„Turimos greitųjų testų rezervo apimtys leidžia jais dalintis su pagalbos prašančiomis valstybėmis, neribojant vidaus poreikio. Ši greitųjų testų siunta yra dalis Lietuvos paramos Ukrainai, kurią pagal galimybes tęsiame sveikatos apsaugos srityje. Suprantama, kariaujančios šalies poreikiai dideli, tad dėkingi kolegoms iš Ukrainos, kurie patys prioretizuoja, kokios pagalbos jiems reikia. Tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra neseniai jau trečią kartą priimta grupė karių reabilitacijai“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Savikontrolei skirtų greitųjų antigeno testų siunta, kurios vertė 729 tūkst. eurų, buvo suformuota gavus prašymą iš Europos Komisijos Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro (ERCC). Siunta bus pristatyta į Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos centrą Kijeve. Testų transportavimą, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, organizavo ERCC.

Kariaujančios šalies poreikiai dideli, tad dėkingi kolegoms iš Ukrainos, kurie patys prioretizuoja, kokios pagalbos jiems reikia.

Pagalbos siuntą sudaro greitieji antigeno testai, kuriuos valstybės lėšomis įsigijo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Pandemijos laikotarpiu šie testai padėjo greitai nustatyti susirgimus tarp vaikų. Lietuvos ugdymo įstaigos ir toliau pagal poreikį naudoja minėtus testus.

Sveikatos apsaugos ministerija nuolat palaiko kontaktą su Ukrainos kolegomis ir yra pasiryžusi tęsti paramą Rusijos karinę agresiją patiriančiai šaliai. Nuo karinio konflikto pradžios ministerija organizavo paramos teikimą vaistais, medicinos priemonėmis, chirurginėms manipuliacijoms atlikti reikalingais prietaisais, įrengimais, skirtais instrumentų dezinfekcijai ir sterilizacijai atlikti, priemonėmis, skirtomis pacientų slaugai pagerinti, aparatūra chirurginėms operacijoms atlikti ir kt.

Taip pat sudarytos sąlygos Ukrainos karių ir pareigūnų gydymui bei reabilitacijai Lietuvoje. Šalies gydymo ir reabilitacijos įstaigos jau priėmė 136 sužeistus Ukrainos gynėjus.

Kaip penktadienį pranešė laboratorija, tiekėjai kviečiami registruotis CPO LT naujai sukurtame elektroniniame Medicininių testų kataloge ir teigia, kad pirkimo procedūros vyks kur kas greičiau nei iki šiol – truks iki 10 darbo dienų.

„Asmeniškai kviečiu tiekėjus, kurie dar nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose elektroninėje erdvėje, registruotis CPO LT elektroniniame kataloge. Tokiu būdu bus galima dalyvauti NVSPL ar kitų įstaigų skelbiamuose pirkimuose. Svarbu paminėti, kad nuo šiol visų valstybei reikalingų testavimui skirtų priemonių, kurios įtrauktos į elektroninius katalogus, įsigijimas vyks per šiuos katalogus“, – pranešime sako NVSPL direktorius Danas Bakša.

Laboratorijos vadovo teigimu, įgyvendinus šį projektą pirkimo procedūros dabar bus gerokai trumpesnės: jau po 8–10 darbo dienų bus galima pasirašyti sutartis su tiekėjais, netaikant pasirašymo atidėjimo termino.

Įprastai didesnės vertės viešųjų pirkimų procedūros trukdavo ilgiau nei du mėnesius.

„Ši naujovė sudaro prielaidas valstybei gerokai greičiau įsigyti reikiamas prekes. Be to, tiekėjų bazė gali nuolat plėstis, į ją įsitraukiant naujiems verslo subjektams“, – tvirtina D. Bakša.

Šis naujas Medicininių testų modulis CPO LT elektroniniame kataloge sukurtas NVSPL iniciatyva, ieškant efektyvesnių sprendimų, kaip pagreitinti viešųjų pirkimų procedūrų terminus ir užtikrinti nepertraukiamą pandemijos valdymui būtinų priemonių tiekimą.

Į CPO LT elektroninius katalogus šiuo metu yra įtraukti greitieji antigenų testai, greitieji antikūnų testai, mėgintuvėliai, tamponėliai ir terpė.

Sutartį laboratorija pasirašė su trijų dalių viešąjį pirkimą laimėjusia įmone „Biovita“, visų pirkimo dalių vertė – 552 tūkst. eurų.

Viešajame pirkime pasiūlymus pateikė iš viso 43 įmonės, į tris dalis jis buvo išskaidytas siekiant padidinti konkurenciją.

NVSPL tikisi, kad pirmosios greitųjų antigenų testų siuntos laboratoriją pasieks iki vasario pabaigos.

Anot laboratorijos vadovo Dano Bakšos, šie testai prisidės prie efektyvesnio pandemijos suvaldymo ir leis užtikrinti didesnes testavimo apimtis.

„Šie testai kur kas greičiau – per pusvalandį – leidžia sužinoti, ar žmogus yra užsikrėtęs koronavirusu, kas leidžia greičiau imtis reikiamų priemonių. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo daugiau galimybių sergančiajam įveikti šį klastingą virusą. Taip pat tai yra pigesnis būdas nei atlikti tyrimus PGR metodu“, – cituojamas NVSPL vadovas.

Vilniaus universiteto profesorės Editos Sužiedėlienės teigimu, šiuos testus tikslinga naudoti penktą-septintą dieną nuo simptomų pradžios arba po buvusio kontakto, kada tikėtinas didžiausias viruso kiekis nosiaryklės mėginiuose.

„Testus tikslinga naudoti decentralizuotam testavimui infekcijos židiniuose, rizikos grupių testavimui, simptominių arba kontaktą turėjusių asmenų testavimui, pritaikant diferencijuotus testavimo algoritmus, kurie yra parengti ir gali būti pradėti taikyti nedelsiant“, – pridūrė E. Sužiedėlienė.

Tai – jau antrasis testų pirkimas, pirmąkart konkursas gruodžio 23-iąją buvo nutrauktas dėl tiekėjų pretenzijų nusprendus patikslinti techninę pirkimo specifikaciją.

Greitiesiems antigenų testams, kaip ir molekuliniams (PGR) tyrimams, naudojamas ėminys iš nosiaryklės.

Toks testavimo būdas yra pigesnis, leidžia greičiau ištirti žmones, o tyrimams atlikti nereikia ypač kvalifikuoto personalo.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui, jog dovanojimo sutartį su EK pasirašytų Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, testavimas yra „viena esminių pandemijos plitimo stabdymo priemonių“, o EK pernai spalio pabaigoje paskelbė, jog iš viso greitiesiems antigenų testams įsigyti bus sutelkta apie 100 mln. eurų – testai dovanojami paskirstant juos pagal sveikatos priežiūros specialistų skaičių arba šalių nurodomą poreikį.

Šalims narėms bus padovanota daugiau nei 20 mln. vienetų greitųjų antigenų testų.

„Šalims narėms bus padovanota daugiau nei 20 mln. vienetų greitųjų antigenų testų. Testai bus pristatomi šių metų pirmąjį ketvirtį, todėl pribrendo Europos Komisijai su kiekviena nare pasirašyti atitinkamas dovanojimo sutartis (...). Lietuvai tektų truputėlį daugiau nei 390 tūkst. antigenų testų“, – posėdyje sakė A. Dulkys.

Lietuva taip pat perka greituosius antigenų testus. Iš viso per EK organizuojamą pirkimą ketina įsigyti 800 tūkstančių testų, dar apie 300 jų šalis perka savarankiškai.

Sutartis tikisi pasirašyti ketvirtadienį

Sutartis dėl greitųjų antigenų testų pirkimo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) tikisi pasirašyti ketvirtadienį.

Kaip BNS trečiadienį informavo laboratorijos atstovė Simona Kalvelytė, tiekėjas buvo kviečiamas sutartis pasirašyti vasario 17-ąją, tačiau pranešė, jog tai padarys ketvirtadienį.

Kol sutartys nepasirašytos, daugiau informacijos apie pirkimą laboratorija atskleisti negali.

Laboratorija yra skelbusi, kad greitųjų antigenų testų konkurse varžėsi 43 tiekėjai.

Pirkimu sudaromos trys sutartys dėl šių testavimo priemonių įsigijimo, iš viso ketinama įsigyti 300 tūkst. vienetų greitųjų antigenų testų.

Tai – jau antrasis testų pirkimas, pirmąkart konkursas gruodžio 23-iąją buvo nutrauktas dėl tiekėjų pretenzijų nusprendus patikslinti techninę pirkimo specifikaciją.

Greitiesiems antigenų testams, kaip ir molekuliniams (PGR) tyrimams, naudojamas ėminys iš nosiaryklės.

Toks testavimo būdas yra pigesnis, leidžia greičiau ištirti žmones, o tyrimams atlikti nereikia ypač kvalifikuoto personalo.

„Europos Komisija baigė prikimo procedūras. Planuojama, kad kitą savaitę šalims bus pateikti sutarčių projektai derinimui. (...) Preliminarus derinamas įsigyti kiekis yra 800 tūkst. testų“, – pirmadienį BNS sakė SAM atstovė Lina Zimnickienė.

Anksčiau ministerija buvo informavusi, kad siekiama įsigyti 600 tūkst. šių testavimo priemonių.

Anot L. Zimnickienės, preliminariai planuojama, kad perkami greitieji antigeno testai šalį galėtų pasiekti per pusantro mėnesio.

Komisija, pasinaudodama Skubios paramos priemone, taip pat sudarė susitarimą su bendrovėmis „Abbott“ ir „Roche“. Jo pagrindu EK įsigis ir Europos Sąjungos valstybėms narėms padovanos daugiau nei 20 mln. greitųjų antigenų testų.

Pasak ministerijos atstovės, Lietuva galėtų gauti ne mažiau kaip 300 tūkst. šių testavimo priemonių.

Anksčiau SAM teigė, kad dovanojamus antigeno testus planuojama pristatyti pirmąjį šių metų ketvirtį, tačiau pirmadienį L. Zimnickienė sakė, kad tikslesni pristatymo terminai bus aiškūs „sulaukus sutarčių projektų“.

Greituosius antigeno testus Lietuva perka ir savarankiškai. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija šią savaitę ketina pasirašyti tris sutartis dėl šių testavimo priemonių įsigijimo. Iš viso ketinama pirkti 300 tūkst. vienetų greitųjų antigeno testų.

Greitiesiems antigenų testams, kaip ir molekuliniams (PGR) tyrimams, naudojamas ėminys iš nosiaryklės.

Toks testavimo būdas yra pigesnis, leidžia greičiau ištirti žmones, o tyrimams atlikti nereikia ypač kvalifikuoto personalo.

Pasak laboratorijos, atplėšus vokus, toliau bus  nagrinėjamas jų atitikimas techninėms specifikacijoms, kvalifikaciniams ir kitiems reikalavimams. Pasibaigus šiam procesui bus skelbiama detalesnė informacija.

Pirkimu bus sudaromos trys sutartys dėl šių testavimo priemonių įsigijimo, iš viso ketinama įsigyti 300 tūkst. vienetų greitųjų antigenų testų.

„Šie testai – moderni ir greita diagnostinė priemonė, siekiant nustatyti ar žmogus nėra užsikrėtęs koronavirusu. Pavyzdžiui, Vokietijoje greitieji antigenų testai jau yra naudojami ir pasiteisino kaip veiksminga priemonė kovoje su šiuo klastingu virusu. Nuo šiol jie bus naudojami ir Lietuvoje, pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas“, – sako NVSPL vadovas Danas Bakša.

Tai – jau antrasis pirkimas, pirmąkart konkursas gruodžio 23-iąją buvo nutrauktas dėl tiekėjų pretenzijų nusprendus patikslinti techninę pirkimo specifikaciją. NVSPL tuomet skelbė, jog greitųjų antigenų testų specifikacijas nurodė remiantis tuo metu pateiktomis ekspertų rekomendacijoms. Tuo tarpu potencialūs tiekėjai pateikė pretenzijas ir paklausimus dėl šių reikalavimų nesutapimo su po konkurso paskelbimo ministro įsakymu įtvirtintomis nuostatoms dėl testo jautrumo, specifiškumo ir kitų rodiklių. Centrinė perkančioji organizacija savo ruožtu buvo nurodžiusi, jog pirkimo sąlygos galėjo riboti konkurenciją.

Vykdant antrąjį pirkimą, NVSPL vadovo teigimu, buvo siekiama mažinti apskundimo ir priemonių pristatymo atitolinimo rizikas, todėl pirkimas buvo išskaidytas į tris lygias dalis, taikant identiškas sąlygas.

„Jei kuris nors tiekėjas nuspręstų skųsti rezultatus, būtų naudojami greitieji antigenų testai, įsigyti kitoje pirkimo dalyje“, – nurodo laboratorija.

NVSPL teigimu, šie testai maždaug per pusvalandį parodo šiuo metu esančią aktyvią koronaviruso infekciją, tad svarbūs, kai reikalingas greitas atsakymas, ar žmogus neserga koronavirusu. Laboratorijos teigimu, šie testai ypač naudingi esant viruso protrūkiams ir židiniams, kai vienu metu reikia ištirti didelius kiekius ėminių, o tirti juos įprastu PGR tyrimo būdu nėra nei laiko, nei pajėgumų.

Greitieji antigenų testai gali būti atliekami ir simptomų turintiems žmonėms ne vėliau kaip per 5 paras nuo simptomų pradžios, o ne vėliau kaip per 7 paras po turėto sąlyčio – ir žmonėms, kurie turėjo sąlytį su sergančiu ar su galimai sergančiu.

Greitiesiems antigenų testams, kaip ir molekuliniams (PGR) tyrimams, naudojamas ėminys iš nosiaryklės.

Toks testavimo būdas yra pigesnis, leidžia greičiau ištirti žmones, o tyrimams atlikti nereikia ypač kvalifikuoto personalo.