„Grigeo Klaipėda“ atstovai teigia, kad toks prašymas yra kraštutinė priemonė ir tai pirmiausia gali būti susiję su siekiu apsaugoti savo kaltę pripažinusius, tačiau nuo atsakomybės atleistus buvusius bendrovės vadovus – Vidą Beržonskį ir Joną Garalį. Pastarasis nusikaltimus aplinkai įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą už kitus nusikaltimus, todėl abejonių kelia ir pats sprendimas jį atleisti nuo atsakomybės.
Artimiausias teismo posėdis byloje numatytas ketvirtadienį. Jo metu planuojama spręsti dėl bylos dokumentus liudininkui persiuntusios prokurorės nušalinimo, taip pat bendrovės prašymo dėl teismo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Konstitucinį Teismą.
Motyvuoja konfidencialumu
Prokurorės prašymas netirti pranešėjų pateiktų dokumentų pateiktas pradėjus buvusio „Grigeo Klaipėda“ generalinio direktoriaus V. Beržonskio apklausą.
Apklausiant buvusį faktinį bendrovės vadovą, kurio vadovavimo metu galėjo būti padaryta 33 mln. eurų aplinkai siekianti žala, prokurorė paprašė teismo imtis visų priemonių, kad nebūtų pažeistas asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, konfidencialumas.
Savo prašyme prokurorė teigia, kad pradėjus liudytojų apklausas ir, apklausiant pirmąjį liudytoją V. Beržonskį, kaltinamųjų gynėjai galėjo užduoti klausimus, susijusius ne tik su nusikalstamų veikų aplinkybėmis, bet ir su galimu pranešimo faktu ir pranešėjų pateikta medžiaga, kurios pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje
Dėl šios priežasties, prokurorė paprašė teismo imtis visų priemonių, „kad nebūtų pažeistas asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, konfidencialumas.“
Atitinkamai, prokurorė paprašė iš bylos pašalinti ir teisme netirti, nevertinti ir negrįsti savo sprendimo daugiau nei 150 iki šiol byloje buvusių lapų, susijusių su pranešėjų pateikta informacija. Ši medžiaga į byla buvo įtraukta pačios prokuratūros sprendimu.
Reikštų proceso pažeidimą
„Grigeo Klaipėda“ atstovai tokį prokurorės prašymą prašo atmesti, motyvuodami, jog tai reikštų esminį teisės į gynybą, teisės į sąžiningą ir teisingą procesą bei teisės apklausti kaltinimo liudytoją pažeidimą.
„Nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas neturi teisės ir pareigos ištirti visus kartu su byla pateiktus duomenis ar dokumentus, ar tirti tik tuos, kuriais remiamasi kaltinamajame akte ar pasirenka kaltinimą palaikantis prokuroras. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla”, - teigiama bendrovės atsiliepime.
Teismui pateiktame bendrovės rašte taip pat pažymima, jog pranešėjų apsaugos paskirtis ir tikslas nėra tiesiogiai susijęs su jų apsaugojimu baudžiamajame procese. Pagal įstatymą, draudžiama daryti neigiamą poveikį prieš asmenį, pateikusį informacijos apie pažeidimą net iki sprendimo pripažinti asmenį pranešėju sprendimo priėmimo.
„Pranešėjų pateikta medžiaga buvo nuasmeninta ir pateikta į bylą. Tuo pačiu prokuratūra iš anksto žinojo, kad jos pačios į bylą pateikti duomenys ir dokumentai visa apimtimi turės būti ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose. Todėl, net jei bylą nagrinėjantis teisėjas ir tenkins prašymą, dokumentai jau negrįžtamai ir neatitaisomai prisidėjo prie jo vidinio įsitikinimo formavimo ir tam buvo padaryta neatitaisoma procesinė žala. Šioje byloje proceso dalyviams jau buvo suteikta teisė ir reali galimybė susipažinti su Bylos medžiaga”, - rašoma atsiliepime.
Neaiškus atleidimo pagrindas
Kaip pažymi „Grigeo Klaipėda“ atstovai, buvęs faktinis bendrovės vadovas V. Beržonskis nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip pranešėjas byloje, todėl nėra pagrindo teigti, kad savo atsakymais jis gali atskleisti pranešėjo tapatybę.
„Jei liudytojas V. Beržonskis yra faktinis pranešėjas, tai prokuratūra turėjo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 392 straipsnyje nustatytu pagrindu, jo duomenys turėjo būti įslaptinti, jis neturėjo būti kviečiamas į teisiamųjų posėdžių apklausas, o jei ir būtų kviečiamas, turėjo būti užtikrinta jo kaip liudytojo, kuriam taikomas dalinis anonimiškumas, apsauga Baudžiamojo proceso kodekso 279 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.“, - rašoma teismui pateiktame dokumente.
Bendrovės atstovai taip pat teigia, jog teismą pasiekusiu prašymu gali būti siekiama nuslėpti tai, kad V. Beržonskio vadovavimo laikotarpiu nusikalstamos veikos galėjo būti buvo vykdomos vienasmeniškai, neegzistuojant organizuotai grupei, kaip teigiama šiuo metu.
„Jei tokia organizuota grupė egzistavo, tai jos vadovu ir buvo pats V. Beržonskis. Jei taip ir yra, tai BK 391 straipsnyje nustatytas požymis, susijęs su priklausomybe „organizuotai grupei“ tiek V. Beržonskiui, tiek J. Garaliui, tiek kitiems inkriminuotas dirbtinai. Tik tam, kad būtų sudarytos sąlygos V. Beržonskį ir J. Garalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tuo pačiu nepagrįstai priskirti organizuotos grupės vaidmenis kitiems bendrovėje vadovaujančias pareigas užėmusiems asmenims“, - teigiama atsiliepime.
Bendrovės atstovai taip pat teigia, jog J. Garalis apskritai negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 392 straipsnio pagrindu, kadangi nusikalstamas veikas jis atliko turėdamas neišnykusį teistumą.
Kaltinimai 14 asmenų
Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.
Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.
Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.
Bendrovė dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.
Šiam tikslui įgyvendinti su Aplinkos apsaugos departamentu derinamas aplinkos atkūrimo priemonių planas, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones - Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.
