G. Verdi tradicijų tęsėjas

„Čia 1858 m. gruodžio 22 d. gimė G. Puccini, kilęs iš senos muzikų giminės ir vertas amžinai gyvų savosios gimtinės tradicijų. Jis kūrė lengvai įsimenamas melodijas, praturtindamas jas naujais gyvybės balsais. Būdamas garsus meistras, stilistiškai tobulomis ir lanksčiomis formomis jis visam pasauliui dar kartą patvirtino nacionalinio meno vertę. Miestas, besididžiuojantis savo sūnumi, trisdešimtą dieną po jo mirties. 1924 m. gruodžio 29 d.“

Šį pagarbų užrašą galima perskaityti lentoje, pritvirtintoje prie seno namo Via di Poggia gatvėje, Toskanos regione esančiame Lukos mieste. Čia muzikanto Michele’io Puccini šeimoje gimė penktasis vaikas, ilgai lauktas berniukas, kuriam pirmojo jų giminės kompozitoriaus, prosenelio garbei buvo duotas Giacomo vardas. Būtent šiam berniukui buvo lemta išgarsinti Puccini šeimos vardą visame pasaulyje.

G. Puccini buvo operos kompozitorius tikrąja šio žodžio prasme. Ne veltui jis laikomas Giuseppe’ės Verdi tradicijos italų muzikiniame teatre tęsėju. Ištikimas realistinio meno tradicijoms, menininkas, humanistas G. Puccini sukūrė nemirtingų kūrinių, kurie visiems laikams įėjo į pasaulio muzikinės kultūros lobyną. Iki šiol viso pasaulio operos teatruose sėkmingai rodomos jo operos „Bohema“, „Toska“, „Turandot“, „Madam Baterflai“, „Manon Lesko“, „Džanis Skikis“, „Sesuo Anželika“ ir kt.

Pamėgtas kompozitorius

Pažaislio muzikos festivalio koncerte pasirodys išskirtinis būrys atlikėjų – Kauno valstybiniam chorui ir Kauno miesto simfoniniam orkestrui diriguos maestro Constantine’as Oberlianas (JAV). Vokalinius numerius iš G. Puccini operų atliks solistai: sopranas Viktorija Miškūnaitė, sparčiai karjeros laiptais kopiantis jaunasis tenoras Karolis Kašiuba ir du išskirtiniai vakaro svečiai – trijų „Grammy“ apdovanojimų laimėtoja, sopranas Latonia Moore (JAV) ir bosas-baritonas Nicolas Rigas (Prancūzija).

Nuoširdumas ir lyrinės, įsimintinos melodijos užkariavo ne tik anų laikų, bet ir šių dienų klausytojų širdis.

Koncerte pasirodysianti viena geriausių Lietuvos operos solisčių sopranas V. Miškūnaitė pripažįsta: nors G. Puccini ir yra vėlyvojo romantizmo atstovas, jai, kaip ir daugeliui, labiausiai siejasi su verizmo opera.

„Kaip ir būdinga natūralizmui, verizmas taip pat išsiskyrė žemiškumu: kasdienių, gyvenimiškų situacijų realijomis, o pagrindiniai herojai buvo ne karaliai, o paprasti žmonės. Nuoširdumas ir lyrinės, įsimintinos melodijos užkariavo ne tik anų laikų, bet ir šių dienų klausytojų širdis“, – sako V. Miškūnaitė.

Solistė mano ir pati sukūrusi daugiausiai būtent G. Puccini operų vaidmenų. „Tai ir Miuzetė, Mimi, Čio Čio San, Turandot, kitą sezoną – G. Puccini triptikas, kur ruošiu visus tris vaidmenis: seserį Andželiką, Lauretą ir Džordžetą. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad esu pakviesta atlikti gražiausių G. Puccini arijų ir į šį tikrai išskirtinį koncertą“, – prisipažino solistė.

Jaunajai kartai atstovaujantis K. Kašiuba šiuo metu dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur yra sukūręs vaidmenis G. Verdi operoje „Traviata“, G. Puccini „Bohemoje“, Richardo Strausso „Rožės kavalieriuje“ ir kt. Už Tigrūdžio vaidmenį Felikso Bajoro operoje-balete „Dievo avinėlis“ jis buvo išrinktas Metų operos viltimi.

Pripažinti svečiai

Koncerte Raudondvaryje publika turės neeilinę progą išvysti tris „Grammy“ apdovanojimus pelniusią operos solistę iš JAV L. Moore. Savo karjerą muzikė pradėjo mokydamasi gospelo ir džiazo dainavimo ir tik vėliau studijavo klasikinį vokalą Filadelfijos vokalinių menų akademijoje. Operos solistės karjerą ji pradėjo laimėjusi „Metropolitan Opera“ perklausas, dainininkų konkursą Dresdene ir Tarptautinį operos konkursą Marselyje.

Pastaruoju metu M. Moore itin daug įvertinimų sulaukė už pagrindinį vaidmenį G. Verdi operoje „Aida“, apie kurį „New York Times“ rašė: „Jos balsas buvo spindintis, puošnus ir galingas, o minios scenose aukščiausiomis natomis prasiverždavo pro chorą ir orkestrą.“

Dar vienas ypatingas vakaro svečias N. Rigas iš Prancūzijos aistrą operai atrado per Lietuvos operos mylėtojams gerai žinomą tenorą, šviesaus atminimo Virgilijaus Noreikos mokinį Sergejų Lariną, kuris tapo pirmuoju N. Rigas dainavimo mokytoju. Iki tol menininkas studijavo Paryžiuje, Nacionalinėje aukštojoje teatro meno ir technikos mokykloje ir Karališkojoje dramos meno akademijoje Londone. Vėliau jis mokėsi vokalo Paryžiaus nacionalinėje muzikos konservatorijoje. N. Rigas yra pelnęs ne vieną apdovanojimą, kritika jo balsą vadina labai gražaus tembro, kurį bosas-baritonas gerai valdydamas lengvai kuria sėkmingus ir spalvingus personažus.

Kas? Koncertas „GIACOMO PUCCINI: nemirtingasis operos meistras“.

Kur? Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje.

Kada? Birželio 20 d. 19 val.

G. Puccini buvo operos kompozitorius tikrąja šio žodžio prasme. Ne veltui jis laikomas Giuseppe‘ės Verdi tradicijos italų muzikiniame teatre tęsėju. Ištikimas realistinio meno tradicijoms, G. Puccini – menininkas ir humanistas, sukūrė nemirtingus kūrinius, kurie visiems laikams įėjo į pasaulio muzikinės kultūros lobyną: viso pasaulio operos teatruose iki šiol sėkmingai rodomos jo operos „Bohema“, „Toska“, „Turandot“, „Madam Baterflai“, „Manon Lesko“, „Džanis Skikis“, „Sesuo Anželika“ ir kt.

Koncerte pasirodysianti viena geriausių Lietuvos operos solisčių, sopranas V. Miškūnaitė apie G. Puccini kūrybą ir artėjantį koncertą Raudondvaryje sako: „Kompozitorius G. Puccini, nors ir būdamas vėlyvojo romantizmo atstovas, man, kaip ir daugeliui, ko gero, labiausiai siejasi su verizmo opera. Kaip ir būdinga natūralizmui, verizmas taip pat išsiskyrė žemiškumu: kasdienių, gyvenimiškų situacijų realijomis, o pagrindiniai herojai buvo ne karaliai, o paprasti žmonės. Nuoširdumas ir lyrinės, įsimintinos melodijos užkariavo ne tik anų laikų, bet ir šių dienų klausytojų širdis. Aš pati, ko gero, sukūriau daugiausiai vaidmenų būtent šio kompozitoriaus operose. Tai ir „Miuzetė“, „Mimi, Čio Čio San“, „Turandot“, „Manon“, kitame sezone artėja G. Puccinio triptikas, kuriame ruošiu visus tris vaidmenis: seserį Andželiką, Lauretą ir Džordžetą. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad esu pakviesta atlikti gražiausių G. Puccini arijų ir į šį tikrai išskirtinį koncertą.“

Jaunosios kartos solistas K. Kašiuba šiuo metu dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur yra sukūręs vaidmenis G. Verdi operoje „Traviata“, G. Puccini „Bohemoje“, R. Strausso „Rožės kavalieriuje“ ir kt. Už Tigrūdžio vaidmenį F. Bajoro operoje-balete „Dievo avinėlis“ jis buvo išrinktas „Metų operos viltimi“.

Koncerte Raudondvaryje publika turės neeilinę progą išvysti tris „Grammy“ apdovanojimus pelniusią operos solistę iš JAV L. Moore. Savo karjerą muzikė pradėjo mokydamasi gospelo ir džiazo dainavimo ir tik vėliau studijavo klasikinį vokalą Filadelfijos vokalinių menų akademijoje. Operos solistės karjerą ji pradėjo laimėjusi „Metropolitan Opera“ perklausas, dainininkų konkursą Drezdene ir Tarptautinį operos konkursą Marselyje. Pastaruoju metu L. Moore itin daug įvertinimų sulaukė už pagrindinio vaidmens atlikimą G. Verdi operoje „Aida“, apie ją „New York Times“ rašė: „Jos balsas buvo spindintis, puošnus ir galingas, o minios scenose aukščiausiomis natomis prasiverždavo pro chorą ir orkestrą.“ Aidos vaidmenį dainininkė atliko „Metropolitan Opera“, Karališkojoje „Covent Garden “ operoje, Ciuricho operos teatre, Australijos operoje, Kolono teatre, Anglijos nacionalinėje operoje, Naujajame nacionaliniame Tokijo teatre, Dubajaus operoje, Dalaso operoje, San Diego operoje, Pitsburgo operoje, Detroito operoje, Lenkijos nacionalinėje operoje ir kt.

Dar vienas ypatingas vakaro svečias iš Prancūzijos N. Rigas. Aistrą operai jis atrado per Lietuvos operos mylėtojams gerai žinomą tenorą, šviesaus atminimo Virgilijaus Noreikos mokinį Sergejų Lariną, kuris tapo pirmuoju N. Rigas dainavimo mokytoju. Iki tol menininkas studijavo Paryžiuje, Nacionalinėje aukštojoje teatro meno ir technikos mokykloje bei Karališkojoje dramos meno akademijoje Londone. Vėliau jis mokėsi vokalo Paryžiaus nacionalinėje muzikos konservatorijoje. N. Rigas yra pelnęs ne vieną apdovanojimą, o kritika apie jo dainavimą atsiliepia taip: „Puikus N. Rigas balsas: labai gražaus tembro, gerai valdomas bosas-baritonas lengvai kuria sėkmingus bei spalvingus personažus.“

Vėliau aukštakulnius batus pamėgo jojikai – taip koja tvirčiau laikėsi balno kilpoje. Batus aukštais kulnais avėjo ir Europos monarchai – taip jie demonstravo savo viršenybę prieš pavaldinius. Turtuoliai saugodavosi nuo purvo avėdami kartais net ir 30 cm aukščio platforminius batus.

Tuo metu moterims avėti aukštakulnius buvo draudžiama. Vėliau taisyklės sušvelnintos ir drausta avėti tik tuos batus, kurių pakulnė aukštesnė nei 10 cm.

Lietuvoje aukštakulniai batai parduotuvių lentynas pasiekė XVIII a., jau tada juos avėjo ne tik kilmingos damos, bet ir valstietės. XX a. pradžioje aukštakulnius išpopuliarino pramogų industrija ir čia madas diktuojantis Holivudas kartu su dizaineriu Christianu Dioru priešaky.

Daugelio muzikų pomėgiai buvo nesusiję su jų pagrindine veikla

Kompozitoriai, dirigentai, atlikėjai taip pat turi įvairių pomėgių, kartais originalių, kartais keistokų ir nesusijusių su muzika.

Italų operos pasididžiavimas, kompozitorius Giacomo Puccini, paklaustas, kas jam rūpi be muzikos, atsakė labai trumpai: „Esu medžiotojas.“ O paskui paaiškino, kad medžioja vandens paukščius, gražias moteris ir gerus operų libretus.

Aistringas medžiotojas buvo ir Kipras Petrauskas. Ne be reikalo Kazys Binkis parašė vaikams knygelę „Zuikių sukilimas prieš Kiprą Petrauską“. Be kita ko, didysis  tenoras mėgo automobilius ir virtuoziškai juos vairavo.

O Wolfgangas Amadeus Mozartas buvo gero vyno mėgėjas. Nors per neilgą savo gyvenimą (35 metus) sukūrė 626 įvairiausių žanrų kūrinius, šis genijus rasdavo ir laisvų valandėlių pramogoms bei pomėgiams. Tada jis žaisdavo biliardą. Sprendžiant iš amžininkų vertinimų, kompozitorius ir šioje srityje buvo virtuozas.

Ne visi žino, kad dar jis labai mėgo jodinėti. Gyvendamas Vienoje, jis turėjo žirgą, kurį už 14 dukatų pardavė 1791 m. likus dviem mėnesiams iki mirties.

Su kuo susijęs žodis „taboras“?

Turbūt pirmas dalykas, apie kurį būtų galima pagalvoti išgirdus žodį „taboras“, tai – romų gyvenama vieta. Arba kiek anksčiau, iki bendruomenė tapo sėsli, tai – į naują vietą užklydusių romų įrengta stovykla, išsiskirianti arklių traukiamais vežimais.

Tačiau iki tol, pavyzdžiui, Abiejų Tautų Respublikos laikais, taboru buvo vadinama tam tikra karinė stovykla, kai jos pakraščiai aplink karių palapines saugumo sumetimais būdavo užbarikaduojami karinėms atsargoms gabenti skirtais vežimais. Štai 1699 m. Respublikos kariuomenę aprašęs prancūzas François Paulinas Dalairacas teigė, kad tokia stovykla atrodo „didinga, nepaprasta, netgi nuostabi“.

Visgi toks vežimų panaudojimas karyboje nebuvo lietuvių ir lenkų išradimas. Turbūt pirmą kartą plačiai tokia kovos forma, vokiškai dar vadinta wagenburg (vežimų tvirtovė), buvo pasitelkiama XV a. pirmos pusės religinių karų Čekijoje metu. Ja naudodavosi vadinamieji „taboritai“, vardu susiję su pagrindiniu savo centru – naujai įkurtu ir biblinio kalno vardu pavadintu Taboro miestu Bohemijoje, kur siekta sukurti naują, lygybės idealais grįstą, krikščionišką bendruomenę.

Į konfliktą su katalikais įsivėlę taboritai stokojo sunkiosios raitijos bei ieškojo efektyvaus būdo nuo jos apsiginti, todėl ir griebėsi tokios taktikos. Šitaip tokia mūšio metu net vežimu judėti galėjusi tvirtovė ir imta vadinta „taboru“.

G. Puccini muzika, įspūdingi solistų balsai, užburiantys kostiumai ir unikaliai 1950-ųjų Paryžiaus atmosferą atkurianti scenografija – visa tai žiūrovus nunešė į jaudinantį „Bohemos“ pasaulį.

„Mūsų visų tikslas – kad spektaklis būtų genialus, jis negali būti tik geras – tai reikštų, kad jis vidutiniškas. Dėl tokio neverta būtų dirbti dieną ir naktį, suvilti žmonių iš viso pasaulio“, – premjeros išvakarėse operos sėkme buvo tikra jos režisierė Dalia Ibelhauptaitė.

Prieš dešimtmetį meteoru įsirėžusi į lietuviškos operos padangę ir joje išdeginusi „bohemiečių“ vardą „Bohema“ į pajūrį atkeliavo tokia pat stulbinanti, tačiau kartu ir neatpažįstama. „Kaskart, net po nedidelės pertraukos grįžęs prie kūrinio, jame išgirsti naujų dalykų. Kažką atrandi, kažką supranti naujai ar kitaip“, - sakė šįkart spektaklį statęs talentingas operos režisierius Gediminas Šeduikis, kurį D. Ibelhauptaitė su džiaugsmu vadina lygiaverčiu kūrybos partneriu.

Pagrindinių „Bohemos“ herojų vardais Palangoje puošėsi naujos kartos operos žvaigždės – Merūnas Vitulskis ir šį pavasarį „Auksiniu scenomis kryžiumi“ apdovanota Viktorija Miškūnaitė. Įspūdingai pasirodė Aistė Pilibavičiūtė, Mindaugas Rojus, kiti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai.

Išskirtinius, personažų asmenybes atspindinčius ir papildančius kostiumus kūrė dizaineris Juozas Statkevičius, scenografiją britas Dickas Birdas. Operą dirigavo dirigentas Tomas Ambrozaitis. G. Puccini opera „Bohema“ Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pradėjo festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“.

Jausmingas operos siužetas, perteiktas įtaigia solistų vaidyba ir įstabiais balsais nepaliko abejingų – spektaklio pabaigoje brauktos ašaros ir skambėjo galinga plojimų banga.

„Bohemos“ premjera subūrė pilną salę žmonių ne tik iš regiono, bet ir iš visos Lietuvos. Jų gretose ir daugybė žymių veidų iš verslo, politikos, meno pasaulio.

Pasak Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atstovų, bilietų į premjerinius „Bohemos“ spektaklius jau nebėra. Visi, norintys pamatyti dešimtmečio opera Klaipėdoje jau dabar tituluojamą „Bohemą“, tai galės padaryti spalį.