugumo priemonėms viešose vietose, įskaitant viešąjį transportą, maldos namus, turistų traukos vietas, mokyklas ir didelius prekybos centrus, sakoma pranešime. Teroristai esą gali pulti turistinius objektus be įspėjimo.

„Lankytojai perpildytose ir turistų pamėgtose vietose turi ypač stebėti aplinką“, – teigiama toliau ambasados pranešime, kuriuo remiasi stotis. Žmonės raginami apie įtartiną veiklą informuoti teisėsaugos institucijas.

JAV ambasada perspėjimą paskelbė po to, kai Prancūzijos vyriausybė po teroro atakos Maskvoje penktadienio vakarą saugumo pavojaus lygį padidino iki aukščiausio. Aukščiausią perspėjimą paskelbė ir Italija.

Jau rudenį Prancūzijoje imta kalbėti apie realų teroro pavojų. Radikalizavęsis islamistas tada mokykloje šalies šiaurėje nudūrė mokytoją ir garso įraše išliejo savo neapykantą Prancūzijai, prancūzams ir demokratijai. „Prancūzijai kyla ypač didelė grėsmė, nes ji atstovauja universalioms vertybėms ir pasisako už sekuliarizmą“, – sakė vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad šalyje reguliariai užkertamas kelias mėginimas surengti teroro atakas.

„Žemutiniame krante turėsime 104 tūkst. žiūrovų, sumokėjusių už bilietą, – Senato posėdyje sakė G. Darmaninas. – Tuomet aukštesniuose krantuose [su nemokamais bilietais] bus 222 tūkst. žmonių.“

Jis nurodė, kad dar 200 tūkst. žmonių galės stebėti paradą po atviru dangumi palei upę nuo pastatų, iš kurių atsiveria vaizdas į Senos upę, o dar 50 tūkst. – sostinės fanų zonose.

Iš viso atidarymo ceremonijoje dalyvaus 180 laivų, iš kurių 94 bus su sportininkais, per tą patį posėdį sakė vyriausiasis Paryžiaus regiono saugumo pareigūnas Marcas Guillaume'as (Markas Gijomas).

Organizatoriai nusprendė atidarymo ceremoniją padaryti kuklesnę dėl Prancūzijos saugumo tarnybų pasipriešinimo bei susirūpinimo, kaip suvaldyti tokią didelę minią ir kaip išvengti teroro išpuolių.

Tačiau vis tiek ketinama sumušti rekordus pagal žiūrovų skaičių, nepaisant to, kad visos ankstesnės atidarymo ceremonijos vykdavo pagrindiniuose lengvosios atletikos stadionuose.

Organizatoriai ir Paryžiaus mero biuras iš pradžių įsivaizdavo, kad renginyje dalyvaus iki dviejų milijonų žmonių, o G. Darmaninas 2022 metais užsiminė apie 600 tūkst. bilietų.

Laivų paradas po atviru dangumi susijęs su pažadais Paryžiaus olimpiadą paversti „kultine“, o vietos organizacinis komitetas, rengdamas didžiausią pasaulyje sporto renginį, nori atsisakyti ankstesnių tradicijų.

2008 metų Pekino vasaros olimpinių žaidynių ceremonija laikoma įspūdingiausia istorijoje, o 2012-ųjų ceremonija Londone, kurią režisavo filmo „Traukinių žymėjimas“  (Trainspotting) kūrėjas Danny Boyle'as (Denis Boilas), sulaukė gerų atsiliepimų dėl to, kaip pavyko atskleisti Jungtinės Karalystės savitumą.

Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas pirmadienį Nacionalinėje Asamblėjoje gynė įstatymo projektą, kuriuo būtų dar labiau ribojamos migrantų galimybės atsivežti į Prancūziją šeimos narius, gauti pilietybę ir socialines pašalpas. Jis ragino įstatymų leidėjus nepritarti siūlymui nediskutuoti šio projekto.

Nepaisant jo prašymų, Nacionalinė Asamblėja pritarė pasiūlymui atmesti imigracijos įstatymo projektą, už tai balsavo 270 įstatymų leidėjų, 265 buvo prieš. Tai reiškia, kad maždaug 2 600 siūlomų teisės aktų pakeitimų nebus nagrinėjami. Įstatymo projektas dabar galėtų būti grąžintas Senatui arba vyriausybė galėtų nuspręsti jį atsiimti.

Kraštutinių dešiniųjų vadovė Marine Le Pen sakė esanti „patenkinta“ rezultatu, nes jis „apsaugojo prancūzus nuo migracijos potvynio bangos“. Kairiųjų pažiūrų įstatymų leidėjai paragino G. Darmaniną atsistatydinti. Prancūzijos kairiųjų lyderis Jeanas Lucas Melenchonas sakė, kad šis įstatymas priėjo liepto galą, o taip pat ir ministras.

Sekmadienį kalbėdamas per ceremoniją, skirtą Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 75-osioms metinėms, E. Macronas sakė, kad pamiršti apie teisę į prieglobstį būtų klaida. „Prancūzija išlaiko ilgametę tradiciją suteikti prieglobstį visiems, kurių teisėms kyla grėsmė jų šalyje, mes ir toliau ginsime šią prieglobsčio teisę“, – sakė E. Macronas, pabrėžęs, kad ši teisė yra „Prancūzijos Respublikos ir Europos tapatybės pagrindas“.

Įstatymo projektu buvo siekiama paspartinti prieglobsčio prašymo procedūras ir sureguliuoti dokumentų neturinčių tų sektorių, kuriuose trūksta darbo jėgos, darbuotojų statusą, taip pat palengvinti pavojingais laikomų užsieniečių išsiuntimą. Parlamentas nustatytų metinę atvykstančių migrantų skaičiaus kvotą, dokumentų neturintiems žmonėms būtų panaikinta visa pagalba, išskyrus skubią medicinos pagalbą.

Dabar sustiprėjo spėlionės, kad vyriausybė gali vėl nuspręsti taikyti Konstitucijos straipsnį, leidžiantį be balsavimo priimti teisės aktus, kaip tai šiemet jau buvo padaryta patvirtinant ginčytinas pensijų reformas. Tačiau vyriausybė nori išvengti šios labai nepopuliarios konstitucinės priemonės, galinčios paskatinti balsavimą dėl nepasitikėjimo.

Regionų prefektams adresuotame pranešime vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) teigė, kad demonstracijos „gali sutrikdyti viešąją tvarką“, ir pridūrė, kad jų organizatoriams gresia areštas.

Kalbėdamas apie JAV pasitraukimą iš Afganistano, sumažėjusią Prancūzijos įtaką Afrikoje ir grupuotės „Islamo valstybė“ atsikūrimą Levante, Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) interviu naujienų agentūrai AFP teigė, kad tai didelės rizikos metas.

Jis baigė dviejų dienų vizitą Vašingtone ir Niujorke, kurio tikslas – stiprinti Prancūzijos ir JAV policijos ir teismų bendradarbiavimą kovojant su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais.

„Atvykome jiems priminti, kad europiečiams ir Prancūzijai didžiausią pavojų kelia sunitų islamistų terorizmas ir kad žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje yra absoliučiai būtinas“, – interviu Niujorke sakė G. Darmaninas.

Jis pridūrė, kad „šiuo metu, kai amerikiečiai galbūt labiau vertina vidaus iššūkius – baltųjų viršenybę, pasikartojančias šaudynes, sąmokslą –, jie neturi pamiršti to, kas mums Europoje atrodo kaip pirmoji grėsmė: sunitų terorizmas“.

Jis kalbėjosi su generalinio prokuroro pavaduotoja Lisa Monaco (Liza Monako) ir vidaus saugumo sekretoriumi Alejandro Mayorkasu (Alechandru Majorkasu), taip pat apsilankė Federalinio tyrimų biuro (FTB) mokymo centre Kvantike, Virdžinijos valstijoje.

Niujorke jis susitiko su policijos komisare Keechant Sewell (Kičant Siuel) aptarti viešosios tvarkos ir saugumo priemonių, susijusių su svarbiais tarptautiniais renginiais, ir pažymėjo, kad Prancūzija ruošiasi 2024 metų liepos mėnesį vyksiančioms olimpinėms žaidynėms, taip pat pasaulio regbio čempionatui ir popiežiaus Pranciškaus vizitui Marselyje vėliau šiais metais.

Jo kaltintoja teigė, kad ir toliau sieks, jog byla būtų nagrinėjama.

Vyriausiasis prokuroras Remy Heitzas (Remi Heicas) sakė, kad teismas patvirtino, jog buvo nutraukta byla, pradėta pagal 2017 metais Sophie Patterson-Spatz (Sofi Paterson Spac) pareikštą skundą, kad 2009-aisiais G. Darmaninas ją išprievartavo.

Šis sprendimas tapo laimėjimu 40-mečiui ministrui – jaunam, sėkmingą karjerą darančiam šalies prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) centristinės vyriausybės veikėjui, kuris nevengia griežtos retorikos prieš nelegalią imigraciją ir nusikalstamumą.

„Penktą kartą per beveik šešerius metus teisingumo sistema nustatė, kad Geraldui Darmaninui negali būti priskirtas joks baustinas veiksmas“, – sakė jo teisininkai Pierre'as-Olivier Suras (Pjeras Olivjė Siuras) ir Mathiasas Chichportichas (Matiasas Šišportišas) bei pridūrė, kad ministras „daugiau nieko nekomentuos“.

„Koks netikėtumas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė S. Patterson-Spatz advokatė Elodie Tuaillon-Hibon (Elodi Tuailon-Hibon) ir pridūrė, kad jos klientė kreipsis į aukščiausios instancijos Kasacinį Teismą, ir, jei ten jai nepavyks, į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

S. Patterson-Spatz ir jos teisininkai teigia, kad G. Darmaninas, dirbdamas konservatyvios UMP – dabartinės Respublikonų – partijos teisinėje komandoje, išsireikalavo iš ieškovės lytinių santykių mainais už tai, kad įsikišo į jai iškeltą bylą.

Vidaus reikalų ministras pripažįsta su šia moterimi turėjęs lytinių santykių, bet, anot jo, jie vyko abipusiu sutikimu.

2021 metais tyrimą atliekantis teisėjas pareiškė, kad byla turėtų būti nutraukta, nes nustatė, kad S. Patterson-Spatz „nuoširdumu... negalima abejoti“, tačiau ji „sąmoningai pasirinko lytinius santykius su (Darmaninu), tikėdamasi, kad jos baudžiamoji byla bus nagrinėjama iš naujo“.

„Teisės negalima maišyti su morale“, – pridūrė teisėjas, sakydamas, kad ieškovė „įstatymo požiūriu sutiko“.

2018 metais prieš G. Darmaniną buvo nutrauktas kitas tyrimas dėl išžaginimo, įtariant, kad jis iš vienos moters išsireikalavo lytinių santykių mainais į darbą ir butą.

Nuo 2020-ųjų liepos eidamas dabartines pareigas G. Darmaninas stengiasi stiprinti santykius su policija ir atliko svarbų vaidmenį derybose su britų kolegomis, siekdamas apriboti nelegalių migrantų bandymus mažais laiveliais kirsti Lamanšo sąsiaurį.

Tas vyras, į pensiją išėjęs traukinio mašinistas, „akivaizdžiai taikėsi į užsieniečius“, žurnalistams sakė G. Darmaninas, tačiau pridūrė, kad nėra tikrai aišku, kad vyras siekė nužudyti „konkrečiai kurdus“.

„Dar nežinome tikslių jo motyvų“, – pabrėžė ministras.

Jis taip pat sakė, kad kol kas nėra informacijos apie įtariamojo ryšius su ultradešiniųjų aktyvistais.

Ministras nurodė, kad šis vyras yra šaudymo sporto klubo narys „ir turi keletą registruotų ginklų“.

Paklaustas, ar kas nors iš penktadienio šaudynių aukų buvo susijęs su kurdų judėjimu Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią Europos Sąjunga ir kitos šalys yra paskelbusios teroristine organizacija, G. Darmaninas sakė, kad Prancūzijos saugumo tarnyboms tai nėra žinoma.

G. Darmaninas nurodė įsakęs sugriežtinti apsaugą kurdų susitikimų vietose Prancūzijoje, taip pat Turkijos diplomatinėse įstaigose.

Pareigūnai rengia susitikimą, kad įvertintų tolesnių grėsmių kurdų bendruomenei Paryžiuje ar kitur Prancūzijoje tikimybę, sakė jis.

Penktadienio šaudymas pareikalavo trijų aukų, dar trys žmonės buvo sužeisti.

Šūviai Paryžiaus centre esančiame kurdų kultūros centre ir kirpykloje prieš pat vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku sukėlė paniką rajone, kuriame gausu parduotuvių, restoranų ir barų. Be to, šiame rajone gyvena daug kurdų.

Liudininkai naujienų agentūrai AFP pasakojo, kad šaulys, kurį policija apibūdino kaip baltaodį, žinomą dėl dviejų ankstesnių bandymų nužudyti, iš pradžių taikėsi į kurdų kultūros centrą, o paskui užėjo į netoliese esančią kirpyklą, kur jį sulaikė policija.

Paryžiaus prokurorė Laure Beccuau (Lor Bekiujo) sakė, kad įtariamasis anksčiau yra sulaukęs kaltinimų rasistiniu smurtu.

Jis įtariamas praėjusių metų gruodžio 8-ąją Paryžiaus stovykloje peiliu užpuolęs mažiausiai du migrantus, žurnalistams sakė L. Beccuau.

Ji sakė, kad per šį išpuolį prancūzas taip pat, kaip manoma, apgadino kelias palapines migrantų stovykloje, esančioje Bersi parke Paryžiaus rytuose.

Vėliau jis buvo apkaltintas tyčiniu ginkluotu smurtu iš rasistinių paskatų ir uždarytas į areštinę, sakė prokurorė ir pridūrė, kad vyras buvo paleistas neseniai.

Ji sakė, kad klausimas, ar penktadienio išpuolį lėmė rasizmas, „akivaizdžiai bus įtrauktas į mūsų tyrimą, kuris dabar pradedamas pasitelkus daugybę žmonių“.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) pasiūlė jam atsistatydinti, kai ministras pateisino Prancūzijos policijos pareigūnus ir apkaltino bilietų padirbinėtojus dėl šeštadienį įvykusių neramumų, užtemdžiusių didžiausią vakarą Europos futbole.

„Šie faktai yra nepaprastai rimti, ir ministro melas yra nepaprastai rimtas dalykas“, – televizijai „France 2“ sakė M. Le Pen.

„Bet kurioje kitoje demokratinėje valstybėje, susidūręs su tokiu fiasko ir chaosu, kilusiu 400 milijonų [rungtynes per] televiziją žiūrėjusių žmonių akivaizdoje ir sukūrusiu siaubingą Prancūzijos įvaizdį, pats ministras turėtų nuspręsti atsistatydinti“, – pridūrė ji.

Tuo metu G. Darmaninas dėl chaoso kaltino „masinį, pramoninio masto ir organizuotą bilietų padirbinėjimą“ ir teigė, kad stadione „be bilietų arba su padirbtais bilietais“ susirinko 30–40 tūkst. „Liverpool“ sirgalių.

Jis taip pat tvirtino, kad pirminės saugumo patikros taškuose prie stadiono „Stade de France“ dirbę darbuotojai aptiko 70 proc. suklastotų bilietų.

Naujienų agentūros šaltiniai UEFA ir Prancūzijos futbolo federacijoje antradienį sakė, kad prie įėjimo į stadioną buvo aptikta tik 2,8 tūkst. suklastotų bilietų, o tai leidžia manyti, kad problemą veikiausiai sukėlė be bilietų atvykusių sirgalių srautų valdymas už stadiono ribų.

39 metų G. Darmaninas nesutiko su kritika policijos pajėgoms sakydamas, taip elgtis yra „gana žema ir netinkama“, nors vaizdo įrašuose buvo matyti, kad pareigūnai naudojo ašarines ir pipirines dujas, nuo kurių nukentėjo vaikai ir neįgalūs futbolo sirgaliai.

Šie vaizdai dar padidino įtampą tarp Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės,  kurių santykiai ir taip buvo gana įtempti, ir tapo dar vienu galvos skausmu vyriausybei, likus mažiau nei dviem savaitėms iki parlamento rinkimų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) yra „įtūžęs“ ant jo vidaus reikalų ministro, trečiadienį pranešė televizija BFM TV.

Iš Šiaurės Prancūzijos kilęs griežtai dešiniosios linijos besilaikantis G. Darmaninas vidaus reikalų ministru buvo pakartotinai patvirtintas po E. Macrono pergalės prezidento rinkimuose balandį.

Manoma, kad jis pats puoselėja ambicijas vieną dieną tapti prezidentu. G. Darmaninas visada įnirtingai gina policijos pajėgas nuo kritikos kurios jos nuolat sulaukia dėl savo naudojamos taktikos. Kartą jis yra pasakęs: „kai girdžiu terminą „policijos smurtas“, aš asmeniškai imu dusti“.

Šie jo žodžiai nuskambėjo 2020 metų liepą Prancūzijoje vykstant diskusijoms dėl policijos naudojamo taip vadinamo „dusinimo“ (chokehold) tramdomojo judesio, kuris siejamas su dviejų afrikiečių kilmės asmenų mirtimis.

Kairuoliškas laikraštis „Liberation“ trečiadienį pirmame puslapyje išspausdino atvaizdą ministro su ištįsusia Pinokio nosimi, kurį socialiniame tinkle „Twitter“ pasveikino Anglijos futbolo legenda Gary Linekeris (Garis Linekeris).

Laikraščio vedamajame, pavadintame „Melas“, sakoma, jog šis finalas „rizikuoja išlikti respublikos metraščiuose dar ilgai po to, kai futbolo aistruoliai jau bus jį pamiršę“.

Kairiųjų opozicijos parlamentaras Manuelis Bompard'as (Maniuelis Bomparas) trečiadienį „Franceinfo“ pareiškė, kad „pono Darmanino pateiktas paaiškinimas... neturi prasmės“.

„Padarius klaidą – o klaidų pasitaiko – geriausias dalykas yra pripažinti klydus, o ne prigalvoti naujų skaičių, bandant ją nuslėpti“, – sakė jis.

G. Darmaninas ir sporto ministrė  Amelie Oudea-Castera  (Ameli Udėja Kastera) vėliau trečiadienį turėtų stoti prieš Senato komisiją ir atsakyti į jos klausimus dėl saugumo užtikrinimo rungtynėse, padariusiose žalos Prancūzijos įvaizdžiui prieš kitais metais šalyje rengiamas regbio Pasaulio taurės varžybas ir 2024 metų olimpines žaidynes. 

Tai penktadienį tviteryje pranešė šalies VRM vadovas Géraldas Darmaninas.

„Asmuo, įtariamas padėjęs paketą, primenantį savadarbį sprogmenį, Šv. Stepono katedroje Tulūzoje, buvo sulaikytas. Dėkojame policijos tarnyboms“, - parašė žinybos vadovas.

Laikraščio „Le Parisien“ duomenimis, penktadienį apie 8 val. 30 min. vietos laiku nežinomasis per pamaldas paliko bažnyčioje paketą su sprogmenimis ir išbėgo į gatvę. Vyrą mėgino sulaikyti katedros patarnautojas, bet įtariamasis jį nustūmė ir paspruko.

Tikintieji tučtuojau buvo evakuoti iš bažnyčios, į incidento vietą atvyko didelės teisėsaugos pajėgos, taip pat išminuotojai. Jie nustatė, kad pakete buvo „sprogstamasis pirotechninis įtaisas“, bet neveikiantis, praneša „Le Parisien“.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, Lenkija, didžiausia iš keturių ES šalių, besiribojančių su Ukraina, priėmė 2,3 mln. nuo karo bėgančių žmonių, arba apie 60 proc. iš 3,8 mln. žmonių, kurie paliko Ukrainą prasidėjus Rusijos invazijai.

„Svarbu paskatinti pabėgėlius palikti Lenkiją ir bandyti išvykti į kitas valstybes nares, nes priešingu atveju situacija nebūtų tvari“, – sakė EK narė Ylva Johansson.

Ji kalbėjo išvykdama į ES vidaus reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, kuriame svarstoma, kaip sustiprinti atsaką ir geriau pasidalyti atsakomybę už milijonus karo pabėgėlių, plūstančių iš Ukrainos.

Kovo 4 dieną ES aktyvavo niekada nenaudotą direktyvą, pagal kurią ukrainiečiams suteikiama laikina apsauga, leidžianti jiems gyventi, dirbti, mokytis ir gauti socialinę paramą bet kurioje iš 27 bloko valstybių narių.

Austrija ir Lietuva iki šiol užregistravo po maždaug 35 tūkst. ukrainiečių, Prancūzija ir Graikija – po 15 tūkst., o Airija – 13 500, pranešė šių šalių ministrai.

Y. Johansson sakė, kad „mes nenumatome jokių kvotų ar migrantų paskirstymo“ tarp ES šalių.

Ji sakė, kad nors ES, ypač Lenkija ir Čekija, patiria „didelį spaudimą“, pabėgėlių srautas lėtėja. „Per dieną jų yra apie 50 tūkst. Piko metu jų buvo daugiau nei 200 tūkst.“, – sakė ji.

Ji ir kiti pareigūnai teigė, kad tai didžiausia pabėgėlių banga, su kokia Europa susidūrė nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

EK pasiūlė skirti 17 mlrd. eurų labiausiai paveiktoms ES šalims, dalį pinigų skiriant iš nepanaudotų paskutinio daugiamečio ES biudžeto lėšų.

Vokietija ir Lenkija raštu kreipėsi į EK, ragindamos skirti 1 000 eurų finansavimą kiekvienam laikinosios apsaugos sistemoje dalyvaujančiam ukrainiečiui.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas taip pat pabrėžė susirūpinimą, kad pabėgėlių antplūdis gali kelti pavojų, susijusį su prekyba žmonėmis ir ginklų kontrabanda.