Paradas surengtas tęsiantis Rusijos karui kaimyninėje Ukrainoje ir artėjant Lenkijos parlamento rinkimams.

Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, savo kalboje sakė, kad Lenkijos rytinės sienos apsauga yra pagrindinis valstybės politikos elementas. Jis taip pat pažymėjo, kad Lenkija remia Ukrainą jos beveik pusantrų metų trunkančioje kovoje su Rusijos agresija.

„Mūsų rytinės sienos, Europos Sąjungos ir NATO sienos apsauga šiandien yra pagrindinis Lenkijos valstybinių interesų elementas“, – sakė A. Duda.

Šios didžiulės modernizacijos tikslas – aprūpinti Lenkijos ginkluotąsias pajėgas ir sukurti tokią gynybos sistemą, kad niekas niekada nedrįstų mūsų užpulti, kad Lenkijos kariams niekada nereikėtų kariauti.

Minios žmonių, mojuojančių baltai raudonomis Lenkijos vėliavomis, 35 laipsnių Celsijaus kaitroje susirinko laukdami galimybės išvysti JAV pagamintus tankus „Abrams“, mobiliąsias artilerijos sistemas HIMARS ir raketų sistemas „Patriot“.

Taip pat buvo demonstruojami naikintuvai F-16, Pietų Korėjos naikintuvai FA-50 ir haubicos K9. Danguje riaumojo JAV karinių oro pajėgų lėktuvas F-35, o tai buvo ženklas, kad Lenkija taip pat perka šiuos pažangius naikintuvus.

Taip pat buvo demonstruojama Lenkijoje pagaminta įranga, įskaitant vikšrines patrankas-haubicas „Krab“ ir šarvuotus transporterius „Rosomak“.

Parade dalyvavo apie 2 tūkst. karių, 200 transporto priemonių ir beveik 100 orlaivių. Lenkijos ginkluotosios pajėgos turi daugiau nei 175 tūkst. karių, o prieš aštuonerius metus jų buvo apie 100 tūkst., sakė A. Duda.

Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Lenkijos konservatyvioji vyriausybė daugiausia dėmesio skyrė ginkluotosioms pajėgoms stiprinti ir išleido daugiau kaip 16 mlrd. dolerių (14,7 mlrd. eurų) tankams, raketų perėmimo sistemoms ir naikintuvams, kurių daugelis buvo įsigyti iš JAV ir Pietų Korėjos.

A. Duda sakė, kad Lenkijos gynybos biudžetas šiais metais sudarys rekordinę 137 mlrd. zlotų (30,7 mlrd. eurų) arba apie 4 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai didžiausia dalis visoje NATO.

„Šios didžiulės modernizacijos tikslas – aprūpinti Lenkijos ginkluotąsias pajėgas ir sukurti tokią gynybos sistemą, kad niekas niekada nedrįstų mūsų užpulti, kad Lenkijos kariams niekada nereikėtų kariauti“, – sakė A. Duda.

Atsakydamas į kritiką, kad maždaug 37 mln. gyventojų turinti Lenkija ėmė didžiules paskolas karinei įrangai įsigyti, A. Duda sakė: „Negalime sau leisti nieko neveikti, todėl stipriname savo ginkluotąsias pajėgas čia ir dabar.“

Kariniai pirkiniai sustiprino Lenkijos gynybinius pajėgumus, o kai kurie pakeitė sovietų ir rusų gamybos įrangą, Lenkijos perduotą Ukrainai.

Lenkija turi sienas su Lietuva, Ukraina, Rusijos Kaliningrado sritimi bei su pagrindine Rusijos sąjungininke Baltarusija.

Lenkijos sostinėje, smarkiai nukentėjusioje per Antrąjį pasaulinį karą, surengtas paradas buvo skirtas 1920-ųjų Varšuvos mūšio, kuriame Lenkijos kariai nugalėjo į Europą besiveržiančias Bolševikų pajėgas, metinėms paminėti.

„Šiandien mūsų gražus Ukrainos dangus tapo saugesnis, nes į Ukrainą atvyko „Patriot“ oro erdvės gynybos sistemos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Oleksijus Reznikovas.

Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Nyderlandai ištesėjo duotą žodį.

Praėjusių metų pabaigoje, Rusijai intensyviai apšaudant Ukrainos energetikos infrastruktūrą, Vašingtonas pareiškė, kad atsiųs Ukrainai savo priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ši sistema gerokai sustiprins Ukrainos gynybą nuo Rusijos smūgių.

Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesureikšmino amerikiečių pažado sakydamas, kad Rusija sunaikins šią sistemą.

Vokietija sausį paskelbė, kad ji, sekdama JAV pavyzdžiu, siunčia vieną iš pažangių priešraketinės gynybos baterijų į Ukrainą.

Nyderlandai sakė, kad aprūpins Ukrainą oro gynybos sistemos „Patriot“ dalimis, konkrečiai dviem paleidimo sistemomis ir raketomis.

Atskirai Ukrainos kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad jau naudojami Prancūzijos šarvuočiai AMX-10 RC.

Per Maskvos pajėgų atakas, įskaitant pastarojo mėnesio smūgius panaudojant iranietiškus dronus, buvo sunaikinta maždaug 40 proc. Ukrainos elektros stočių, tad vyriausybė ragina šalies gyventojus kuo labiau taupyti elektrą.

Kyjivą kone visą mėnesį pirmadieniais drebino intensyvios rusų atakos, bet šį pirmadienį oro pavojaus sirenos tylėjo, gyventojai užsiėmė įprastais darbais.

Apsiniaukusiu ir ūkanotu oru – kaip dabar Kyjive – sunkiau vykdyti atakas raketomis ir žemai skraidančiais dronais, sako kariniai stebėtojai.

„Tiesą sakant, [atakuojama] ne tik pirmadieniais; jau aštuoni mėnesiai žinome, kad tai gali vykti kasdien, ir prisitaikėme. Dėl to savo rutinos nekeisiu. Ateinu į darbą... Kaip ir bet kurią kitą dieną“, – naujienų agentūrai AFP sakė 21 metų Kyjivo gyventoja Aliona Plech.

Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pirmadienį paskelbė, kad Ukraina gavo oro gynybos sistemų NASAMS ir „Aspide“, pridedamų prie Vokietijos tiekiamų ginklų.

„NASAMS ir „Aspide“ oro gynybos sistemos atvyko į Ukrainą! Šie ginklai gerokai sustiprins Ukrainos kariuomenę ir padarys mūsų dangų saugesnį“, – socialiniuose tinkluose pareiškė O. Reznikovas.

„Toliau šaudysime į mus atakuojančius priešo taikinius. Dėkojame savo partneriams: Norvegijai, Ispanijai ir JAV“, – pridūrė O. Reznikovas.

Per Rusijos pastarųjų savaičių atakas daug kur Ukrainoje buvo nutrauktas elektros tiekimas, visoje šalyje ribojamas energijos vartojimas. Sostinės pareigūnai taip pat paprašė gyventojų ir kompanijų sumažinti suvartojimą.

Šie ginklai gerokai sustiprins Ukrainos kariuomenę ir padarys mūsų dangų saugesnį.

Įtempta padėtis

Kyjivas pirmadienį pareiškė, kad situacija dėl miesto gyventojų aprūpinimo energija išlieka „įtempta“, ir paragino sostinės gyventojus riboti elektros energijos naudojimą piko valandomis.

„Prašome visų regiono gyventojų palaikyti energetikų kovą energetikos fronte“, – rašoma platformoje „Telegram“.

Šie prašymai pasirodė kitą dieną po to, kai Kyjivo meras Vitalijus Klyčko įspėjo dėl galimo visiško elektros dingimo sostinėje ir sakė, kad miesto valdžia rengiasi „įvairiems scenarijams“, net ir blogiausiems.

Ukrainos prezidentūra savo ruožtu pirmadienį sakė, kad per pastarąsias 24 valandas Rusija paleido keturias raketas ir įvykdė daugiau kaip 24 aviacijos smūgius visoje Ukrainoje.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka sakė, kad Rusijos iš dalies kontroliuojamoje Zaporižios srityje per rusų vykdytą apšaudymą žuvo vienas žmogus, o Sumų regione – dar vienas.

Dieną prieš šias atakas Rusijos primesta Chersono srities administracija pareiškė, kad per Kyjivo pajėgų atakas buvo nutrauktas elektros tiekimas srities centrui Chersonui.

Tačiau pirmadienį pareigūnai sakė, kad elektros tiekimas šiame mieste vėl iš dalies atnaujintas ir kad „visa itin svarbi infrastruktūra“ vėl aprūpinama. Chersono miesto link Ukrainos pajėgos pamažu stumiasi jau kelios savaitės.

Ukrainos pajėgoms tęsiant kontrpuolimą pietuose, Maskvos okupacinės pajėgos Chersone pažadėjo paversti miestą „tvirtove“.

Rusų pajėgos jau kelios savaitės organizuoja civilių išvežimą iš Chersono srities. Kyjivas tai vadina deportacijomis.

„Kai tik Rusija bus pasirengusi perduoti jas mums, mes būsime pasirengę jas priimti“, – sakė Turkijos diplomatijos vadovas Europos Tarybos Ministrų Komiteto posėdžio kuluaruose, atsakydamas į klausimą, ar iš tiesų yra numatyta pradėti tiekti raketų sistemas šių metų liepą.  

Turkija perka keturias S-400 sistemas „Triumf“, o kontrakto vertė siekia 2,5 mlrd. JAV dolerių.

Gegužės 7 dieną vienas Rusijos šaltinis naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė, kad birželį numatyta pradėti turkų kariškių parengimą eksploatuoti S-400.  

Balandžio 25 dieną Rusijos ginklų eksporto agentūros „Rosoboroneksport“ vadovas Aleksandras Michejevas informavo, kad pirmąsias raketų sistemas Turkijai numatyta perduoti liepą.  

Rusijos valstybinės gynybos technologijų grupės „Rostech“ vadovas Sergejus Čemezovas vasario 18 dieną pranešė, kad kontraktas dėl rusiškų S-400 pardavimo Turkijai bus baigtas vykdyti 2019 metais.

Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras (Chulusis Akaras) kovą pareiškė, kad S-400 įrengimas Turkijoje prasidės šių metų spalį.

Turkija taps pirmąja NATO nare, įsigysiančia pažangiausių rusiškų priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų.

Sutartis dėl Rusijos oro erdvės gynybos sistemų S-400 pirkimo išprovokavo Vašingtono įtūžį ir paskatino amerikiečių pareigūnus nutraukti Turkijos dalyvavimą JAV naikintuvų F-35 programoje. Jie taip pat pagrasino paskelbti savo NATO sąjungininkei daugiau sankcijų.

Vašingtonas teigia, kad Turkijos ketinimas naudoti Rusijos raketų technologijas kartu su JAV naikintuvais būtų nesuderinamas su NATO gynybos principais ir keltų pavojų sąjungininkų saugumui.

Kai ministras kalbėjo Latvijos radijo tiesioginio eterio laidoje, jis buvo paklaustas, kokiomis priemonėmis šalies kariuomenė galėtų atremti potencialias salvinės raketų ugnies sistemų atakas – pavyzdžiui, Rusijos gamybos „Grad“, dažnai naudotų per konfliktą Rytų Ukrainoje.

R. Bergmanis sakė, kad Latvija tokių sistemų neturi, bet pridūrė, kad Gynybos ministerija planuoja „išplėtoti nacionalinių ginkluotųjų pajėgų artilerijos pajėgumus“.

„Planuoju artimiausiu metu apsilankyti vienoje užsienio šalyje ir aptarti mūsų artilerijos pajėgumų plėtrą. Tikėtina, kad artimiausioje ateityje sistemų, panašių į „Grad“ neturėsime, bet artilerijos pajėgumai yra vienas iš mūsų prioritetų. Turime planų, kaip ketiname juos plėtoti“, – aiškino ministras.

Vis dėlto ministras nepaminėjo šalies, su kuria bus deramasi šioje srityje.