„Atrodo, kad Šiaurės Korėja paleido naujo tipo balistinę raketą, galimai naudojančią kietąjį kurą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Seulo Jungtinis štabų vadų komitetas.

Visos žinomos Pchenjano tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) yra varomos skystuoju kuru, o kietuoju kuru varomos ICBM, kurias galima paleisti iš sausumos arba povandeninių laivų, jau seniai yra lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) norų sąrašo viršuje.

Tokias raketas lengviau sandėliuoti ir transportuoti, jos stabilesnės ir greičiau paruošiamos paleidimui, todėl jas sunkiau aptikti ir prevenciškai sunaikinti.

Vasario mėnesį Pchenjane vykusiame kariniame parade Šiaurės Korėja pademonstravo rekordinį branduolinių ir tarpžemyninių balistinių raketų skaičių, įskaitant, analitikų teigimu, galbūt naują kietojo kuro ICBM.

Atrodo, kad Šiaurės Korėja paleido naujo tipo balistinę raketą, galimai naudojančią kietąjį kurą.

Seulo kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad aptiko vieną „vidutinio ar ilgesnio nuotolio“ balistinę raketą, kuri buvo paleista iš Pchenjano teritorijos 7 val. 23 min. vietos (1 val. 23 min. Lietuvos) laiku ir nuskriejo 1 000 km.

Japonija, kuri šiaurinio Hokaido regiono gyventojams trumpam buvo paskelbusi perspėjimą slėptis, tvirtino, kad raketa nukrito ne šalies teritorijoje ir nekelia jokios grėsmės gyventojams.

Šį savaitgalį Hokaido sostinėje Sapore vyks Didžiojo septyneto (G-7) grupės klimato ir aplinkos ministrų susitikimas, likus mėnesiui iki grupės aukščiausiojo lygio susitikimo Hirošimoje.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad „griežtai smerkia“ Šiaurės Korėją išbandžius tai, ką ji pavadino „ilgojo nuotolio balistine raketa“.

Šis paleidimas yra naujausias iš virtinės uždraustų ginklų bandymų, kuriuos atliko Šiaurės Korėja, šiemet jau paleidusi kelias galingiausias savo ICBM.

Ji taip pat išbandė, kaip teigė jos valstybinė žiniasklaida, branduolinį užtaisą galinčius skraidyti povandeninius dronus, vadinamus „Haeil“, kurio pavadinimas korėjiečių kalba reiškia cunamį ir nurodė, kad šis dronas gali sukelti „radioaktyvų cunamį“.

Pirmadienį Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas dalyvavo Centrinės karinės komisijos posėdyje, kuriame buvo aptarti būdai, „kaip susidoroti su JAV imperialistinių ir Pietų Korėjos marionetinių išdavikų veiksmų, kuriais siekiama pradėti agresyvų karą, eskalavimu“, pranešė Pchenjano Korėjos centrinė naujienų agentūra KCNA.

Jis įsakė greičiau ir praktiškiau stiprinti šalies atgrasomuosius pajėgumus.

„Tikras karas“

Abiejų Korėjų santykiai yra vieni blogiausių per daugelį metų, Pchenjanui praėjusiais metais paskelbus esant „negrįžtama“ branduoline galybe ir iš esmės nutraukus derybų dėl denuklearizacijos galimybę.

Anksčiau šiais metais Kim Jong Unas įsakė kariuomenei suintensyvinti pratybas ir pasirengti „tikram karui“.

Reaguodami į tai, Vašingtonas ir Seulas suintensyvino bendradarbiavimą gynybos srityje ir surengė bendras karines pratybas, kuriose, be kita ko, dalyvavo pažangūs nesusekami („stealth“) naikintuvai.

Tokias pratybas Šiaurės Korėja laiko invazijos repeticijomis ir antradienį jas pavadino įnirtingomis pratybomis, „imituojančiomis totalinį karą prieš“ Pchenjaną.

Naujausias bandymas greičiausiai buvo Šiaurės bandymas „daryti spaudimą Pietams ir Jungtinėms Valstijoms dėl jų bendrų karinių pratybų“, – AFP sakė universiteto „Sangji“ karo studijų profesorius Choi Gi-ilas (Čoi Gilas).

Antradienį Pietų Korėja taip pat apkaltino Šiaurės Korėją neatsakingumu po to, kai Pchenjanas praėjusią savaitę nutraukė karštosios linijos ryšį su Seulu.

Pietų Korėjos susivienijimo ministras Kwon Young-se (Kvon Jungsė) teigė, kad Šiaurės Korėja neatsiliepia į du kartus per dieną rengiamus skambučius karine karštąja linija ir Korėjos ryšių kanalu.

Susisiekimas buvo nutrauktas kitą dieną po to, kai Seulas apkaltino Pchenjaną, kad šis toliau neleistinai naudojasi bendru pramoniniu kompleksu Šiaurės Korėjos Kesongo mieste.

„Pchenjano provokacijos tęsiasi ir po protesto prieš JAV ir Pietų Korėjos gynybos pratybas, nes Kim Jong Unas dar nebaigė demonstruoti savo branduolinio ginklo pristatymo pajėgumų“, – sakė Seulo „Ewha“ universiteto profesorius Leifas-Ericas Easley (Leifas-Erikas Izlis)

„Tačiau Šiaurės Korėjai tiesiog neatsiliepiant į telefono skambučius, karštųjų telefono linijų ir diplomatijos trūkumas didina nenumatyto eskalavimo riziką“, – teigė jis.

Tai būtų naujausias iš virtinės Šiaurės Korėjos ginklų bandymų pastaruoju metu.

Priešlėktuvinė raketa, kuriai panaudota naujų technologijų, per ketvirtadienio bandymą pademonstravo „nepaprastas“ kovines savybes, paskelbė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Oficialiajame laikraštyje „Rodong Sinmun“ paskelbtoje nuotraukoje matyti kampu į dangų iš paleidimo įrenginio kylanti raketa.

Pietų Korėjos gynybos ministerija naujienų agentūrai AFP nurodė kol kas negalinti patvirtinti naujausio Šiaurės Korėjos raketos paleidimo.

Tai yra dar vienas įtampą didinantis Pchenjano žingsnis, nors Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) yra išreiškęs norą vėl atverti komunikavimo linijas su Pietų Korėja.

Rugsėjį Šiaurės Korėja paskelbė paleidusi tolimojo nuotolio sparnuotąją raketą, o anksčiau šią savaitę išbandė „hipergarsinę raketą“. Pastarąją Pietų Korėjos kariškiai apibūdino kaip ankstyvos kūrimo stadijos ginklą.

KCNA šią savaitę taip pat paskelbė, kad Kim Jong Unas, sakydamas kalbą marionetiniam parlamentui, ne kartą pakartotus Vašingtono pasiūlymus surengti derybas be išankstinių sąlygų pavadino „pigiu triuku“ ir apkaltino naująją JAV administraciją tęsiant savo pirmtakių „priešišką politiką“.

Priešlėktuvinės raketos yra daug mažesnės ir sunkiau pastebimos iš toli už balistines. Pastarąsias Šiaurės Korėjai pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas draudžiama kurti.

„Akcentuoti savo vietą“

Pchenjanui taikoma virtinė tarptautinių sankcijų dėl jo ginklų programų, sparčiai vystomų valdant Kim Jong Unui ir apimančių branduolinius bandymus bei raketas, galinčias pasiekti bet kurį JAV teritorijos tašką.

Naujausi Šiaurės Korėjos ginklų bandymai išprovokavo tarptautinės bendrijos pasmerkimą. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ketvirtadienį pareiškė, kad ši šalis sukūrė „didesnes perspektyvas nestabilumui ir nesaugumui“.

JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija sušaukė JT Saugumo Tarybos susitikimą dėl Šiaurės Korėjos, turintį įvykti penktadienį.

Iš pradžių posėdis planuotas ketvirtadienį, bet buvo atidėtas Rusijai ir Kinijai paprašius daugiau laiko padėčiai išanalizuoti, sakė vienas diplomatinis šaltinis.

Pekinas yra svarbus Pchenjano sąjungininkas, o įprastomis aplinkybėmis – ir didžiausias prekybos partneris bei pagalbos teikėjas. Tačiau praėjusių metų pradžioje Šiaurės Korėja, saugodamasi COVID-19 pandemijos, uždarė savo sienas.

Šiaurės Korėja jau seniai naudojasi ginklų bandymais įtampai kurstyti, siekdama savo tikslų.

Naujausiais badymais Pekinas siekia „akcentuoti savo vietą pasaulinėje scenoje ir karinius pajėgumus“, AFP sakė Seule gyvenantis perbėgėlis iš šiaurės, analitikas Ahn Chan-ilas (An Čaniras).

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas), kuriam liko vos keli mėnesiai darbo šiame poste, neseniai pakartojo savo raginimą priimti deklaraciją, kuria būtų oficialiai užbaigtas 1950–1953 metų Korėjos karas, ir taip sugrąžinti taiką.

Šiaurės Korėja į Pietų Korėją įsiveržė 1950-aisiais, o po trejų metų karo veiksmai baigėsi paliaubomis, o ne formalia taikos sutartimi, todėl abi Korėjos techniškai tebekariauja.

Ahn Chan-ilas sakė: „Jie taip bando išlošti laiko ir kuo daugiau išpešti iš Seulo pasiūlymo oficialiai deklaruoti Korėjos karo pabaigą bei Vašingtono pasiūlymo kalbėtis be išankstinių sąlygų.“

Dėl užsidarymo kilus pandemijai ir kitų veiksnių padėtis Šiaurės Korėjoje tapo „gan rimta“ ir manoma, kad daug žmonių ten yra sunerimę, o raketų paleidimais „taip pat siekiama juos nuraminti“, sakė analitikas.

Komunikavimo linijos

Vašingtono ir Pchenjano derybų procesas įstrigo po nesėkmingo antro Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir tuomečio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) viršūnių susitikimo Hanojuje 2019 metų vasarį. Jis žlugo nesutarus, ko Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.

Nuo to laiko Šiaurės Korėja griežtai kritikuoja Pietų Korėją ir jos prezidentą Moon Jae-iną. Pchenjanas taip pat susprogdino pietiečių pastatytą ryšių biurą prie abiejų valstybių sienos Šiaurės Korėjos pusėje.

Vašingtonas ir Seulas yra partneriai saugumo srityje; JAV yra dislokavusios Pietų Korėjoje maždaug 28,5 tūkst. savo karių, turinčių apsaugoti šalį nuo branduolinį ginklą turinčios kaimynės.

Rugpjūtį JAV ir Pietų Korėja surengė bendras karines pratybas, visuomet papiktinančias Pchenjaną.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija pastaraisiais mėnesiais ne kartą siūlė be išankstinių sąlygų bet kur ir bet kada susitikti su Šiaurės Korėjos pareigūnais, vis dėlto nurodydama, kad siektų denuklearizacijos.

Tačiau, kaip pranešė KCNA, sakydamas kalbą Aukščiausiajame Liaudies Susirinkime Kim Jong Unas pareiškė, kad JAV pastarojo meto pasiūlymai dėl dialogo yra „ne kas kita kaip pigus triukas tarptautinei bendrijai apgauti ir savo priešiškiems veiksmams užmaskuoti“.

Naujoji JAV administracija vykdo tokią pačią „priešišką politiką“ kaip ir ankstesnės, bet „gudresniais būdais ir metodais“, sakė Kim Jong Unas.

Vis dėlto jis išreiškė norą spalio pradžioje atkurti komunikavimo linijas tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos.

Šiaurės Korėja nerodo jokio noro atsisakyti savo arsenalo ir tvirtina, kad jo jai reikia norint apsiginti nuo Jungtinių Valstijų invazijos.

Šis branduolinį arsenalą turinčios Šiaurės Korėjos raketų paleidimas buvo pirmasis per daugiau nei tris mėnesius. Tokių veiksmų imtasi tebestringant deryboms su Vašingtonu dėl denuklearizacijos.

Abu sviediniai buvo paleisti į rytus virš jūros iš rytinėje pakrantėje esančio Vonsano rajono; jie nuskriejo 240 km atstumą ir pasiekė iki 35 km aukštį, pranešė Pietų Korėjos jungtinių štabų viršininkų komitetas.

Pasak vieno šios institucijos pareigūno, manoma, kad buvo paleistos „trumpojo nuotolio balistinės raketos“.

Pietų Korėjos saugumo tarnybų vadovai savo ruožtu išreiškė „didelį susirūpinimą“, kad šiaurinė kaimynė „griebiasi veiksmų, sukeliančių karinę įtampą“, paskelbė Mėlynieji rūmai.

Anot Japonijos gynybos ministerijos, nėra jokių požymių, kad bent vienas iš sviedinių būtų pasiekęs šalies vandenis ar išskirtinę ekonominę zoną, bet pridūrė: „Neseniai Šiaurės Korėjos įvykdyti keli balistinių ir kitų raketų paleidimai yra rimta problema.“

Ginkluotė buvo išbandyta Pchenjanui mėginant užkirsti kelią koronaviruso protrūkiui ir praėjus kelioms dienoms po šiaurės korėjiečių lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) žlugusio susitikimo Hanojuje pirmųjų metinių sukakties.

Derybos dėl sankcijų švelninimo ir galimų Šiaurės Korėjos nuolaidų tebėra aklavietėje, nors birželį pusiasalį dalijančioje Demilitarizuotojoje zonoje (DMZ) įvyko dar vienas abiejų valstybių vadovų susitikimas.

Praėjusių metų pabaigoje Pchenjanas atliko virtinę ginkluotės bandymų (vėliausią – lapkritį), dažnai teigdamas, kad buvo išbandytos daugkartinio paleidimo raketų sistemos. Izoliuota šalis taip pat atliko statinių raketų variklių bandymų, vėliausias iš jų surengtas gruodį.

Per gruodžio pabaigoje vykusį valdančiosios partijos suvažiavimą Kim Jong Unas pareiškė, kad Pchenjanas nebelaiko savęs saistomu savanoriškai paskelbtų branduolinių ir tarpžemyninių balistinių raketų bandymų moratoriumų, taip pat pagrasino netrukus pademonstruoti „naują strateginį ginklą“.

Šiaurės Korėja jau ilgą laiką garsėja pastangomis parodyti savo karinę galią siekiant gauti iš kitų šalių nuolaidų.

„Kovo mėnesį Šiaurės Korėjoje, kaip beveik visada, atidaromas raketų bandymo sezonas“, – tviteryje parašė Amerikos mokslininkų federacijos vyresnysis bendradarbis Ankitas Panda.

„Atrodo, kad COVID-19 to nepakeitė (arba Pchenjanas yra pasiryžęs pademonstruoti, kad jis to nepadarė)“, – pridūrė ekspertas.

Buvęs JAV valstybės departamento pareigūnas Mintaro Oba (Mintaras Oba) savo ruožtu pareiškė: „Šiuo metu mūsų dėmesį prikaustęs koronavirusas, tačiau [raketų paleidimas] yra priminimas, kad Šiaurės Korėja ir toliau vysto savo branduolinę ir raketų programas.“

Pchenjanas „ieškos būdų įgyti įtakos ir susigrąžinti iniciatyvą artėjant JAV prezidento rinkimams“, pridūrė jis.

Įtampa Korėjos pusiasalyje kyla prasidėjus bendroms JAV ir Pietų Korėjos karinėms pratyboms ir gali sužlugdyti spėjamas Pchenjano ir Vašingtono derybas. Šiaurės Korėja sakė, kad pratybos yra „baisus“ šio proceso pažeidimas.

Pchenjanas visuomet piktindavosi Pietų Korėjos ir JAV karinėmis pratybomis, kurias laiko invazijos repeticijomis, bet praeityje vengdavo vykdyti raketų bandymus jų metu.

Pchenjano antradienio pareiškimas pasirodė vos per valandą po paleidimo ir tai irgi yra neįprasta. Paprastai tokie pareiškimai būdavo paskelbiami kitą dieną.

Šiaurės Korėja iš Pietų Hvanghės provincijos vakarinėje pakrantėje paleido „du sviedinius, kurie, kaip manoma, buvo trumpojo nuotolio balistinės raketos“, sakoma Pietų Korėjos Jungtinio štabų vadų komiteto pareiškime.

Raketos nuskriejo maždaug 450 km per pusiasalį ir nukrito Japonijos jūroje, prieš tai pasiekusios 37 km aukštį ir „mažiausiai 6,9 macho (8 520 km per val.)“ greitį, nurodė Pietų Korėjos kariškiai.

Pagal šiuos parametrus raketos yra vidutinės tarp sviedinių, kuriuos Šiaurės Korėja paleido per 12 pastarųjų dienų.

Seulas yra sakęs, kad visi šie sviediniai tikriausiai buvo trumpojo nuotolio balistinės raketos, nors Šiaurės Korėjai pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas draudžiama leisti balistines raketas. Pchenjanas kai kuriuos šių ginklų vadino „nauja salvinės didelio kalibro valdomų raketų ugnies sistema“ ar „taktiniu valdomuoju ginklu“.

Naujausios raketos buvo paleistos Pietų Korėjos ir JAV kariškiams pirmadienį pradėjus bendras daugiausia kompiuterinio modeliavimo pratybas, kuriomis siekiama išbandyti Seulo pajėgumus karo metu imtis operatyvinės kontrolės.

Praėjus mažiau nei valandai po Šiaurės Korėjos ginklų bandymo, jos Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas sakė, kad JAV ir Pietų Korėjos pratybos yra diplomatinio proceso tarp Pchenjano, Vašingtono ir Seulo „atviras neigimas ir baisus pažeidimas“.

Visi bendri Pietų Korėjos ir JAV manevrai buvo „agresyvios karo pratybos simuliuojant netikėtą ir prevencinę ataką prieš KLDR (Šiaurės Korėją)“, sakoma atstovo pareiškime, kurį išplatino oficialioji naujienų agentūra KCNA.

„Todėl esame priversti kurti, išbandyti ir dislokuoti galingas fizines priemones, būtinas šalies gynybai“, – nurodė pareigūnas.

„Bevaisis ir sekinantis“

1950 metais Šiaurės Korėja atakavo savo kaimynę, išprovokuodama Korėjos karą, bet jau seniai aiškina, kad jai reikia branduolinių ginklų apsiginti juo JAV invazijos.

Pietų Korėjos Handongo universiteto tarptautinių santykių profesorius Park Won-gonas (Pak Vongonas) sakė, kad tolesni raketų paleidimai per minimas pratybas yra „labai tikėtini“.

Jei vėliau dialogas atsinaujintų, Pcjenhanas „gali pasinaudodamas šiais raketų bandymais spausti Seulą ir Vašingtoną“, nurodė jis.

„Problema ta, kad Pietų Korėja ir JAV praktiškai išvis nesureagavo į šiuos pastarojo meto paleidimus, sudarydamos sąlygas Pchenjanui bandymus rengti tiek kartų, kiek jiems norisi“, – naujienų agentūrai AFP sakė Park Won-gonas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) praėjusią savaitę nesureikšmino Šiaurės Korėjos raketų paleidimų ir sakė, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) nenorėtų jo „nuvilti“.

JAV gynybos sekretorius Markas Esperis, kuris šiuo metu lankosi Azijoje, antradienį sakė, kad nors Vašingtonas rimtai vertina šiuos bandymus, „mums taip pat reikia stengtis nereaguoti pernelyg jautriai ir neatsidurti situacijoje, kurioje diplomatijai būtų užkirstas kelias“.

2018-ųjų birželį JAV prezidentas D. Trumpas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas Singapūre surengė istorinį viršūnių susitikimą. Jis baigėsi miglotu Kim Jong Uno pažadu siekti „Korėjos pusiasalio visiškos denuklearizacijos“ nenurodant, kada ir kokiomis priemonėmis tai galėtų būti įgyvendinta.

Vasarį Hanojuje surengtas antrasis D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas buvo netikėtai nutrauktas, lyderiams nesutarus, ko pinigų stokojanti Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.

Per birželį surengtą improvizuotą susitikimą Korėjos pusiasalį dalijančioje Demilitarizuotojoje zonoje (DMZ) Kim Jong Unas ir D. Trumpas sutarė atnaujinti denuklearizacijos derybas, bet darbinio lygio dialogas dar nepradėtas.

Pasak analitikų, dėl minimų karinių pratybų diskusijos abiejose šalyse gali būti atidėtos iki rudens. Pchenjanas antradienį užsiminė, jog yra nenusiteikęs kalbėtis.

„Konstruktyvaus dialogo negalima tikėtis tokiu metu, kai modeliuojama karo praktika, nukreipta prieš dialogo partnerį“, – sakė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

„Bevaisis ir sekinantis dialogas su tais, kas neturi bendravimo jausmo, nereikalingas“, – priduriama pareiškime.

Po viršūnių susitikimo Singapūre D. Trumpas šokiravo pareiškimu, kad bendros pratybos su Seulu sustabdomos. JAV prezidentas net pavartojo paties Pchenjano apibūdinimą, kad jos yra provokacinės.

Pernai rugpjūtį vykti turėjusios pratybos „Ulchi Freedom Guardian“ buvo suspenduotos, o vietoje didžiausių metinių, kiekvieną pavasarį vykdavusių plataus masto manevrų „Key Resolve“ ir „Foal Eagle“ („Esminis ryžtas“ ir „Jaunasis erelis“) šiemet kovą buvo surengtos trumpesnės pratybos „Dong Maeng“ („Aljansas“).