„Pristatome jums Tarptautinį kovos su korupcija fondą“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad į direktorių tarybą įeina Belgijos įstatymų leidėjas Guy Verhofstadtas, JAV rašytoja Anne Applebaum ir JAV politologas Francis Fukuyama.

F. Fukuyama tviteryje parašė, kad jam suteikta „garbė“, o G. Verhofstadto ir A. Applebaum reakcijos iš karto nebuvo. „Fondas bus visiškai skaidrus ir aiškus, o pirmasis indėlis į jo egzistavimą bus Sacharovo premija, kurią man skyrė Europos Parlamentas (50 tūkst. eurų)“, – sakė A. Navalnas, vienas ryškiausių Kremliaus kritikų. Jis pridūrė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyks sunaikinti kovos su korupcija fondo.

A. Navalno kovos su korupcija fondas Rusijoje buvo uždraustas kaip ekstremistinė organizacija maždaug prieš metus. Jo atskleista korupcija ir piktnaudžiavimas valdžia užtraukė jam daug galingų priešų Rusijos valdžios struktūrose. Šiuo metu A. Navalnas yra Rusijos bausmių stovykloje, teismas paliko galioti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę už įtariamą sukčiavimą. Rusijos teismai daugiausia vertinami kaip kontroliuojami Kremliaus, žmogaus teisių aktyvistų smerkiami dėl šališkų sprendimų.

2020 m. rugpjūtį A. Navalnas vos išgyveno, kai į jo gyvybę buvo pasikėsinta panaudojus cheminę medžiagą „Novičiok“, dėl nuodijimo jis kaltina V. Putiną.

ES parlamento vyriausiasis „Brexit“ pareigūnas ir liberalų grupės Europos Parlamente lyderis Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas) sakė, kad „nepriimtina apibūdinti“ susitarimą kitaip nei „teisiškai įpareigojančiu tekstu“.

D. Daviso komentarai sekmadienį sukėlė daugiau nerimo ES, kurios parlamente G. Verhofstadtas žurnalistams sakė, kad D. Daviso pareiškimas „griauna pasitikėjimą, reikalingą tokio tipo derybose“.

Per ketvirtadienį prasidėsiantį ES viršūnių susitikimą būtinai turės būti patvirtintas susitarimas dėl „Brexit“, kad derybos galėtų pereiti į kitą etapą. Parlamentas taip pat turi pritarti galutinei Britanijos išstojimo iš ES, 2019 metų kovo 29 dieną, sutarčiai.

Kartu su G. Verhofstadtu dėl D. Daviso kalbų skundėsi Vokietija ir kitos ES narės.

„Čia reikėtų elgtis ir kalbėti lygiai taip pat, kaip ir Londone“, – sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Michelas Rothas (Maiklas Rotas) susirinkimo Briuselyje antradienį užkulisiuose, praneša Vokietijos naujienų agentūra dpa. M. Rothas sakė esąs nustebęs, kad Britanijos vyriausybės komunikavimas Briuselyje yra „kiek kitoks“ nei Londone.

Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) irgi pasisakė šia tema. Jos oficialus atstovas Jamesas Slackas (Džeimsas Slakas) sako, kad Britanijos vyriausybė yra visiškai pasiruošusi laikytis savo įsipareigojimų.

„Praėjusią savaitę pasiektas susitarimas yra politinis, tačiau jis bus perkeltas į Išstojimo sutartį, kuri bus teisiškai įpareigojanti“, – sakė jis.

„Ir toliau manau, kad „Brexit“ yra labai neigiamas projektas – tiesą sakant, laiko ir energijos švaistymas“, – sakė G. Verhofstadtas, kalbėdamas Londono ekonomikos mokykloje (LSE).

Kreipdamasis į auditoriją, kurioje buvo ir Londono meras Sadiqas Khanas (Sadikas Chanas), užkietėjęs eurofilas G.Verhofstadtas sakė, kad Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Bendrijos prilygo „tvirto politinio ryšio, dėl kurio žmonės abiejose (Lamanšo) sąsiaurio pusėse tapo turtingesni ir laisvesni nei kada nors anksčiau, nutraukimui“.

G.Verhofstadtas kalbėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Briuselyje baigėsi ketvirtasis „Brexit“ derybų ratas.

ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) sakė, kad tai buvo „konstruktyvi savaitė“. Tačiau jis taip pat įspėjo, jog reikės „dar ne vienos savaitės ar net mėnesių“, kad būtų padaryta reikiama pažanga svarbiausiais klausimais.

Abi pusės jau ne vieną mėnesį nesutaria trimis ES prioritetiniais laikomais klausimais: dėl Bendrijos piliečių teisių, Airijos Respublikos sausumos sienos su JK priklausančia Šiaurės Airija statuso ir Britanijos finansinių įsipareigojimų Briuseliui.

Briuselis tvirtina, kad šiais trimis klausimais būtina pasiekti „pakankamos pažangos“, kad būtų galima pradėti derybas dėl santykių ateityje.

Siekdama suteikti impulsą į aklavietę patekusioms deryboms, Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May (Tereza Mei) praėjusią savaitę pažadėjo, kad 2019 metų kovo 29 dieną pasitraukusi iš ES, šalis dar mažiausiai dvejus metus dengs savo ilgalaikius įsipareigojimus Bendrijai.

„Niekas dar neišspręsta“, – sakė G.Verhofstadtas, kalbėdamas apie vadinamąją skyrybų sąskaitą. Visgi jis pridūrė manąs, kad susitarimą galiausiai pavyks pasiekti.

G.Verhofstadtas taip pat įspėjo, kad Europos Parlamentui reikės „keturių ar penkių mėnesių“ išstojimo susitarimui aptarti ir jį patvirtinti prieš numatytą „Berxit“ dieną.

Pernai referendume britų priimtą sprendimą trauktis iš ES G.Verhofstadtas pavadino „nesėkme“, tačiau įžvelgė ir teigiamų šio visą Europą supurčiusio žingsnio aspektų.

„Matau, kaip po „Brexit“ (referendumo) kardinaliai pasikeitė nuotaika – tam tikru būdu Europos Sąjunga atgavo populiarumą“, – sakė buvęs Belgijos premjeras.

„Dabar žmonės ES atžvilgiu nusiteikę mažiau kritiškai. Jie nori reformuoti Europą – ne pasitraukti iš jos arba ją sugriauti“, – pažymėjo jis.

Reikia stebuklo 

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) penktadienį pareiškė, jog reikia „stebuklo“, kad „Brexit“ derybose būtų padaryta pakankamai pažangos, ir spalio pabaigoje prasidėtų naujas derybų etapas dėl prekybos santykių su Europos Sąjungą paliekančia Didžiąja Britanija.

„Iki spalio pabaigos nebūsime padarę pakankamai pažangos, – pareiškė jis per ES viršūnių susitikimą Taline. – Sakau, kad nuo dabar iki spalio nebus padaryta pakankamos pažangos, nebent įvyktų stebuklas.“

ES lyderiai per spalio 19–20 dienomis vyksiantį viršūnių susitikimą turės nuspręsti, ar derybose dėl Britanijos išstojimo iš Bendrijos sąlygų padaryta „pakankama pažanga“, kad būtų galima pradėti diskusijas dėl būsimų santykių, įskaitant ir susitarimą dėl prekybos.

Visgi Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) tvirtina, kad buvo padaryta „labai gera pažanga“ dėl ES piliečių, gyvenančių jos šalyje, teisių. Praėjusią savaitę Florencijoje ji pasakė palankių vertinimų sulaukusią kalbą apie „Brexit“.

„Savo kalboje Florencijoje labai aiškiai nustačiau, kaip galėtume užtikrinti, kad JK būtų garantuotos tų ES piliečių teisės“, – žurnalistams sakė Th.May.

„Tai buvo mūsų derybų dalis; (per jas) buvo padaryta labai gera pažanga – vakar tai savo pranešimuose aiškiai pasakė Davidas Davisas (Deividas Deivisas) bei Michelis Barnier (Mišelis Barnjė)“, – pridūrė ji.

Už dokumentą, kur pateikė buvęs Belgijos premjeras, Europos Parlamento vyriausiasis derybininkas dėl „Brexit“ Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas), balsavo 283 ES įstatymų leidėjai, 269 pasisakė prieš, o 83 susilaikė. 

Šis Europarlamento pritarimas gali reikšti ES steigimo sutarties reformos pradžią, pažymi BBC.

„Iš esmės G.Verhofstadtas siūlo apriboti ar apskritai panaikinti Europos Sąjungos valstybių narių teisę atsisakyti vykdyti kolektyvinius sprendimus“, – rašoma BBC tinklalapyje.

Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) pareiškė, kad ES steigiamųjų sutarčių keitimas šiuo metu nėra prioritetas.  

G.Verhofstadtas vadovauja liberalų stovyklai Europarlamente ir laikomas vadinamųjų Europos federalistų, pasisakančių už glaudesnę Bendrijos ekonominę ir politinę integraciją, lyderiu.

ALDE lyderis Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas) vėlų pirmadienį pareiškė, kad „nėra pakankamai bendro pagrindo pradėti „Penkių žvaigždučių“ judėjimo prisijungimą“.

Pirmadienį pasibaigusiame internete vykusiame balsavime 78,5 proc. „Penkių žvaigždučių“ rinkėjų palaikė prisijungimo prie ALDE idėją, tačiau po kelių valandų jai nepritarė šį klausimą apsvarstę ALDE priklausantys įstatymų leidėjai. Dauguma šios frakcijos narių nenorėjo būti siejami su Italijos populistine partija.

Galimybė, kad šis judėjimas taptų ALDE dalimi, sukėlė būgštavimų visame Europos Parlamente.

Pasak G.Verhofstadto, „tarp jų yra esminių skirtumų pagrindiniais Europos klausimais“.

„Man vis labiau atrodo, kad mus supa autokratai. Putinas, Erdoganas, be to ir pirmieji p. Trumpo paskyrimai, (kurie) taip pat man kelia didelį susirūpinimą“, – sakė Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas), kuris yra Europos Parlamento vyriausiasis derybininkas dėl „Brexit“.

Buvęs Belgijos premjeras pridūrė: „Tai, ką matau šiandien, yra rusai ir amerikiečiai, ir turkai, kurie drauge dirba daugmaž Europos teritorijoje, kad sunaikintų Europos modelį.“

G. Verhofstadtas apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis „atvirai finansuoja“ populistines ir euroskeptiškas partijas, o Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) – nusitaikius į turkų opozicijos narius Europoje.

Jis palygino juos su JAV išrinktuoju prezidentu, paminėdamas D. Trumpo pagrindinio stratego Steve'o Bannono (Stivo Banono) planus atidaryti naujus savo dešiniojo sparno naujienų svetainės „Breitbart News“ biurus Prancūzijoje ir Vokietijoje, „kad darytų įtaką rinkimams“.

G. Verhofstadtas, vadovaujantis Europos Parlamento liberalų grupei, sakė, kad šie trys lyderiai turi „bendrą požiūrį – jie nori pliekti ir net sunaikinti mūsų galvoseną, mūsų vertybes“.

„Mes turime priešintis, dabar kritinis ES istorijos momentas“, – sakė G. Verhofstadtas.

„Turime „Brexit“ derybas, turime šį autokratų žiedą aplink ES vietoje draugų žiedo. Laikas kurti realią politinę Sąjungą, stiprią ir efektyvią“, – pabrėžė jis.

Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas sulaukė Europos Parlamento liberalų frakcijos lyderio Guy Verhofstadto (Gi Verhofstato) paramos - buvęs Belgijos premjeras viešai apkaltino Lietuvos prezidentę ir opozicijos lyderį netiksliai kalbant apie bylos baigtį.

Apkaltino D. Grybauskaitę

Anot G.Verhofstadto, politikai netiksliai interpretavo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo jo vadovaujamos frakcijos narys V.Uspaskichas pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisintas dėl sukčiavimo.

„Buvo pranešta, kad Respublikos Prezidentė pasakė: „apsimoka vogti ir sukčiauti“. Vis dėlto turi būti aišku, kad V.Uspaskichas niekada nebuvo kaltinamas ką nors pavogęs ir buvo visiškai išteisintas dėl visų kaltinimų sukčiavimu. Be to, pirmosios instancijos teismas niekada neprašė Europos Parlamento panaikinti jo neliečiamybę dėl kaltinimų sukčiavimu, dėl kurių jis vėliau stojo prieš teismą“, - teigiama G.Verhofstadto pareiškime.

G.Verhofstadtui taip pat užkliuvo Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus pastabos, kad tai buvusi „korupcijos“ byla, nors įtarimai korupcija niekada nebuvo pareikšti.

Belgų politiko teigimu, šios ir kitos aplinkybės leidžia kalbėti apie politinių oponentų persekiojimą.

„Deja, tokie pareiškimai gali būti laikomi bandymu netiksliai interpretuoti teismo proceso baigtį. Kaltinimų pakeitimas tarp parlamento rinkimų pirmojo ir antrojo rato 2012 metais, buvusio prezidento A.Brazausko pareiškimai, patvirtinantys įtakingų žmonių instrukcijas išvaryti V.Uspaskichą iš Lietuvos ir „WikiLeaks“ atskleisti duomenys liudija apie politinę manipuliaciją ir politinių oponentų persekiojimus“, - nurodo G.Verhofstadtas.

„Atsižvelgdamas į tokius pareiškimus, noriu paraginti susilaikyti nuo komentarų apie V.Uspaskicho teismą, gerbti teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą. Lietuva yra tvirtai įsitvirtinusi Europoje, o tai reiškia pagarbą Europos žmogaus teisių konvencijai ir Tarptautinei politinių ir pilietinių teisių konvencijai“, - teigė G.Verhofstadtas.

G.Verhofstadtas vadovauja Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai. Šioje frakcijoje dirba Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio atstovai.

Lietuvos liberalai atsiriboja

Lietuvos liberalų sąjūdis atsiriboja nuo Europos Parlamento liberalų frakcijos lyderio Guy Verhofstadto (Gi Verhofstato) pareiškimo dėl paramos Viktorui Uspaskichui ir sako, jog tai esanti jo asmeninė, o ne frakcijos pozicija.

„G.Verhofstadto pozicija nebuvo derinta su EP frakcija, tai jo asmeninė pozicija. Tai yra žmogaus, kuris nemažai metų pažįsta V.Uspaskichą, asmeninis emocinis pareiškimas, bet mes tikrai  tam pareiškimui nepritariame, juolab, kad tai neatspindi mūsų visos Europos liberalų demokratų pozicijos“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.

E.Masiulis pažymi, kad Darbo partija priklauso Europos liberalų demokratų aljansui, o diskusija dėl Darbo partijos bylos tarp Europos liberalų yra kilusi ne kartą. „Mes, Liberalų sąjūdis, visada atstovaujame tai pozicijai, kad jokių persekiojimų tautiniu pagrindu, jokių specialių politinių užsakymų Lietuvos teisėsauga nevykdo, kad problema yra ne Lietuvos teisėsauga, o V.Uuspaskichas šioje istorijoje“, – sakė Liberalų sąjūdžio vadovas.

Neturėdama bendros užsienio politikos Europa neatlieka jokio vaidmens sprendžiant tarptautines krizes, pareiškė Vilniuje viešėjęs Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos Europos Parlamente lyderis Guy Verhofstadtas (Gi Ferhofštatas).

Europa dėl šios priežasties negali efektyviai spręsti migracijos krizės, prisidėti prie derybų sprendžiant situaciją Ukrainoje ir Sirijoje, sakė jis.

„Jeigu Europa nesugeba turėti vieno požiūrio, mes negalime atlikti jokio vaidmens geopolitikoje. Ir tai yra dramatiška, nes dėl to mes jau dabar susiduriame su pasekmėmis“, - interviu BNS šeštadienį sakė G.Verhofstadtas.

Pasak jo, siekiant užbaigti migracijos krizę, Europa turi taikyti bendrą prieglobsčio suteikimo, ekonominės migracijos politiką ir efektyvią išorės sienų kontrolę, o pirmoji sąlyga krizės sprendimui - karo Sirijoje pabaiga.

Jis apgailestavo, kad derybose dėl Sirijos dalyvauja Rusija, Jungtinės Valstijos, Saudo Arabija ir Turkija, tačiau Europa prie jų neprisideda.

„Tai Europos užsienio politikos žlugimas“, - pareiškė G.Verhofstadtas.

Jis kritikavo Rusijos įsitraukimą į pilietinį karą Sirijoje dėl galbūt ne tik prieš „Islamo valstybę“, bet ir prieš civilius ar su prezidentu Basharu al Assadu kovojančią opoziciją nukreiptus antskrydžius. Europos Parlamento politikas pripažino, kad Rusija turi dalyvauti šios krizės sprendime, tačiau „ne tokiu būdu, kokiu ji dalyvauja dabar“.

„Jis (V.Putinas) nori sustiprinti Assado galią, tačiau pats Assadas yra Sirijos krizės priežastis“, - sakė ALDE lyderis.

Bendra Europos pozicija ir dalyvavimas geopolitikoje atneša teigiamų rezultatų, sakė G.Verhofstadtas, kaip pavyzdį pateikdamas liepą pasirašytą susitarimą dėl Irano branduolinės programos. Tas susitarimas, derybose dėl kurio aktyviai dalyvavo Europos Sąjungos užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini, suvaržo Irano branduolinę programą mainais į sankcijų Teheranui atšaukimą.

Paklaustas apie Europos santykius su Rusija karų Ukrainoje ir Sirijoje kontekste, jis teigė, kad Bendrijos politika turi būti atsargi. Viena vertus, Europos Sąjungos politika turi būti griežta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo aplinkai, tačiau tuo pat metu ji privalo būti itin atvira Rusijos visuomenei, smulkioms ir vidutinėms investicijoms iš šios šalies, studentams, mokslininkams, sportininkams.

„Kitaip tariant, turime parodyti, kad mūsų griežta laikysena yra ne prieš Rusiją ar prieš rusus, bet prieš autokratinį Putino režimą. Jeigu mes to nepadarysime, Putinas pasinaudos Europos laikysena įrodant rusams, kad esame prieš juos nusistatę“, - kalbėjo G.Verhofstadtas.

Politikas pabrėžė, kad Rusija galėjo tapti Europos strategine partnere ir taip gali atsitikti ateityje, tačiau pats V.Putinas „pasirinko kitaip ir daro viską, kad taip neįvyktų“.

Kalbėdamas apie karą Ukrainoje tarp Rusijos remiamų separatistų ir Ukrainos vyriausybės pajėgų G.Verhofstadtas reiškė apgailestavimą dėl to, jog taikos derybose dalyvavo ne Europos Sąjunga, o Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as  (Fransua Holandas) bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Jis pabrėžė, kad Europos Sąjungoje niekas neįgaliojo jų to daryti.

„Diskutuojant su Putinu, mūsų pozicijos yra labai prastos, nes Putinas labai gerai žino, kad priežastis, kodėl į derybas dėl Ukrainos atvažiuoja tik jie dviese, yra ta, kad Europa neturi bendros pozicijos“, - sakė G.Verhofstadtas.

„Tai fundamentali problema, kurią reikia spręsti“, - pridūrė jis.

62-jų Europos Sąjungos politikas 1999-2008 metais ėjo Belgijos ministro pirmininko pareigas. Nuo 2009 metų jis vadovauja Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijai Europos Parlamente.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) priėmė kvietimą pasisakyti Europos Parlamente apie savo šalies planus surengti referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės Bendrijoje, ketvirtadienį pranešė Europos Parlamento liberalų frakcijos lyderis.

„Man malonu, kad Cameronas iš principo priėmė mano kvietimą pasisakyti Europos Parlamente. Tai jam suteiks galimybę pagaliau atversti savo kortas“, – sakė frakcijos lyderis Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas).

Buvęs Belgijos premjeras G.Verhofstadtas, kuris anksčiau ne kartą ragino D.Cameroną pateikti daugiau informacijos apie referendumą, kurį šis pažadėjo surengti iki 2017 metų pabaigos, sakė, kad parlamento pareigūnai derina su D.Cameronu datą.

D.Cameronui „buvo didelė garbė būti pakviestam į Europos Parlamentą ir jis laiko tai galimybe išsakyti savo idėjas“, – sakoma G.Verhofstadto biuro pranešime.

„D.Cameronas, apskritai, teigiamai įvertino šį kvietimą ir jie (D.Cameronas ir G.Verhofstadtas) vėl apie tai kalbėsis kito Europos Vadovų Tarybos susitikimo užkulisiuose“, – sakė spaudos atstovas, kalbėdamas apie spalio viduryje įvyksiantį ES viršūnių susitikimą.

Kol kas Londonas šios informacijos nepatvirtino.