Išnuomota trečdalis erdvių

„Partnerystė su vienais stipriausių padelio plėtotojų Lietuvoje deda pagrindą aplink formuojamo aktyvaus laisvalaikio klasteriui. Prie padelio jungsis ir kitos sporto erdvės, susijusių prekių ir paslaugų parduotuvės. Pirmajame „Urban HUB“ etape, 22 000 kv. m plote, išnuomota jau beveik 30 proc. erdvių – čia įsikurs specializuotų prekių parduotuvės, verslo klientų aptarnavimo centrai, vaikų žaidimo kambariai ir kiti. Šiuo metu kalbamės su kitais nuomininkais ir planuojame, kad iki vasaros klientai įsirenginės beveik 10 000 kv. m erdvėse – pusė pirmojo „Urban HUB“ etapo bus atverta lankytojams“, – sakė „Urban HUB“ vadovas Giedrius Muliuolis.

Raimonda Žemelė ir Giedrius Muliuolis. „Urban HUB“ nuotr.

Šiuo metu projekte Kaune erdves dalis verslų jau adaptuoja savo poreikiams. Planuojama, kad pirmojo etapo statybos darbai pasibaigs jau šį pavasarį ir tuomet daugiau nei 20 Lietuvos, tarptautinių įmonių pradės pasiruošimą įkurtuvėms ir įsirenginės patalpas parduotuvėms, paslaugoms, biurams ir sandėliavimui.

„Prisijungimą prie „Urban HUB“ vertiname kaip partnerystę. Kursime svarbią ir trūkstamą aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą Kauno rajonui ir kaimynėms miesto gyvenvietėms. Žinome, kad šioje pusėje, šalia LEZ (Kauno laisvosios ekonominės zonos) ir kitų čia įsikūrusių didžiųjų kompanijų, trūksta patogios vietos aktyviai leisti laiką po darbų. Tad erdviose patalpose arenos lankytojams pasiūlysime aktyvaus  laisvalaikio, sporto ir sveikatinimo paslaugas, poilsio ir darbo zonas. Suskaičiavome, kad per dieną mūsų komplekse gali apsilankyti apie 500 sportininkų“, – sakė „Kauno padelio“ vadovė Raimonda Žemelė.

Pilnai išvystyta infrastruktūra sportui

Pasak jos, „Urban HUB“ rinkoje šiuo metu yra tokios infrastruktūros ir architektūros projektas, kuris gali pasiūlyti modernias bei aukštas erdves, atitinkančias aukščiausius padelio standartus.

Statybos darbai. „Urban HUB“ nuotr.

Be 8 padelio kortų naujose erdvėse planuojama įkurdinti ir sveikatos terapijos centrą, restoraną, sporto salę, masažo bei kineziterapijos kabinetus, padelio prekių parduotuvę. Klientų patogumui – poilsio ir darbo zonos, vaikų žaidimų erdvė ir galimybės stebėti vykstančias rungtynes ir čempionatus. 

Šiuo metu „Urban HUB“ baigia pirmojo, 22 000 kv. m etapo statybą. Planuojama, kad jau gegužę bus baigti ir apželdinimo, vidinės mažosios architektūros darbai. Lygiagrečiai jau pradėtas ir antrasis, 26 000 kv. m ploto projekto etapas, prieš mėnesį startavo pirmojo pastato, plėtojamo „YIT Lietuva“ iš A6 kelio pusės, rangos darbai. Jame įsikurs prekybos centras „IKI“ bei vaistinės, specializuotos maisto prekių parduotuvės, svarbios paslaugos čia besilankantiems klientams. Metų viduryje prasidės ir likusių antrojo etapo pastatų statybos.

Individualūs sprendimai

„Kurdami „Urban HUB“ žinojome, kad jis bus kitoks, naujas – dėl to turime ieškoti ir išskirtinių sprendimų klientams. Kalbėdamiesi ir ieškodami geriausios vietos nuomininkams, skiriame labai daug dėmesio konkretaus verslo poreikiams ir bendrų ieškojimų keliu randame geriausius sprendimus. Jeigu verslas renkasi plėtrą „Urban HUB“ – jam netinka neįdomūs standartiniai sprendimai, jis ieško išskirtinumo“, – sakė „Urban HUB“ vadovas Giedrius Muliuolis.

Pasak jo, daug dėmesio komanda klientams skiria tam, kad čia įsikurtų stipriausi ir labiausiai projekto idėją atitinkantys verslai. Projekto vystytojui svarbu ir tai, kad verslo ir prekybos miesto kaimynai galėtų papildyti vienas kitą – ne tik atrastų bendrų klientų, bet ir kurtų verslo bendruomenę. Būtent todėl komanda nuomininkams siūlo ne tik modernias ir kokybiškas patalpas darbuotojams, klientams, bet ir galimybę erdves pritaikyti pagal konkrečius poreikius, atliepiančius klientų verslo modelį.

„Urban HUB“ archyvo nuotr.

G. Muliuolis pateikė ir kelis pavyzdžius, kai teko imtis kūrybiškų sprendimų tam, kad klientai atrastų tinkamiausią koncepciją įsikuriant „Urban HUB“. Štai vienam nuomininkų, kuris projekte įsirengs ne tik biurą, klientų aptarnavimo centrą, bet ir robotizuotą liniją, reikėjo išskirtinių vandens tiekimo bei elektros prieigų.

„Kitam nuomininkui buvo svarbu, kad jo darbuotojai naujose mūsų erdvėse gautų kuo daugiau dienos šviesos, todėl suprojektavome naujus langų sprendinius – dabar čia netrūksta ir šviesos, ir gražių vidinės alėjos vaizdų pro langus. Kai kalbamės su laisvalaikio erdvių valdytojais, jie daug dėmesio skiria aukštingumui, saugumui, todėl čia galime pasiūlyti iš esmės naujai pritaikyti patalpas būtent tokiai veiklai. Būtent lankstumams siūlant „Urban HUB“ erdves padeda mums užtikrinti plačias galimybes veikti įvairių sričių verslams. Reikia tik šiek tiek kūrybiškumo ir užsispyrimo atrasti geriausią sprendimą“, – pažymėjo G. Muliuolis.

„Urban HUB“ archyvo nuotr.

SBA grupės nekilnojamojo turto plėtros kompanija, vystanti ir „Urban HUB“ daug dėmesio ir investicijų skiria projekte dirbančių bei besilankančių žmonių gerovei. Šiuo metu komanda ruošiasi įgyvendinti apželdinimo projektus, kad erdvės visus metus būtų jaukios, žaliuojančios ar žydinčios.

„Projekte siekiame sukurti tokias erdves, kurios nei klientams, nei čia dirbantiems nesiskirtų nuo verslo ar prekybos centrų pagrindinėse Kauno gatvėse. Nuo detaliai suplanuotų žaliųjų zonų iki kavinių, restoranų, užkandinių, pėsčiųjų alėjų ir takų“, – sakė G. Muliuolis.

„Urban HUB“ archyvo nuotr.

Pramogoms – aukštos lubos, biurams – dienos šviesa, prekybai – matomumas

Pirmajame „Urban HUB“ miestelio vystymo etape verslui siūlomas 22 tūkst. kv. m plotas, antrasis etapas bus dar didesnis ir nuomininkai galės kurtis net 28 tūkst. kv. m erdvėse, o užbaigus visą projektą, jis sieks 70 tūkst. kv. m.

Jau dabar kiekvienas nuomininkas gali pasirinkti tiek ploto, kiek jam reikia, tad čia bus ir mažų verslų, ir tų, kurie savo veiklą gerokai praplėtę.

„Kadangi projektas didelės apimties, galime pasiūlyti labai įvairaus tipo ir dydžio erdvių. Turime klientų, kurie įsikurs 30 kv. m erdvėse, tačiau yra ir tokių, kuriems reikės ir 4 tūkst. kv. m ploto. Pastebime, kad dažnai paslaugas teikiantys verslai domisi vidutinio dydžio 300–500 kv. m erdvėmis. Čia įsikuria klientų aptarnavimo skyriai, parduotuvės su prekių pristatymo erdvėmis, šalia – nedidelis biuras ir sandėliavimo erdvės“, – sakė G. Muliuolis.

„Urban HUB“ archyvo nuotr.

Taip pat „Urban HUB“ tampa patrauklia erdve kurtis specializuotoms paslaugų veikloms – nuo sporto iki vaikų ir laisvalaikio erdvių. Tokiems klientams labai svarbu ne tik erdvios ir 5 tūkst. kv. m siekiančios erdvės, bet ir aukštingumas, kad patalpose tilptų įvairūs įrenginiai, kortai ar laipynės.

Įgyvendinus visus tris projekto etapus, planuojama, kad „Urban HUB“ miestelyje įsikurs daugiau nei 100 Lietuvos ir tarptautinių įmonių, kurias projekto komanda skirsto zonomis – vienoje vietoje klientams turi būti patogu rasti laisvalaikio ar kasdienių prekių, kitoje – namų interjero, baldų. Taip verslai galės vienas kitą papildyti kurdami išskirtinę sinergiją.

„Urban HUB“ archyvo nuotr.

Patraukli vieta

„Urban HUB“ vystomas Kauno rajone, ties A1 ir A6 kelių sankirta, tad šis projektas taps tarsi vartais į Kauną.

„Įrengsime net tris tiesioginius įvažiavimus ir išvažiavimus, tad užbaigus projektą jis taps patogia vieta klientams sustoti čia apsipirkti prieš keliones į namus ar į pajūrį, pasikrauti elektromobilį arba tiesiog trumpai pailsėti ir užkąsti. Žinoma, čia savo verslus auginančioms įmonėms „Urban HUB“ taps patogiu logistikos centru, kur visa Lietuva ir užsienio šalys eksportui patogiai pasiekiamos arterinėmis magistralėmis“, – kalbėjo „Urban HUB“ vadovas.

Atidarymo nuotaikos

Vos prieš metus pradėjus vystyti pirmąjį „Urban HUB“ etapą, jis – jau finišo tiesiojoje. Planuojama, kad išskirtinės architektūros verslo miestelyje klientai pradės kurtis jau gegužę, o duris atvers – jau šią vasarą.

„Urban HUB“ archyvo nuotr.

„Šiuo metu vyksta baigiamieji darbai keturiuose išoriniuose pastatuose A1 ir A6 kelių pusėse. Čia įrenginėjame vidines alėjas, orams kiek atšilus – pradėsime visus apželdinimo, mažosios architektūros įrengimo darbus. Dabar kiekvieną dieną keičiasi ir „Urban HUB“ išorė – įpusėjome žaliųjų fasadinių apdailos elementų montavimą, planuojame, kad šiuos darbus baigsime jau balandį“, – sakė G. Muliuolis.

Investicijos į „Urban HUB“ projektą sieks daugiau nei 100 mln. eurų.

Prekybos centras – gyventojams ir darbuotojams

„Kartu su „Iki“ komanda atidarysime ne tik naują parduotuvę, bet ir pradėsime formuoti į kasdienę apsipirkimo patirtį orientuotą prekybos erdvę šiaurinėje Kauno rajono dalyje. Čia įsikurs verslai, kurie taupys klientų laiką. Vienoje vietoje koncentruosime tai, ko pirkėjui reikia greitai ir patogiai – nuo kasdienių paslaugų iki svarbiausių maisto ir buities prekių dideliame prekybos centre. Kauno ir jo rajono gyventojų „Iki“ jau pamėgtas tinklas, todėl pasitikime ir tikime, kad kartu su didžiuoju nuomininku sukursime išskirtinę patirtį „Urban HUB“ klientams ir bendruomenei“, – sakė „Urban HUB“ vadovas Giedrius Muliuolis.

„Naujausia planuojama „Iki“ parduotuvė „Urban HUB“ komercijos mieste padės mums dar labiau sustiprinti savo pozicijas Kauno regione. Klientams patraukli lokacija, patogus susisiekimas bei išskirtinė projekto architektūra, tikime, išpildys mūsų klientų lūkesčius. Su kiekviena nauja ir modernia parduotuve siekiame būti kuo arčiau savo klientų ir jiems pasiūlyti geriausią apsipirkimo patirtį bei aukščiausios kokybės prekes“, – teigė „Iki Lietuva“ Vykdančioji direktorė, atsakinga už „Iki“ parduotuvių tinklą, Lina Muižienė.

Lina Muižienė. Organizatorių archyvo nuotr.

Planuojama, kad „Iki“ prekybos centras „SBA Urban“ plėtojamame „Urban HUB“ miestelyje duris atvers 2025 metų pradžioje.

Prekybos parko koncepcija

„Iki“ prekybos centras įsikels į šiek tiek daugiau nei 1700 kv. m. siekiančias erdves, o zonoje šalia kasų – daugiau nei 200 kv. m. patalpos įvairiems mažiesiems nuomininkams – vaistinei, specializuotoms maisto prekėms, kasdienėms paslaugoms.

Giedrius Muliuolis. Organizatorių archyvo nuotr.

„Prekybos parko koncepciją grindžiame patogia ir greita apsipirkimo patirtimi tiek „Urban HUB“ komercijos miestelyje įsikursiančių verslų klientams, tiek A6 keliu kasdien į darbus ir iš jų keliaujantiems žmonėms. Viskas, ko gali prireikti – šalia. Nuo maisto prekių parduotuvės iki siuvyklos ar vaistinės“, – sakė G. Muliuolis.

Prekybos parko koncepciją grindžiame patogia ir greita apsipirkimo patirtimi tiek „Urban HUB“ komercijos miestelyje įsikursiančių verslų klientams, tiek A6 keliu kasdien į darbus ir iš jų keliaujantiems žmonėms.

 

Į naująjį prekybos centrą ir šalia kuriamą prekybos parką bus lengva patekti, nes jis planuojamas šalia judraus A6 (Kaunas–Jonava) kelio ruožo. Tiesa, „Urban HUB“ vidinėse alėjose, taip pat A1 magistralės pusėje formuojamos specializuotos prekybos ir darbo erdvės – čia daugiau verslų, kuriems aktuali „stock-offce“ koncepcija ir miestelyje jie planuoja ne tik prekiauti, bet ir sandėliuoti, o kai kurie ir įsikurti biurus. „Stock-office“ koncepcija apjungia biurų, sandėlių, prekybos ar net gamybines erdves, o miestelyje įsikursiantis kasdienių prekių prekybos centras taps traukos objektu šalia kurtis paslaugų tiekėjams ir specializuotų prekių parduotuvėms.

„Urban HUB“ prekybos parko erdves planuojama išplėtoti per pirmuosius du projekto etapus, antrojo statybos darbai prasidės jau kitų metų pradžioje, o erdvės duris atvers 2025 m. Šiuo metu sparčiai kyla pirmasis, 20 000 kv. m. etapas. Biurų, prekybos ir logistikos miestelis „Urban HUB“ Kauno rajone – didžiausias tokio tipo projektas Baltijos regione. Daugiau nei 70 000 kv. m. erdvėse, planuojama, įsikurs per 100 skirtingo tipo verslų, o investicijos į projektą sieks apie 90 mln. Eurų.

Planuojama, kad „Iki“ prekybos centras „SBA Urban“ plėtojamame „Urban HUB“ miestelyje duris atvers 2025 metų pradžioje. Organizatorių archyvo nuotr.

Lygiagrečiai „Urban HUB“ Kauno rajone, plėtojamas ir 20 000 kv. m. „stock-office“, prekybos parkas ir Vilniuje, šalia Ukmergės gatvės. Planuojama, kad statybų darbai čia prasidės jau šį mėnesį, o pirmieji verslai kursis 2024 m. viduryje.

Tarsi laiko mašina

Harvardo verslo mokyklos vyresniojo verslo administravimo dėstytojo Johno Macomberio vertinimu, pandemija perėjimą prie nuotolinio darbo paspartino apie 20 metų. Taigi, be jokio adaptacijos laikotarpio persikėlę maždaug į 2040 m., turime susiorientuoti, kaip šį rudenį ir žiemą gyvensime paveikti tolimos ateities tendencijų.

Nacionalinis Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC rugpjūčio pabaigoje paskelbė apklausęs apie pusšimtį neįvardintų didžiausių šalies darbdavių – nuo bankų iki prekybininkų, ar jie ketina visai darbo dienai susigrąžinti darbuotojus į biurus. Po 20 jų atsakė arba laipsniškai atveriantys biurus, arba jau yra pasiruošę priimti visus darbuotojus, kurie negali dirbti iš namų. Tai iš esmės patvirtina tai, kad darbas yra sociali veikla, ir ne visas užduotis galima tinkamai atlikti sėdint ant sofos.

Darbuotojai ir darbdaviai visame pasaulyje per trumpą laiką dar nebuvo patyrę tokio masto pokyčių, kokius sukėlė COVID-19 pandemija. Ji žaibiškai pakeitė darbo organizavimą ir formas, įpratino prie fizinės distancijos taisyklių. Jei gamybos procesai tęsėsi sumažintomis apimtimis arba sustojo tik trumpam, tai ištuštėję biurai ilgam susigrąžinti žmones sugebės tik visa ko centru pavertę darbuotoją, jo gerovę ir sveikatą.

Darbuotojai į biurus negrįš, jei šie neprisitaikys prie naujos realybės.

Svarbūs pokyčiai

Pasaulinė klimato krizė biurų savininkus jau kurį laiką skatina spręsti pastatų tvarumo ir poveikio aplinkai klausimus. Neabejotinai čia pasiekta tikrai nemažai. Vis dėlto, koronavirusas iš esmės pakeitė darbuotojų nuomonę apie biurų pastatus: tikimasi, kad COVID-19 akivaizdoje pirmiausia jie užtikrins sveiką aplinką (angl. healthy buildings) ir bus ypač draugiški viduje dirbantiems žmonėms.

Darbuotojų gerovės užtikrinimo linija, pradedant švaros ir higienos užtikrinimu, baigiant prieiga prie sveiko, šviežio maisto bei fizinio aktyvumo skatinimu, pastaraisiais metais sparčiai auga visame pasaulyje. Tai, ką pradėjo tokie verslo lyderiai "Bank of America Tower" (JAV, Hiustonas), "Bloomberg" (naujoji būstinė Niujorke), dar labiau paskatino pandemija, paskatinusi žmones visame pasaulyje susitelkti į savo sveikatą ir saugumą.

Galima nedvejojant konstatuoti, kad tai žymi ryškų lūžį iki pandemijos dominavusiame požiūryje "darbuotojas darbui", nes jau perėjome į "darbas darbuotojui" etapą.

Be jokio adaptacijos laikotarpio persikėlę maždaug į 2040 m., turime susiorientuoti, kaip šį rudenį ir žiemą gyvensime paveikti tolimos ateities tendencijų.

Esmė viduje

Tarptautiniai mokslininkai ir ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų nuotaikos ir jų jausena šiuo metu yra ypač svarbios. Išgyvenus pirmąją COVID-19 krizę ir išliekant neapibrėžtumui dėl tikėtinos antrosios bangos rudenį, gyvenimas vėl sukasi apie sveikatą – susirgimų prevenciją, sveikatingumo stiprinimą.

Darbuotojų gerovei užtikrinti jau nebepakanka biurų pastatuose įgyvendintų fizinės distancijos priemonių – sumažinto darbuotojų tankumo, įrengtų apsauginių sienelių bei vienpusio eismo biurų viduje sistemos.

Kol neturime vakcinos nuo COVID-19, o ateities biurai dar tik įsivaizduojami su karantino kambariais, antimikrobiniais dažais ant sienų ar suapvalintais tualetų kabinų kampais, nemažai darbuotojų jaučia sentimentus ikipandeminiams įpročiams biuruose ir norėtų bent daliai darbo laiko į juos saugiai sugrįžti. Tai galima užtikrinti pasirūpinus viduje cirkuliuojančio oro kokybe, maksimaliu iš lauko atnešamų kietųjų dalelių kiekio sumažinimu, skatinant fizinį aktyvumą ir kokybiškas poilsio pertraukėles, netgi ūkininkų turgelius pristatant "į vietą", kad nereikėtų šviežių vaisių ar daržovių rinkti po visą miestą.

Dabar darbuotojai į biurus ilgam laikui sugrįš, jei jaus rūpestį dėl saugumo ir sveikatos. Pandemija brėžia kitokius reikalavimus darbo vietai, todėl, jei biurai neprisitaikys prie naujos realybės, darbuotojų sugrįžimo jiems tikėtis neverta.