„Europa galėtų turėti panašų finansinį instrumentą, koks buvo COVID-19 pandemijos metu, kai egzistavo bendro skolinimosi galimybė“, – ketvirtadienį Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume sakė G. Skaistė.

„Tai leistų arčiau karo (Ukrainoje – BNS) esančioms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, gauti paskolas palankesnėmis sąlygomis“, – kalbėjo ji.

Pasak ministrės, tokia iniciatyva pademonstruotų žemyno valią stiprinti gynybą: „Ženklas, kad Europa nori daugiau gynybos savo teritorijoje.“

Bendro skolinimosi, panašaus į pandemijos metu ES pasiūlytą paramos paketą, gynybos išlaidoms finansuoti idėją kovo pabaigoje vykusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) pateikė Prancūzija ir Estija.

Pasak ministrės, nepaspartinus gynybos finansavimo, Lietuvai ir kitoms Europos šalims gali būti sudėtinga pasiruošti galimai karinei grėsmei.

„Turime būti pasiruošę ir investuoti dabar, jei norime sulaukti rezultatų per kelis metus“, – sakė G. Skaistė.

Turime būti pasiruošę ir investuoti dabar, jei norime sulaukti rezultatų per kelis metus.

 

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kovo pabaigoje kreipėsi į ES pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektorių.

Valstybių vadovai pabrėžė, kad Rusijos karas Ukrainoje ir gerokai pasikeitusi saugumo aplinka Europoje nurodo poreikį stiprinti ES pramonės pajėgumus saugumo ir gynybos srityje. Laiške taip pat nurodomas poreikis šalinti privačiajam sektoriui kylančias kliūtis investuoti į gynybos pramonės projektus, tobulinti viešųjų pirkimų procedūras.

Lietuvoje gynybai skiriama 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Siekiant didinti fiksuotą finansavimą iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė ir valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.

Apie konkrečius pasiūlymus po diskusijų su socialiniais partneriais Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.

Pasak Gintarės Skaistės, 2025 metais skolai aptarnauti valstybės biudžete reikės papildomai apie 170 mln. eurų.

„Kitais metais, prognozuojama, kad reikės papildomai apie 170 mln. eurų tam, kad būtų galima aptarnauti dabar egzistuojančią skolą“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime teigė G. Skaistė.  

„Natūralu, kad tai yra klausimas į kurį reikia žiūrėti atsakingai, ypač prisiimant naujus įsipareigojimus ir tas turbūt aktualu ir dabartinėje diskusijoje apie papildomas išlaidas krašto apsaugai, kad visgi turime turėti tvarius pajamų šaltinius“, – pridūrė ministrė.   

Pasak jos, skolinamasis brangsta dėl Europos Centrinio Banko ilgą laiką didintų bazinių palūkanų normų.

Finansų ministerija BNS nurodė, kad šiemet prognozuojami skolos aptarnavimo kaštai sieks 460,5 mln. eurų, o dėl padidėjusių palūkanų ir augančių skolos apimčių 2025 metais – 628,7 mln. eurų.

G. Nausėda ketvirtadienį teigė, kad finansavimas gynybai turėtų būti mišrus – skolinantis trumpalaikiams gynybos projektams, tuo metu tęstinius, ilgalaikiams projektus finansuoti iš gynybos mokesčio.

G. Skaistės teigimu, valstybės skola šiuo metu sudaro apie 38 proc. BVP.

Skaičiuojama, kad tokia galimybe galės pasinaudoti apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų, o bendra tokioms bendrijoms skiriama parama sieks 207 mln. eurų. 

„Duodama tam tikra dalis elektrinės ir žmonės, kurie patiria energetinį skurdą, didelę dalį arbą visą suvartojamą elektrą gaus žalią ir nemokamą. Tiems žmonėms, kurie patiria socialinę riziką, ši priemonė suteiks galimybę elektrą turėti nemokamai arba beveik nemokamai“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.

Energetikos ir Finansų ministerijos ketvirtadienį kartu su nacionaline plėtros įstaiga „Invega“ pristato 800 mln. eurų paramos priemones atsinaujinančios energetikos, įskaitant energetinių bendrijų plėtrai.

Anot jos, tokias bendrijas įkūrusios savivaldybės pažeidžiamiems gyventojams turės skirti apie trečdalį jų pagamintos elektros.

„Savivaldybės įkurs tam tikrą energetinę bendriją, ne mažiau kaip 30 proc. turės nukreipti skurdą patiriantiems asmenims. Reiškia, kad žmonės nemokamą elektrą gaus iš priskirtos jiems dalies. Tuo tarpu kitą dalį savivaldybės galės pasilikti iš naudoti savo reikmėms, viešiesiems poreikiams taip pat“, – kalbėjo finansų ministrė.

Savivaldybės įkurs tam tikrą energetinę bendriją, ne mažiau kaip 30 proc. turės nukreipti skurdą patiriantiems asmenims. Reiškia, kad žmonės nemokamą elektrą gaus iš priskirtos jiems dalies.

 

Jos teigimu, savivaldybės vienam nepasiturinčiam žmogui turės priskirti bent vieną kilovatą elektrinių galios.

„Tai beveik 100 proc. atitinka tiek, kiek žmogus suvartoja vidutiniškai. Teoriškai, jei jis vidutinis vartotojas, jam elektra turėtų būti nemokama. Jei vartoja šiek tiek daugiau, gali būti, kad jam priskirta galia bus šiek tiek per maža. Priklausys nuo to, kiek konkreti energetinė bendrija galių kaupiančiam asmeniui“, – sakė G. Skaistė.

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, dalį bendrijos galios nepasiturintiems žmonėms savivaldybės turės priskirti privalomai.

G. Skaistė tikino, kad nemokama arba labai pigi elektra bus skiriama žmonėms, kurie atitinka Piniginės socialinės paramos įstatyme numatytus kriterijus.

„Tai žmonės, kurie turi teisę į socialinę paramą. Jei jų pajamos mažesnės nei šiame įstatyme numatytas lygis, jie gali pretenduoti į tą galią, kuri priskiriama iš energetinių bendrijų“, – sakė ministrė.

D. Kreivys pridūrė, kad tokia galimybe galės pasinaudoti apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų.

„Savivaldybė nustato tų žmonių eilę, sąrašus ir administruoja tą pagalbą, kuri ateina žmonėms. Automatiškai savivaldybės šią priemonę galės priskirti tam žmonių ratui, kurie turi tas galias, po vieną ar daugiau kilovatų. Ir tuo būdu žmonėms nereikės arba labai nedaug reikės mokėti už elektrą, įskaitant socialinius būstus“, – kalbėjo D. Kreivys.

Energetikos bendrijų finansavimui planuojama skirti 206,6 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Kvietimą pasinaudoti lėšomis ketinama skelbti balandį.

Pasak D. Kreivio, šiuo metu Lietuvoje įsteigta apie kelios dešimtys energetinių bendrijų. „Nedaug, procesas dar tik prasidėjęs“, – teigė ministras.

Pasak ministrės, tam reikia ne tik valdančiųjų partijų, visuomenės, verslo, nevyriausybinių organizacijų, bet opozicijos paramos.

Papildomų pinigų krašto apsaugai reikia siekiant įvesti visuotinį šaukimą, priimti Vokietijos brigadą ir sukurti kariuomenėje diviziją, tačiau didžiausi finansavimo poreikiai kils ne kitais, o 2026 metais.

„Svarbiausia sutarti dėl poreikio. Kadangi poreikis mūsų visų pripažįstamas, kad reikia krašto apsaugai skirti bent pusę procento papildomai bendrojo vidaus produkto, surenkamo per mokesčius (...), tai konkretus būdas jau yra atskirų diskusijų klausimas“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministrė.

„Reikalingas platus politinis sutarimas, tam reikalingas pritarimas ne tik valdančiųjų partijų, visuomenės, verslo, nevyriausybinių organizacijų, bet norėtųsi ir opozicijos, kadangi poreikis išliks dešimtmečiams“, – pridūrė ji.

Ministrė pabrėžė, kad skaičiuojama, kad papildomai krašto apsaugai iki 2030 metų kasmet reikėtų vidutiniškai 0,7 proc. BVP, arba apie 600-700 mln. eurų.

G. Skaistės teigimu, papildomo finansavimo poreikis kitąmet dar neaugs „taip sparčiai“, tačiau ji linkusi sprendimų dėl to neatidėti.

Reikia krašto apsaugai skirti bent pusę procento papildomai bendrojo vidaus produkto, surenkamo per mokesčius (...)

 

„Žvelgiant į kitus metus, poreikiai neauga taip sparčiai ateinančiais metais, jie labiausiai iškyla 2026, 2027, 2028 metais, kai tie poreikiai didžiausi ir kartais siekiantys papildomai net ir milijardą eurų virš dabartinės linijos“, – sakė ji.

„Sutarimas reikalingas, galima jį priimti ir dalimis, ir šiek tiek vėliau, tačiau jaučiam atsakomybę, kad tie sprendimai anksčiau ar vėliau ateis ir juos priimti reikia. Jei priimtume sprendimus iki liepos 1 dienos, 2025 metų biudžete galėtume turėti stabilų finansavimą“, – pabrėžė ministrė.

Ji pastebėjo, kad ekonomika taip sparčiai nebeauga, kaip anksčiau, ir jei situacija išliks nepakitusi, kitų metų biudžetas bus gana įtemptas.

„Aš būčiau už tai, kad ieškotume sutarimo dabar“, – sakė G. Skaistė.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija parengė ir pirmadienį valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.

Šiuos pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.

Jeigu einamaisiais metais krašto apsaugos finansavimo poreikis būtų didesnis nei 3 proc., valdantieji siūlo papildomai skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą.

Krašto apsaugos ministerijos 2024 metams patvirtinti asignavimai siekia 2,1 mlrd. eurų arba 2,75 proc. BVP, iš jų – 134,8 mln. eurų šiemet baigiančio galioti laikinojo solidarumo įnašo lėšos.

„Pastoviajai daliai finansuoti, tiems poreikiams, kurie išliks ilguoju laikotarpiu, reikia bent 3 proc. BVP, todėl siūlome tvarų finansavimą didinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc.  BVP, priimant tam tikrus pajamų sprendimus“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė.

„Kitai daliai, kintamajam finansavimui, kur poreikis svyruoja iki 2030 metų nuo 100 iki 450 mln. eurų per metus, skirtingais metais skirtingas poreikis, šitas poreikis yra virš 3 proc. BVP. Siūlome taikyti priemones, kurios buvo diskutuotos viešojoje erdvėje, tame tarpe ir paramos teikimą“, – pridūrė ji.

Pasak G. Skaistės, kai kuriais metais gynybai reikės skirti daugiau nei 3 proc. BVP, trūkstamų lėšų bus galima gauti skolinantis ar įgyvendinant vadinamąją „gynybos prenumeratos“ idėją.

Pasak ministrės, pastarajai idėjai įgyvendinti keisti įstatymų nereikia, pakanka tik sudaryti patogią platformą, kur būtų galima daryti periodinius ar vienkartinius mokėjimus.

Tuo metu kalbėdama apie skolinimąsi, ministrė pažymėjo, kad norint turėti didesnį lankstumą finansuoti krašto apsaugos investicinius poreikius, reikia keisti konstitucinį Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymą.

Pastoviajai daliai finansuoti, tiems poreikiams, kurie išliks ilguoju laikotarpiu, reikia bent 3 proc. BVP.

 

„Fiskalinė drausmė ir nacionalinė fiskalinė drausmė nuo kitų metų grįžta į Lietuvą, todėl norint turėti tam tikrą lankstumą finansuoti krašto apsaugos investicinius poreikius, reikia pakeisti ir numatyti tam tikrą papildomą lankstumą konstituciniame įstatyme, kuriam reikalingas gana platus sutarimas Seime, daugiau negu šiaip paprasta Seimo narių dauguma“, – sakė G. Skaistė.

Pasak jos, siūloma įvertinti ir įvarius politinių partijų siūlymus, tarp kurių – išleisti tam tikras gynybos obligacijas ar gynybos lakštus. Ministrės vertinimu, tai būtų galima daryti pritaikant Vyriausybės taupymo lakštų sistemą.

„Tam įstatymų keisti nereikia, skolintumėmės ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui“, – sakė G. Skaistė.

Anot jos, diskusijai pateiktas klausimas dėl palūkanų normų, kurias būtų galima taikyti tokiems vertybiniams popieriams.

„Nuskambėjo pasiūlymai, kad būtų galima skolintis už mažesnius kaštus nei yra tarptautinėse rinkose, tai laukiam socialinių partnerių pozicijų ir įvertinę tai galėtume pasiūlyti tam tikrus Vyriausybės vertybinius popierius“, – sakė G. Skaistė.

Keturi variantai, norint surinkti papildomus 400 mln. eurų

Finansų ministerija pateikė keturis variantus, kaip surinkti papildomus 400 mln. eurų krašto apsaugos finansavimui. Ministrė pabrėžė, kad šie sprendimai yra būtini.

Pagal pirmąjį variantą siūlomai iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas.

Tai ir socialinių išmokų indeksavimas, pensijų indeksavimas, mokytojų padidinto darbo užmokesčio tęsimas kitąmet ir liūto dalis ateinančių metų pajamų yra jau paskirstyta tiems sprendimams, kurie jau įstatymais priimti.

 

Priėmus pakeitimus, būtų galima papildomai surinkti 270 mln. eurų, o padidinus pelno mokestį nuo 15 iki 16 proc. – beveik 400 mln. eurų.

Pagal antrąjį variantą, kuris parengtas Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymų pagrindu, siūloma 1 proc. punktu didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Tai, anot G. Skaistės, generuotų beveik 300 mln. eurų papildomų pajamų.

Trečiuoju siūlymu kalbama apie 2 punktais iki 17 proc. pelno mokesčio bazinio tarifo padidinimą – tai generuotų 244 mln. eurų pajamų, taip pat apie lengvatinio pelno mokesčio tarifo siaurinimą mažoms įmonėms. Šiuo metu joms galioja 5 proc. lengvatinis tarifas – ministerija siūlytų jį padidinti 5 punktais iki 10 proc., tai papildomai generuotų 36 mln. eurų.

Be to, šildymo PVM lengvatos centralizuotam šildymui panaikinimas papildomai generuotų 70 mln. eurų.

„Ir papildomos dalys iš dabartinio mokesčių paketo, kuris pateiktas Seime – specialių pelno mokesčių režimų atsisakymo draudimo ir sveikatos sektoriams sprendinys ir verslo liudijimų pasiūlymų, kurie buvo pateikti Seimui, generuotų bendroje sumoje 400 mln. eurų“, – sakė G. Skaistė.

Pagal ketvirtąjį variantą siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis. Ministrė pabrėžė, kad pastaraisiais metais savivaldybių pajamos augo dukart sparčiau nei valstybės biudžeto pajamos, todėl manoma, kad savivaldybės dalinai galėtų prisidėti.

„Siūlymas būtų turėti tam tikrą saugumo dedamąją, kuri būtų taikoma koreguojant savivaldybėms paskirstomo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, tai galėtų generuoti apie 150 mln. eurų pajamų“, – sakė G. Skaistė.

Anot jos, tokiu atveju nereikėtų koreguoti GPM tarifo, kuris taikomas žmonėms, tiesiog paskirstymas tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų būtų kitoks. Taip pat šiame variante siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 procentų.

Ministrė pabrėžė, kad atsispiriant nuo šių metų biudžeto deficito, kuris sieks 3 proc. BVP, įvertinus galimas papildomas pajamas 2025 metais pagal šiuo metu prognozuojamus ekonominius rodiklius bei poreikius, kurie jau dabar užprogramuoti įstatymuose, papildomi sprendimai norint finansuoti krašto apsaugą yra būtini.

„Matom, kad mes jau šiandien be papildomų krašto apsaugos finansavimo poreikių netelpam į Mastrichto kriterijų, todėl papildomi sprendimai norint finansuoti krašto apsaugą yra būtini“, – sakė G. Skaistė.

„Per pusantro milijardo eurų jau šiandien yra užprogramuota, tai beveik 2 proc. BVP sprendimams, kurie užprogramuoti įstatymuose. Tai ir socialinių išmokų indeksavimas, pensijų indeksavimas, mokytojų padidinto darbo užmokesčio tęsimas kitąmet ir liūto dalis ateinančių metų pajamų yra jau paskirstyta tiems sprendimams, kurie jau įstatymais priimti“, – sakė ji.

G. Skaistė tikisi, kad išgirdus socialinių parnerių pastabas, prie klausimo būtų galima grįžti per artimiausias kelias savaites.

Anot jos, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas  2025–2027 metais turėtų paspartėti vidutiniškai iki 2,9 proc. per metus.

„Lietuvos ekonomika šiemet grįš į augimo kelią. Atnaujintos projekcijos rodo, kad infliacija šiais metais mažės sparčiau nei projektuota praėjusių metų pabaigoje ir, tikėtina, kris žemiau 2 procentų ribos“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vidutinė metinė infliacija šiemet, manoma, sieks 1,9 proc., o kitąmet – 2,2 procento. Gruodį atitinkamai prognozuota 2,8 proc. ir 2,4 procento.

Mažesnę infliaciją lems šiuo metu vyraujanti palanki ir palyginti stabili situacija energijos, maisto žaliavų rinkose, palankesnės neenerginių importuojamų prekių kainų tendencijos, energijos žaliavų kainų prielaidos.

Nedarbo lygis šiemet sieks 6,7 proc., o 2025 metais – 6,5 procento. Tuo metu darbo užmokesčio augimas atitinkamai turėtų siekti 8,6 proc. ir 5 procentus.

„Darbo rinka išliks atspari – nedarbo lygio išaugimo nesitikime. Tuo tarpu atlyginimai ir toliau augs gana sparčiu tempu bei ženkliai viršys infliaciją, o tai didins žmonių perkamąją galią ir skatins vartojimą“, – sakė G. Skaistė.

infliacija šiais metais mažės sparčiau nei projektuota praėjusių metų pabaigoje ir, tikėtina, kris žemiau 2 procentų ribos.

 

Numatoma, kad atsigaunant ekonominiam aktyvumui darbuotojų paklausa išliks stipri, todėl užimtų gyventojų skaičius 2024 metais padidės 0,5 proc., o kitais metais sumažės 0,1 procento.

Anot ministerijos, tęsiantis namų ūkių pajamų augimui ir infliacijos mažėjimui, gyventojų perkamoji galia toliau stiprės. Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti 3,1 proc., o 2025–2027 metais toliau gerėjant gyventojų finansinei padėčiai namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti kiek sparčiau – po 3,4 proc. kasmet.

Investicijos Lietuvoje pernai augo 10,6 proc., tačiau išliekant sugriežtintai Europos Centrinio Banko pinigų politikai, 2024 metais numatomas nuosaikesnis investicijų augimas – 3,5 proc. Vėliau (2025–2027 metais) prisitaikius prie finansavimo sąlygų pokyčių, esant stabilesnei išorės aplinkai, išliekant poreikiui didinti energetinį efektyvumą bei spręsti įtampos darbo rinkoje klausimą, augimo tempas galėtų paspartėti iki 5,4 proc.

Scenarijuje numatoma, jog palankesnė pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų raida lems nuosaikų eksporto atsigavimą. Projektuojama, jog 2024 metais prekių ir paslaugų eksportas augs 3,5 proc. Numatant užsienio paklausos spartesnį augimą, 2025–2027 metais augimas galėtų siekti 5,2 procento.

Ministerija pabrėžia, kad scenarijus sudarytas vis dar esant išskirtinai dideliam išorės aplinkos nestabilumui ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygoms, tęsiantis kariniams veiksmams Ukrainoje bei geopolitinėms įtampoms ir esant sugriežtintai monetarinei politikai.

„Rusijos karas prieš Ukrainą, geopolitiniai neramumai Artimuosiuose Rytuose, pernelyg stiprus monetarinės politikos sugriežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas – dalis neigiamų rizikos veiksnių, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis“, – skelbia ministerija.

Prie teigiamų rizikų ji priskiria stipresnę vidaus ir užsienio paklausą, ekonominį augimą skatinačią fiskalinę politiką, investicijų į ginklų sistemas padidėjimą, sparčiau įgyvendinamus Europos žaliojo kurso ir kitus ES lėšomis finansuojamus projektus, palankesnes demografines tendencijas ir kvalifikuotų darbuotojų imigraciją, spartesnį perėjimą prie žaliosios energetikos.

„Šio vizito metu pranešėme apie 5 mln. eurų paramą sugriautų Ukrainos mokyklų ir darželių atstatymui ir pritaikymui, įrengiant juose slėptuves. Lankantis Kijeve keletą sykių skambėjo oro pavojaus sirenos – akivaizdu, kad norint užtikrinti nenutrūkstamą mokymąsi nepaisant antskrydžių, turime investuoti į daugiafunkcinius saugius pastatus ir neleisti priešui atimti Ukrainos vaikų ateities“, – pranešime sakė ministrė.

G. Skaistės teigimu, stringant sprendimams JAV, gyvybiškai svarbus tampa spartus Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų išmokėjimas.

„Kovo mėnesį Ukrainą turi pasiekti pirmi 4,5 mlrd. eurų iš Ukrainos priemonės. Taip pat Lietuva šią savaitę informavo, kad prisidės prie Čekijos iniciatyvos perkant bendrai amuniciją Ukrainos kariams“, – teigė ji.

Vizito metu Lietuvos ministrė su Ukrainos kolega Serhijumi Marčenka ir šios šalies nacionalinio banko pirmininku Andrijumi Pyšnu aptarė šalies ekonominę ir viešųjų finansų situaciją, taip pat – pasirengimą įgyvendinti reformas pagal įsipareigojimus ES.

Pasaulio banko atliktu vertinimu, Ukrainai padaryta žala siekia 486 mlrd. eurų, o būtiniausioms atstatymo išlaidoms 2024 metais reikėtų 15 mlrd. eurų.

Susitikimuose taip pat diskutuota apie būdus, kaip Ukrainos poreikiams panaudoti užšaldytą Rusijos centrinio banko turtą.

Vizito metu G. Skaistė aplankė ir Lietuvos lėšomis atstatytą vaikų darželį Irpinėje.

Finansų ministerijos skaičiavimu, nuo karo pradžios Lietuvos skirta parama Ukrainai siekia 2 proc. nuo BVP.

Taip ji kalbėjo tarptautinei žiniasklaidai šeštadienį Gente, prieš prasidedant ES finansų ministrų tarybos posėdžiui.

„Pozityvu, jog pavyko sutarti dėl 50 milijardų eurų finansinės paramos paketo Ukrainai, tačiau dabar turime pasirūpinti, kad pirmoji finansinė injekcija – 4,5 milijardo – besiginančią šalį pasiektų kuo greičiau, jau ateinantį mėnesį“, – sakė ministrė.

Pasak jos, naujausias žalos ir poreikių Ukrainoje vertinimas rodo, jog šalies atstatymui reikės daugiau nei 450 milijardų eurų. 

Tai didžiulė suma, todėl turime nedelsti ir mobilizuoti visus galimus finansinius šaltinius.

„Tai didžiulė suma, todėl turime nedelsti ir mobilizuoti visus galimus finansinius šaltinius, įskaitant įšaldyto Rusijos Centrinio banko turto konfiskavimą. Didžiojo septyneto šalių diskusijos teikia vilties, kad kartu rasime tinkamus sprendimus, kurie įgalins įšaldyto turto panaudojimą Ukrainos poreikiams. Europa šiuo atžvilgiu turi nebijoti imtis lyderystės“, – teigė G. Skaistė.

Vasario pradžioje Europos Sąjungos lyderiai pasiekė susitarimą dėl 50 mlrd. eurų ilgalaikės paramos Ukrainai.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pasiūlytas 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) pagalbos Kyjivui ir 14 mlrd. dolerių (13 mlrd. eurų) Izraeliui paketas dėl respublikonų pasipriešinimo jau kelis mėnesius stringa Kongrese. 

G. Skaistė sako, kad dabar yra trys esminiai prioritetai EIB investicijoms.

„Pirma, bankas turi toliau aktyviai dalyvauti finansuojant Ukrainos atstatymo ir atsparumo stiprinimo projektus.  Antra, EIB turi labiau prisidėti stiprinant ES gynybinius pajėgumus – tam būtina išplėsti finansuotinų sektorių sąrašą gynybos ir saugumo srityje. Trečia, EIB turi ir toliau veikti kaip ES klimato bankas ir finansuoti žaliosios pertvarkos projektus – kas taip pat reiškia ir ES energetinės nepriklausomybės didinimą“, – penktadienį išplatintame pranešime pabrėžė finansų ministrė.

Vasario 23-24 dienomis G. Skaistė Gente (Belgija) dalyvauja neformaliuose Eurogrupės ir ES finansų ministrų Tarybos (ECOFIN) posėdžiuose.

Susitikimuose didžiausias dėmesys bus skiriamas euro zonos ekonominės situacijos aptarimui, ES kapitalo rinkų gilinimui, Europos konkurencingumo klausimams ir EIB strateginių veiklos krypčių aptarimui.

Ministrai tarsis dėl tolesnių žingsnių kuriant bendrą ES kapitalo rinką, kuri suteiktų daugiau finansavimo alternatyvų Europos verslui bei investavimo ir taupymo galimybių žmonėms. Dėmesys taip pat bus skiriamas finansinio raštingumo temai.

„Greta Bankų sąjungos ES Kapitalo rinkų sąjunga – strategiškai svarbus projektas stiprinant Europos ekonomikos augimo potencialą, atsparumą bei konkurencingumą. Išvystyta bendra kapitalo rinka Lietuvos verslui – nuo mažų iki didelių įmonių – atvertų daugiau finansavimo palankiomis sąlygomis alternatyvų. Tuo tarpu gyventojai turėtų platesnes galimybes investuoti ir įdarbinti santaupas. Gili kapitalo rinka taip pat padėtų mobilizuoti papildomus resursus žaliajai pertvarkai ir kitiems politikos prioritetams“, – teigė G. Skaistė.

Anot jos, ketvirtadienį prabalsavus Europos Sąjungos Tarybai (ET) ir Europos Parlamentui (EP), Vilnius užėmė trečiąją vietą, tuo metu į tolimesnį etapą pateko Frankfurtas ir Paryžius.

„Rungtynėse dėl europinės pinigų plovimo prevencijos agentūros AMLA vietos, siūlant Vilnių kaip puikiausią miestą jai įsikurti, Lietuva tarybos balsavime užėmė garbingą trečią vietą iš devynių kandidatų.Tai buvo puiki galimybė pristatyti Lietuvą kaip fintech ir atitikties centrą. Visgi konkurencija buvo stipri ir toliau balsavime lieka Vokietija (Frankfurtas) bei Prancūzija (Paryžius)“, – savo „Facebook“ paskyroje paskelbė G. Skaistė.

Dėl teisės įkurti AMLA biurą varžėsi 9 miestai: Vilnius, Briuselis, Frankfurtas, Dublinas, Madridas, Paryžius, Ryga, Roma ir Viena.

Balsavimo metu tiek ET, tiek EP turi lygų kiekį balsų – po 27.

Jeigu Vilnius būtų laimėjęs, AMLA planuota įkurdinti verslo centre „Yellowstone“. Jo atidarymas buvo numatytas 2024 metų antrąjį ketvirtį.

2023 m. gruodį pateiktais Finansų ministerijos duomenimis, patalpų nuomos kaina šiame pastate būtų 33,53 euro už kv. m., bendras išnuomotas plotas – 6591 kv. m.

ELTA skaičiavimais, per metus verslo centro nuomos kaina būtų siekusi apie 2,65 mln. eurų, per 5 m., kurių kaštus žadėjo padengti Vyriausybė – apie 13,26 mln. eurų.

AMLA bus pagrindinė institucija, užtikrinanti nuoseklią ir vieningą finansų sektoriaus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą ES mastu. Numatoma, kad agentūroje dirbs apie 400 specialistų iš visos Europos, o institucijos biudžetas sieks apie 70 mln. eurų.