Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) padalinys grėsmes vertins realiu laiku, remdamasis duomenų analize. Situacijų centrui taip pat pavesta operatyviai informuoti vadovybę apie gresiančius ar įvykusius ypatingus įvykius, inicijuoti atsaką į grėsmes ar krizes.

Kuriant Situacijų valdymo centrą NKVC sutelkė Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir kitų institucijų ekspertus.

Šių institucijų pagalba parengtos centro standartinės veiklos procedūros, kuriose, pasak Vyriausybės, išdėstytos priemonės ir veiksmai, leisiantys efektyviai ir laiku valdyti susidariusias ypatingas ar ekstremaliąsias situacijas bei jų sukeltas pasekmes.

Be to, baigtas informacijos teikimo ir gavimo NKVC Situacijų valdymo centro algoritmas, leisiantis laiku valdyti informacijos srautus, sukurta duomenų surinkimo ir apdorojimo platformų infrastruktūra.

„Krizinių situacijų metu išaiškėjo keli svarbūs dalykai ir vienas iš jų yra realaus laiko duomenų ir informacijos turėjimas, maksimaliai platus, ne vienos srities“, – ketvirtadienį pristatydama centrą kalbėjo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Krizinių situacijų metu išaiškėjo keli svarbūs dalykai ir vienas iš jų yra realaus laiko duomenų ir informacijos turėjimas, maksimaliai platus, ne vienos srities.

Jos teigimu, įsteigtas centras leis greičiau ir koordinuočiau priimti sprendimus.

„Kita centro atsiradimo šioje vietoje priežastis – tuo metu, kai vyko krizinės situacijos, išaiškėjo, kad institucijos dirba savo valdymo srityse, tačiau apjungimo ir koordinavimo visuomet reikia“, – kalbėjo kanclerė.

Kartu su Situacijų valdymo centru veiks planavimo bei analizės biurai, jie užsiims grėsmių stebėsena ir atsaku, taip pat padalinys, koordinuosiantis komunikaciją.

Informaciją centrui pateiks valstybinės institucijos, ministerijos, tarptautiniai partneriai.

„Reikalui esant mes esam įpareigoti pritraukti ekspertizę iš bet kurios institucijos“, – kalbėjo NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Jis pažymėjo, jog duomenys bei stebėsena – apjungiami į vieną vietą, kad būtų matomas „bendras valstybės vaizdas“.

Vyriausybės kanceliarija NKVC vadina svarbiausia operacinio lygmens institucija valdant krizes ir ekstremaliąsias situacijas Lietuvoje bei vykdant šių situacijų prevenciją. 

NKVC įsteigtas Seimui priėmus naują Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą bei su juo susijusius įstatymų pakeitimus.

Vyriausybė yra nurodžiusi, kad pakeitimais kuriama integruota krizių valdymo ir civilinės saugos sistema padės valstybei geriau pasirengti ir efektyviau koordinuoti krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą.

Kilus krizei ar ekstremaliai situacijai NKVC užtikrintų šių situacijų valdymą, taip pat koordinuotų grėsmių nacionaliniam saugumui prevenciją, valstybės rezervo tvarkytojų veiklą, valstybės strateginę komunikaciją nacionalinio saugumo srityje.

NKVC taip pat turi užtikrinti Nacionalinio saugumo komisijos veiklą, koordinuoti nevyriausybinių organizacijų, savanorių pajėgų pasitelkimą valstybės mastu.

Numatyta, jog NKVC turėtų dirbti apie 30 asmenų.

Šis pristatymas vyksta kasmet ir bus jau aštuntasis.

Jame pirmą kartą atsispindės išsamesnis žvalgybos požiūris į Rusijos invazijos Ukrainoje poveikį Lietuvos saugumui – pernykščiam grėsmių vertinimui informacija buvo rinkta dar iki plataus masto Maskvos puolimo.

2022 metais viešintame dokumente Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis įžangoje teigė, kad „Vladimiro Putino vadovaujama agresija sugriovė dešimtmečius kurtą Europos saugumo architektūrą, sutraukė ūkinius ryšius, kančioms ir nepritekliams pasmerkė ne tik ukrainiečius, bet ir Rusijos gyventojus“.

Grėsmių vertinimuose daugiausiai dėmesio paprastai skiriama Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliamoms grėsmėms.

Lietuvoje veikia dvi žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD).

Komitetas antradienį išklausė Lietuvos žvalgybos institucijų parengto naujausio grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo.

„Jos nesikeičia jau keletą metų, bet nenoriu komentuoti metodų, įtakų ir panašiai. Tai yra Rusijos grėsmės, Kinijos keliamos grėsmės ir grėsmės, kurios dabar išplaukia iš Baltarusijos ir Rusijos vykdomos absorbcijos“, – BNS sakė komiteto vadovas.

„Grėsmės šaltiniai yra tie patys“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, Lietuvos kontržvalgyba veikia tinkamai ir yra pasirengusi atremti į šalies vidaus procesus nutaikytus „išorinių veikėjų“ bandymus.

Mes dabar tampame panašūs į Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais.

„Įspūdis toks, kad Lietuvoje yra stipri kontržvalgybinė sistema, ji veikia gerai – kontroliuoja išorinių veikėjų bandymus daryti įtaką vidaus procesams ir ta situacija yra matoma, vertinama labai rimtai“, – teigė L. Kasčiūnas.

Anot jo, šiuo metu, Rusijos įsiveržimo į Ukrainą kontekste, būtina stiprinti šalies saugumo instrumentus.

„Mes dabar tampame panašūs į Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais, kai iš esmės reikia stiprinti sąjungininkų priešakines pajėgas, nacionalinį saugumą, kovinę galią, kad būtume stipresni atgrasant priešininkus nuo bet kokių bandymų testuoti mus“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas kovo pradžioje viešai pristatys metinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Paprastai šiose ataskaitose daugiausia dėmesio skiriama Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliamai grėsmei.

Konservatorių kandidatė, Seimo narė Ingrida Šimonytė tarp galimų išorės pavojų Lietuvai nurodė Rusiją, bet pažymėjo, kad esama ir kitų rizikų. 

„Turime labai aiškias išorines grėsmes, ir čia galime kalbėti apie tą pačią Rusijos grėsmę, fizinę grėsmę, turiu mintyje, mums kaip valstybei, kaip teritorijai. Bet taip pat yra ir tos grėsmės, susijusios su vadinamaisiais minkštaisiais procesais, sakykime, nevaldoma migracija ar terorizmo plitimo grėsmė. Hibridinės grėsmės įvairios, kurios dabar dažnai balansuoja ant tradicinio karo ribų“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Valstiečių“ kandidatas, premjeras Saulius Skvernelis minėjo išorines rizikas, kibernetinį saugumą, hibridines grėsmes, korupciją.

„Taip pat priešiškų užsienio valstybių žvalgybų veikla, šnipinėjimas, bandymas paveikti ir mūsų tam tikrus pareigūnus, gauti informaciją. Kibernetinės atakos, korupcija viena iš tokių grėsmių. (...) Socialiai pažeidžiami žmonės pradeda nebetikėti savo valstybe, galvoti, kad kažkas kažkur kitur gyveno ar gyvena geriau, kad išorės atėjęs „gelbėtojas“ gali padėti, sutvarkyti tai“, – sakė S. Skvernelis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis akcentavo demografines, vertybines šalies problemas.

„Labai daug grėsmių yra: socialinis saugumas, demografinis saugumas – mes prarandame piliečius, o 6 tūkst. negimusių vaikų kasmet žudomi, abortuojami iki 12 savaitės nėštumo (...). Kita grėsmė – civilizacijos keitimo, islamizacijos grėsmė. Aišku, vertybinės grėsmės – prarandame pagrindinę, stiprios, tradicinės šeimos vertybę (...) Be karinės grėsmės, tai yra rimčiausios grėsmės“, – teigė V. Tomaševskis. 

Socialdemokratas, eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad Lietuvoje pirmiausia būtina užtikrinti socialinį teisingumą, nepaverčiant šalies „karinių konfliktų poligonu“.

„Galite paklausti didelės dalies Lietuvos visuomenės, jie tiesiai įvardys grėsmę: skurdas, nelygybė, maži atlyginimai, menkos pensijos ir blogos gyvenimo sąlygos. 830 tūkst. žmonių šiandien laukia kitokių sprendimų. Emigravo šiemet jauni žmonės, vidurkis – 26 metai. Reiškia, emigravo jaunimas ieškoti darbo. Tai yra didžiausia problema šiandien Lietuvoje. Tos konvencinės grėsmės nėra tokios didelės“, – aiškino V. P. Andriukaitis.

Ekonomistas Gitanas Nausėda ragino atkreipti dėmesį į žmonių įtraukimą ir jų budrumo didinimą.

„Žiūrėkime į savo šalį, į savo žmones – ar gera jiems gyventi šitoje valstybėje, ar jie nori ginti šitą valstybę ir ar norės tomis sąlygomis, jeigu kartais prasidėtų konfliktas arba agresija? Tai: socialinė atskirtis, žmonių įtraukimas ir, svarbiausia, jų budrumo didinimas, kad jie suprastų ir nesileistų mulkinami tų priešiškų jėgų, kurios stengiasi skleisti dezinformaciją“, – sakė G. Nausėda. 

Seimo narys Mindaugas Puidokas mano, kad reikia orientuotis ne vien tik į karinį saugumą.

„Didžiuliai emigracijos mastai, milžiniška politinė korupcija, kuri veja žmones iš šalies, skurdo lygmuo, nes beveik ketvirtadalis mūsų žmonių yra arti ar žemiau skurdo lygmens. Taip pat visuomenės pasitikėjimas teismais ir politine valdžia. Tai yra daugybė aspektų, kurie yra itin svarbūs ir iš jų susideda mūsų nekarinio saugumo aspektai – visuomenės pasiryžimas ginti valstybę“, – vardijo M. Puidokas.

Filosofas Arvydas Juozaitis sakė, kad svarbu puoselėti lietuvių kalbą.

„Tokios valstybės, kaip Lietuva, pirmiausia sugriūva iš vidaus. Ir mums 18 amžiaus pabaiga tai pasakė – didi kartu su Lenkija valstybė sugriuvo iš vidaus ir tiktai tada ją sudraskė. Tai ir dabar mus praktiškai sudraskys iš karto (...) jeigu nėra kalbos primato. Mūsų sienos yra valstybinės lietuvių kalbos sienos“, – kalbėjo A. Juozaitis. 

Seimo narys Naglis Puteikis kritikavo, jo manymu, šalies nuolankumą ir pataikavimą Vokietijai ir Prancūzijai karinio saugumo klausimu. Pasak jo, niekas nereikalauja iš Lietuvos skirti gynybai daugiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Užuot skyrę gynybai 2 proc., mes skiriame 2,5 proc. Niekas to neprašo, niekas neprašo skirti tiek daug įsigijimams, ypač iš Vokietijos ar kitų Europos šalių. (...) Mūsų politikai nacionalinį saugumą, deja, kuria gyventojų sąskaita“, – aiškino N. Puteikis.

Jis paragino V. Tomaševskį ir V. P. Andriukaitį pasirašyti jų trijų atstovaujamų partijų susitarimą, kad gynybai būtų skiriama ne daugiau kaip 2 proc. BVP, nebent „politikai sumąstytų skirti vis dėlto pusę, kaip vokiečiai daro, šitų finansavimų algoms, kad sumažėtų emigracija iš Lietuvos“. 

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis labiausiai pabrėžė vidaus grėsmes.

„Vis dėlto įvardyčiau pagrindines vidines grėsmes. Tai neabejotinai, ir skurdas, elgetiškos pajamos, socialiniai dalykai, teisingumo, teisėsaugos stygius ir taip toliau. Bet svarbiausia: aš manau, kad mes per mažai mylime Lietuvą. Nemylime ir neginame nei mūsų istorijos, nei mūsų didvyrių (...) Ir tai didžiulė grėsmė, nes tai griauna mūsų valstybės pamatus“, – sakė V. Mazuronis.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ataskaita bus pateikta šį trečiadienį, rašoma Seimo darbotvarkėje.

Viešai ataskaita visuomenei bus pristatyta kitos savaitės antradienį, vasario 5 dieną, BNS sakė Valstybės saugumo departamento atstovė Aurelija Katkuvienė.

Grėsmių vertinimą rengia Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Pernai paskelbtoje ataskaitoje žvalgyba įspėjo, kad Rusija gali bandyti daryti įtaką Lietuvos prezidento rinkimams ir tam pasitelkti kibernetines operacijas.

Daugelį metų Lietuvos žvalgyba pagrindine grėsme nacionaliniam saugumui įvardija agresyvią Rusijos politiką. Pernai konstatuota, kad didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai pajėgumai ir regione dislokuoti Aljanso kariai sumažino tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes.

Pasak jo, premjero vieši pasisakymai apie slaptųjų tarnybų pažymą buvo iškreipti, bet vis dėlto jis neatmeta galimybės, kad konservatoriai šalyje gali kelti nestabilumą.

„Ten apie Kremlių nėra šnekama, ten yra šnekama apie tai, kas yra Lietuvoje, kas vyksta ir kas gali atsitikti Lietuvoje. O kieno ranka - man sunku pasakyti. Kalbama apie nestabilumą, apie grėsmę valstybei, grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Šitą aš mačiau, bet daugiau nieko negaliu pasakyti, nes yra grifas ,,slaptai“ ant šio dokumento“, - antradienį ,,Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis.

Ten apie Kremlių nėra šnekama, ten yra šnekama apie tai, kas yra Lietuvoje, kas vyksta ir kas gali atsitikti Lietuvoje. O kieno ranka - man sunku pasakyti.

Pasak R. Karbauskio, premjero vieši pasisakymai apie slaptųjų tarnybų pažymą buvo iškreipti.

„Aš nelabai suprantu, apie ką šnekėjo prezidentė, kad nėra kažkokios pažymos apie konservatorius ir Rusiją. Tokios pažymos aš neskaičiau, bet apie tai nebuvo kalbos, nes viską, ką sakė premjeras, buvo smarkiai iškreipta. Konservatoriai sau prisitaikė, ką jie norėjo (...) Bet kokiame pasakyme jie atranda save“, - sakė valstiečių lyderis.

R. Karbauskis neatmeta galimybės, kad nestabilumą šalyje gali kelti ir konservatoriai.

„Nestabilumas pirmiausia naudingas užsienio šalims, kurios linki mums blogo. Šiuo atveju dėl to dažnai minima Rusija. Tas bandymas konservatorių, ypač, kad Seimas nepriimtų biudžeto, atšauktume mokesčių reformą ir t.t. Tai yra bandymas kurti nestabilumą“, - teigė LVŽS frakcijos seniūnas.

Premjeras S. Skvernelis praėjusią savaitę pranešė gavęs informacijos iš specialiųjų tarnybų apie kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui. Jis kelis kartus kalbėdamas viešai ir Seimo tribūnoje leido suprasti, kad jo kreipimasis yra susijęs su, pasak jo, šalyje chaosą keliančia konservatorių politika. Dėl tokių premjero pasakymų kilus ažiotažui, S. Skvernelis tvirtino nesakęs, kad specialiųjų tarnybų paprašyta išsiaiškinti, ar konservatoriai yra susiję su Kremliumi.

S. Skvernelis tvirtina, kad iš žvalgybos institucijų jį pasiekianti informacija kelia nerimą.

„Patvirtina tam tikrą nerimą, tai yra svarbi informacija, mes į ją reaguojame ir reaguosime, nes tai apima visus procesus, kurie yra šalyje“, - kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ teigė, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos kartu su konservatoriais dalyvautų streiko organizavime. Pasak jos, premjeras pirmiau pareiškė apie esamas grėsmes valstybėje, o po to ėmėsi ieškoti pažymos apie grėsmes.

D. Grybauskaitė nesolidžiu ir desperatišku pavadino S. Skvernelio siekį žvalgybos institucijas įtraukti į politinius žaidimus. Pasak jos, tai nėra solidu.

Daroma išvada, kad ji ir toliau tą darys, ypač daug dėmesio skirdama valstybėms, kuriose artės rinkimai arba galimi kiti svarbūs politiniai įvykiai, todėl  tikėtina, kad Rusija vykdys informacines bei kibernetines atakas, darys įtaką operacijoms ir prieš Lietuvą, nes kitąmet vyks prezidento, savivaldybių, Europos Parlamento ir merų rinkimai.

Tam gali būti panaudota Rusijos archyvuose esanti įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose.

VSD vadovas neatmeta, kad Kremlius gali siekti, jog rinkimuose dalyvautų jo remiami ir palankūs kandidatai. Neatmetama, jog tai galėtų būti ir sovietmečiu Lietuvoje veikę slaptieji KGB agentai. Dalis jų nuslėpė savo praeitį, dirba valstybės institucijose, o pasukę į politiką, apie savo bendradarbiavimą su KGB neinformuoja savo rinkėjų.

„Liustracijos procesas Lietuvoje nebuvo pakankamai sklandus, tai iš principo yra labai sudėtinga, todėl, kad daug bylų buvo išvežta į Rusiją, ir iš principo lieka tam tikrų nežinomųjų, kurių mes šią dieną turbūt nelabai galėtumėme ir kontroliuoti todėl, kad tiesiog nežinome, kiek Rusijoje yra dar medžiagos likę, ir kokie žmonės gali būti šantažuojami“, – sakė VSD direktorius Darius Jauniškis.

Skaičiuojama, kad pokariu Lietuvoje iš viso užverbuota apie 100 tūkst. žmonių, 1990 m. su sovietų slaptąja tarnyba bendradarbiavo maždaug 6 tūkst., iš jų tik maždaug 1,5 tūkst. atėjo prisipažinti Lietuvos saugumui. Jų praeitis prilyginta valstybės paslapčiai, jų apsaugą garantavo Lietuvos valstybė.

Verbuoja, šantažuoja, spaudžia teikti informaciją ir naudojasi tais pažeidžiamumais. Tiesa, jie nežino ar tie žmonės yra liustravęsi, ar jie yra prisipažinę, tačiau tokie bandymai yra nuolatos fiksuojami.

Dabar, praėjus 27 metams po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, niekas negali žinoti, kada ir kokiomis aplinkybėmis prie tokio sovietų saugumo užverbuoto agento prieis žmonės iš Maskvos Lubiankos, kur veikė KGB, o šiuo metu – jo įpėdinė Rusijos Federalinė saugumo tarnyba FST. Jos archyvuose Uljanovske ir kitur saugomos KGB užverbuotų lietuvių bylos.

„Verbuoja, šantažuoja, spaudžia teikti informaciją ir naudojasi tais pažeidžiamumais. Tiesa, jie nežino ar tie žmonės yra liustravęsi, ar jie yra prisipažinę, tačiau tokie bandymai yra nuolatos fiksuojami“, – kalbėjo VSD Strateginės komunikacijos skyriaus vadovė Aurelija Katkuvienė.

Sovietmečio disidentas Andrius Tučkus, ne kartą tardytas KGB rūmuose sako, kad kiekvienas ir sovietmečiu, ir dabar turi apsisprendimo laisvę

„Jie bando ateiti visada, kai žmogus ko nors nori, siekia. Tada jie arba užkerta kelią arba neužkerta kelio. Tai sakykim, man visada būdavo vis su tais mokslais aukštojoje mokykloje. Bet yra pasirinkimas, vėlgi, žmogaus laisva valia. Jeigu tu pasirenki draugystę su šėtonu, na, tai tada atitinkamai pats esi toks“, – teigė A. Tučkus.

Dar mokykloje atlaikęs ne vieną bandymą būti užverbuotas, dabar A. Tučkus siūlo vienintelį gerai išbandytą būdą apsiginti.

„Paprastas dalykas: tie kurie išsiliustravo ir, jei atėjo koks Jonas, Petras ar Vasia koks jį vėl judinti, turi pranešti VSD ir viskas. Baigtas klausimas. Viešumas“, – sakė sovietmečio disidentas.

KGB dokumentus tyrinėjanti Genocido tyrimo centro istorikė Kristina Burinskaitė pabrėžia, kad savo noru bendradarbiauti sutikdavo retas, dažniausiai KGB palauždavo psichologiškai.

„KGB prieš užmegzdama kontaktą su asmeniu tyrinėjo jo asmenybę, jo šeimą, šeimos praeitį, jo paties praeitį, silpnybes. Ieškoma to momento, kuriuo galima pasinaudoti jį pritraukti, priversti bendradarbiauti“, – pasakojo LGRTC vyr. istorikė dr. K. Burinskaitė.

Valstybės saugumas neatskleidžia metodų, kuriais šiuo metu yra palaužiami Lietuvos piliečiai, ar dėl tėvų, giminių praeities yra bandoma verbuoti jau po 1990 m. gimusią kartą.

Taip pat mes turime suvokti, kad rusams ne tiek svarbu turėti asmenį, kuris laimi, arba politinę jėgą, kuri laimi, kiek svarbu įtakoti tas kryptis, kuriose daugiausiai galios ir yra realizuojama.

Prieš dvejus metus už šnipinėjimą nuteistas Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrėjus Ošurkovas net penkerius metus teikė duomenis Baltarusijos karinei žvalgybai apie Lietuvos kariuomenę, specialiąsias pajėgas, ieškojo Lietuvos kariuomenėje nepatriotiškai nusiteikusių asmenų, tinkamų verbuoti kandidatų. Valstybės saugumas nustatė, kad A. Ošurkovą Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausios žvalgybos valdyba užverbavo Baltarusijoje ir tikslingai infiltravo į Lietuvos kariuomenę atlikti specialioms užduotims, už šnipinėjimą jam buvo mokamas atlygis.

Priesaiką sulaužiusį Lietuvos karį teisme gynė jo tėvo brolis, tai yra dėdė Viktoras Ošurkovas, iki pat 1991 m. pučo dirbęs LTSR prokuratūroje Sniečkuje.

Mūsų šaltinių teigimu, V. Ošurkovas drauge su kolegomis iš Maskvos tyrė kruvinuosius sausio įvykius – rinko įrodymus, kad „savi šaudė į savus“. Mes norėjome paklausti dabar advokato paslaugas Visagine teikiančio V. Ošurkovo, ar jo praeities faktai galėjo būti panaudoti verbuojant sūnėną, tačiau V. Ošurkovas kalbėti atsisakė

„Oi, gerbiama ponia, rytoj Velykos, apie ką man su jumis kalbėti?“ – telefonu kalbėjo advokatas V. Ošurkovas, o paklaustas, iki kurių metų dirbo LTSR prokuratūroje, baigė pokalbį žodžiais: „Jūs sakote nesąmones. Viso gero“.

Šis pavyzdys liudija tai, apie ką ne kartą įspėjo Lietuvos saugumo tarnybos: buvusio sovietų KGB įpėdiniai Rusijoje ir Baltarusijoje savo įpročių nekeičia, gali rinkti informaciją apie artimųjų praeitį arba šiuo metu asmens vykdomus įstatymų pažeidimus, o surinktą kompromituojančią informaciją naudoti siekiant palaužti Lietuvos pilietį, priversti dirbti priešiškos valstybės naudai.

Valstybės saugumas įspėja, kad ateinančiais metais per vyksiančius prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimus gali būti vykdomos informacinės ir kibernetinės atakos, gali būti „pažadinta“ ir šiuo metu „snaudžianti“ KGB agentūra.

Profesorius Lauras Bielinis sako, kad tai neturėtų stebinti – Lietuva Kremliaus akyse niekuo nesiskiria nuo kaimynų.

„Aš nemanau, kad jie turi savo kandidatą arba atras savo kandidatą, bet sujaukti tą žaidimą visada bus galimybių. Taip pat mes turime suvokti, kad rusams ne tiek svarbu turėti asmenį, kuris laimi, arba politinę jėgą, kuri laimi, kiek svarbu įtakoti tas kryptis, kuriose daugiausiai galios ir yra realizuojama. Todėl neužmirškime, prieš prezidento rinkimus įvyks savivaldos rinkimai, ir čia taip pat mes turime stebėti ar neįvyks toks dalykas, kad ims dominuoti tam tikros politinės jėgos, kurios tikrai nėra lojalios Lietuvos valstybei“, – sakė dr. L. Bielinis.

Ji taip pat atmetė krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio išsakytus nuogąstavimus, kad NATO planai „galbūt ne tokie greiti, kaip mes kad norėtume, ne tokiais greičiais visgi kitos NATO papildomos pajėgos atvyktų“.

VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime nurodoma, kad šalies vakarinėje dalyje ir Karaliaučiaus krašte karines pajėgas sustiprinusi Rusija šiuo metu sugebėtų per 24–48 valandas pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes.

„Aš nežinau ir nekomentuoju atskirų Lietuvos nei ministrų, nei politikų pasisakymų. Mes pasirengę esame apsiginti, tam yra ir gynybos planai numatyti, greitojo reagavimo pajėgos, kurias patys sukūrėme, tam kuriame ir trečią diviziją (red. patikslinimas - brigadą), taip pat turime susitarimus dvišaliu pagrindu, taip kad aš neįsivaizduoju, iš kur ir kaip galima komentuoti tokius dalykus“, – pirmadienį teigė D.Grybauskaitė.

Anot jos, grėsmių Lietuvai lygis pastaraisiais metais nesikeičia.

„Nereikia interpretuoti grėsmių. Grėsmių lygis išlikęs toks, koks buvo pernai ir užpernai, turime kaimyną, kurio apsiruošimas atlikti vienokius ar kitokius agresyvius veiksmus visada buvo tokio lygmens, niekas nepasikeitė, jokių naujovių čia nėra. O Lietuva yra pasirengusi gintis ir apsiginti, ir mes patys esame po Krymo okupacijos sukūrę greito reagavimo pajėgas, kurios gali reaguoti per valandą, jeigu bus grėsmė mūsų teritorijai išreikšta“, – kalbėjo prezidentė.

Ji atsisakė vertinti žvalgybos institucijų teiginius dėl tautinių mažumų. Pirmadienį dviejų Lietuvos žvalgybos institucijų paskelbtame grėsmių vertinime teigiama, kad „suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse“. Kai kurie politikos ekspertai sako, kad VSD nepagrįstai įsitraukė į politines diskusijas, kai perspėjo dėl „išskirtinių teisių“ suteikimo Lietuvos lenkams.

„Aš galiu vertinti mūsų Konstitucijos straipsnius, kuriuose parašyta, kad visi Lietuvos piliečiai Lietuvoje lygūs, jų teisės lygios ir pareigos vienodos. Tai yra mūsų Konstitucijos straipsnių nuostatos“, – paklausta apie VSD pareiškimus dėl „išskirtinių teisių“ lenkams sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad iš naujojo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo reikalaus, kad ši žvalgybos institucija ne tik įvardytų Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, bet ir jas šalintų.

„Naujasis Žvalgybos įstatymas numato ne tik įvardyti grėsmes, ne tik jas paviešinti, bet ir jas šalinti. To VSD darbe vis dėlto nepakanka, todėl ir visai nauji, ir papildomi reikalavimai bus keliami naujajam VSD vadovui“, - pirmadienį žurnalistams sakė valstybės vadovė, komentuodama viešai paskelbtą VSD ir karinės žvalgybos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Balandį baigiasi dabartinio VSD direktoriaus Gedimino Grinos kadencija.

Prezidentė tvirtino teigiamai vertinanti paskelbtas apžvalgas.

„Vertinu pozityviai, kad pagaliau VSD rimtai vertina grėsmes ir supranta, kad apie tai reikia kalbėti viešai ir aiškinti žmonėms, slėpti tos informacijos jau seniai nebuvo galima. Bet manyčiau, kad to nepakanka“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Anot jos, Lietuva jau yra informacinio karo zonoje, tai esą matyti ir viešai.

„Esame NATO pasienio valstybė, kuriai didžiulę įtaką daro ir propaganda, ir tautinių mažumų kurstymas, nukreiptas prieš mūsų valstybę ir mūsų valstybės interesus. Tai matoma atvirai, tai matome per tam tikrus mūsų kaimynų televizijų kanalus“, - teigė prezidentė.

Ji priminė, kad yra pateikusi Visuomenės informavimo įstatymo pataisas dėl kovos su propaganda, ir vylėsi, kad parlamentas jas priims per pavasario sesiją.

„Esu pateikusi įstatymo pataisas dėl viešosios informacijos apsaugos, ir tikiuosi, kad Seimo nariai šioje sesijoje supras savo atsakomybę taip pat, kaip suprato dėl šauktinių laikino grąžinimo Lietuvoje“, - sakė D.Grybauskaitė.

Pataisos numato, kad už karo propagandą, raginimus keisti konstitucinę santvarką ir kėsintis į šalies suverenitetą galėtų būti baudžiami tiek transliuotojai, tiek retransliuotojai. Jiems bauda už įstatymo pažeidimą galėtų siekti iki 3 proc. metinių pajamų.

Įstatymo projektu taip pat siūloma drausti vienus metus teikti valstybės paramą karo propagandą ar raginimus keisti konstitucinę santvarką paskelbusiai žiniasklaidai.

Pagal pataisas, gavus duomenų apie transliuotojų nusikaltimus prieš Lietuvos valstybę ar „nacionaliniam saugumui grėsmę turinčius ryšius su atitinkamomis organizacijomis“, Lietuvos radijo ir televizijos komisija atsisakytų išduoti licenciją.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad rusiškas televizijos programas, per kurias rodoma propaganda, nuolat stebi 15 proc., arba 400 tūkst., Lietuvos gyventojų.

Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija.